- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- 1-93-1011/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54229-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- M. S.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Valdemaras Bužinskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas 2013-09-02 Trakų raj. apyl. teismo pagal baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d., 3 MGL (390 Lt) bauda (sumokėta 2013-09-28),
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 22 str. 1 d., 215 str. 1 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
siekdamas apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ir veikdamas bendrininkų grupe su T. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas pasislėpus įtariamajam, pasidalinęs su juo vaidmenimis darant šį nusikaltimą, už T. J. iš anksto pažadėtą ir vėliau sumokėtą 300 Eur atlygį, M. S., 2015-09-11, T. J. nurodymu paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (naujas bendrovės pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“) Verslo klientų skyriaus vadovui J. L., su kuriuo T. J. prieš tai, 2015-09-08, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo vardu susirašinėjo iš jo paties išgalvoto ir specialiai šį nusikaltimą vykdyti sukurto elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ dėl kompiuterių įsigijimo, ir melagingai prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neegzistuojančiu vadybininku A. P., susitarė su J. L. dėl 5 kompiuterių įsigijimo su mokėjimo atidėjimu, iš anksto žinodamas, kad už kompiuterius atsiskaityta nebus, ir iš J. L. sužinojęs, kad užsakyti pirkimui kompiuteriai yra paruošti, šią informaciją perdavė šį nusikaltimą planavusiam T. J., po ko pasamdytas kurjeris M. J., 2015-09-11, nuvyko į prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę ir pagal 2015-09-10 išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą, Serija DPC Nr. 215734996 atsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius kompiuterius „iMac 27 Retina 5K QC i5 3.5 Ghz/8GB/ 1TBFusion/AMD/Radeo“, „iMac 21.5 DC i5 1.4GHz/8GB/500GB/Intel 5000/1NT“, „iPad Mini 3Wi-Fi+Cellular 64GB Gold“, „MacBook Air 13 i5 DC 1.6GHz/4GB/128GB flash/Intel FID 6000“ ir „MacBook Pro 15.4 Retina QC i7 2.5 Ghz/16GB/512GB flash/Iris“, bendros 8 228,54 Eur vertės, ir tą pačią dieną nuvežė juos prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kur kompiuteriai iš kurjerio buvo paimti ir perduoti T. J.
Be to, M. S. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
siekdamas apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą ir veikdamas bendrininkų grupe su T. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas pasislėpus įtariamajam, pasidalinęs su juo vaidmenimis darant šį nusikaltimą, T. J., 2015-09-15, paties išgalvotu ir specialiai šį nusikaltimą vykdyti sukurtu elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku J. L. (el. paštu (duomenys neskelbtini) ir susitarus dėl 14 vienetų „Apple“ gamintojo kompiuterių pirkimo su mokėjimo atidėjimu bei paruošus fiktyvią 2015-09-16 pirkimo–pardavimo sutarti Nr. PDPC20150916-01, M. S., 2015-09-17, už T. J. iš anksto pažadėtą ir vėliau sumokėtą 300 Eur atlygį, iš anksto žinodamas, kad už kompiuterius sumokėta nebus, veikdamas pagal iš anksto sudarytą planą, melagingai prisistatęs realiai neegzistuojančiu AB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku K. M., paskambino prieš tai T. J. pasamdytam kurjeriui M. L. ir jam nurodė tą pačią dieną nuvykti į prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę ir pagal 2015-09-17 išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą Serija DPC Nr. 215736111 atsiimti 12 vnt. kompiuterių „MacBook Air 13“ i5DC 1.6 Ghz/4GB/128GB flash/Intel HD 6000“ ir 2 vnt. kompiuterių „MacBook Pro 15.4“ Retina QC i7 2.5 Ghz/16GB/512GB flash/Iris“ bendros 18 203,41 Eur vertės. Kurjeriui M. L. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės atsiėmus 14 vnt. kompiuterių ir pagal M. S. nurodymą nuvežus juos prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), M. S., pagal išankstinį susitarimą su T. J., kompiuterius iš kurjerio paėmė ir po to perdavė T. J.
