- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-02
- Bylos Nr.
- 1-542-1122/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21949-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- D. R.
- Nukentėjusysis
- T. J.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, dklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis 2022 m. birželio 15 d. apie 18.10 val. automobilių statymo aikštelėje (duomenys neskelbtini), prispaudęs prie sienos ir nuvertęs ant žemės nukentėjusįjį T. J., pastarajam nemažiau kaip tris kartus įspirdamas, pataikydamas nukentėjusiajam į veido dešinę pusę, į dešinį šoną ties dubeniu, taip veikdamas tyčia sukėlė nukentėjusiajam T. J. fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad minėtą dieną baigė darbą apie 18 val., ėjo į lauką prie savo automobilio parūkyti kartu su A. G.. Tuomet atvažiavo T. J., pasistatė automobilį už 5 metrų nuo jo automobilio, išlipo iš jo, tuomet jam (nukentėjusiajam) šūktelėjo, kad padėtų daiktą į vietą, kurį jis pavogė, ir tuomet pastarasis staigiai šoko atgal į automobilį. Nukentėjusiajam sėdint automobilyje, jis (kaltinamasis) jam šūktelėjo, kad nieko nedarys, gali eiti ir jis nuėjo į sandėlį. Po minutės atėjo kolega E. Z., persimetė su juo keliais žodžiais, pakalbėjo apie darbus; su juo jis susitinka retai, 1-2 per metus, nepalaiko ryšių; neprisimena, ar jam (E. Z.) rodė žinutes telefone. Po kelių minučių atėjo D. B. (D. B.) su iš galo einančiu T. J., D. B. pradėjo reikšti pretenzijas, sakyti, kad negali būti jokios ukrainietiškos atributikos, į ką jis jam paprieštaravo, o tas tęsė toliau. T. J. tuo metu, kiek prisimena, nieko nesakė. Tačiau nekreipė dėmesio į tai, atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Nurodė, kad kai pro jį praėjo T. J., jis nepastabėjo ant jo jokių sužalojimų ar suplėšytų marškinėlių, nes nekreipė į jį dėmesio, kalbėjo su kolega A. G.. Nurodė, kad nieko nepadarė nukentėjusiajam T. J. – nebuvo jokio fizinio smurto jo atžvilgiu. Su T. J. jokių santykių nepalaikė iki tol, asmeninių konfliktų su juo nėra buvę, tik darbo atžvilgiu buvo priekaištų dėl jo darbo kokybės. Nurodė, kad ne kartą sakė įmonės vadovui, kad T. J. yra netinkamas dirbti šitą darbą, kategoriškai buvo atsisakęs su juo dirbti kartu pamainoje, kadangi jis turėjo problemų su rega, yra neatsakingas, per savo atsainumą sugadindavo įmonės turtą, nebuvo suinteresuotas darbu ir jo kokybe. Dėl T. J. darbo yra raštiškai el. paštu kreipęsis į direktorių ir į E. Z.. Su įmonės vadovu E. J. kalbėjo minimaliai apie šį įvykį, pasakė jam, kad buvo konfliktas, bet nieko nebuvo, nelietė nukentėjusiojo. Nurodė, kad liudytojai D. B. ir E. Z. liudija prieš jį galimai dėl to, kad turi kažką omenyje, gal kažko siekia – kokios nors naudos darbe; su jais jis niekada nėra turėjęs jokių konfliktų, visuomet elgiasi diplomatiškai. Nurodė, kad jis yra dieninės pamainos vadovas, yra atsakingas už darbo sprendimus, susijusius su vairuotojais, klientais, direktoriais, valdyba, iškrauna ir pakrauna krovinius, o naktinės pamainos darbas yra pabaigti dieninės pamainos pradėtus darbus, t. y. realiai pakrauti automobilius. Ne kartą yra girdėjęs darbe kalbas, kad E. Z. laiko save svarbiausiu žmogumi naktinėje pamainoje, „įveda savo diktatūrą“, dėl to mano, jis gali turėti iš darbo santykių kylančių asmeniškumų. Su D. B. jis nepalaiko jokių santykių, tačiau jo žiniomis, jis palaiko santykius su nukentėjusiuoju T. J., jie kartu dirbo kitą darbą. Nežino, koks D. B. ir E. Z. suinteresuotumas šia situacija, mano, jog šie asmenys galimai suasmenino darbinius santykius. Jis viską stengiasi aiškintis diplomatiškai, dažniausiai per direktorių. Nurodė, kad dažniausiai įmonėje vidiniai pykčiai kyla dėl to, kad ne visi atsakingai žiūri į darbą ir jo kokybę, jam asmeniškai yra labai svarbu darbus padaryti tiksliai, kad nebūtų nuostolių, kadangi nuo to tiesiogiai priklauso jų darbo atlyginimas. Nurodo, kad įmonėje padaryti nuostoliai nebūdavo išskaičiuojami iš darbuotojų. Jis direktoriaus pavedimu turėdavo nuolat peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus dėl pastovaus darbo broko, kadangi į dieną atsiųsdavo po 2-3 brokus, aiškindavosi to priežastis; tai nėra jo pareiga, bet direktorius jam paskyrė tai atlikti, jis turi reikiamus įgūdžius tai daryti. Dieninėje pamainoje jis dirbdavo 95 procentus laiko prie kompiuterio, naktinėje pamainoje kokia sistema dirbimo kompiuteriu yra negali pasakyti. Nurodė, kad įmonės kompiuterio ekranas buvo seno tipo, jo ekrano kraštas buvo platus, apie 2 cm, užklijuotas jo lipdukas (kaip ir kiti ant jo buvę lipdukai su įvairia informacija) netrukdė naudotis kompiuteriu, jokiam kitam kolegai nemaišė. Apie lipduko nuėmimą jis sužinojo atėjęs ryte, tuomet peržiūrėjęs kameras pamatė, kad jį nuplėšė T. J. ir jį išmetė. Dėl to jam ir parašė žinutę grąžinti, ką jis pavogė. Mano, kad nereikia liesti svetimų daiktų neatsiklausus, mano atsiklausus nebūtų kilusios problemos dėl lipduko nuėmimo. Šią situacija jis su T. J. aiškinosi žinutėmis, tuo viskas ir pasibaigė tarp jų. Nurodė, kad darbe nukentėjusysis yra turėjęs daug traumų, kuomet žioplai susižalodavo. Nuolat gaudavo nusiskundimų dėl nukentėjusiojo darbo kokybės, kaip pavyzdžiui sugadino 12 sofų, dokumentus blogai tvarkydavo. Nežino dėl kokių priežasčių nukentėjusysis išėjo iš darbo; įmonėje yra tokia vidinė politika, kad net ir blogai dirbantį darbuotoją yra stengiamasi išlaikyti, sudaryti jam sąlygas dirbti toliau. Su A. G. kartu dirbo, jis dirbo abejose pamainose, daugiausiai dieninėje, vertino jį kaip darbuotoją, mano, kad tikrai „turėjo rankas“ žmogus, negali nieko pasakyti apie jo darbą, esant poreikiui, išsakydavo jam ir pastabas, tačiau jokio išskirtinio bendravimo jo atžvilgiu nepalaikė.
Nukentėjusysis T. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad viskas prasidėjo dėl to, kad jis dirbdamas savo pamainoje nuėmė ženkliuką su Ukrainos vėliava nuo darbinio kompiuterio, kuriuo jis bendrai naudojasi su kitais kolegomis. Taip pasielgė dėl to, kad jam maišė dirbti tas ženkliukas (t. y. kadangi buvo priklijuotas kompiuterio ekrano viršuje – dešiniame kampe, trukdė uždaryti kompiuteryje atidarytus darbalaukius). Kitą dieną ryte jis susirašinėjo su D. R., kuris parašęs jam asmeniškai nurodė grąžinti nuimtą ženkliuką į vietą, į ką jis pastarajam grubiai nurodė, kad jei dar kartą bus prie ekrano priklijuotas ženkliukas, jis jį išmes ir taip baigėsi tarp jų susirašinėjimas. Jam atvykus kaip įprastai į darbovietę, D. R. laukė jo įmonės teritorijoje, stovėjimo aikštelėje, prie įėjimo į sandėlį. Jam nespėjus išlipti iš automobilio, kaltinamasis jį ištraukė iš automobilio, prirėmė prie vartų, parvertė ir atspardė, tuo metu rėkė jam apie pagarbą, kad nejaučia jam pagarbos. Jautė fizinį skausmą, kai jį spardė. Nurodė neprisimenantis, kiek tiksliai spyrių gavo, galėjo būti apie 5; nelabai galėjo nurodyti, kur spirdamas jam pataikė kaltinamasis – kadangi gulint buvo blogas regėjimas, jis stengėsi saugoti galvą nuo spyrių. Vėliau, jam grįžus į sandėlį, girdėjo kaip D. R. kitam sutiktam kolegai gyrėsi kaip jį automobilių stovėjimo aikštelėje suspardė, dėl ko tarp kaltinamojo ir to kolegos, nes kolega bandė užstoti jo poziciją dėl ženkliuko nuėmimo, kilo konfliktas. Apie šį konfliktą su D. R. pirmiausiai papasakojo kolegai D. B., kurį sutiko kelios minutės po konflikto, pastarasis matė, kad jis buvo su suplėšytais marškinėliais, su juo kartu nuėjo aiškintis, kodėl taip įvyko. Atėjus jam su kolega D. B., kartu buvo kiti kolegos (E. Z. ir A. G.), kaltinamasis pasakė, kad jį suspardė ir kad ta darbo vieta yra jo ir viskas ten turi likti taip, kaip jis palieka, kad jis ir jo kolegos neturi kabinete ir sandėlyje jokių teisių. Nurodė, kad paties konflikto, kai jis buvo spardomas, niekas iš kolegų nematė. Konflikto metu jam buvo pamušta akis, atsirado mėlynės ant kūno, suplėšyti marškiniai, telefonas ir laikrodis buvo sudaužyti bei akiniai apgadinti. Jam būnant pas tyrėją buvo nufotografuoti jo patirti sužalojimai; į gydymosi įstaigą abdukcijos nenuvyko dėl to, kad neteisingai suprato jam paskirtą atvykti laiką (įvyko nesusipratimas). Savo pateiktu civiliniu ieškiniu prašo atlyginti turtinę žalą, kuri susidarė dėl naujo telefono (1 000 Eur), naujų akinių (700 Eur); likusi prašoma atlyginti suma yra neturtinė žala, susidariusi dėl patirtų išgyvenimų – gėdos prieš kolegas, kadangi jiems buvo žinoma ši visa situacija, jis pradėjo bijoti anksčiau atvykti į darbą, kolegos iš jo juokdavosi, kad atvykęs į darbą likdavo savo automobilyje ir laukdavo atvykstančių kitų kolegų, dėl ko jam teko pakeisti darbą, vis dar jaučia baimę bendrauti su kaltinamuoju. Iki šios dienos jam nėra atlyginta patirta žala. Iki šio įvykio įmonėje dirbo apie pusę metų, kaltinamasis ten dirbo žymiai ilgiau, jie dirbo skirtingose pamainose (kaltinamais dieninėje pamainoje, jis vakarinėje), jo ir kaltinamojo santykiai buvo kolegiški, jų santykiai buvo pagarbūs iki minėto konflikto tarp jų nėra buvę konfliktų. Darbiniu kompiuteriu naudodavosi jis, kolega D. B. ir pamainos vadovas E. Z.; jam buvo leista tuo kompiuteriu naudotis įmonės vadovybės, kadangi dėl savo regos problemų jis negalėdavo krauti krovinių, jis dirbdavo prie kompiuterio – per savo pamainą juo atlikdavo darbines funkcijas (t. y. tvarkydavo dokumentus, priimdavo krovinius, reikalingus lapus atspausdindavo ir pan.); savo pamainoje prie kompiuterio daugiausiai laiko praleisdavo jis, o dieninėje pamainoje – kaltinamasis. Nukentėjusysis T. J. vėliau teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl civilinio ieškinio patikslino, kad prašo atlyginti tik turtinę žalą dėl akinių ir telefono, pagal pateiktas sąskaitas faktūras, neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo atsisako.
