Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarimo, kuriuo E. L., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-01-08 E. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-04-11 nutarimu E. L. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 95, 99 straipsnių, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, veiklos vykdymo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nesudarius darbo sutarties, neišdavus darbuotojo pažymėjimo, apie įdarbinimą nepranešus VSDF Klaipėdos rajono skyriui, nuo 2012-12-14 iki 2012-12-20 leido dirbti darbininku A. J..

Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas A. D. sutinka, kad (duomenys neskelbtini) , vadovaujamas E. L., yra asociacija, savo veikloje gali pasitelkti savanorius, tačiau kartu yra ir juridinis vienetas, kuriame dirba ne vien savanoriai, o ir darbuotojai. Patikrinimo dieną, t. y. 2012-12-19, dirbo dvi įdarbintos darbuotojos, jos pateikė darbo pažymėjimus, o A. J. darbuotojo pažymėjimo neturėjo, su juo darbo sutartis sudaryta nebuvo. A. J. paaiškino, kad jis bando dirbti, nori įsitikinti, kad jam šis darbas bus tinkamas. Kitą dieną po patikrinimo A. J. buvo įdarbintas. Protokolo surašymo metu apie tai, kad jis dirba savanoriu, neužsiminė. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas A. D. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme (ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalimi konstatuota, kad nelegaliu darbu laikomas darbas: 1) esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, 2) dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575–2358/2009).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu E. L. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties, motyvuodamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) , kaip asociacija, yra tinkamas subjektas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 6 straipsnio 3 punkte, ir savanoriškos veiklos organizavimui turi teisę pasitelkti savanorius. A. J. dirbo savanoriškais pagrindais.

Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme savanoriška veikla apibrėžiama kaip savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Įstatymo 6 straipsnio 3 punkte numatyta, kad savanoriškos veiklos organizatoriumi gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruota asociacija. Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo nuostatos ir nurodoma, kad savanoriškos veiklos organizatorius gali kompensuoti savanoriui su savanoriška veikla susijusias:1) kelionės išlaidas; 2) nakvynės išlaidas; 3) maitinimo išlaidas; 4) pašto, telefono išlaidas; 5) mokymų, susijusių su savanorio parengimu numatytai veiklai atlikti, išlaidas; 6) išlaidas savanoriškai veiklai atlikti reikalingoms priemonėms, specialiesiems drabužiams; 7) savanoriškos veiklos sutarties galiojimo laikotarpiui tenkančias draudimo išlaidas; 8) kitas tarptautinėse savanoriškos veiklos programose nustatytas išlaidas. Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savanoriui kompensuojamos savanoriškos veiklos išlaidos nėra savanorio pajamos (2011-06-22 įstatymo redakcija Nr. XI–1500).

(duomenys neskelbtini) 2012-07-11 Juridinių asmenų registre įregistruotas kaip asociacija (b. l. 21–22), todėl abejonių, kad asmenys (duomenys neskelbtini) gali vykdyti savanorišką veiklą, nekelia. Tačiau vien tai, kad (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas kaip asociacija, nesudaro pagrindo manyti, kad A. J. dirbo būtent savanoriškais pagrindais. Nutraukdamas E. L. administracinę bylą, skundžiamame nutarime apylinkės teismas rėmėsi tik E. L. ir A. J. parodymais, duotais teismo posėdyje, tačiau visiškai neanalizavo ir nevertino Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovų parodymų, kitų byloje surinktų įrodymų visumos.

2012-12-19 paaiškinime A. J. nurodė, kad antrą savaitę nuo praeito penktadienio, gruodžio 14 d., dirba įvairius ūkio darbus, Dirbti leido šeimininkas E.. „Atlyginimą sutarėme minimumą už mėnesį šeimininkas E. sumokėjo 150 litų avansą šį sekmadienį. Darbo sutarties dar nesu pasirašęs, pasirašysiu artimiausiu laiku. Šeimininkas mane apgyvendino (duomenys neskelbtini) gyvenamosiose patalpose. Darbą pradedu 9 val. baigiu 5 val.“ (b. l. 7).

Teismo posėdyje A. J. savo parodymus pakeitė, tvirtino, kad dirbo savanoriu prie gyvūnėlių, gavo pavalgyti, jį apgyvendino. (duomenys neskelbtini) vadovas pamatė, kad jis gerai dirbo, todėl priėmė į darbą oficialiai. Avansas buvo išmokėtas priėmimo į darbą dieną. A. J. parodė, kad su tokiais inspektoriais susidūrė pirmą kartą, todėl išsigando, pasimetė, tačiau, ko inspektoriai jo klausė, suprato, paaiškinimą parašė pats. Darbo inspekcijos darbuotojų patikrinimo metu jis pinigų dar gavęs nebuvo, paaiškinime parašė, kad pinigus gavo, todėl, kad buvo išsigandęs (b. l. 34).

Nors teismo posėdyje A. J. savo parodymus pakeitė, tvirtino, kad išsigando atvykusių Darbo inspekcijos atstovų, todėl prirašė nesąmonių, tačiau iš A. J. 2012-12-19 paaiškinimo turinio aiškiai matyti, kad jis nurodė tik jam žinomas aplinkybes: apie susitarimą dėl darbo, darbo dienos laiko trukmę, konkrečią savaitės dieną, kada buvo išmokėtas konkretaus dydžio avansas, taip pat nurodė, kad darbo sutartį pasirašys artimiausiu laiku. Tai patvirtina, kad A. J. dirbo ne kaip savanoris, bet už darbo užmokestį, aiškiai žinojo, kad dirba nepasirašęs darbo sutarties, darbo sutartį buvo numatyta pasirašyti vėliau. Tokie A. J. paaiškinimai visiškai sutampa su nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuotais duomenimis (b. l. 5–6), Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovų J. V. P., M. D. parodymais.