M. S. apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
siekdamas apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą ir veikdamas bendrininkų grupe su T. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas pasislėpus įtariamajam, pasidalinęs su juo vaidmenimis darant šį nusikaltimą, T. J. 2015-09-21, paties išgalvotu ir specialiai šį nusikaltimą vykdyti sukurtu elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku J. L. (el. paštu „(duomenys neskelbtini)“) ir anksčiau paruoštos fiktyvios pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PDPC20150916-01 pagrindu susitarus dėl papildomų 7 vienetų „Apple“ gamintojo kompiuterių pirkimo su mokėjimo atidėjimu, M. S., už T. J. iš anksto pažadėtą ir vėliau sumokėtą 300 Eur atlygį, 2015-09-22, iš anksto žinodamas, kad už perkamus kompiuterius sumokėta nebus, veikdamas pagal iš anksto sudarytą planą, melagingai prisistatęs AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu K. M., paskambino prieš tai T. J. pasamdytam kurjeriui S. G., kuriam tą pačią dieną nurodė nuvykti į prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę ir pagal 2015-09-22 išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą, Serija DPC Nr. 215736808, atsiimti 5 vnt. kompiuterių „MacBook Air 13“ i5 DC 1.6 Ghz/4GB/128GB flash/Intel HD 6000“ ir 2 vnt. „MacBook Pro 15.4“ Retina QC i7 2.5 Ghz/16GB/512 GB flash/Iris“ bendros 10 575,33 Eur vertės. Kurjeriui S. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės atsiėmus 7 vnt. kompiuterių ir pagal M. S. nurodymą nuvežus prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), M. S., pagal išankstinį susitarimą su T. J. kompiuterius iš kurjerio paėmė ir po to perdavė T. J.
Tokiais veiksmais M. S. padarė BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
Be to, M. S. apgaule, savo ir kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
siekdamas apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą ir veikdamas bendrininką grupe su T. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas pasislėpus įtariamajam, pasidalinęs su juo vaidmenimis darant šį nusikaltimą, T. J. 2015-09-26, paties išgalvotu ir specialiai šį nusikaltimą vykdyti sukurtu elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neegzistuojančio vadybininko M. M. vardu susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku L. A. (el. paštu ,, (duomenys neskelbtini)“), o po to ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos skyriaus vadovu R. S. (el. paštu (duomenys neskelbtini) ir susitarus dėl 9 vienetų „Apple“ gamintojo kompiuterių pirkimo su mokėjimo atidėjimu bei paruošus fiktyvią 2015-09-30 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PDPC 20150930-06, M. S., už T. J. iš anksto pažadėtą 300 Eur atlygį, 2015-10-12, iš anksto žinodamas, kad už perkamus kompiuterius sumokėta nebus, veikdamas pagal iš anksto sudarytą planą, paskambino prieš tai T. J. pasamdytam kurjeriui R. V. ir nurodė jam 2015-10-13 nuvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę parduotuvę „I-deal“, esančią prekybos ir pramogą centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), bei pagal 2015-10-13 išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą Serija DPC Nr. 215743414 atsiimti 1 kompiuterį „MacBook Pro 13.3 Retina DC i5 2.7GHz/8GB/128GB flash/Iris“, 1 kompiuterį „MacBook Air 13 i5 DC 1.6 Ghz/4GB/256GB flash/Intel HD 6000“, 5 vnt. kompiuterių „MacBook Air 13 i5 DC 1.6 Ghz/4GB/128GB flash/Intel HD 6000“ ir 2 vnt. kompiuterių „MacBook Pro 15.4 Retina QC /1 2.2GLIz/l6GB/256GB flash/Iris“ bendros 11 884,38 Eur vertės. Kurjeriui R. V. iš „I-deal“ parduotuvės atsiėmus 9 vnt. kompiuterių ir pagal M. S. nurodymą nuvežus juos į (duomenys neskelbtini), jį pasitiko M. S., atvykęs jam priklausančiu automobiliu Mercedes Benz ML 270, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (prieš tai pakeitė į Vokietijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu nuvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur kompiuteriai buvo perduoti M. S. ir pastarojo perkrauti į savo automobilį Mercedes Benz.