Liudytojas A. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną kartu su D. R. rūkė lauke prie rampos, kai atvažiavo nukentėjusysis. Buvo jo darbo pabaiga, apie 18 val. Tuo metu girdėjo pokalbį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, D. R. pasakė grąžinti jam tai, ką nukentėjusysis paėmė. Kalba ėjo apie D. R. vieno iš jų vairuotojų padovanotą dovaną – Ukrainos vėliavos lipduką, kurį nukentėjusysis buvo pasiėmęs. Tuo metu, kai vyko pokalbis tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, tarp jų fizinio kontakto nebuvo. Jis tuo metu stovėjo poros metrų atstumu nuo jų, iš pradžių jie buvo trise, tada nukentėjusysis nuėjo į sandėlį, apėjo ratu, grįžo ir atėjo kartu kolegos D. B. ir E. Z.. Tuomet D. B. pasakė kaltinamajam, kad nereikia klijuoti ant monitoriaus jokių lipdukų. Nurodė negirdėjęs, ar D. B. ką nors tuo metu buvo sakęs kaltinamajam apie fizinio smurto panaudojimą nukentėjusiojo atžvilgiu. Po šio įvykio nematė, kad nukentėjusysis būtų su suplyšusiais drabužiais, vizualiai ant nukentėjusiojo nematė jokių sužalojimų, buvo su tais pačiais akiniais kaip visuomet, o nukentėjusiojo turėtas telefonas buvo sudaužytas, apie laikrodžio sudaužymą nieko nežino. Nuo tada, kai buvo išėjęs parūkyti, kai atvažiavo nukentėjusysis ir vyko jo pokalbis su kaltinamuoju, iki pat išvažiuojant namo, visą laiką buvo pusės metro atstumu nuo D. R.. Ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas nukentėjusiojo „keistumą“ turėjo omenyje tai, kad jis yra labai neatsargus, darbovietėje buvo ne kartą susižalojęs, buvo matęs filmuotą medžiagą, kaip jis dirba. Įmonėje nukentėjusysis dirbo krautuvo vairuotoju, be to, galėdavo dirbti su dokumentais. Nurodė matęs ant kompiuterio monitoriaus užklijuotą lipduką, jis ten buvo užklijuotas apie savaitę laiko, lipdukas buvo kurį laiką nuiminėjamas. Jo vertinimu, minėtas lipdukas nei kiek netrukdė darbui, kadangi jis buvo mažas; mano, kad taip pasielgta buvo nacistiniais sumetimais. Žinojo, kad nukentėjusysis buvo žadėjęs tą lipduką nuimti, jeigu bus dar uždėtas ant monitoriaus, su D. R. jie tada ir kalbėjo apie lipduką – kad jei dar kartą bus uždėtas, nukentėjusysis jį išmes. Dėl šio įvykio tiesiogiai su įmonės vadovu nėra kalbėjęs. Anksčiau nėra buvusių konfliktų tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo. Jo paties santykiai su nukentėjusiuoju buvo darbiniai, artimiau nebendravo. D. R. jam buvo pamainos vadovas, jo kaip vadovo neužstotų, juos siejo tiesiog darbiniai santykiai. Minėtoje įmonėje šiuo metu nebedirba.
Liudytojas D. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną atvyko į darbą, pasisveikino su D. R. ir A. G., kurie tuo metu stovėjo prie išėjimo, tuomet nuėjo į sandėlį. T. J. tuo metu nematė kartu su jais, jį sutiko vėliau, t. y. po konflikto. Prie jo priėjęs T. J. pasakė, kad kai jis lipo iš savo automobilio, nespėjo atidaryti durų, kai prie jo priėjo D. R. ir jį pargriovė, sumušė, pakratė, po to jis atsistojo ir jam aptemo akyse; tiksliau, kaip jį sumušė, jam nepasakojo. Jis buvo kieme prie automobilių, kai prie jo priėjo T. J.. Tuomet jis kartu su kitais kolegomis (tuo metu jau buvo atvažiavęs E. Z. iš naktinės pamainos, kartu su nukentėjusiuoju T. J., galėjo būti dar kitų kolegų, bet tiksliai to neprisimena) nuėjo pakalbėti su D. R., su kuriuo kartu buvo A. G.. Minėto pokalbio metu kalbėjosi ir apie tai, kodėl įvyko toks įvykis, kad galima buvo tiesiog pasikalbėti, o ne muštis, kad savo asmeninius daiktus reikia laikyti spintelėse. D. R. pasakė, kad T. J. negražiai su juo elgėsi, nuėmė jo daiktą (t. y. Ukrainos vėliavėlės ženkliuką nuo kompiuterio) ir jį paslėpė, dėl to jis nukentėjusįjį pakratė. Šio pokalbio metu nukentėjusysis D. R. nieko nesakė, matė, kad nukentėjusysis jo bijojo, stovėjo šone. Po šio pokalbio kaltinamasis išvažiavo namo. Visas šis pokalbis vyko vienai pamainai skirstantis namo, naktinei pamainai atvykstant į darbą. Apie šį įvykį kalbėjo su įmonės direktoriumi kitą dieną ar tai savaitės eigoje, nežino, ar įmonės direktorius kalbėjo su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju. Mano, kad minėtas konfliktas kilo dėl tarpusavio nesusikalbėjimo. Žino, kad pats konfliktas kilo dėl to, kad T. J. nuėmė Ukrainos vėliavos ženkliuką nuo kompiuterio, pastarasis paaiškino, kad taip padarė dėl to, kad ženkliukas jam trukdė naudotis kompiuteriu, kadangi jo labai bloga rega. Pats matė tą ženkliuką priklijuotą ant kompiuterio ekrano, jis užstojo kompiuterio kampą, trukdė naudotis kompiuteriu. Apie ženkliuko simbolinę reikšmę kalbos nebuvo. Kai prie jo priėjo nukentėjusysis T. J., matė, kad jo drabužiai yra purvini (matė purvą (t. y. smėlį ir dulkes) ant kelnių, marškinėlių, nugaros, atrodė lyg būtų kažkur gulėjęs), marškinėliai ties apykakle buvo suplyšę, akiniai buvo kreivi, skruostas buvo paraudęs, tarsi būtų buvęs prispaustas su akiniais, šiek tiek ėjo kraujas. Vėliau jam nukentėjusysis rodė, kad jo telefonas buvo sudaužytas, kad jo kampas sudužęs; nežino, ar iki šio įvykio telefonas buvo sugadintas, jam telefono sugadinimą nukentėjusysis parodė po įvykio; mano, kad nukentėjusysis jam telefono sugadinimo nebūtų rodęs, jei nebūtų tai nutikę šio įvykio metu. Nurodė, kad kompiuteris, ant kurio buvo uždėtas lipdukas, buvo įmonės; nukentėjusysis su juo dirbdavo savo pamainos metu, juo tvarkė visus dokumentus. Tuo metu, kai dirbo su nukentėjusiuoju, nusiskundimų dėl nukentėjusiojo kiti darbuotojai nesakė, bet žinojo, kad direktoriui buvo žinoma apie nukentėjusiojo darbo pažeidimus dėl jo nekokybiško darbo, dėl to įmonėje buvo nuspręsta nukentėjusiajam T. J. skirti dirbti prie kompiuterio. Įmonėje niekas nekonfliktavo su T. J., jis buvo nekonfliktiškas. Su nukentėjusiuoju jo verslo reikalai nesieja, iki darbo šioje darbovietėje jo nepažinojo. Jam niekas nežinoma apie nukentėjusiojo ketinimą prisiteisti iš kaltinamojo 75 000 Eur. Prisimena, kad nukentėjusysis darbo metu minėtoje įmonėje yra turėjęs traumų (buvęs susitraumavęs koją, po šio įvykio susižeidęs su štanga petį). Nurodė, kad jis tebedirba minėtoje įmonėje, joje tebedirba ir kaltinamasis, jų santykiai yra geri, darbiniai, pykčių su kaltinamuoju nėra turėjęs.