Teismo posėdyje Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovas J. V. P. parodė, kad buvo gauta informacija, jog (duomenys neskelbtini) galbūt dirba neįdarbinti asmenys. Nuvykus patikrinti, (duomenys neskelbtini) prie vieno iš aptvarų pamatė dirbantį asmenį, kuris remontavo vartus, dėjo maistą, po to barstė kelią, kad nebūtų slidu. Minėtas asmuo paaiškino, kad čia dirba, nurodė savo darbo funkcijas. Šis asmuo SODROS duomenų bazėje įrašytas nebuvo. Iš jo buvo paimtas rašytinis paaiškinimas, kuriame šis asmuo nurodė, kad jis čia dirba, paaiškino, su kuo tarėsi dėl darbo, kiek jam buvo sutarta mokėti algos, kokios jo pareigos (b. l. 30).

Teismo posėdyje liudytojas M. D. parodė analogiškai. A. J. apie jokią savanorišką veiklą neužsiminė, paaiškino, kad dirba apie porą savaičių, nurodė darbo laiką, darbo užmokestį, o kitą dieną po patikrinimo A. J. buvo įdarbintas oficialiai. Iškviestas į Darbo inspekciją (duomenys neskelbtini) direktorius kalbėjo apie asociaciją, kad yra narių, jie dirba savanoriškai, paminėjo, jog viena iš jų yra buhalterė, tačiau apie tai, kad A. J. dirbo savanoriškais pagrindais, neparodė. Direktorius nurodė, kad A. J. savaitę ar dvi savaites bandė padirbėti, o jis stebėjo, ar A. J. yra tinkamas darbui (b. l. 33–34).

Apie tai, kad A. J. (duomenys neskelbtini) dirbo kaip savanoris, 2013-01-08 (duomenys neskelbtini) vadovui E. L. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, neparodė ir pats E. L.. E. L. dėl padaryto pažeidimo sutiko iš dalies, nurodė, kad A. J. buvo teritorijoje, mokėsi dirbti. Nesutiko su tuo, kad sumokėjo jam avansą, tvirtino, kad pinigų tikrai nemokėjo (b. l. 3–4).

Toks E. L. paaiškinimas neprieštarauja Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovo J. V. P., N. D. parodymams, kad E. L. apie jokią A. J. savanorišką veiklą net neužsiminė.

Teismo posėdyje E. L. parodė, kad darbuotojų ieško skelbimais, skelbimuose apie tai, kad darbas yra savanoriškas, nenurodo. Pokalbio metu visada pasako, kad duoda dvi savaites pabandyti dirbti, jokio įpareigojimo neduoda. Dažnai dirbti ateina asocialūs asmenys, kurie neturi kur gyventi, todėl juos apgyvendina, teikia išlaikymą. Darbas yra specifinis, būna, kad žmogus gyvūnų bijo. E. L. apie patikrinimą sužinojo tik po Kalėdų. Tą dieną buvo paėmęs A. J. dokumentus, važiavo pas buhalterę dėl A. J. įdarbinimo (b. l. 31).

Teismo posėdyje E. L. apie tai, kad A. J. buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) dirbti savanoriškais tikslais, tuo tikslu jį buvo apgyvendinęs, taip pat neparodė. E. L. nepaneigė, kad A. J. leido dirbti norėdamas pažiūrėti, ar jis tinkamas darbuotojas, o kitą dieną po patikrinimo A. J. įdarbino oficialiai (b. l. 10).

Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti numatyta darbo sutartyje. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai (Darbo kodekso 105 straipsnio 1, 2 dalys).

Aplinkybė, kai darbdavys nori pažiūrėti, ar darbuotojas yra tinkamas atlikti tam tikrą darbą, jo nuo darbo sutarties sudarymo neatleidžia, išbandymo sąlyga nurodoma darbo sutartyje.

E. L., būdamas įregistravęs (duomenys neskelbtini) kaip asociaciją, galėdamas priimti veiklos vykdymui savanorius, juolab, kad įstatyme nenumatyta, kad privaloma sudaryti ir savanoriškos veiklos sutartį (Savanoriškos veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Darbo inspekcijos atstovams būtų iš karto nurodęs, kad A. J. dirba savanoriškais pagrindais, kaip tai nurodė dėl buhalterės veiklos, nebūtų reikėję tuojau pat po patikrinimo, kitą dieną, A. J. priimti į darbą, teisintis, kad patikrinimo dieną A. J. dokumentus buvo paėmęs A. J. įdarbinimui. Kad gavo pinigus maistui, buvo apgyvendintas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) dirbo savanoriškais pagrindais, būtų paaiškinęs ir A. J.. Tačiau iš aptartų duomenų aiškiai matyti, kad A. J. dirbo ne kaip savanoris, o nesudaręs darbo sutarties asmuo, kuris nustatytu darbo laiku už sutartą atlyginimą atliko jam pavestas darbo funkcijas, t. y. dirbo nelegaliai.

Esant aptartoms aplinkybėms, priimtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-04-11 nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla E. L. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas), yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina realiai ištirti visus byloje surinktus įrodymus (ATPK 256 straipsnis) ir neapsiriboti tik formalia ATPK 257 straipsnio reikalavimų įvykdymo deklaracija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-04-11 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.