Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-198/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-23
Bylos Nr.
1A-198/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laima Garnelienė (pirm.), Linas Žukauskas (pran.), Svajūnas Knizleris
Nuteistasis
J. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A–198/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.;1.1.8.7.9.;1.2.3.1.;2.1.12.2.2.;
LIETUVOS Apeliacinis teismasN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės, pranešėjo Lino Žukausko ir Svajūno Knizlerio,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,gynėjui Vladimirui Vlasovui,nuteistajam J. D.,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,ekspertui Robertui Bojarun,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – LR BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose, vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitant sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką – laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2009 m. gruodžio 14 d., bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.. y. 2009 m. gruodžio 14 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš J. D. priteista po 30000 Lt N. G. ir V. G. naudai neturtinei žalai atlyginti, bei 1638 Lt V. G. naudai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki 2009 m. balandžio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Šalčininkų raj., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su S. Š. metu nemažiau 8 kartų sudavė rankomis ir kojomis S. Š. į įvairias kūno vietas, nemažiau 8 kartų jai į galvą, padarydamas poodines kraujosruvas kūne: kairio peties viršutiniame paviršiuje, kairės krūties viršutiniame-išoriniame kvadrante, kairės krūties apatiniame-išoriniame kvadrante, dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, poodinės kraujosruvas dešinės krūties išoriniame paviršiuje ir dešinės krūties viršutiniame-išoriniame kvadrante bei trijų dešiniųjų šonkaulių lūžius, sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, galvos sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis kairiame antakyje, nubrozdinimu nosies kairėje ir nubrozdinimais kairiame skruoste, dauginėmis muštinėmis žaizdomis abiejų lūpų gleivinėje, kraujosruva kairės pusės lūpos-nosies klostėje, kraujosruva smakro kairėje, kraujosruva apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kraujosruvomis galvos minkštuose audiniuose, kas komplikavosi kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, centrinės kilmės kvėpavimo-širdies veiklos sutrikimu, dėl ko S. Š. mirė, ir taip ją nužudė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. l d.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. D. apeliaciniu skundu prašo bylą iš naujo išnagrinėti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistojo nuomone, S. Š. mirties aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai, policija tyrė tik nužudymo versiją ir visiškai netyrė nelaimingo atsitikimo versijos. S. Š. buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir griuvinėdavo, todėl nelaimingo atsitikimo versija yra labai tikėtina. Byloje nustatyta, jog S. Š. mirties priežastis buvo galvos trauma, kuri nebūdinga kritimui į ką nors atsitrenkiant, tačiau teismo medicinos ekspertas, sužalojimui apibūdinti vartodamas sąvoką „nebūdinga“, kategoriškai nepaneigė galimybės, jog S. Š. mirtinai susižalojo dėl griuvimo. Šį faktą gali patvirtinti byloje nustatyta aplinkybė, kad S. Š. griūdama susižalojo dešinę veido pusę. Apeliantas taip pat teigia, kad nubrozdinimai kairėje S. Š. veido pusėje parodo, kad pargriūdama ji susižalojo būtent kairiąją veido pusę, kur ir buvo užfiksuotas mirtį sukėlęs sužalojimas. Kadangi byloje yra nustatyta, jog mirtinas sužalojimas galėjo atsirasti vieno incidento metu, tai mirtį sukėlęs sužalojimas galėjo atsirasti tik dėl pargriuvimo. Nuteistojo J. D. nuomone, nors nelaimingo atsitikimo versija yra labai tikėtina, tačiau pirmosios instancijos teismas jos visiškai netyrė, dėl ko jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisingas.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. J. D. įsitikinimu, byloje nėra jokių įrodymų, jog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Taip pat apeliantas prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, jog jis nesupranta lietuvių kalbos, dokumentus pasirašinėjo nesuprasdamas kas juose parašyta.

Nesutikdamas su N. G. ir V. G. priteistos neturtinės žalos dydžiu, apeliantas nurodo, jog mirusiosios vaikai paskutiniu metu visiškai ja nesirūpino. S. Š. jis padėdavo daugiau nei jos vaikai: paremdavo materialiai, aprūpindavo malkomis, maistu, šias aplinkybes gali patvirtinti jo kaimynai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti ir iš kaltinimo dėl S. Š. nužudymo, išteisinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus, o tuo pačiu padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo J. D. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį. Teismas savo išvadas pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, yra gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.