Liudytojas E. Z. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną atvyko į darbą kiek vėluodamas, apie 18 val., jam buvo keista dar matyti darbe D. R., kadangi pastarasis dirba kitoje pamainoje ir įprastai iki tokio laiko jau būdavo išėjęs iš darbo. Jis atėjo pirmas, matė, jog jis keistai vaikščiojo, atrodė susirūpinęs, lyg perbalęs, o A. G. sėdėjo šalia, rūkė, kažką žiūrėjo telefone. Tada jam paaiškino D. R., kad „biški patampė, palamdė“ T. J., pasakė, kad davė į galvą – tą pasakė tik jam girdint, mano, kad šalia buvęs A. G. to negirdėjo, nes buvo kitkuo užsiėmęs ir tas pasakymas buvo adresuotas jam. Tada jam D. R. parodė telefone žinutes dėl ženkliuko, pradžioje nieko nesuprato. Tuomet prie jų priėjo kolegos D. B. su T. J.. Kol tuo metu jis skaitė telefone žinutes, kai D. B. klausė, kas čia darosi ir aiškinosi tą situaciją, matė, jog vos ne įsiplieskė dar vienas konfliktas, tuomet jis pasakė D. R., kad viskas, skirstomės, vėliau viską išsiaiškinsime visi. Tada apsiraminus vieni išvyko namo, kiti ėjo dirbti. Tuo metu girdėjo pokalbį tarp D. R. ir D. B., tačiau jo neprisimena, tonas jo nebuvo malonus – daug keikėsi. Prisimena, kad prie jo priėjus T. J. matė, kad jo skruostas buvo nubrozdintas, matėsi kraujosruva, mėlynavo paakys, marškinėliai akivaizdžiai buvo suplėšyti – buvo padaryta skylė ties pilvu, akiniai buvo deformuoti. Dėl telefono nurodė, kad vėliau jam nukentėjusysis pasakė, kad buvo kažkas telefonui padaryta, bet jis į tai nesigilino; nežino, ar iki šio įvykio nukentėjusiojo telefonas buvo sugadintas. Su T. J. vėliau kalbėjosi apie šį įvykį, bet neprisimena ką; su kolegomis taip pat tai aptarė. Pats asmeniškai su įmonės direktoriumi neprisimena, kad būtų kalbėjęs. Vėliau paaiškėjo, kad minėtas konfliktas kilo dėl to, kad T. J. nuėmė nuo kompiuterio ekrano užklijuotą Ukrainos vėliavėlės ženkliuką, kurį D. R. buvo padovanojęs vienas iš vairuotojų, ir kažkur paslėpė. Mano, kad galėjo trukdyti T. J. minėtas lipdukas, jam asmeniškai visi lipdukai, esantys ant kompiuterio monitoriaus, trukdo. Minėtu kompiuteriu įmonėje naudojosi visi darbuotojai, tačiau gavosi nerašyta taisyklė, kad prie kompiuterio dirbo T. J., jam geriau nei kitiems kolegoms sekėsi dirbti su kompiuteriu. Nurodė nežinantis, ar T. J. su kuo nors įmonėje konfliktavo, mano, kad jis nekonfliktiškas buvo. Nežino, ar iki tol yra buvusių konfliktų tarp T. J. ir D. R.. Jo santykiai tiek su nukentėjusiuoju, tiek su kaltinamuoju buvo darbiniai, buvo kolegos. Mano, kad šioje situacijoje nuskriaustas yra T. J., jį kaip silpnesnį jis ir palaiko. Nurodė, kad pats konfliktas vyko toje aikštelės vietoje, kurios nefilmuoja vaizdo kameros. Jam yra žinoma, kad nukentėjusysis įmonėje per darbo laikotarpį yra turėjęs įvairių traumų.
Liudytojas E. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad apie minėtą įvykį pats girdėjo daug įvairių versijų, tačiau pats jo nematė ir nebuvo galimybių peržiūrėti to per vaizdo įrašus. Nurodė, kad su abejais kalbėjo kitą dieną, pirmiausiai kalbėjo su T. J., kuris nurodė, kad atėjo D. R. ir jam trenkė ar tai jį pastūmė, dėl ko iškrito jo telefonas. Nurodė, kad nematė, jog T. J. būtų kaip nors sužalotas, nematė prakirstos lūpos ar skruosto, ar po akiniais esančių sužeidimų; matė nukentėjusiojo akinius, tačiau jam jie neatrodė sulaužyti, telefoną irgi rodė, matė, kad jis buvo sugadintas, tačiau nežino, ar šio konflikto metu, nors nukentėjusysis jam teigė, kad buvo sugadintas šio konflikto metu. Tuomet pakalbėjo su D. R., kuris paprastai jam nurodė, kad susiginčijo kaip kolegos ir viskas tuo baigėsi. Mano, kad šis konfliktas galėjo įvykti dėl to, kad dieninė ir vakarinė pamainos kartais turi iš darbo kylančių nesutarimų, dažnai pasitaiko, kad pamainos tarpusavyje nesutaria. Nurodė, kad D. R. dirbo dieninėje pamainoje, o T. J. vakarinėje. Dažnai darbe pasitaikydavo, kad vakarinėje pamainoje būdavo daugiau apgadinimų, dėl to jis, kaip vadovas, dažnai įpareigodavo D. R. patikrinti kameras vakarinės pamainos darbo dėl galimų darbo metu padaromų pažeidimų; nemano, kad vakarinė pamaina galėtų keršyti D. R., čia tik jo pamąstymas. Buvo girdėjęs ir versiją dėl Ukrainos vėliavos ženkliuko ir kompiuterio; girdėjo iš kolegų, kad ženkliukas nepatiko T. J. ir jis jį suplėšė ar sugadino, o D. R. sakė jį palikti. Neprisimena, kur buvo minėtas lipdukas užklijuotas. Nurodė, kad įmonės kompiuteris buvo vienas, nebuvo reglamentuota, kas konkrečiai juo naudojasi, juo dirbo įmonės darbuotojai. Naktinėje pamainoje tuo metu su juo dirbo T. J., nes tuo metu traumą turėjo, daugiau dirbo prie popierių, tačiau nėra vienam darbuotojui paskirta dirbti kompiuteriu, jie keičiasi. Dieninėje pamainoje kompiuteriu daugiausiai dirba D. R., kurį taip pat gali keisti kiti darbuotojai. Nurodė, kad po minėto įvykio jis kalbėjo su abiejų pamainų darbuotojais, kalbėjo ir su E. Z., D. B., kalbėjo su nukentėjusiuoju T. J.. Taip pat prašė IT darbuotojo atsukti kameras, tačiau jose nesimatė konflikto, kadangi vaizdo kameros visos teritorijos neapima, konfliktas vyko kamerų „aklojoje zonoje“. Nurodė, kad dėl šio įvykio nepildė dokumentų ir nepranešė apie jį dėl to, kad tuo metu nemanė, kad tai yra rimta situacija, manė, kad tai tik skirtingų pamainų darbuotojų žodinis konfliktas. Mano, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo tik žodinis konfliktas, kalbant su nukentėjusiuoju susidarė įspūdį, kad viskas yra kiek pagražinta iš jo pusės pasakojant viską, dėl to siūlė nesikreipti į policiją ir išsiaiškinti viską tarpusavyje. Nurodė nepatikėjęs nukentėjusiojo žodžiais apie patirtą smurtą konflikto metu. Nurodė, kad dėl nukentėjusiojo T. J. yra buvę atvejų, kad būtų padaryti sugadinimai krovinių, bandė jį leisti dirbti kompiuteriu, tačiau vis tiek atsirasdavo kažkokie krovinių sugadinimai, dėl to susėdo su T. J., pakalbėjo, kad įmonė negali kiekvieną mėnesį patirti žalos dėl jo darbo, dėl to bendrai priėmė sprendimą ir nukentėjusysis išėjo iš darbo. Pabrėžė, kad nukentėjusysis T. J. šią darbovietę paliko ne dėl konflikto su kaltinamuoju, su juo buvo gražiai išsiskirta, prieita abipusės nuomonės, kad šis darbas netinka nukentėjusiajam, jis, kaip vadovas, parašė T. J. rekomendacinį laišką. Kiek jam žinoma, nukentėjusysis T. J. dirbdamas jo įmonėje sveikatos sutrikimų neturėjo, jam buvo žinoma apie nukentėjusiojo regos problemas, kad jis nešiojo labai stiprius akinius, tačiau visuomet nurodydavo, kad mato gerai, nes turi tinkamus akinius. Nurodė, kad jam nežinoma apie vaizdo įrašą, kuriame nukentėjusysis T. J. nuverčia karutį ir tuo džiaugiasi. Ant kompiuterio monitoriaus priklijuotos vėliavėlės nematė, mano, kad nebuvo tokia didelė, jog atkreiptų dėmesį į ją; nematė, ką su vėliavėle padarė nukentėjusysis. Per 2 metus, kol dirbo T. J. įmonėje, nebuvo atvejų, kad jis būtų ką nors apšmeižęs, bet kartais būdavo tokių vaikiškų klaidų ar nesusipratimų, kaip pavyzdžiui padėdavo krovinį kažkur ir sakydavo, kad to nepadarė, nors atsukus kameras paaiškėdavo, kad jis tą padarė. Dėl darbuotojų D. B. ir E. Z. nurodė, kad jie nėra linkę apkalbėti, jį informuoja nuolat apie darbinius reikalus. Apie kaltinamąjį D. R. nurodė, kad jis nėra nieko apšmeižęs, yra atsakingas darbuotojas – labai prižiūri tvarką, tikrina informaciją, peržiūri vaizdo įrašus esant neatitikimams dėl krovinių pristatymo ir pan.; jam nėra niekada pamelavęs D. R..
Specialistė R. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pati apžiūrėjo nukentėjusįjį, jis buvo apžiūrėtas nuo įvykio praėjus daugiau nei 2 savaitėms. Jei apžiūros metu (t. y. 2022 m. liepos 1 d.) būtų mačiusi kažkokius liekamuosius reiškinius, juos būtų parašiusi į išvadą, šiuo atveju tokių nebuvo. Apie posėdžio metu parodytas nuotraukas nurodė, kad mato jose įbrėžimus, šone dešinėje pusėje esančias kraujosruvas, kurios melsvos spalvos, tai tikėtina išvada, kad tai buvo šviežias sužalojimas. Apie veido sužalojimą nurodė, kad tikėtina, jog galėjo būti padarytas buka briauna, negalėjo pasakyti, ar dėl atsitrenkimo jis padarytas. Negalėjo pasakyti, kokiu įrankiu galėjo būti padaryta, negalėjo atmesti, kad galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Pagal nuotraukas mano, kad tai yra švieži sužalojimai, t. y. iki 3 dienų senumo, tačiau net gyvai matant sužalojimą negali nurodyti tikslaus padarymo laiko, nurodo intervalą. Ant veido mato du įbrėžimus – vienas įbrėžimas ir nedidelis nubrozdinimas, nėra nenutrūkstamo pobūdžio sužalojimo. Kadangi ant veido sužalojimas yra tiesus, neatmestina, kad spiriant galėjo kliudyti akiniai. Galėjo nubrozdinimai susidaryti ir dėl griuvimo, taip pat atkreipia dėmesį į pačią veido odos būklę, ant jos yra artefaktų, porų, sausumo požymių, dėl to sunku vertinti, ar tai yra sužalojimai. Apatinį veido sužalojimą mažai tikėtina, kad galėjo įtakoti akiniai. Bet apskritai, tai veide nėra būdingi sužalojimai griuvimui. Tiesiog nėra būdinga taip, kad griūtų ir nusibrozdintų veidą va būtent tokiu būdu. Negalėjo pasakyti, ar nukentėjusiojo nubrozdinimai ant nugaros yra švieži, ar galėjo būti padaryti pagarsintomis aplinkybėmis; nurodė, kad dėl praėjusio laiko negalėjo pasisakyti dėl nugaros sužalojimų. Taip pat, griūvant nėra būdingi nubrozdinimai tokie ant veido. Iš minėtų nuotraukų nėra aišku, ar buvo slysta žemyn ar brauktasi su veidu. Iš nuotraukų gali pasakyti, kad sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais. Negalėtų atmesti ir rankų užkabinimo, nes tai yra bukas paviršius, galėjo tai būti vienas trauminis epizodas į veidą, o kitas trauminis epizodas yra kraujosruva šone.
