- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-15
- Bylos Nr.
- 2-171-669/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2000Lt turtinės žalos ir 20000Lt neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2010-12-17 Telšių apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 86-1-00743-10 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d. Ieškovas buvo įtariamas tuo, kad 2010-11-23 d. apie 21.30 min., išvažiuodamas bei vėliau automobilio negrąžindamas ir taip pradėjęs elgtis su juo kaip su savo turtu, pasisavino jam patikėtą, D. J. priklausantį turtą - automobilį "BMW X5", v/n (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas D. J. turtinę žalą. Tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BPK 212 str. 2 p. pagrindu, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d., padarymo. Ieškovas nurodo, kad 2011-01-19 buvo neteisėtai laikinai sulaikytas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Autotransporto priemonių grobimų tyrimo poskyrio viršininko. Minimame nutarime nurodoma, kad ieškovas sulaikomas, nes: "gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, trukdys procesui bei darys kitus nusikaltimus". Mano, kad esant duomenims, kad automobilį "BMW X5", v/n (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo iš D. J. rašytine pirkimo-pardavimo sutarties forma, registravo savo vardu, nesuteikė pareigūnui pagrindo taikyti jam procesines prievartos priemones. Ieškovas nurodo, kad 2011 m. spalio mėn. jis atsitiktinai sužinojo, kad jo asmeninis automobilis "BMW X5", v/n (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į paieškomų automobilių registrą, tai reiškia, kad jam be jokio teisinio pagrindo yra apribotos nuosavybės teisės į jo turtą.
Ieškovas mano, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimą, reiškiant įtarimus ieškovui ir taikinat jam procesinio poveikio priemones, buvo neteisėti dėl šių priežasčių:
1) ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant BPK (galiojusios redakcijos) 166 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, kadangi prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali pradėti ikiteisminį tyrimą tik nustačius nusikalstamos veikos požymius. Kadangi nebuvo patikimų duomenų apie tai, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką, nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.
2) Ieškovas sulaikymo metu buvo vedęs, jo žmona buvo nėščia, gyveno šeimoje, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą, todėl nebuvo jokių LR BPK 121 str., 122 str. nustatytų suėmimo pagrindų, tai reiškia, kad nebuvo pagrindo laikinai jį sulaikyti pagal LR BPK 140 str. dviem paroms.
3) Ikiteisminio tyrimo institucijos be pagrindo ieškovą įtraukė į žinybinį registrą (LR VRM 2005-09-13d. Įsakymas Nr. IV - 291 „Dėl Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro įsteigimo bei jo nuostatų patvirtinimo ").
4) Nors ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, iki šiol ieškovo turtas yra suvaržytas ir jo asmeninis automobilis "BMW X5", v/n (duomenys neskelbtini) yra paieškomų sąraše. Ieškomų kelių transporto priemonių išraše nurodoma, kad paieška ieškovo automobiliui paskelbta 2010-11-24 d. 01:26 val., o paieškos galiojimo pabaiga nurodoma 2020-11-24 d. 00:00 val.
5) Kad ir padarius prielaidą, jog tariamojo nukentėjusiojo parodymai yra teisingi, buvo akivaizdu, kad šie teisiniai santykiai turi civilinį pobūdį ir net teoriškai negalima buvo įžvelgti ieškovo veiksmuose nusikaltimo sudėties.
Todėl ieškovas teigia dėl neteisėto laisvės suvaržymo patyrė neturtinę žalą, nes žmonai besilaukiant kūdikio, jos pergyvenimai galėjo atsiliepti vaiko sveikatai, jis pats negalėjo skirti tinkamo dėmesio sutuoktinei, jų bendravimas buvo įtemptas. Ieškiniu neturtinę žalą įvertina 20000Lt. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu jam buvo teikiama teisinė pagalba (gynyba), jis sumokėjo advokatui ir jo padėjėjui 2000Lt, todėl prašo priteisti šią turtinę žalą bei šios bylos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus visa apimtimi.
