Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbanti, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį 4 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine 70 parų arešto bausme (bausmė atlikta);

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 14 MGL dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, atidėtas 3 metams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (2019 m. gegužės 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 00.33 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,33 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu, ne mažiau nei tris kartus trenkė kumščiu nukentėjusiajai I. Č. į galvą ir į veido sritį, taip pat ne mažiau nei keturis kartus į nugarą ir šonus bei vieną kartą į pilvo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, dešiniame šone, nugaros kairėje, rankose.

Tokiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2019 m. rugpjūčio 5 d. Specialisto išvadoje Nr. G.2658/2019 (01) nurodoma, kad I. Č. padaryta poodinės kraujosruvos veido kairėje, dešiniame šone, nugaros kairėje, rankose, paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai dvylika trauminių poveikių. Poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje ir kairėje alkūnėje galėjo būti padarytos griūnant ir atsitrenkiant į kitą buką paviršių. Poodinė kraujosruva veido kairėje galėjo būti padaryta smūginiu kieto buko daikto poveikiu. Nustatyti sužalojimai padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 23–24).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. 01.39 val. V. V. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas (b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad sugriebė tik nukentėjusiajai už dešinės rankos ir dėl to padarė mėlynę, o kitus inkriminuojamus veiksmus – ne mažiau nei tris kartus trenkė kumščiu nukentėjusiajai į galvą ir į veido sritį, taip pat ne mažiau nei keturis kartus į nugarą ir šonus bei vieną kartą į pilvo sritį, neigė padaręs, tačiau jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiosios I. Č. parodymai, pareigūnės tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, medicinos dokumentų išrašai, vaizdo, garso įrašų apžiūros bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamasis nepripažindamas to, kad sudavė nukentėjusiajai smūgius į veidą, į kitas kūno vietas, teigė, jog nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, bėgdama iš buto į laiptinę pati atsitrenkė į duris, galimai griuvinėjo, be to, neatmetė galimybės, jog sužalojimai (mėlynės) buvo atsiradę anksčiau. Tačiau ši jo versija laikytina gynybine kaltinamojo pozicija, kurią paneigia nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada bei kita byloje surinkta medžiaga. Nukentėjusioji nuosekliai teigė, jog įvykio metu buvo blaivi, iki įvykio niekur susižeidusi nebuvo, o įvykio metu į duris neatsitrenkė. Kaip nurodyta specialisto išvadoje, nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai dvylika trauminių poveikių, poodinė kraujosruva veido kairėje galėjo būti padaryta smūginiu kieto buko daikto poveikiu, ir tik poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje ir kairėje alkūnėje galėjo būti padarytos griūnant ir atsitrenkiant į kitą buką paviršių. Kaip patvirtino pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu, poodinės kraujosruvos rankose kai galėjo atsirasti dėl to, kad kaltinamasis buvo suėmęs jai už rankų, taip pat ir smūgiavo į rankas, o jam smūgiuojant kumščiais į ją, ji atsitrenkė virtuvėje į palangę, dėl ko tuo metu skaudėjo nugarą, žastą ir alkūnę galėjo susimušti, kai kaltinamasis ją laiptinėje stūmė į sieną. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog priešingai, pats kaltinamasis įvykio metu buvo stipriai neblaivus (jam nustatytas 2,33 promilių neblaivumas), dėl ko, teismo nuomone, galėjo neįvertinti bei neprisiminti visų įvykio aplinkybių, nors teismo posėdžio metu ir teigė, kad viską prisiminė. Atsakydamas į klausimą, ar įvykio metu matė ant nukentėjusiosios kūno anksčiau iki to laiko atsiradusias kraujosruvas, pats pripažino, jog buvo išgėręs ir nepamena, ar pas ją buvo mėlynių. Teismas šiuo atveju nemato pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kadangi, kaip matyti, jie yra neprieštaringi, nuoseklūs, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus ir juose užfiksuotas bylos aplinkybes, nenustatyta, jog nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai iki įvykio buvo konfliktiški, dėl ko nukentėjusioji turėtų tikslą šiuo atveju tyčia apkalbėti kaltinamąjį. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu jų iki tol buvusius santykius apibūdino kaip normalius, netgi nurodė, jog po įvykio nukentėjusioji jam vėl skambinėjo, pas jį nakvojo.