Ikiteisminio tyrimo metu, kaip specialusis liudytojas (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80 straipsnio 1 punktą ir 82 straipsnio 3 dalį) D. R. nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininko pareigose. Jo darbo laikas yra dieninė pamaina, nuo 8 val. iki 18 val. Jis baigęs darbą su kolega A. G. išėjo į lauką prie savo automobilio parūkyti. Supranta, dėl ko yra iškviestas į policiją apklausai – dėl to, kad bendrovės darbuotojas, tik žinojo, kad vardas T., berods pavardė J., kuris bendrovėje dirbo apie pusę metų, visiems paskleidė žinią, kad jis (D. R.) jį sumušė. To tikrai nedarė. Jo paties darbo vieta yra prie kompiuterio, prie kurio laikė sau brangų daiktą. Tomas žinojo, kad dirbo antrą pamainą, kur dirbdamas gali prieiti prie D. R. darbo vietos. Todėl D. R. neabejojo ir per kameras atsekė, kad būtent T. J. paėmė ne sau priklausantį daiktą ir jo iki šiol negrąžino, t. y. prilipdomas pakabukas, ant kurio užrašyta „Slava Ukraine“. Šitą pakabuką D. R. yra gavęs tiesiogiai iš Ukrainos pabėgėlių, todėl jam brangus. Pamatęs įvykio dieną ir nustatęs, kad T. J. paėmė savavališkai tą pakabuką, D. R. jam parašė SMS, kad T. J. grąžintų, ką pavogė. Į tai sulaukė T. J. atsakymo, kad guli ant spintos. D. R. parašė, kad padarai, kaip buvo, T. J. atsakė, kad bus dar kartą priklijuotas, gulės šiukšliadėžėje. Nori dieną sau kabink, bet nakčiai nuiminėk. Tas lipdukas tikrai nėra didelis, 4x4 cm dydžio, todėl ir pakabintas ant monitoriaus tikrai nemaišė jokiam darbui. Nieko daugiau neatrašė. Ir tos dienos vakare, berūkant, baigus darbą po 18 val., kaip tik atvažiavo T. J.. Jis išlipo iš savo automobilio. Pamatęs T. J. D. R. jam šūktelėjo: atiduok, ką pavogei. Į tai T. J. pasislėpė savo automobilyje, t. y. sėdo atgal. Po kelių minučių T. J. išlipo. D. R. dar T. J. pasakė, kad niekas čia nieko jam nepadarys. T. net nebuvo priėjęs prie D. R. ir nuėjo į sandėlį. D. R. su A. G. dar pastovėjo kartu maždaug apie 5 minutes, kur prie D. R. ir A. G. priėjo tas pats T. J. su kitu kolega iš naktinės pamainos, kurio vardas D., kurie pradėjo D. R. aiškinti, kad Ukrainos atributika sandėlyje negali būti. D. R. nenorėjo klausytis tokių kalbų, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Pastebėjo, kad A. G. išvažiavo iš paskos jo. Todėl tikrai T. J. nemušė, nebuvo jokio fizinio kontakto su juo. O T. J. visiems paskleidė žinią, kad D. R. jį sumušė, sudaužė akinius, nors su tais pačiais akiniais iki šiol T. J. dirba ir vaikšto. T. J. sakė, kad sudaužė telefoną, nors direktorius asmeniškai D. R. paliudijo, kad maždaug prieš savaitę iki įvykio matė pas tą patį T. J., kad telefonas buvo sudaužytas. Nežino, ko siekia T. J. taip meluodamas, bet D. R., kaip minėjo, įvykio dieną jokio fizinio kontakto su T. J. neturėjo, jokių T. J. priklausančių daiktų nesugadino. Apklausos metu D. R. atostogauja, tiesiog iš kolegų sužinojo, kad T. J. visiems jau šneka, kad pareikalavo moralinės žalos, siekiančios 75 000 Eur. Taip nuo to laiko T. J. vengia bendravimo. T. J. darbe turėjo ne vieną kartą kūno susižeidimų, ir galva buvo apibintuota, ir ranka tvarstyje, buvo apie 2 mėnesius net biuletenyje. Tą patį, o būtent, kad jis T. J. nemušė ir nieko negadino, D. R. patvirtino ar po dienos, ar kitos atėjusiam pas jį direktoriui, kur pats direktorius, kaip minėjo, pasakė, kad T. J. direktoriui sakęs, kad D. R. sudaužė telefoną, o direktorius pasakė, kad jau prieš savaitę matė pas T. J. sudaužytą telefoną. Kai sužinojo, kad T. J. dar sako, kad jam buvo sudaužyti akinai, per kamerą matė, kad T. J. visą naktį kuo puikiausiai dirbo su tais pačiais akiniais ir tikrai jie nebuvo sudaužyti. Todėl nežino, kodėl T. J. jį apkalba. D. R., kaip minėjo, nenaudojo jokio prieš T. J. smurto ir nesulaužė, nesugadino jokių svetimų daiktų (1 t., b. l. 77-79).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 16 d. įtariamuoju apklaustas D. R. nurodė, kad jis savo kaltės nepripažįsta. Pateiktas pranešimas apie įtarimą aiškus, suprantamas, savo kaltės, kad nurodytą dieną, nurodytomis aplinkybėmis, jis neva sumušė T. J., jis nepripažįsta. Nepripažįsta dėl to, kad jo nemušė. Taip, atsimena, kad T. J., kuris yra tos pačios bendrovės vakarinės pamainos sandėlio darbuotojas, su kuriuo santykių nepalaikė, tik jeigu matydavo darbe, tai galėdavo pasisveikinti, tai jis 2022 m. birželio 15 d. apie 18.00 val. atvyko į darbą. Jis tuo metu baigęs darbus rūkė prie automobilio. Dieną prieš tai jis su T. J. apsikeitė SMS pranešimais, nes jis (D. R.) padarė jam (T. J.) pastabą, kad T. J. pavogė jo ženkliuką, kuris buvo prilipdytas prie monitoriaus. D. R. parašė, „ką pavogei nuo monitoriaus, padedi į vietą“, T. atrašė „ant spintos guli“. Jis tada atrašė „padarai kaip buvo“, T. J. atrašė „bus dar kartą priklijuotas, gulės šiukšliadėžėje, nori dienai sau kabink, bet nakčiai nuimdinėk“. Pamačius T. J., jis T. J. padarė dar kartą pastabą, kad atiduotų, ką pavogė, nes lipduko nebuvo. T. J. supanikavo, berods, atsisėdo į savo automobilį, kelias minutes pasėdėjo, jis T. J. šūktelėjo, kad niekas nieko jam nedarys, T. J. išlipo iš automobilio ir nuėjo į sandėlį. Paklaustas, kaip gali paaiškinti, kad po kiek laiko tas pats T. J. buvo priėjęs prie jo su kitu darbuotoju, kur ant T. J. matėsi sužalojimai, įtariamasis D. R. atsakė, kad jis net nekreipė dėmesio, koks T. J. atvyko į darbą, bet dar kartą pasakė, kad T. J. nemušė. Policijos pareigūnui įtariamajam pasakius, kad yra duomenų, jog prie liudytojų įtariamasis sakė, kad T. J. kažką padarė, paklaustas, kaip gali tai paaiškinti, įtariamasis D. R. atsakė, kad dar kartą gali pakartoti, jog vienintelis liudytojas gali būti D. B., kuris dirba su T. J. ir galimai susitarę liudija prieš įtariamąjį dėl finansinės paskatos, kurią galimai D. B. pažadėjo tas pats T. J.. Todėl savo kaltės, kad 2022 m. birželio 15 d. 18.10 val. bendrovės kieme sumušė T. J. įtariamasis nepripažįsta, nes nukentėjusiojo nemušė. Yra liudytojas A. G., kuris visą laiką buvo su įtariamuoju kartu. Su T. J. nebendrauja, sutinka ir toliau, kol vyks ikiteisminis tyrimas, nebendrauti su nukentėjusiuoju. T. J. su D. B. priėję pradėjo aiškinti, kad jokios ukrainietiškos atributikos negali būti darbe, įtariamasis į diskusijas nesivėlė, o sėdo į savo automobilį ir išvažiavo (1 t., b. l. 88-90).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 16 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis T. J. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), sandėlio darbuotojo – krovėjo pareigose, dirba adresu (duomenys neskelbtini). Dirba šiose pareigose apie pusę metų. Darbo metu dažnai tenka dirbti prie kompiuterio, dėl to turi savo darbo vietą, kurioje dažniausiai ir praleidžia darbo laiką. Jo darbas prasideda nuo 18 val. ir baigiasi 2 val. nakties. Toje pačioje darbo vietoje dirba kolega D. R., jam apie (duomenys neskelbtini) metų. Darbo metu, jam būnant darbe 2022 m. birželio 14 d. nuo darbo kompiuterio ekrano nuklijavo ženkliuką su Ukrainos vėliava. Kitą dieną, t. y. 2022 m. birželio 15 d. gavo iš nežinomo numerio (duomenys neskelbtini) žinutę, su tekstu „ką pavogei nuo monitoriaus, padedi į vietą“. Žinutę gavo 13.45 val. Jis suprato, kad šią žinutę parašė D. R., dėl to jam tą pačią dieną 16.55 val. parašė „Ant spintos guli“. Jis jam atrašė „padarai kaip buvo“, jis jam atrašė „bus dar karta priklijuotas gulės siuksledezei“, „Nori diena sau kabink bet nakciai nuiminek“. Jį erzino tas ženkliukas su Ukrainos vėliava ant ekrano, dėl to nuklijavo. Taigi, 2022 m. birželio 15 d. atvyko į darbą apie 18.00 val. savo automobiliu Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išlipus iš automobilio, prie jo priėjo jo kolega D. R. ir abiem rankomis prispaudė jį prie sienos, šalia medinių vartų. Jis iš karto nustebo, kadangi nesuprato, kas vyksta. Tik išgirdo kaip D. R. kažką pasakė apie