Nuteistasis J. D. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytomis išvadomis, kad jis tyčia nužudė S. Š., suduodamas ranka mažiausiai vieną stiprų smūgį jai į galvą. Skunde J. D. tvirtina, kad S. Š. mirtis buvo nelaimingas atsitikimas ir įvyko jai pargriuvus ir atsitrenkus veidu į kietą paviršių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir vertina juos kaip J. D. pastangas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Tokia išvada daroma įvertinus ir tai, kad J. D., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pastoviai keitė parodymus, iš viso neprisipažindamas arba nurodydamas skirtingas S. Š. sužalojimo aplinkybes. Tam, kad nustatyti kiek yra pagrįsti apelianto argumentai, būtina apeliacinio skundo ribose sugretinti ir palyginti byloje surinktus įrodymus - kaltinamojo J. D., liudytojo J. K. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą.

2009 04 10 apklaustas liudytoju J. D. parodė, kad kartu su S. Š. ir J. K. namuose gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau nepripažino, kad pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Papildomai apklaustas liudytoju tą pačią dieną J. D. parodė, kad sudavė dešinės rankos delnu sėdinčiai ant krėslo S. Š. į kairįjį skruostą, kliudė nosį, nuo ko pastarajai pradėjo bėgti kraujas. Analogiškus parodymus J. D. davė ir 2009 04 21 dieną, kai buvo apklaustas įtariamuoju. 2009 04 23 J. D. prisipažino smurtavęs prieš S. Š. ir savo parodymus patvirtino jų patikrinimo vietoje metu. J. D. parodė, kad sudavė S. Š. per veidą dešine ranka, dėl ko nuo kėdės ji pargriuvo ant grindų, po to spyrė koja jai 2-3 kartus į šoną. Kai S. Š. išbėgo iš namų ir kieme nukrito ant žemės, J. D. pripažino, kad sudavė jai vieną smūgį ranka per veidą. Tačiau 2009 06 01 apklausos metu J. D. paneigė galimybę, kad galėjo S. Š. sulaužyti šonkaulius, suduodamas smūgius koja į šoną. 2009 10 06 papildomai apklaustas įtariamuoju, J. D. vėl paneigė savo ankstesnius parodymus, tvirtindamas, kad nesudavė S. Š. smūgio į galvą ir šonkaulių jai sulaužyti negalėjo, nes pastaroji dar gerokai iki įvykio buvo pati susižalojusi. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas kaltinamuoju, J. D. parodė, kad tik vieną kartą dešine ranka sudavė S. Š. per veidą, dėl ko ji nugriuvo ant grindų ir sudavė vieną smūgį koja į užpakalį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. D. prisipažino sudavęs smūgį nukentėjusiajai į galvą, tris kartus spyręs jai koja ir kieme sudavęs S. Š. per veidą. Parodymų nenuoseklumą J. D. motyvavo baime būti suimtam. Pirmosios instancijos teismas palygino J. D. parodymus dėl S. Š. sužalojimo aplinkybių su teismo medicinos specialisto išvadomis ir padarė pagrįstą išvadą, kad S. Š. mirties priežastimi buvo galvos trauma, kuri nebūdinga kritimui, atsitrenkiant galva į paviršių.

Atlikus papildomą įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pasitvirtino nuosprendyje išdėstytos išvados dėl S. Š. suduotų smūgių kiekio, sužalojimų pobūdžio, lokalizacijos ir jos mirties priežasties. Byloje nustatyta, kad asmeninio konflikto su S. Š. metu, J. D. sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajai ne mažiau kaip aštuonis kartus į įvairias kūno vietas ir ne mažiau kaip aštuonis kartus į galvą. Ekspertas R. Bojarun patvirtino specialisto išvadą ir papildomai paaiškino, kad sužalojimai galvoje padaryti suduodant S. Š. ne mažiau aštuonis smūgius kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ir žmogaus kumštis. Kiti veido sužalojimai – nubrozdinimas veido dešinėje - galėjo atsirasti S. Š. pargriūnant ir veidu atsitrenkiant į žvyrą, tačiau šie sužalojimai nėra įskaičiuoti į tuos, kurie padaryti suduodant smūgius kietu buku daiktu. Ekspertas dar kartą kategoriškai patvirtino, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, kas sukėlė nukentėjusiosios mirtį, galėjo būti padarytas vieno smūgio pasekoje ir J. D. nurodytomis aplinkybėmis: arba po stipraus smūgio delnu, po kurio S. Š. nuvirto nuo kėdės, arba, pakėlus nukentėjusiąją už peties ir suduodant smūgį ranka į galvą. Alkoholio koncentracija organizme turėjo įtakos tokių sužalojimų padarymui, nes nukentėjusiosios būklė buvo tokia, kad ji negalėjo aktyviai pasipriešinti, o kaklo raumenys buvo atsipalaidavę, kas lėmė galimą smegenų rotaciją, suduodant smūgį.