Tokiais veiksmais M. S. padarė BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
Be to, M. S. neteisėtai disponavo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, o būtent:
nuo tiksliai nenustatyto laiko savo žinioje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė nenustatyto asmens vardu „A. C.“ išduotas dvi finansinėms operacijoms inicijuoti skirtas „Chase Bank USA“ (Jungtinių Amerikos Valstijų) mokėjimo korteles „Visa Signature“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Visa Signature“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei nenustatyto asmens vardu „F. G.“ išduotą vieną finansinėms operacijoms inicijuoti skirtą „Bank of America“ (Jungtinių Amerikos Valstijų) mokėjimo kortelę „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2015-10-14 kol jos buvo rastos ir paimtos kratos metu.
Tokiais veiksmais M. S. padarė BK 214 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Be to, M. S. pasikėsino neteisėtai panaudoti elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent:
turėdamas tikslą panaudoti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, 2013-10-25, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), 11.49.33 val., 11.49.55 val. ir 11.50.05 val., pateikė „A. C.“ vardu išduotą „Chase Bank USA“ banko „Visa Signature“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitymui už 113,58 USD (82,24 Eur) vertės prekes ir tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir bandė atlikti finansinę operaciją, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes 3 kartus neteisingai įvedus PIN kodą, kortelė buvo blokuota.
Tokiais veiksmais M. S. padarė BK 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Kaltinamasis M. S. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies. Aiškindamas apie pirmąjį kaltinimo epizodą nurodė, kad apie AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo paimtus kompiuterius nieko nežino. T. J. prašė jo paskambinti į “ (duomenys neskelbtini)”, davė numerį ir pasakė, ko paklausti ir kaip prisistatyti (neatsimena kokiu, tačiau atsimena, kad tai buvo svetimas vardas, galbūt A.). Jis kalbėjosi su vadybininku J. (galėjo būti L.). Paskambinus jam pasakė, kad kompiuteriai dar neparuošti, bus vėliau. Daugiau nieko nežino apie šį epizodą, nes nevyko imti kompiuterių, jokių sutarčių nematė, nesidomėjo kas paėmė kompiuterius. Atlygio už šiuos veiksmus jis negavo, nesigilino, kodėl būtent jis jo to prašė, nors tuo metu jam nekilo jokių klausimų. Po dienos iškilo klausimas, kodėl pats T. neskambino ir kodėl reikėjo prisistatyti kitu vardu. Suprato, kad čia kažkas neteisėto tik tuo metu, kai T. jam pasiūlė atsiimti kompiuterius po trečio epizodo.
Apie antrąjį kaltinimo epizodą kaltinamasis M. S. parodė, kad 2015-09-15 skambino į AB „(duomenys neskelbtini)“ savo telefonu, tačiau neatsimena kokiais numeriais ir nežino, kas paėmė tuos kompiuterius. Apie antrą epizodą jis nieko negali papasakoti, nes nedalyvavo ir jokio atlygio negavo. Kaltinamasis nurodė, kad su T. nešnekėjo po to skambučio daugiau šia tema.