pagarbą ir staiga nuvertė jį ant žemės ir pradėjo spardyti jį į įvairias kūno vietas, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Fizinio skausmą vertina keturiais balais. Jis jautė skausmą veido srityje, dešiniame šone. Šiuo metu matosi žymės ant veido ir ant dešinio šono yra mėlynė. Jis pamena, kad kai D. R. sudavė smūgius kojomis, jis rankomis dengė galvą, tačiau vis tiek gavo smūgių į veidą. Taip pat nuo smūgių į veidą sulinko akiniai, kuriuos nešioja dėl prasto regėjimo. Nukritęs ant žemės prabuvo apie dvi minutes, bandant stotis vėl gaudavo smūgių. Iš viso yra gavęs apie dešimt smūgių į visas kūno vietas. Viskas vyko prie automobilio, kadangi automobilis aukštas, jis užstojo juos, dėl to niekas negalėjo pamatyti šio įvykio. Jis, kai gulėjo ant žemės, pajautė, kad nebeturi akinių, kadangi vaizdas buvo kaip per rūką, nes jo prastas regėjimas. Taigi, D. R. nustojus smūgiuoti į jį, jis atsistojo, pakėlė savo akinius nuo žemės, užsidėjo ant veido ir nuėjo link sandėlio. Einant pamatė, kad ant laiptukų sėdi kolega A. G., kuris sėdėjo ant laiptukų ir rūkė. Laiptukai buvo kokie 15 metrų atstumu nuo jo automobilio, tačiau, kaip jau minėjo, automobilis užstojo jo muštynes. Jis praėjo pro A. G., jis jam nieko neatsakė, jis jam nieko irgi nepasakė ir nuėjo į sandėlį. Sandėlyje tuo metu nebuvo žmonių. Po kokių 10 minučių pradėjo rinktis kolegos, nes prasidėjo antra pamaina. Jis priėjo prie savo kolegos D. B., ir jis pamatęs jo pamuštą veidą paklausė, kas nutiko, jis jam papasakojo kas nutiko ir D. B. pasakė, kad jie eitų iki D. R., kuris stovėjo lauke prie sandėlio, pakalbėti, jis sutiko ir nuėjo dviese. Tuo metu prie D. R. stovėjo pamainos vadovas E. Z., jis su D. B. priėjo prie jų ir D. B. paklausė D. R., kas per nesąmonės buvo. D. R. pradėjo aiškinti, kad neva jo kabinete jie kažkokią tvarką daro, kuri jam nepatinka. D. B. pasakė D. R., kad dėl kažkokio ženkliuko neverta muštis, tačiau D. R. tik atsakė, kad tai tik jo reikalas, ką jis daro. Jam D. B. pasiūlė iškviesti policiją, jis atsisakė, kadangi nenorėjo problemų, tačiau darbo metu vis tik kolegos įkalbėjo jį, kad turėtų kreiptis į policiją dėl to. D. R. baigė savo pamainą ir išvyko namo, o jis ėjo dirbti. Darbo metu pastebėjo, kad dužo telefono galinis stiklas ir rankinis laikrodis, bei jo akinių rėmelis kreivas, matyt, telefono galinis stiklas dužo ir laikrodis sugedo, kai krito ant žemės. Matyt, kai krito ant žemės, nukrito akiniai ir rėmelis susilenkė. Taigi, akinius vertina 400 Eur, kadangi rėmelis nebetaisomas, telefono galinį stiklą vertina 100 Eur, kadangi prieš kelis mėnesius jau yra keitęs jį, telefonas Iphone SE, o laikrodį gavo dovanų, dėl to jis nėra naujas, jo nevertina, tačiau iš jo iškrito stiliukas ir jis pats nustojo veikti. Jam įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas bei sugadinti asmeniai daiktai, kuriuos bendrai vertina 500 Eur. Be to, sandėlio teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau tos vietos, kurioje buvo įvykis, nėra vaizdo stebėjimo kamerų, jis pats tai žino. Kadangi jam buvo sukeltas fizinis skausmas, prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir patraukti atsakomybėn kolegą. Yra informuotas apie galimybę pareikšti civilinį ieškinį tyrime (1 t., b. l. 18-21).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 11 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis T. J. nurodė, kad pasilieka prie ankstesnių savo parodymų, kad 2022 m. birželio 15 d. apie 18.00 val. atvykus į darbą UAB (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirba sandėlio darbuotojo – krovėjo pareigose, jis nukentėjo nuo bendradarbio D. R., kuris prieš tai jam žinutėmis reiškė pretenziją dėl jo ženkliuko. Pamatęs jį atvykusį į darbą, jam buvo keista, nes, kiek buvo matęs, jis iki 18.00 val. paprastai jau būna išvykęs iš darbo, o įvykio dieną pastebėjo atvažiavęs jį, kad jis su A. G. rūkė prie laiptų. Jis išlipo iš automobilio. Kaip D. R. atsirado prie jo ir jam netikėtai nieko nesakęs, prispaudė jį prie vartų, kur atstumas nuo jo automobilio priekio iki tos sienos yra apie 1 metras atstumas. Prispaudęs kažką pradėjo sakyti apie pagarbą, tada tiesiog rankomis kažkaip jį parvertė ant žemės, kur atsimena iškart automatiškai dengėsi veidą ir pasipylė kojų spyriai. Neįsivaizduoja, kiek spyrių buvo, tikrai neskaičiavo, nes buvo šoke, nepasakys nei ar viena koja, ar abejomis, bet tikrai nemažiau 5 spyrių buvo. Spyriai buvo į visas kūno vietas. Viskas vyko prie automobilio, kadangi automobilis aukštas, jis užstojo juos, dėl to niekas negalėjo pamatyti šio įvykio. Kaip sužinojo ir žiūrėjo vėliau, kameros būtent tos vietos neapima. Jis, kai gulėjo ant žemės, pajautė, kad nebeturi akinių, kadangi vaizdas buvo kaip per rūką, nes jo prastas regėjimas. Taigi, D. R. nustojus smūgiuoti jį, jis atsistojo, pakėlė savo akinius nuo žemės, užsidėjo ant veido ir nuėjo link sandėlio. Einant pamatė, kad ant laiptukų sėdi kolega A. G., kuris sėdėjo ant laiptukų ir rūkė. Laiptukai į įėjimą į sandėlį buvo kokie 15 metrų atstumu nuo jo automobilio, tačiau, kaip jau minėjo, automobilis užstojo jo muštynes. Jis praėjo pro A. G., tas jam nieko neatsakė, jis jam nieko irgi nepasakė, ir nuėjo į sandėlį. Sandėlyje tuo metu nebuvo žmonių. Po kokių 10 minučių pradėjo rinktis kolegos, nes prasidėjo antra pamaina. Jis priėjo prie savo kolegos D. B. ir šis pamatęs jo pamuštą veidą paklausė, kas nutiko, jis jam papasakojo, kas nutiko, ir D. B. pasakė, kad eitų kartu iki D. R., kuris stovėjo lauke prie sandėlio, pakalbėti, jis sutiko ir nuėjo dviese. Tuo metu prie D. R. stovėjo pamainos vadovas E. Z., kuris asmeniškai girdėjo, kad D. R. nurodė, kad jį sumušė. Jis su D. B. priėjo prie jų ir D. B. paklausė D. R., kas per nesąmonės buvo. D. R. pradėjo aiškinti, kad neva jo kabinete jie kažkokią tvarką daro, kuri jam nepatinka. D. B. pasakė D. R., kad dėl kažkokio ženkliuko neverta muštis, tačiau D. R. tik atsakė, kad tai tik jo reikalas, ką jis daro. Jam D. B. pasiūlė iškvieti policiją, tačiau jis atsisakė, kadangi nenorėjo problemų, tačiau darbo metu vis tik kolegos įkalbėjo jį, kad turėtų kreiptis į policiją dėl to. D. R. baigė savo pamainą ir išvyko namo, o jis ėjo dirbti. Kitą dieną atvyko į Vyriausiąjį policijos komisariatą, parašė pareiškimą, kurį nunešė į 2 policijos komisariatą. Jį fotografavo, buvo gavęs užduotį vykti dėl sužalojimų, kur prisipažįsta, kad tiesiog neišgirdo pirmos datos, kur paskambinus po įvykio praėjus apie 10 dienų, suprato, kad buvo paskirta visai kita data, jį užrašė kitai dienai, buvo nuvykęs, bet, kiek žino, jokių sužalojimų nebuvo likę. Buvo skylutė marškinėliuose. Tikrai teiks civilinį ieškinį, nes nukentėjo fiziškai. Tuo labiau, kad darbo metu pastebėjo, kad dužo telefono galinis stiklas, čia nori pasakyti, kad įvykio metu jo mobiliojo ryšio telefonas buvo sveikas, buvo prieš tai sutaisytas, taisė servise Kalvarijų gatvėje, jeigu labai reiks, gali surasti ir faktūrą, dužo ir rankinio laikrodžio stiklas, bei iškart susikreivino jo akinių rėmelis. Gydytoja yra nurodžiusi, rekomendavo, kad reikia keisti akinius, nes akinių centras turi būti ties akimi. Kaip minėjo, laikrodžio nevertins, nes tai buvo dovana. Todėl tikrai įsitikinęs, kad telefonas sudužo ir buvo apgadinti akinai, kai D. R. jį parvertė ant žemės ir vėliau jį spardė. Pasižada iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. apsispręsti ir pateikti civilinį ieškinį. D. R. iki šiol jo neatsiprašė, atsimena, kad vieną dieną pamatęs jį pradėjo šaukti, kad jis kaltina, kad tas jam sudaužė telefoną, bet pamatęs kitus darbuotojus nuėjo į šoną. Jis pats stengiasi į darbą atvažiuoti kažkiek po 18 val., nes tikrai nenori patirti dar kartą sumušimo dėl D. R. veiksmų, arba tiesiog jeigu pamato kokį kolegą važiuojantį į darbą, tai tiesiog važiuoja paskui (1 t., b. l. 41-43).