Atsiliepimas
Plungės rajono apylinkės prokuratūros atstovas, atstovaujantis atsakovę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir siūlo teismui ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepdama pareiškė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų neteisėtus veiksmus. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo atlikti nepažeidžiant nustatytų BPK taisyklių ir grindžiami institucijų procesiniais sprendimais, kurie nėra panaikinti. Byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą ieškovo atžvilgiu. Atsiliepime vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėse bylose, kad baudžiamosios bylos nutraukimas, savaime nėra besąlyginis pagrindas pripažinti, kad visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. Ieškovas savo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžia neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, kurie pasireiškė neteisėtu ikiteisminio tyrimo pradėjimu jo atžvilgiu, neteisėtu ieškovo laikinu sulaikymu, neteisėtu ieškovo įtraukimu į žinybinį registrą bei neteisėtu ieškovo turto suvaržymu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ir nepateikė jokių įtikinamų argumentų turtinei ir neturtinei žalai pagrįsti. Mano, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad neteisėto sulaikymo metu, jo žmonai esant nėščiai, jos išgyvenimai dėl vyro sulaikymo galėjo sukelti rimtas pasekmes nėštumo eigai, o gal būt vienokiu ar kitokiu būdu atsiliepti vaiko sveikatai, nėra pagrįstos jokiai įrodymais. Todėl nesant vienos iš būtinųjų CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo nustatinėti kitos civilinės atsakomybės sąlygos - ieškovui padarytos žalos.
Teisminio nagrinėjimo metu atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atstovaudama atsakovę, atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo atsiliepimą grindė tuo, kad šioje byloje, Teisingumo ministerija, kaip atsakovę atstovaujanti institucija, yra įvardijama nepagrįstai. Pagal CK 6.273 straipsnio 1 dalies nuostatas bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, tas valstybės institucijas, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado tokia žala. Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Kadangi ieškinyje nurodoma, kad žala Ieškovui atsirado dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, todėl pagal minėtų teisės aktų nuostatas, teismo sprendimas atsakovui negali sukurti jokių pareigų. Ieškovas nepateikia motyvų, dėl kurių mano, kad byloje valstybei turi atstovauti ir Teisingumo ministerija.
Atsakovę atstovaujanti atstovė pažymėjo, kad žala, padaryta teisėsaugos institucijų ar pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso srityje atlyginama pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį. Kas pasireiškia tuo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar jos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės rūšis ypatinga tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo kaltės įrodinėti nereikia, kadangi valstybei deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda nepaisant šių asmenų kaltės, jeigu nustatomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.247 straipsnis); 2) žala ir jos dydis (CK 6.249 -6.250 straipsniai); 3) priežastinio ryšio buvimas tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.). Jeigu delikto sudėtyje nėra bent vienos iš šių sąlygų atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį negalima. Visų šių sąlygų buvimą privalo įrodyti Ieškovas (CPK 178 straipsnis). Mano, kad vien tai, kad Ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu jam buvo paskirtos procesinės prievartos priemonės nėra pagrindu konstatuoti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Atstovė mano, kad ieškovo pretenzijos dėl netesėtai pradėto ikiteisminio tyrimo yra nepagrįstos, nes BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą. Pagal BPK 166 straipsnio 2 dalį šio kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Savo nuomonę grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje teismas yra nurodęs, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, o faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos (LAT BBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-18 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/2010). Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00743-10 buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo pareiškimą (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodytoje baudžiamojoje byloje taip pat buvo ir liudytojo O. Š. parodymai, kuriuose nurodyta apie galimai padarytą nusikaltimą. Nukentėjusiojo pareiškime, liudytojo parodymuose buvo nurodytos aplinkybės, kurias ikiteisminio tyrimo pradžios metu vertinti, kaip akivaizdžiai neteisingas, pareigūnai negalėjo.
Tam, kad būtų atskleistas galimai padarytas nusikaltimas, apie kurį pranešė nukentėjusysis asmuo, ikiteisminio tyrimo institucija privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą bei nustatyti visas reikšmingas aplinkybes. Todėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgiant į turimą informaciją bei vadovaujantis BPK nuostatomis.