Duodamas parodymus apie trečiąjį epizodą kaltinamasis M. S. pripažino savo kaltę ir nurodė, kad 2015-09-22 T. davė kurjerio numerį, kad su juo susisiektų ir paimtų tuos kompiuterius, kiek pamena, nuo “ (duomenys neskelbtini)” iki (duomenys neskelbtini). Jis prisistatė, kad yra AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas (neatsimena kokiu vardu prisistatė). Vėliau kurjeriui paskambinus pasakė, kad atvyktų prie “(duomenys neskelbtini)” (nežino, kodėl būtent ten, bet kiek pamena tai buvo T. J. mintis). Kurjeris atvažiavo su nedideliu šviesiu Peugot automobiliu, kaltinamasis prie jo priėjo, o T. laukė šiek tiek toliau su savo automobiliu Mercedes. Priėjus prie kurjerio, jis atidarė bagažinę ir iškrovęs kompiuterius sudėjo juos ant žemės. Buvo atvežta apie 11 kompiuterių. Kaltinamasis atsiskaitė su kurjeriu pinigais, kuriuos jam davė T. J. Kurjeriui išvažiavus, privažiavo T. ir jiedu sudėjo kompiuterius į “Mercedes” ir išvažiavo. Buvo ne vakaras, o diena, nes kiek atsimena buvo šviesu. Už šiuos veiksmus M. S. iš karto iš T. J. gavo 300 Eur (ši suma buvo iš anksto sutarta, nepriklausė nuo pardavimo kiekio). Kaltinamasis žinojo, kad už tuos kompiuterius nesumokėta. Jis nurodė, kad neatsimena kada suprato, kad yra vykdomos „varkės“, tačiau skambindamas kurjeriui ir visos eigos metu jis jau žinojo, kad bendrininkauja su T. J. atliekant savo veiksmus, suvokė, kad atliko nusikaltimą. Vėliau T. J. susiskambino su kitu žmogumi ir viską suderinęs nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur nuėjo pašnekėti pasiėmęs dalį kompiuterių, kol M. S. liko mašinoje. Grįžęs T. J. jam atidavė sutartą atlygį. Jam yra žinoma, kad T. susidėjęs likusius kompiuterius nusivežė į (duomenys neskelbtini). T. prie namų ar prie “(duomenys neskelbtini)” (nepamena tiksliai) uždėjo vokiškus numerius ant automobilio, kol kaltinamasis stovėjo šiek tiek atokiau. Nežino kokie tiksliai tie numeriai buvo, neatkreipė dėmesio. Numeriai visada buvo laikomi Mercedese (negali tiksliai atsakyti ar tuo metu jau buvo šį automobilį įsigijęs). Jie atvažiavo vienu automobiliu, vairavo T.. M. S. pripažino, kad savo veiksmais padarė žalą civiliniam ieškovui, tačiau nurodė, kad daugiau žalos padarė T. J. Kaltinamajam nėra žinoma už kiek yra parduoti kompiuteriai, tačiau yra tikras, kad pinigai buvo, bet kiek – nežino.
Dėl ketvirtojo epizodo kaltinamasis M. S. visiškai prisipažino ir nurodė, kad prisiskambinęs kurjeriui susitarė, kad paimtų tuos kompiuterius iš Klaipėdos parduotuvės. Iš pradžių buvo tartasi kad atvežtų į (duomenys neskelbtini), tačiau po to T. persigalvojo, kad geriau atvežti į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną susiskambinę paklausė ar tuos kompiuterius paėmė. Su kurjeriu susitiko kaltinamasis (atvažiavęs Mercedes automobiliu) ir su juo iškrovė kompiuterius ant šaligatvio. T. ant kalniuko stovėjo su BMW automobiliu. Po to kompiuterius sukrovė į Mersedesą. Nuvažiavus kurjeriui T. iš karto privažiavo. T. į tą kiemą, kur buvo kraunami kompiuteriai, neįvažiavo, toliau stovėjo. Tada jis su T. išvažiavo į degalinę, bet T. J. nusprendė, kad reikia toliau važiuoti ir jie nuvažiavo kelis kilometrus į (duomenys neskelbtini). Jie važiavo lietuviškais valstybiniais numeriais, tačiau vėliau kartu Mercedesui pakeitė į vokiškus. (duomenys neskelbtini) jie išlipo ir T. liepė paduoti iš BMW mašinos peilį, kad atidarytų dėžes. Tuo metu ir prisistatė policijos pareigūnai. Už šį epizodą kaltinamasis nieko negavo, nes juos sulaikė policijos pareigūnai, tačiau buvo pažadėta 500 Eur. Jis supranta, kad tai buvo sukčiavimas. Kaltinamasis nepamena kaip įsigijo Mercedes automobilį, atsimena, kad T. davė jam automobilį pasinaudoti, registravo jį savo vardu (kad būtų paprasčiau parduoti, nereikėtų mamos vežiotis pardavimo reikalais), tik vėliau, kai juos suėmė suprato, kad T. taip padarė, kad jis liktų kaltas, o T. J. išliktų “sausas”. Kaltinamasis M. S. mano, kad į (duomenys neskelbtini) važiavo 2 mašinomis, nes tikriausiai T. jau jautė, kad kažkas gali būti negerai. Jis ir atokiau stovėjo, už 100 m., telefonus buvo išsijungęs, turbūt tam, kad nepamatytų pareigūnai. T. J. kaltinamajam pasakė, kad tai bus paskutinis epizodas ir M. S. mano, kad gal buvo kažkokia nuojautą pas T. (apie pareigūnus).