Įvertinus J. D. parodymų visumą, teismo medicinos specialisto išvadą, vienintelio įvykį mačiusio liudytojo J. K. parodymus, kuris matė, kaip J. D. sudavė smūgį sėdinčiai ant kėdės nukentėjusiajai į galvą, darytina išvada, kad J. D. nužudė S. Š., veikdamas netiesiogine tyčia. Tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių - S. Š. mirties – yra priežastinis ryšys. Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, J. D. versija, kad S. Š. mirė dėl nelaimingo atsitikimo - netyčia atsitrenkusi galva į kietą paviršių, nepasitvirtino.

Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad konflikto su S. Š. metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet teismas į tai neatsižvelgė ir pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe apsvaigimą nuo alkoholio. Pagal BK 60 str. 1 d. 9 p. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t.y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą, nes apsisprendimas jau būna padarytas. Nusikaltimo motyvai jau būna susiformavę ir asmens apsvaigimo nustatymas šioje situacijoje negali būti pripažįstama kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir sunkinti asmens teisinę padėtį.

Byloje nustatyta, kad J. D. prieš padarydamas nusikaltimą 2008 m. balandžio 8 d. nuo ryto iki vakaro kartu su S. Š. ir J. K. gėrė degtinę. Savo parodymuose ir J. D. ir J. K. pripažįsta, kad 10 val. ryto trise išgėrė 0,5 l. talpos degtinės butelį, po to S. Š. atnešė dar 2 litrus naminės degtinės ir visi gėrė toliau, kol įvyko konfliktas su nukentėjusiąja. Atkreiptinas dėmesys, kad S. Š. lavono šlapime rasta 4,37 promilių etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, todėl akivaizdu, kad J. D. taip pat buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. J. D. pripažino, kad jis supyko dėl neblaivios S. Š. elgesio ir pavartojo prieš ją fizinį smurtą, kas baigėsi S. Š. mirtimi. Išankstinis apsisprendimas nužudyti S. Š. nebuvo susiformavęs, todėl atsižvelgiant į realiai J. D. padarytus veiksmus, apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir ši aplinkybė pagrįstai pripažinta sunkinančia jo atsakomybę.

Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, J. D. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar per švelni, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad ikiteisminio bylos tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant BPK reikalavimų, J. D. buvo tinkamai užtikrinama teisė į gynybą bei į gimtąją kalbą ( BPK 8 ir 22 straipsniai ). Kaip matyti iš procesinių dokumentų, kuriais buvo įforminami ikiteisminio tyrimo veiksmai, J. D. savo ranka padarydavo įrašus, kad dokumentas išverstas jam į rusų kalbą, surašytas teisingai. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija atmeta J. D. skunde išdėstytus teiginius, kad dokumentus jis pasirašydavo nesuprasdamas lietuvių kalbos.

Apeliantas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir dalyje dėl nukentėjusiesiems V. G. ir N. G. priteistos neturtinės žalos dydžio. J. D. nuomone, nuosprendis šioje dalyje neteisingas jo atžvilgiu, nes nukentėjusieji nesirūpino S. Š.. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi neturtinės žalos nustatymo kriterijais, todėl kolegija pilnai sutinka su nuosprendyje išdėstytomis išvadomis, kuriomis buvo grindžiamas nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydis. Netekę motinos, nukentėjusieji patyrė didžiulius emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją bei pergyvenimus. Tokios išvados negali paneigti ir ta aplinkybė, kad S. Š. su pilnamečiais vaikais kartu negyveno, matydavosi su jais 2-3 kartus per mėnesį ar piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino ir motyvuotai sumažino nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį nuo 100000 Lt iki 30000 Lt Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiesiems V. G. ir N. G. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis – po 30 000 litų – neprieštarauja CK 6.250 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams ir pagal susiklosčiusią teismų praktiką nėra per didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-621/2007, 2K-457/2008, 2K-289/2009).

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Laima GarnelienėTeisėjai Linas ŽukauskasSvajūnas Knizleris