BPK nustatyti galimi laisvės ribojimo ir kitų procesinės prievartos priemonių taikymo pagrindai ir tvarka siejami su teisingumo vykdymu baudžiamojoje byloje nuo jos iškėlimo iki nuosprendžio (nutarties) priėmimo. Procesinių prievartos priemonių tikslas - užtikrinti tinkamą proceso eigą baudžiamojoje byloje ir ištirti nusikaltimą. Tai, kad buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis ir transporto priemonė buvo jau įregistruota Ieškovo vardu savaime negalėjo būti pagrindu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesiimti priemonių turtinių teisių suvaržymui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose suformuotą praktiką baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaimę nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (LAT CBS teisėjų kolegijos 2001-01-23 nutartis byloje P. N. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr, 3K-3-34, Teismų praktika 15, p. 169; LAT CBS teisėjų kolegijos 2003-10-01 nutartis byloje M. B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-895).
Iš pateiktų su ieškiniu dokumentų, daro išvadas, kad ieškovas buvo sulaikytas pagal baudžiamajame procese įtvirtintas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant ieškovą padarius inkriminuojamą nusikaltimą, šie procesiniai veiksmai buvo grindžiami atitinkamų institucijų procesiniais sprendimais, kurie nėra panaikinti (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c papunktis, 5 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą ieškovo atžvilgiu.
Kadangi jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu atlikta nebuvo, reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėtų būti atmestas.
Atstovės nuomone, ieškovas reikalauti žalos, kurią neva patyrė, turėtų iš asmens kurio veiksmų pasėkoje žala kilo. Jeigu Ieškovas laikosi pozicijos, kad jis buvo apšmeižtas nukentėjusiojo asmens ir buvo paskleista trikovės neatitinkanti informacija gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl tokios informacijos paskleidimo bei reikalauti žalos iš asmens, kuris tokią informaciją paskleidė. Tik tarp jų veiksmų ir ieškovui galimai padarytos žalos yra galimas priežastinis ryšys. Priešingu atveju atsakovės atstovė priežastinio ryšio neįžvelgia.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atstovaudama atsakovę, apie teismo posėdį informuota tinkamai, į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaudamas atsakovę atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, kadangi ieškovas neįrodė visų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti. Mano, kad neįrodytas pareigūnų neapdairumas, neįrodyta, kad pareigūnai veikė aiškiai nekvalifikuotai ar nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Mano, kad baudžiamasis procesas byloje nebuvo pernelyg užsitęsęs, baudžiamasis procesas byloje vyko protingą laikotarpį. Atstovas neįžvelgė ieškinyje įvardijamų konkrečių neteisėtų prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų. Daro išvadas, kad ieškovas buvo laikinai sulaikytas įvertinus konkrečias bylos aplinkybes ir procesinių nacionalinės ar tarptautinės teisės reikalavimų nepažeidė. Ieškovo sulaikymą ikiteisminio tyrimo metų traktuoja ne kaip teisėtą asmens pripažinimą kaltu, tačiau teisėtu suėmimu. Suėmimo taikymas yra pirmasis žingsnis baudžiamajame procese siekiant išsiaiškinti, ar įtariamas asmuo iš tiesų padarė nusikaltimą. Todėl mano, kad tam, jog būtų galima pateisinti asmeniui taikytas kardomąsias priemones bei laikiną sulaikymą, įtarimo pagrįstumas gali būti ne tokio paties lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu, todėl faktai, keliantys tokį įtarimą, neturi būti tokie pat įtikinantys, kokie turėtų būti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose. Ieškovas neįrodė, kad procesinių pagrindų sulaikymui nebuvo ir neįgyvendino CPK 178 str. reikalavimų. Atstovo nuomone, taip pat nepateikta įrodymų dėl patirtos žalos – dėl sveikatos pablogėjimo, kokių nors pasekmių turėjimo ir pan., todėl ieškinys atmestinas.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovaudamas atsakovę, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, į posėdį neatvyko, išreiškė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 86-1-00743-10 duomenis nustatyta, kad 2010-12-17 Telšių apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d. vada pradėti ikiteisminį tyrimą buvo pareiškėjo protokolas – pareiškimas (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 86-1-00743-10, b.l. 3). Ieškovui 2011-01-19 taikytos procesinės prievartos priemonės – laikinas sulaikymas, o procesinė prievartos priemonė nutraukta 2011-01-20. Pranešimas apie įtarimą įteiktas ieškovui 2011-01-19 pranešant jam apie įtarimą, kad jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK183 str. 1 d.