Akistatos protokole nurodyta, kad nukentėjusysis T. J. nurodė, jog tai kolega D. R., santykių nepalaiko. Taip, buvo visą dieną. Tą dieną ryte iškart gavo SMS dėl ženkliuko, kad jis jį pavogė, jis parašė, kad jis jį nuėmė, padėjo ant spintos. Tada buvo atrašyta jam, kad jis būtų pakabintas į tą pačią vietą. Jis atrašė, kad jeigu nori, tai tegu kabina savo darbo metu, jis kai dirba, kad nebūtų. Tada atvažiavus į darbą apie 18.10 val. buvo iškart prispaustas prie vartų, paskui parverstas ir suspardytas. Ta vieta, tai darbo teritorija. Kiek spyrių buvo, nepasakys. Buvo jo (D. R.) sumuštas, juo labiau, kad jis pasigyrė ir D. B., ir E. Z., kad jį atspardė. Netolimai šalia laiptelių sėdėjo A. G., po sumušimo iškart nuėjo į sandėlio vidų, A. G. matė, sėdėjo ant laiptelių, o išėjo iš sandėlio pro kitą vietą. Išėjus sutiko D. B., su kuriuo kartu priėjo prie D. R., ten jau buvo E. Z.. Tada, kai priėjo, buvo pradėta apie viską tai kalbėti ir D. R. pasakė, kad jį atspardė ir kiekvienas žmogus turi turėti pagarbą. Buvo suplėšyti marškinėliai, akis pamušta. Į D. R. klausimą nurodyti savo nuostolį, kaip nukentėjusysis mini, kad D. R. jį sumušė, ir kokią moralinę žalą jis nori iš jo prisiteisti, nukentėjusysis T. J. atsakė, kad buvo sudaužytas telefonas, laikrodis, akiniai apgadinti, yra pateikęs civilinį ieškinį 10 000 Eur sumai. D. R. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį kaip naktinės pamainos darbuotoją, santykių niekad nebuvo. Parašė SMS, ką pavogei nuo monitoriaus, padėk į vietą, parašė ant spintos guli. Jis parašė – padarai kaip buvo. Jo atsakymas buvo, kad jeigu bus dar kartą priklijuotas, gulės šiukšliadėžėje, nori dienai sau kabink, bet nakčiai nuiminėk. Ir su jo pasakymu, kad jam atvykus į darbą, nesutinka, neprisipažįsta, kad jis jį sumušė, nes jo nemušė. Jis su A. G. rūkė prie savo automobilio. Po kelių minučių atvyko T. J.. Išlipus jam iš automobilio, šūktelėjo jam – padedi lipduką į vietą. Jisai įlipo į savo automobilį, pasėdėjo kelias minutes, paskui šūktelėjo, kad niekas nieko jam blogo nedarys. Jis išlipęs nuėjo į sandėlį. Po kelių minučių atvyko E. Z.. Jie trise, t. y. jis, A. G., E. Z. kalbėjosi apie darbą. Ir po kelių minučių atėjo T. J. su D. B.. Jie pradėjo reikšti pretenzijas, kad jokios ukrainietiškos atributikos negali būti pas juos pamainoje. Nesivėlė toliau į konfliktus, sėdo į automobilį ir išvažiavo, iš paskos išvažiavo ir A. G.. Nekreipė dėmesio, jis tik gestikuliavosi rankomis, jis nekreipė į jį dėmesio (1 t., b. l. 48-52).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 14 d. apklaustas liudytojas A. G. nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininko pareigose. Jo pagrindinis darbas yra dieninė pamaina. D. R. yra pamainos viršininkas. Kitas darbuotojas, o būtent, kiek žino, vaikinas, kurio vardas T., berods pavardė J., yra taip pat bendrovės darbuotojas, tik kad dirba vakarinėje pamainoje, kuri prasideda nuo 18 val. Kaip suprato, būtent dėl D. R., tiksliau dėl T. J. neadekvataus elgesio ir yra apklausiamas. Jo santykiai su T. J. – praktiškai nebendrauja, bet, kiek žino ir yra matęs, jis labai yra keistas žmogus, neatsargus, nes yra ne kartą pats susižalojęs darbovietėje. Nori užtikrinti, kad tikrai gerai atsimena, kad 2022 m. birželio viduryje, tai gali būti 15 diena, apie 18.00 val. jis būtent pabaigęs darbus, prieš ruošiantis važiuoti namo, kartu su D. R. buvo išėję į lauką parūkyti. Ir tuo momentu su savo automobiliu atvyko T. J.. D. R., pamatęs T. J., pastarajam pasakė, kad tas grąžintų, ką pavogė, tada T. J. staigiai atsisėdo atgal į savo automobilį, kuriame pasėdėjo apie 5-10 minučių. Dar D. R. pasakė, kad T. J. nebijotų, niekas jo nelies. Atstumas nuo jo ir D. R. iki T. J. automobilio buvo apie 15 metrų. T. J., pasėdėjęs savo automobilyje, iš jo išlipo ir nieko nesakęs nuėjo į sandėlį. Po maždaug 10 minučių T. J. iš kitos pusės su kitu bendradarbiu, kurio berods vardas D., priėjo prie jų, t. y. D. R. ir jo. Ir tada jie pradėjo aiškinti, kad darbo vietoje negali būti tokių daiktų kaip Ukrainos vėliava ar panašiai. Tai yra matęs ir D. R. pats yra sakęs, kad jam padovanojo lipduką su Ukrainos simbolika, kur jis tą lipduką buvo užklijavęs ant darbinio monitoriaus kampo. Jis tikrai niekam nemaišė, netrukdė. D. R. dar kartą paprašė, kad lipdukas būtų grąžintas, į tai T. J. vėl kažką pasakė, kad to nebūtų. D. R. pirmas, jis jam iš paskos, sėdo į savo automobilius ir išvažiavo. Tai yra užtikrina, kad D. R. būtent tą dieną visą laiką buvo jo matymo akiratyje, niekur nebuvo nuėjęs ir nemušė T. J., nes, kaip supranta, pastarasis taip nurodo. Nori paminėti, kad kai T. J. ir D. priėjo prie jų, jis nieko nesakė, kad D. R. būtų jį sumušęs, ant jo veido, kūno jokių sužalojimų nepastebėjo. Šiuo metu T. J. skleidžia tokias kalbas, kad nori pasižiūrėti D. R. į akis, kai iš jo išsireikalaus 75 000 Eur. Kiek matė, T. J. ir anksčiau, ir į įvykio dieną, ir po to vaikšto su tais pačiais akiniais (1 t., b. l. 56-58).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 15 d. liudytoju apklaustas E. J. nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. Bendrovės adresas (duomenys neskelbtini). D. R. yra bendrovės dieninės pamainos sandėlininkas, pamainos vadovas. T. J. yra tos pačios bendrovės vakarinės pamainos sandėlininkas – krovėjas. Apie šių darbuotojų neva įvykusį incidentą jis sužinojo pirma iš T. J., kuris po poros dienų jam paskambino ir pasakė, kad neva nukentėjo nuo D. R., o būtent, kad jį parvertė ant žemės ir jam sudužo akinai ir telefonas. Jis vakare tos dienos atvyko į darbą ir susitiko su T. J.. Iškart pastebėjo, kad jis su akiniais, jo manymu, su tais pačias, su kuriais būdavo visada, jam taip atrodė. Jis jam dar pasakė, ar čia ne tie patys akiniai, T. J. į tai atsakė, kad juos susitvarkė. Dėl jo telefono, jis T. J. pasakė, ar nebuvo jis jau anksčiau sudužęs, nes yra tai pastebėjęs, kad jo telefono ekranas įskilęs iš anksčiau. T. J. atsakė, kad nebuvo. Tuo viskas ir baigėsi. Kitą dieną šnekėjosi su D. R., kuris pasakė, kad T. J. nemušė, nieko jis ten prie jo nelindo. Tik pasikalbėjo, kad nelįstų prie jo daiktų. Po kelių dienų dar skambino tiek vienam, tiek kitam, ir paprašė draugiškai išspręsti viską. D. R. pasakė, kad pasistengs. Ir galvojo, kad viskas išspręsta, tik vėliau sužinojo, kad T. J. kreipėsi į policiją su pareiškimu. Tiek vienas, tiek kitas yra geri darbuotojai. Tik dar sužinojo, kad T. J. buvo paėmęs ir išmetė D. R. lipduką su Ukrainos simbolika. Kaip suprato, tas ir buvo konflikto priežastis. Taip jie retai susitinka. Nori pasakyti tik tiek dar, kad T. J. labiau į viską reaguoja ir tikrai galvoja, kad ir į šį su D. R. incidentą pernelyg jautriai sureagavo (1 t., b. l. 60-62).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 1 d. apklaustas liudytojas D. B. nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininko pareigose. Bendrovė įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini). Jo pagrindinis darbo laikas yra antra pamaina, tai yra nuo 18.00 val. iki 02.00 val. Kartu su juo antroje pamainoje dirba ir T. J.. Pats įmonėje dirba jau 4 metus. Supranta, apie ką bus apklausiamas, nes T. J. 2022 m. birželio viduryje, tai gali būti 15 dieną, kelios minutės po 18.00 val. išėjo iš rampos, iš sandėlio, jis tuo metu stovėjo lauke, ir T. J., pamatęs jį, pradėjo eiti į jo pusę. Jam priėjus, pamatė, kad jo pasviri akiniai, pakrypęs akinių rėmelis, ir iš vienos akies pusės buvo nutekėjimas, toks susidarė įspūdis, kad perbraukta, ties kita akimi buvo mėlynė – žymė. Ką dar pastebėjo, kad buvo įplėšti marškinėliai, viršuje, ties kaklo viduriu. T. J. drebėjo, jis jo dar paklausė, kas atsitiko, jis jam iškart pasakė, kad nieko, o po to pasakė, kad jį sumušė D. R., nurodydamas į to pusę, kuris stovėjo apie porą metrų nuo jo. Tai, kad T. J. buvo sumuštas arba bent jau nugriuvęs, pargriautas, matėsi dar ir iš to, kad buvo purvini drabužiai, buvo prilipęs smėlis. Jis su T. J. priėjo prie D. R., kurį pažįsta kaip bendradarbį, dieninės pamainos vyresnįjį darbuotoją (sandėlininką). Priėjus prie D. R., jis (liudytojas) paklausė, kas čia buvo, D. R. iškart pasakė, kad, jo žodžiais „aš pakračiau jį už tai, kad jis nemoka kalbėti su vyresniais“. Tai yra patvirtina, kad D. R. prisipažino, kad sumušė T. J., kaip minėjo, sakydamas „pakračiau“. Nei jis, nei, kiek jam žinoma, niekas nematė, kaip T. J. buvo sumuštas, mušamas. Darbo pabaigoje T. J. skundėsi skausmais šone, neatsimins dabar kokiame, bet buvo pakėlęs marškinėlius, matėsi mėlynė. Rodė T. J. ir telefoną, taip berods buvo įskilęs, bet tikrai neatsimins, ar sakė, kad nuo šio sumušimo, ar jau buvo iš anksčiau toks. Sakė turbūt kaip griuvo. Tik sakė, kad prisimena, kad išlipo iš automobilio ir daugiau neprisimena, kas buvo. Yra minėjęs, kad turi sveikatos problemų, ypač jeigu stresinė situacija. Prie D. R. stovėjo kitas darbuotojas A. G.. Jis atsimena, kad į darbą atvyko dar net su tuo pačiu D. R., A. G. pasisveikino, nes jie stovėjo lauke, nuėjo prie vairuotojų už automobilių ir maždaug po 10 minučių, nes surūkė cigaretę, ir pasirodė T. J.. Dėl ko D. R., kaip jis pats nurodė, „pakratė T.“, priežasties nenurodė, tik sakė, kad tas nemoka kalbėti su vyresniais. Su T. J. santykiai normalūs, darbiniai. Kiek žino, D. R. reiškė pretenziją dėl savo lipduko – ženkliuko, kurį T. J. nuėmė, bet matė, kad tas lipdukas buvo padėtas šalia (1 t., b. l. 64-66).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 5 d. apklaustas liudytojas E. Z. nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) antros pamainos sandėlio darbuotoju, skaitosi kaip vyresnysis. Atsimena apie įvykį tai, kad 2022 m. birželį, maždaug viduryje mėnesio, atvažiavus į darbą pastebėjo perbalusį D. R., kurį pažįsta kaip pirmos pamainos sandėlio darbuotoją. D. R. pats E. Z. pasakė bemaž taip: nekreipk dėmesio T. daviau į galvą. Tada D. R. pradėjo kažką E. Z. rodyti savo telefone, aiškinti dėl kažkokio ženkliuko. E. Z., tiesą pasakius, nieko nesuprato ir neužilgo prie to paties D. R. atėjo T. J., t. y. tas darbuotojas, apie kurį minėjo D. R., kartu su T. J. buvo ir kitas darbuotojas D.. Pirmas žvilgsnis į T. J., kiek atsimena, tai kad ant jo veido matėsi nubrozdinimai, paaky, berods ir palei lūpą. Buvo įplėšti marškinėliai priekyje ir vėliau T., nusiėmęs akinius, kažką sakė maždaug tai, kad va liudytojas pažiūrėtų, akiniai sugadinti, jų vertė 800 Eur. Ir E. Z., berods, pasakė visiems skirstytis ir važiuoti kas namo, kas į darbus eiti, dirbti. T. tą vakarą nieko nesakė, tik vėliau liudytojas sužinojo, kad T. J. vyko į policiją ir parašė pareiškimą. Nori pasakyti dar tai, kad tą vakarą jis (liudytojas) bandė žiūrėti vaizdo kamerą, bet tos vietos, kurioje galimai D. R. mušė T. J., kameros neužfiksavo (1 t., b. l. 69-72).