Taigi aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamo posėdyje ir jų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis V. V. nežymiai sužalojo nukentėjusiąją I. Č., kai 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 00.33 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,33 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu, ne mažiau nei tris kartus trenkė kumščiu nukentėjusiajai į galvą ir į veido sritį, taip pat ne mažiau nei keturis kartus į nugarą ir šonus bei vieną kartą į pilvo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, dešiniame šone, nugaros kairėje, rankose. Minėti kilę padariniai – nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas, neabejotinai priežastiniu ryšiu susiję su minėtais kaltinamojo veiksmais, kuriuos jis atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į tai, kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Už Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. V., teismas pirmiausia, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, t. y. kad šiuo atveju padarytas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad V. V. yra nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 75–77), per vienerius metus keturis kartus baustas administracine tvarka (b. l. 72–74), teistas keturis kartus, du kartus už viešosios tvarkos pažeidimus, o paskutinį kartą už nusikaltimą žmogaus sveikatai (sunkų sveikatos sutrikdymą) (b. l. 70–71), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Galiausiai teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas, tačiau kaltinamasis V. V. šiuo atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, kaip minėta, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti V. V. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis, t. y. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str. 2 d.), įpareigojant kaltinamąjį visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, jo paieška ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bei uždraudžiant jam visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu vartoti alkoholį, kadangi tokie įpareigojimai bei draudimai, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 str. 6 d. 1 p., 7 d.).

Pažymėtina, kad prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam skirti įpareigojimą be institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokia pareiga, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, yra bendroji visiems asmenims, nuteistiems laisvės apribojimo bausme, kartu su pareigomis vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (BK 48 str. 3 d. 2, 3 p.), todėl ji atskirai, kaip individualus teismo įpareigojimas, neskirtina, šios pareigos V. V. privalės laikytis bet kuriuo atveju. Teismo vertinimu, veiksmingesnė šiuo atveju papildoma poveikio priemonė kaltinamajam būtų draudimas vartoti alkoholį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmai bei agresyvus elgesys pasireiškė būtent pavartojus alkoholį.

Kaltinamasis V. V. Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. 01.15 val. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. 14.04 val. (viena diena) (b. l. 45, 55). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58–59) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 61,16 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalota I. Č., nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (b. l. 34). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiosios I. Č. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 35). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų išlaidas, jų sumą. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, su juo sutiko ir kaltinamasis V. V., todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 61,16 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Taip pat nukentėjusioji I. Č. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodo, jog dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė didelį stresą bei šoką dėl netikėto ir nelaukto pažįstamo žmogaus agresyvaus elgesio. Po pirminės apžiūros įvykio naktį (duomenys neskelbtini) klinikose, kentėjo didelius skausmus, todėl dar tą pačią dieną pati kreipėsi į VšĮ Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai buvo suteikta pagalba, daugiau nei savaitę laiko vartojo nuskausminamuosius vaistus ir vengė išeiti iš namų, o dar po daugiau nei dviejų savaičių dėl skausmo kreipėsi pas savo šeimos gydytoją. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodo, jog dėl išpuolio jautėsi labai nesaugi, atrodė, kad vėl bet kurią akimirką gali kas nors užpulti. Jautėsi bejėgė ir pažeminta. Sužalojimai dar savaitę ir ilgiau matėsi veido srityje, todėl buvo nejauku išeiti į žmonių susibūrimo vietas, nes jautė, kad atkreipia kitų dėmesį ir smalsumą. Buvo nepatogu ir gėda prieš kaimynus. Nors sužalojimai išorinių pasekmių nepaliko, tačiau moraliniai išgyvenimai persekioja iki šiol. Dar ir dabar negali be jaudulio kalbėti apie buvusį nemalonų įvykį. Toks įvykis jos gyvenime pirmasis, todėl buvo, yra ir dar ilgai bus sukrėsta dėl jo. Ir dabar dar kalbant apie įvykį jai sunku tramdyti ašaras. Ji labai sunkiai išgyveno šią situaciją ir nežino, ar kada nors patirti išgyvenimai pasimirš. Ji yra labai jautrus žmogus, jos savivertė aukšta, niekad gyvenime nepatyrė jokio smurto, niekam neleido prieš save kelti rankos. Aš labai jautriai išgyvenu šią situaciją. Nors šiuo nusikaltimu jai yra padaryta ir turtinė žala, tačiau dėl jos pretenzijų nereiškia, kadangi neturi išsaugojusi tai patvirtinančių dokumentų. Dvasinus išgyvenimus jaučia iki šiol, praėjus po įvykio jau daugiau nei pusei metų, įvykio kaltininkas neatsiprašė jos, gydymosi metu nepasidomėjo jos sveikatos būkle. Jai padarytą neturtinę žalą sveikatai ir didelius emocinius išgyvenimus vertina 3 000 Eur. Pridedami medicinos dokumentų išrašai (b. l. 119–128).