LR CK 6.272 str. 1 d. numato, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (objektyvioji atsakomybė, t.y. atsakomybė be kaltės). Civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Tai reiškia, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu žalą padariusio asmens elgesys yra neteisėtas, pasireiškiantis neteisėtais aktyviais veiksmais (veikimu) arba neteisėtu pasyviu elgesiu (neveikimu). Neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti reikalavimą reiškiantis suinteresuotas asmuo - ieškovas. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta LR CK 6.263 str. 1 d., kuri reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai.
Deliktinė civilinė valstybės atsakomybė LR CK 6.272 str. pagrindu, t.y. atsakomybė be kaltės, atsiranda, jeigu yra konstatuojamos būtinosios sąlygos: neteisėti atitinkamų institucijų (pareigūnų) veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir/ar neturtinės žalos (atsakomybė atsiranda ir be kaltės). Neteisėti veiksmai LR CK 6.272 str. 1 d. prasme yra suvokiami, kaip atitinkamu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi ir pan.) ar kito kompetentingo pareigūno įstatymų nustatyta tvarka nustatyti LR BPK ar LR ATPK pažeidimai, kuriuos padarė atitinkamų institucijų pareigūnai, priimdami sprendimą sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį ir pan., o pagrindas žalai atlyginti yra dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ar/ir neturtinė žala.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtais veiksmais padarytą žalą taikymo klausimas. CK 6.272 straipsnio 1 dalies normos esmė yra ta, kad žala atlyginama tuo atveju, jeigu ji padaryta neteisėtais minėtų pareigūnų veiksmais. Nors ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008). CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku.
Nagrinėjant civilinę bylą, tikrintini baudžiamojo proceso veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normomis nustatyta tvarka (BPK 122 straipsnis) ir taip užtikrinant civilinio proceso įrodinėjimo taisyklę, nustatančią, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu baudžiamojo proceso veiksmų teisėtumas turi būti tikrinamas visų pirma baudžiamojo proceso teisės šakos normų nustatyta tvarka. Kaip faktinį savo ieškinio pagrindą ieškovas nurodo neteisėtus ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros veiksmus baudžiamojo proceso metu, kurie pasireiškė neteisėtu ieškovo sulaikymu, neteisėtu įtraukimu į žinybinį registrą, turtinių teisių suvaržymą, dėl kurių ieškovas patyrė 2000 Lt turtinę ir 20000 Lt neturtinę žalą, todėl tikslinga aptarti atskirai kiekvieną iš šių ieškinio pagrindų:
BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d., numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Nagrinėtinoje byloje, ikiteisminis tyrimas pradėtas protokolo - pareiškimo pagrindu. Asmuo pranešęs apie nusikalstamą veiką buvo pareigūnų įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingos informacijos pateikimą (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 86-1-00743-10, b.l. 3).
Kadangi vada pradėti ikiteisminį tyrimą buvo pagrįsta, parnešimas savo turiniu nekėlė abejonių faktų netikrumu, todėl ieškovo argumentas dėl pažeidimų pradedant ikiteisminį tyrimą atmestinas, kaip nepagrįstas.
Papildomai pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002).
Dėl procesinės prievartos priemonės – ieškovo sulaikymo taikymo.
Ieškovas nurodė, kad nebuvo pagrindų jį sulaikyti – jis buvo vedęs, jo žmona buvo nėščia, gyveno šeimoje, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą.
BPK 140 str. 1 d. numatyta, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šios sąlygos: paaiškėja, kad yra šio Kodekso 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos; 2) tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų (siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms); nėra galimybės šio Kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo. Šio straipsnio 4 d. numatyta, kad laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau, negu tai būtina asmens tapatybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti, o maksimalus laikino sulaikymo terminas yra keturiasdešimt aštuonios valandos.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 86-1-00743-10, 2010-12-17 Telšių apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d. Telšių apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Autotransporto priemonių grobimų tyrimo poskyrio viršininkas V. M. 2011-01-19 priėmė nutarimą laikinai sulaikyti ieškovą dėl įtarimo nusikaltimo padarymu, t. y. dėl to, kad jis 2010-11-23 d. apie 21.30 min., išvažiuodamas bei vėliau automobilio negrąžindamas ir taip pradėjęs elgtis su juo kaip su savo turtu, pasisavino jam patikėtą, D. J. priklausantį, turtą - automobilį "BMW X5", v/n (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas D. J. turtinę žalą. Nutarime nurodyta, kad asmenį būtina sulaikyti, kadangi paaiškėjo BPK 122 str. nustatyti suėmimo pagrindai ir sąlygos: bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 86-1-00743-10, b.l. 73).
Teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtina, kad tyrimo objektas nebuvo pateiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnams, todėl manytina, kad procesinis sprendimas laikinai sulaikyti ieškovą, atsižvelgiant į tikėtinumą, kad įtariamasis trukdys nustatyti tiesą, nepaneigtinas. Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad prieš jį sulaikant, jis pareigūnams atsisakė nurodyti, kur yra ikiteisminio tyrimo objektas – automobilis BMW X5", v/n (duomenys neskelbtini) Iš jo apklausos protokolo matyti, kad jis, dalyvaujant advokatui, taip pat neatsakė į tyrėjų klausimus (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 86-1-00743-10, b.l. 77), todėl pagrindas manyti, kad būdamas laisvas gali paslėpti tyrimo objektą, taip trukdydamas tyrimui, buvo visiškai pagrįstas. Duomenys iš VRM IDB apie ieškovo teistumą taip pat bylojo, kaip apie asmenį, galintį daryti nusikalstamas veikas ar slėptis nuo tyrimą atliekančių pareigūnų. Tas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas ikiteisminio tyrimo įtaigos pareigūnas V. M., nutaręs ieškovą sulaikyti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo pirmosios ieškovo, kaip įtariamojo apklausos, procesiniuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, kartu su įtariamuoju dalyvavo gynėjas, tačiau nei ieškovo, nei jo gynėjo iniciatyva toks procesinis sprendimas, kaip sulaikymas nebuvo panaikintas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 1 d. c p., 5 str. 4 d.), bei nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų skundęs jo atžvilgiu atliktą procesinį veiksmą baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta instancine tvarka, byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą sulaikant ieškovą.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT formuojamą praktiką faktai ir informacija pakankami pradėti baudžiamąjį persekiojimą ir skirti procesines prievartos priemones, neturi būti tokie įtikinantys, kokie turėtų būti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose ar nustatyti teismo nuosprendžiu. Kitaip tariant, teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį nereiškia, kad nebuvo pagrindo atlikti ikiteisminį tyrimą ir taikyti įstatymo numatytas prievartos priemones. Taip pat pasisakytina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto prasme įtarimo padarius nusikaltimą pagrįstumas tam, kad būtų galima pateisinti asmens sulaikymą (suėmimą), yra ne tokio paties lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu. Pagrįstas įtarimas suprantamas, kaip esantys faktai ir informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog asmuo gali būti padaręs nusikalstamą veiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktą, dėl „pagrįsto įtarimo“ yra nurodęs, kad tas faktas, jog pareiškėjui nebuvo pateikta kaltinimų arba jis nebuvo perduotas teismui, nebūtinai reiškia, kad suėmimo tikslas neatitiko Konvencijos nuostatos (Europos Žmogaus Teisių Teismo2000 m. balandžio 6 d. sprendimas priimtas byloje Labita v. Italiją, 1997 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Erdagöz v. Turkey, 1998 m. lapkričio 29 d. sprendimas byloje Brogan and Others v. the United Kingdom). Šis teismas taip pat nurodė, kad tam, jog būtų pagrįstas įtarimas, turi būti faktų ar informacijos, kurie įtikintų objektyvų stebėtoją, kad asmuo gali būti padaręs nusikaltimą (sprendimai bylose Labita v. Italiją, Erdagöz v. Turkey, 1990 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas byloje Campbell and Hartley v. the United Kingdom). Be to, pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėse bylose baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartis byloje P. N. v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-34, Teismų praktika 15, p. 169, 2003 m. spalio 1 d. nutartis byloje M. B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-895).