Iš 2022 m. birželio 16 d. nukentėjusiojo T. J. pareiškimo matyti, kad 2022 m. birželio 14 d. dirbdamas ant kompiuterio rado priklijuotą ženkliuką, kurį nuėmė, nes maišė dirbti ir padėjo ant spintos. 2022 m. birželio 15 d. 13.45 val. sulaukė nuo kolegos D. R. SMS žinutės: „Ką pavogei nuo monitoriaus, padedi į vietą“. Į tai atsakė: „Ant spintos guli“. Po to D. R. parašė: „Padarai kaip buvo“. Į tai atsakė: „Bus dar kartą priklijuota, gulės šiukšliadėžėje, nori dieną sau kabink, bet nakčiai nuiminėk“. Atvažiavus į darbą 18.05 val. / 18.10 val., nespėjus išlipti iš automobilio, buvo prispaustas prie sienos, o po to nuverstas ir apspardytas, dėl ko yra sudaužytas telefono stiklas, kurio keitimo kaina yra apie 100 Eur, sugadinti akinai, kurių nauja apytikslė kaina siekia 500-700 Eur, sudaužytas laikrodis (1 t., b. l. 1-3).
Iš 2022 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas įmonės (duomenys neskelbtini) lauko teritorija. Įvažiavimas į teritoriją iš (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie teritorijos yra pakeliamas užtvaras, kairėje jo yra apsaugos postas. Teritoriją juosia tvora, vartai atviri. Ant tvoros yra iškaba su užrašu „(duomenys neskelbtini). Pro pakeliamą užtvarą įvažiavus į teritoriją, važiuojant tiesiai, už pailgo plytinio pastato pasukama į kairę. Pastato kairėje dalyje, kuris yra gelsvos spalvos, matomi 5 vnt. žalios spalvos vartų, išsidėsčiusių vieni nuo kitų kas keletą metrų. Prie paskutinių dviejų vartų (nuo įvažiavimo pusės) sukrautos supakuotos metalinės konstrukcijos ir geltonos spalvos maišai. Pastato dalyje, kuri yra tiesiai, matomos sunumeruotos pasikrovimo/išsikrovimo rampos. Trys iš kairės pusės yra tuščios, prie kitų yra vilkikai. Rampoms iš kairės yra pilkos spalvos durys su lipduku, įspėjančiu apie filmavimą. Ant pastato kairės dalies yra įrengta vaizdo tebėjimo kamera. Teritorijoje yra priparkuotų vilkikų ir automobilių. Daiktų ar objektų, reikšmingų tyrimui, nerasta ir nepaima. Pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 7, 8-10).
2022 m. birželio 20 d. gautame rašte iš (duomenys neskelbtini) vadovo E. J. nurodyta, kad „Sveiki, rašau Jums dėl įvykusio darbuotojų tarpusavio konflikto. Mūsų teritorija nėra pilnai „uždengta“ vaizdo stebėjimo kameromis. Atsisukome kameras, konflikto vieta neužfiksuota. Paaiškinimas: Išklausiau abiejų pusių paaiškinimus. Abu darbuotojai vienokia ar kitokia forma kaltina vienas kitą. D. R. kaltina kolegą vagyste ir nepadoriu elgesiu, bei nepadoriomis kalbomis apie jį. T. J. kaltina kolegą, kad prieš jį buvo panaudotas smurtas, ko pasėkoje jam sulūžo akiniai. Abiejų paprašiau taikiai paspausti vienas kitam ranką ir pamiršti, bei netrukdyti pareigūnų. Abu sutiko pagalvoti“ (1 t., b. l. 12-13).
Iš 2022 m. birželio 16 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. J. sutiko, jog būtų apžiūrėtas jo kūnas, leido padaryti nuotraukas. T. J. atidengė (pakėlė) savo marškinėlius. Nugaros srityje, ties kairės pusės mentimi, matomi ne mažiau kaip 3 įbrėžimai, maždaug 4,5 cm ilgio, išsidėstę horizontaliai. Ties dešinės pusės dubens kaulu matoma mėlynė, maždaug 7 cm ilgio, nelygiais kraštais. Ant veido matomi nelygūs įbrėžimai – vienas virš viršutinės lūpos, dešinėje pusėje, o kitas ant skruosto. T. J. taip pat parodė nubrozdintą dešinę alkūnę. Pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 27-30, 31-35).
2022 m. birželio 16 d. pasirašytinai nukentėjusiajam T. J. įteikta užduotis atlikti objektų tyrimą (1 t., b. l. 36-38).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės R. G. 2022 m. liepos 1 d. specialisto išvadoje Nr. G 2032/2022 (01) nurodyta, kad T. J. po 2022 m. birželio 15 d. įvykio kūno sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad D. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.
Nors kaltinamasis D. R. viso proceso metu savo kalės dėl smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam T. J. sukelto fizinio skausmo nepripažino, teikė, kad jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo, tik žodinis konfliktas, tačiau tokią jo versiją paneigia byloje surinktų ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų duomenų visuma.
Pirmiausia pažymėtina, jog nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad buvo kaltinamojo D. R. sumuštas, t. y. atvykus į darbą automobilių stovėjimo aikštelėje buvo prispaustas prie sienos, parverstas ant žemės ir apspardytas į įvairias kūno vietas, taip jam sukeliant fizinį skausmą bei sugadinant jo turtą. Tas pačias aplinkybes jis nurodė ir kitiems asmenims – sutiktam bendradarbiui D. B., kuris apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat nuosekliai teigė, jog T. J. jam paaiškino, kad jį sumušė D. R., t. y. jį pargriovė, sumušė, pakratė, matė, kad T. J. drabužiai yra purvini (matė purvą (t. y. smėlį ir dulkes)), marškinėliai ties apykakle buvo suplyšę, akiniai buvo kreivi, skruostas buvo paraudęs, tarsi būtų buvęs prispaustas su akiniais, šiek tiek ėjo kraujas (nutekėjimas), T. J. drebėjo, vėliau jam nukentėjusysis rodė, kad ir jo telefonas buvo sudaužytas. Pasak D. B., priėjus prie D. R. (kuris stovėjo su A. G. bei buvo atvykęs ir E. Z.), šis pripažino, kad jis nukentėjusįjį „pakratė“ dėl nuimto nuo kompiuterio monitoriaus ženkliuko ir pagarbos stokos. Analogiškai ir liudytojas E. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad tą dieną kai atvyko į darbą sutiko D. R. susirūpinusį, kuris jam pradėjo aiškinti, jog kad „biški patampė, palamdė“, t. y. davė į galvą T. J. už kažkokį ženkliuką, rodė kažkokius susirašinėjimus telefone, kai tuo metu prie jų priėjo pats T. J. su kolega D. B., kuris pradėjo aiškintis, kas atsitiko. Priėjus T. J. matė, kad jo veidas buvo nubrozdintas, paaky ir palei lūpą, marškinėliai akivaizdžiai buvo suplėšyti, akiniai buvo deformuoti, vėliau sakė, kad ir telefonui buvo kažkas padaryta. Nors įmonės vadovas liudytojas E. J. ir nurodė manantis, kad tarp jo darbuotojų T. J. bei D. R. įvyko tik žodinis konfliktas, prašė jų abiejų konfliktą išspręsti taikiai, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat patvirtino, kad į jį kreipėsi T. J. nurodydamas, jog nukentėjo nuo D. R., kuris jam trenkė ar tai jį pastūmė (parvertė ant žemės), dėl ko sudužo jo akiniai, telefonas. Be to, tyrėjui laiške E. J. taip pat nurodė, kad T. J. kaltina kolegą D. R., kad prieš jį buvo panaudotas smurtas, dėl ko jam sulūžo akiniai.
Minėtus tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymus dėl T. J. patirto fizinio skausmo ir smurto iš D. R. pusės, patvirtina ir kiti bylos duomenys, t. y. 2022 m. birželio 16 d. (kitą dieną po įvykio) tyrėjos surašytas asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, jog T. J. nugaros srityje, ties kairės pusės mentimi, matomi ne mažiau kaip 3 įbrėžimai, maždaug 4,5 cm ilgio, išsidėstę horizontaliai, ties dešinės pusės dubens kaulu matoma mėlynė, maždaug 7 cm ilgio, nelygiais kraštais, ant veido matomi nelygūs įbrėžimai – vienas virš viršutinės lūpos, dešinėje pusėje, o kitas ant skruosto, padarytos apžiūros nuotraukos. Šie matomi pakitimai (sužalojimai) ant nukentėjusiojo T. J. kūno atitinka jo nurodytas aplinkybes, kad dėl patirto smurto jautė fizinį skausmą, t. y. veido srityje – jam buvo pamušta akis, atsirado mėlynės ant kūno, jautė skausmą dešiniame šone, dėl ko matėsi žymės ant veido ir ant dešinio šono mėlynė. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. be paties matytų sužalojimų ant T. J. nurodė, kad darbo pabaigoje T. J. skundėsi skausmais šone, buvo pakėlęs marškinėlius, matėsi mėlynė.