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, ją padarė prieš tai jai pažįstamas asmuo – kaltinamasis, taip pat į veikos pobūdį – ne mažiau nei tris kartus kumščiu suduotus smūgius į galvą ir į veido sritį, taip pat ne mažiau nei keturis kartus į nugarą ir šonus bei vieną kartą į pilvo sritį, taip pat kilusius padarinius – nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, dėl kurio, akivaizdu, ji jautė stiprų fizinį skausmą. Kaip nurodo nukentėjusioji civiliniame ieškinyje bei patvirtino teismo posėdžio metu, fizine prasme kilusias pasekmes (skausmą sužalojimo vietose) ji juto dar kurį laiką po įvykio, dėl to pakartotinai savo iniciatyva vyko į ligoninę, kur taip pat diagnozuotas veido sumušimas, abiejų alkūnių, dilbių šviežios kraujosruvos, kairio skruosto kraujosruva, dešinės pusės krūtinės skausmas, rekomenduota naudoti šaltį lokaliai, tausojantį režimą, kreiptis į šeimos gydytoją; vėliau pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje jai diagnozuota pirminė kitų sąnarių (plaštakos) artrozė, juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai, vidinis kelio sąnario pažeidimas, po kelių savaičių kreipdamasi dėl buvusių sužalojimų skundėsi stipriu kosuliu, skausmais nugaroje, atlikta krūtinės ląstos rengenograma (b. l. 123–127).

Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje teigia, jog dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė ne tik fizinį, tačiau ir dvasinį skausmą, pažeminimą. Ji patyrė didelį stresą bei šoką dėl netikėto ir nelaukto pažįstamo žmogaus agresyvaus elgesio, po to daugiau nei savaitę laiko vengė išeiti iš namų, dėl išpuolio jautėsi labai nesaugi, bejėgė, sužalojimai dar savaitę ir ilgiau matėsi veido srityje, todėl buvo nejauku išeiti į žmonių susibūrimo vietas, buvo nepatogu ir gėda prieš kaimynus, moraliniai išgyvenimai persekioja iki šiol, dar ir dabar jaudinasi apie tai kalbėdama, toks įvykis jos gyvenime pirmasis, todėl buvo, yra ir dar ilgai bus sukrėsta dėl jo, ji labai sunkiai ir jautriai išgyveno šią situaciją. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. Č. taip pat nurodė, kad patyrė moralinę nuoskaudą, o kadangi jos specialybė yra (duomenys neskelbtini), dėl patirtų sužalojimų ir jų likusių žymių teko praleisti daug pokalbių dėl darbo. Sužalojimai matėsi gana ilgą laiką, ji juos maskavo, atsisakė atvirų palaidinių ir slėpė kūną.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jos savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, tačiau šiuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam jos gyvenimui, dėl sveikatos sutrikdymo atsirado negatyvūs pasikeitimai įvairiose jos gyvenimo srityse, t. y. prarado darbingumą, suprastėjo gyvenimo kokybė, iki šiol ribojama įprasta veikla, šiuo metu patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Kaip minėta, atsižvelgtina ir į tai, jog prieš nukentėjusiąją buvo padarytas smurtinis tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo jai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį padarė jai pažįstamas kaltinamasis, tai buvo jai netikėtas užpuolimas, suduotas ne vienas smūgis į įvairias kūno vietas, po įvykio ji jautė nemažą moralinį sukrėtimą. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui, tačiau nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami. Šiuo atveju nustatyta, jog kaltinamasis V. V. nedirba, paskutinį kartą oficialiai dirbo prieš 5 metus, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę pašalpą, dėl sveikatos būklės negali dirbti sunkaus fizinio darbo (kelti daugiau nei 15 kg) bei dirbti lauko sąlygomis (b. l. 75–77, 129, 130), teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog galėtų atlyginti ne daugiau 1 000 Eur ir galėtų mokėti kažkiek dalimis.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018 ir joje nurodytą ankstesnę teismų praktiką (16 p.)), konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 800 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su įrašu, pridėtas prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. kovo 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai I. Č. šioje baudžiamojoje byloje apskaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau tokių duomenų teisiamojo posėdžio metu neturėjo, taip pat su jais nebuvo supažindinti proceso dalyviai, teismas šiuo atveju nuosprendyje dėl valstybės patirtų išlaidų advokatės, teikusios valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai I. Č., paslaugoms apmokėti nepasisako, kadangi tai spręs atskira nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, jo paieška ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bei uždraudžiant jam visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti V. V. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. 01.15 val. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. 14.04 val., šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš V. V. 61,16 Eur (šešiasdešimt vieną eurą šešiolika centų) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDFV už I. Č. gydymą“.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir I. Č. naudai priteisti iš V. V. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su įrašu, pridėtą prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti V. V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ar šaukimo gavimo.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.