Teismas, ištyręs nagrinėjamos bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad jam per ikiteisminio tyrimo laikotarpį buvo nepagrįstai taikytos procesinės prievartos priemonės. Sulaikymo neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nekonstatuotas. Laikinai sulaikant asmenį, jo kaltumo klausimas nebuvo sprendžiamas, įrodymai netiriami, o buvo atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis trukdys nustatyti tiesą ir šiuo atveju aukščiau iškeliamas nusikalstamos veikos ištyrimo klausimas, nei sukelti laikini įtariamojo nepatogumai. Tuo klausimu, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs vertindamas net griežtesnę procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą, byloje H. D. v. Lietuva, kurioje pažymėjo, kad reikia atskirti teiginius, išreiškiančius nuomonę, jog asmuo yra kaltas, nuo teiginių, kurie tiesiog nusako įtarimo būklę (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis byloje T. L. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-390). Byloje nustatyta, kad ieškovas skundė teisėjo nutartį skirti kardomąją priemonę – suėmimą - baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas).
Dėl įrašymo į „Įtariamų, kaltinamų ir teistų
LR VRM 2005-09-13d. Įsakyme Nr. IV - 291 „Dėl Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro įsteigimo bei jo nuostatų patvirtinimo“ bendrųjų nuostatų 6 punkte nurodoma, kad registro objektai yra įtariami, kaltinami ir teisti asmenys. 6.1. punkte nurodoma, kad į registrą įtraukiami fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems įteiktas pranešimas apie įtarimą (iškelta baudžiamoji byla). Tokius ikiteisminio tyrimo duomenis Registro tvarkymo įstaigai teikia ikiteisminį tyrimą atliekančios ikiteisminio tyrimo įstaigos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros (kai atlieka nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą). Todėl ieškovo motyvas, kad ikiteisminio tyrimo institucijos be pagrindo ieškovą įtraukė į žinybinį registrą, yra nepagrįstas.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai, reglamentuoja registro paskirtį, jo objektus, registro valdytoją ir registro tvarkytojus, duomenų teikėjus, jų teises ir pareigas, registro duomenų ir registro informacijos tvarkymą, sąveiką su kitais registrais ir informacinėmis sistemomis, registro duomenų ir registro informacijos saugą, registro finansavimą, reorganizavimą ir likvidavimą.
Dėl turtinių teisių suvaržymo
Ieškovo argumentai, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą, vis dar yra suvaržytos jo turtinės teisės, t.y. kad jo asmeninis automobilis "BMW X5", v/n (duomenys neskelbtini) yra paieškomų sąraše, nėra pagrindas spręsti apie žalos ieškovui padarymą pareigūnų neteisėtais veiksmais. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2011-05-17 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 86-1-00743-10, b.l. 126-127) . Nutraukus ikiteisminį tyrimą nustoja galioti ir taikytos procesinės priemonės varžančios, kaip šiuo atveju teigiama, turtines teises. Teismui nepateikta įrodymų, kad kokių nors nepatogumų ieškovas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo patyrė disponuodamas turtu (transporto priemone) (CPK 178 str.). Keliama retorinė sąlyga, kad gal būt transporto priemonė pasienyje gali būti sulaikyta, šiuo atveju nespręstina. Neįrodytas nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ydingumas, nes nėra sukeltos jokios turtinio pasekmės ar bent jau duomenų teismui apie tai nepateikta.
Taip pat pažymėtina, kad ieškovas su prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą yra susipažinęs. Tačiau ieškovas ar jo advokatas neinformavo ikiteisminio tyrimo įstaigų, kad neišspręstas jo turtinių teisių suvaržymas, pačių nutarimų neskundė, t.y. neišnaudojo priemonių savo nurodomai suvaržytai turtinei teisei apginti ne teismine tvarka kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas ir, net septynis mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo iki civilinės bylos iškėlimo, tos teisės nerealizavo.
CK 6.272 straipsnyje nustatyta atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.272 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda esant šioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovas neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų, todėl negalimas priežastinio ryšio tarp nurodomų neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo faktorius (CPK 178 straipsnis) ir šiuo klausimu teisumas atskirai nepasisako, nes tai nebėra teisiškai reikšminga, nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
M. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Plungės rajono apylinkės teisme.