Nors ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadoje ir nekonstatuoti T. J. kūno sužalojimai, tačiau pabrėžtina, kad tai įvyko dėl to, jog per nukentėjusiojo klaidą (ne taip suprato apžiūros datą) jis specialistės buvo apžiūrėtas praėjus jau 2 savaitėms nuo įvykio, t. y. tik 2022 m. liepos 1 d., nors užduotis atlikti objektų tyrimą T. J. buvo išduota iš karto po įvykio – 2022 m. birželio 16 d. Nepaisant to, teisme apklausta ta pati specialistė, nors ir negalėjo duoti išvados apie įvykio metu T. J. padarytus sužalojimus, tačiau apžiūrėjusi prie asmens apžiūros protokolo pridėtas skaitmenines fotonuotraukas teigė, jog matomi sužalojimai galėjo būti padaryti iki 3 parų iki apžiūros, jie pakankamai švieži, ant veido sužalojimas galėjo būti padarytas buka briauna kadangi yra tiesus, neatmestina, kad spiriant galėjo kliudyti akiniai, nors ir galėjo nubrozdinimai susidaryti dėl griuvimo, tačiau apskritai sužalojimai veide nėra būdingi sužalojimai griūvant, nėra būdinga, kad asmuo griūtų ir nusibrozdintų veidą būtent tokiu būdu. Pagal matomus sužalojimus galėjo būti jaučiamas fizinis skausmas. Tik negalėjo pasakyti, ar nukentėjusiojo nubrozdinimai ant nugaros yra švieži, ar galėjo būti padaryti pagarsintomis aplinkybėmis, dėl praėjusio laiko negalėjo pasisakyti dėl nugaros sužalojimų. Iš nuotraukų gali pasakyti, kad sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais. Negalėtų atmesti ir rankų užkabinimo, nes tai yra bukas paviršius, galėjo tai būti vienas trauminis epizodas į veidą, o kitas trauminis epizodas kraujosruva šone.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo abejoti apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų D. B., E. Z., E. J. parodymais, byloje nenustatyta, kad jie būtų suinteresuoti kuo nors (asmeniškai) nepagrįstai apkaltinti D. R. nusikalstamos veikos padarymu. Kaip teisme nurodė įmonės direktorius E. J., nebuvo atvejų, kad nukentėjusysis T. J. būtų ką nors apšmeižęs, nors ir buvo vaikiškų poelgių, ką nors sugadinat ar ne taip padarius, t. y. žioplumo ar išsiblaškymo, taip pat D. B. ir E. Z. nėra linkę apkalbėti, jį informuoja nuolat apie darbinius reikalus, be to, nemano, kad vakarinė pamaina (t. y. nukentėjusiojo T. J., D. B. ir E. Z.) galėtų keršyti D. R.. Kaltinamojo išsakytus pamąstymus apie tai, kad galimai liudytojai D. B. ir E. Z. liudija prieš jį dėl to, kad siekia kokios nors naudos darbe ar iš T. J., vertintini kritiškai, kaip niekuo nepagrįsti, juo labiau pats nurodė, kad su jais jis niekada nėra turėjęs jokių konfliktų, visuomet elgiasi diplomatiškai. Taip pat ir pasisakymai, kad liudytojai tokiu būdu gali keršyti D. R. dėl to, kad apie galimai jų netinkamą darbą šis nuolat praneša direktoriui, nėra pagrįsti. Kaip nustatyta, jokios „nuobaudos“ ar asmeniniai praradimai ar nuostoliai (piniginiai ir pan.) darbuotojams už jų darbo metu padarytą broką nėra taikomi, taigi asmeniškai minėti asmenys negali būti suinteresuoti už tai keršyti D. R.. Juo labiau, kaip minėta, jų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi vieni kitiems, sutampa ir patvirtina kitas byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus. Pasisakydamas apie liudytojo A. G. parodymus, teismas tik pažymi, kad jie nepaneigia kaltinamojo D. R. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, kadangi jie tik atliepia paties D. R. versiją, kad jis jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, o tai, kaip minėta, paneigta byloje surinktų ir ištirtų bei aukščiau aptartų įrodymų visuma.
Nors šiuo atveju nei vienas iš liudytojų tiesiogiai nedalyvavo įvykių metu, tačiau jų parodymai yra netiesioginiai įrodymai, kurie šiuo atveju pagrindžia vienokį ar kitokį šių liudytojų dalyvavimą nagrinėjamuose įvykiuose bei patvirtina kitus tiesioginius įrodymus (nukentėjusiojo parodymus). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
Pažymėtina, jog teismas pritaria prokuroro baigiamojoje kalboje išsakytam siūlymui patikslinti D. R. pareikštą kaltinimą nurodant, kad jis prispaudęs prie sienos ir nuvertęs ant žemės nukentėjusįjį T. J., pastarajam nemažiau kaip tris kartus įspirdamas, pataikydamas nukentėjusiajam į veido dešinę pusę, į dešinį šoną ties dubeniu, taip veikdamas tyčia sukėlė nukentėjusiajam T. J. fizinį skausmą, t. y. sumažinant suduotų smūgių skaičių ir pašalinant aplinkybę, kad buvo spirta nukentėjusiajam į nugarą. Tokia išvada grindžiama specialistės paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, paties nukentėjusiojo paaiškinimais, kuriuose jis visada nurodydavo, kad jam buvo sužalota akis (veido sritis) bei dešinysis šonas. Nors nugaroje ir buvo matomi sužalojimai nukentėjusiojo apžiūros metu, tačiau byloje patvirtinančių duomenų, kad tai buvo padaryta būtent nagrinėjamo įvykio metu, nėra. Pabrėžtina, kad tai nesunkina kaltinamojo D. R. padėties, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeičia, todėl minėtos aplinkybės tik šalintinos iš kaltinimo.
Taigi, aptartų nuoseklių, neprieštaringų, vienas kitą papildančių, gautų įstatymų nustatyta tvarka bei ištirtų teisiamuosiuose posėdžiuose įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis D. R. sukėlė fizinį skausmą T. J., kai 2022 m. birželio 15 d. apie 18.10 val. automobilių statymo aikštelėje (duomenys neskelbtini), prispaudęs prie sienos ir nuvertęs ant žemės nukentėjusįjį T. J., pastarajam nemažiau kaip tris kartus įspirdamas, pataikydamas nukentėjusiajam į veido dešinę pusę, į dešinį šoną ties dubeniu, tyčia sukėlė nukentėjusiajam T. J. fizinį skausmą. Veikos metu kilę padariniai – fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimas, neabejotinai priežastiniu ryšiu susiję su minėtais kaltinamojo veiksmais, kuriuos jis atliko veikdamas tiesiogine tyčia.
Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, kaltinamojo D. R. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skirdamas kaltinamajam D. R. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.
Teismas vertina, jog kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. R., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra jauno darbingo amžiaus, dirbantis (1 t., b. l. 104), darbe charakterizuojamas teigiamai, vedęs, augina mažamečius vaikus, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda sumokėta (1 t., b. l. 103), nors laikomas neteistu, tačiau matyti, kad praeityje D. R. 2000 m. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl chuliganizmo, kuri buvo nutraukta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu byla nutraukta jam susitaikius su nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 101-102), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti D. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokuroro pasiūlytą ir sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmių rūšių – laisvės apribojimą, nustatant artimą vidurkiui jo trukmę, t. y. 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat draudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju (BK 48 str. 4 d. 1, 4 p., 5 d. 2 p.).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. J. (1 t., b. l. 81-82), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. J. pareiškė 10 000 Eur dydžio civilinį ieškinį padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 53, 54). Ieškinyje nurodė, kad dėl D. R. veiksmų patyrė turtinę žalą – sudužo mobilaus ryšio telefonas, laikrodis bei buvo sugadinti jo akiniai (iš viso 1 500 Eur), bei patyrė 8 500 Eur neturtinę žalą. Teisme jis nurodė, kad savo pateiktu civiliniu ieškiniu prašo atlyginti turtinę žalą, kuri susidarė dėl naujo telefono (1 000 Eur), naujų akinių (700 Eur) įsigijimo, likusi prašoma atlyginti suma yra neturtinė žala, susidariusi dėl patirtų išgyvenimų – gėdos prieš kolegas, kadangi jiems buvo žinoma ši visa situacija, jis pradėjo bijoti anksčiau atvykti į darbą, kolegos iš jo juokdavosi, kad atvykęs į darbą likdavo savo automobilyje ir laukdavo atvykstančių kitų kolegų, dėl ko jam teko pakeisti darbą, vis dar jaučia baimę bendrauti su kaltinamuoju. Iki šios dienos jam nėra atlyginta patirta žala. Galiausiai teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis T. J. patikslino, kad prašo atlyginti tik turtinę žalą dėl akinių ir telefono, pagal pateiktas sąskaitas faktūras (2 t., b. l. 11, 12), neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo atsisako.
Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad šiuo atveju nukentėjusysis prašo jo naudai iš kaltinamojo priteisti išlaidas, kurias jis patyrė dėl mobiliojo ryšio telefono sugadinimo ir/ar naujo įsigijimo (pagal pateiktą 2022 m. liepos 8 d. UAB „iDeal LT“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą mokėtina suma 1 012,32 Eur) ir akinių sugadinimo ir / ar naujų įsigijimo (pagal pateiktą 2023 m. birželio 23 d. „Optika ir rega“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą mokėtina suma 318 Eur). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra šiame Įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Iš šios įstatymo nuostatos yra matyti, kad pagrindinė PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. PVM sąskaita faktūra gali būti pateikta kaip įrodymas, kad įmonė pardavė atitinkamą turtą, tačiau PVM sąskaitos faktūros nėra tinkamas įrodymas pagrįsti ieškovo patirtus nuostolius. Tam būtina pateikti ir sąskaitos apmokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju nukentėjusysis tokių duomenų nepateikė, todėl jo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė, dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas taip pat nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jo gynėjos prašymas priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 2 punktu, įpareigoti D. R. bausmės vykdymo metu per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju T. J..
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. J. – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. J. civilinį ieškinį atmesti.
Išaiškinti D. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.