Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-906-282-2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-08-13Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-16Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-16
Bylos Nr.
1A-906-282-2014
Teisminio proceso Nr.
1-75-1-00556-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
Nuteistasis
R. M.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-906-282/2014Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00556-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 2.1.6.2.; 2.2.1.9.; 2.4.; 2.4.7.; 2.4.9.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, R. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus iš dalies sudedant su Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-08-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad jis ir D. Č. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą ir sugadino svetimą turtą, t. y., E. K. 2013 m. rugsėjo 9 d. apie 03.00 val. automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežus į (duomenys neskelbtini), laukiant automobilyje prie IĮ A. R. priklausančios degalinės, parvežus su vogtais daiktais iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), bei padedant paslėpti vogtus daiktus sandėliuke, taip padėjus pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą ir sugadinti svetimą turtą, jie, veikdami bendrininkų grupėje, nulaužė nukentėjusiojo T. Š. renovuojamo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), durų rankeną (220 litų vertės), išdaužė šio renovuojamo namo plastikinio lango stiklo paketą (350 litų vertės), subraižė palangę (200 litų vertės), sugadino vitrininių durų apvadus (240 litų vertės), per langą įsibrovė į T. Š. priklausantį renovuojamą namą, pagrobė T. Š. priklausantį benzopjūklą „Stihl MS230“, Nr. 285007105 (1600 litų vertės), kaltą „Hilti“ (3500 litų vertės), įvairaus diametro (nuo 2 mm iki 6 mm) medsraigčių (bendros 400 litų vertės), kampinį šlifuoklį „Makita“ (400 litų vertės), elektrinį grąžtą „Makita“ (400 litų vertės), akumuliatorinį suktuką „Makita“ (500 litų vertės), gulsčiuką „Solo“ (150 litų vertės) bei A. M. priklausantį gulsčiuką „Solo“ (102 litų vertės), 3 metrų liniuotę (250 litų vertės), 35 metrų prailgintuvą (100 litų vertės), elektrinį grąžtą (100 litų vertės), tuo padarant nukentėjusiajam T. Š. 6950 litų turtinę žalą, o nukentėjusiajam A. M. – 552 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, nes jis kaltę visiškai pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nurodo, kad atlyginti nuostolių neturėjo galimybės, nes buvo sulaikytas. Teigia, kad byla buvo vilkinama 6 mėnesius, teisėja buvo šališka ir palaikė prokuroro poziciją.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. M. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Savo skundu nuteistasis neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę bei mano, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistojo skundo teiginys, kad jo atžvilgiu bylą nagrinėjęs apylinkės teismas buvo šališkas vien dėl to, kad, apelianto nuomone, teisėja palikė prokuroro poziciją ar kad byla buvo vilkinama daugiau kaip 6 mėnesius, yra nepagrįstas. Iš bylos matyti, kad nušalinimų bylą nagrinėjančiai teisėjai apeliantas nereiškė (3 t. 9, 50 b. l.), apeliaciniame skunde nenurodė kitų pirmosios instancijos teismo šališkumo pagrindų, numatytų BPK 58 straipsnyje. Be to, nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas. Iš bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2014-02-28 bei 2014-04-22 rezoliucijomis ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminas dėl bylos didelės apimties ir kitų objektyvių priežasčių buvo pratęstas iki 2014-06-09 (1 t. 2–3, 4–5 b. l.). Taigi, prokuroras, pratęsdamas ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminą ir baudžiamąją bylą perduodamas teismui praėjus 9 mėnesiams po nusikalstamos veikos padarymo, BPK 176 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Be to, iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu paskelbė praėjus tik 2 mėnesiams po to, kai byla buvo gauta apylinkės teisme. Taigi, teisminis bylos išnagrinėjimas taip pat nebuvo vilkinamas.

Taip pat R. M. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam R. M. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe – tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

R. M. padarė apysunkį ir nesunkų tyčinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis yra nevedęs, turi mažametį vaiką, tačiau duomenų, kad jis materialiai išlaikytų savo sūnų, byloje nėra. R. M. nedirba, nuo 2013-12-27 nėra registruotas darbo biržoje, buvo baustas administracine tvarka, teistas 6 kartus, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, praėjus vos 2 mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų. Kadangi naują tyčinę nusikalstamą veiką R. M. padarė neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, jis BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu. Be to, iš pažymos apie apelianto teistumus matyti, kad anksčiau jam paskirtomis bausmėmis (areštu, laisvės atėmimu) bei lygtiniu paleidimu prieš terminą iš pataisos įstaigos bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. M. paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), o BK 187 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai sunkinančiai aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą nusikaltimą paskirtos žymiai mažesnės nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai bausmės, daroma išvada, kad apeliantui paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Be to, apylinkės teismas subendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes tarpusavyje bei su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, BK 63, 64 straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to nėra pagrindo nuteistajam paskirtos bausmės mažinti. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę.

Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad jis neturėjo galimybės atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytos žalos, kadangi iš bylos matyti, jog R. M. buvo sulaikytas kitoje byloje tik 2013-10-07, t. y. tik po mėnesio, kai šioje byloje padarė nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų T. Š. ir A. M. atžvilgiu. Kadangi ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2013-09-09, o apeliantas buvo sulaikytas tik po mėnesio, daroma išvada, kad apeliantas turėjo galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, t. y. sušvelninti apeliantui paskirtą bausmę, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Nijolė MatuzevičienėGražvydas Poškus