Dėl penktojo ir šeštojo kaltinimo M. S. prisipažino kaltu dėl laikymo ir bandymo panaudoti mokėjimo priemones bei nurodė, kad T. jam davė galbūt 4 banko korteles, tiksliai negali pasakyti nei kiekio, nei kada jam davė korteles. Jis nepamena nei bankų pavadinimų, nei kieno vardu buvo išduotos kortelės. Jis suvokė, kad tai yra elektroninės apmokėjimo priemonės, kad jomis galima naudotis (T. jam sakė, kad gali nusipirkti bloką cigarečių), tačiau, kiek pamena, jos buvo užblokuotos, dėl ko T. sakė išmesti jas. Kaltinamasis patikino, kad nežino iš kur T. J. jas gavo. Nors T. J. jam liepė jas išmesti, tačiau M. S., pats nežinodamas kodėl, jų neišmetė, o paliko namie gulėti. Kortelės buvo paimtos kratos metu, kai jį suėmė (duomenys neskelbtini). Vieną iš kortelių bandė IKI parduotuvėje (nėra tikras, bet nemano, kad parduotuvė buvo (duomenys neskelbtini), tačiau nepamena, ar pavyko pasinaudoti. Suprato, kad toks laikymas gali būti inkriminuotas kaip nusikalstama veika, tada kai jį suėmė ir korteles rado.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus M. S. parodė, kad gali būti neatitikimai tarp to, ką pasakė tyrėjams ir ką - teismo posėdžio metu, nes įvykiai buvo seniai, dabar išgirdęs tuos parodymus labiau kažką pamena. Dėl datų nieko negali paaiškinti, negali tiksliai atsiminti, nes nekreipė dėmesio kada kas vyko. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytų datų jis nediktavo. M. S. nurodė, kad matė kelis kartus kaip T. J. susirašinėjo su vadybininkais el. paštu. T. J. kaltinamajam pasakė, kad kompiuterius parduos pigiau, nei rinkos kaina. Jis nesigilino į priežastis kodėl jis taip darys. Kaltinamasis nurodė, kad tuo metu man reikėjo pinigų, todėl ir įvykdė nusikalstamas veikas. Jo niekas nevertė, prieš tai nieko tokio panašaus neturėjo ir niekur nebuvo įlindęs. Nors T. J. buvo draugas, tačiau padėti draugui nebuvo poreikio. M. S. nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, mano, kad tai daugiau ateityje nesikartos, todėl prašo skirti jam švelnesnę bausmę.
Liudytojas G. P. teismo posėdyje parodė, kad jo įmonė AB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rudenį nepirko kompiuterių, perka kitokiu būdu. Jie gavo paklausimą, kada bus apmokėtos sąskaitos, todėl pradėjo domėtis. Jie išsiaiškino, kad jų vardu pasirašytos sutartys dėl kompiuterių pirkimo, tačiau apie sutarties sudarymą nežinojo. Gavęs sutartį pamatė, kad pasirašyta jo vardu, tačiau parašas buvo ne jo, tokio atspaudo (koks buvo uždėtas ant sutarties) jo įmonė neturi. Sutarties dalyje, kur parašai atsiimti prekes, nurodytas asmuo nedirba jo įmonėje, iš jų darbuotojų niekas su tuo žmogumi nebendravo. Buvo pokalbis su IT skyriumi, kuris patvirtinimo, kad jie neturi sutartyje nurodytų kompiuterių; su skyriumi, kuris organizuoja pirkimus, peržiūrėjo sutartį, niekas apie tai nėra kalbėję ir nieko apie tai nežinojo. Įmonė nemokėjo už tuos kompiuterius, nes juristai parašė raštą – atsisakymą, kad jie neėmė kompiuterių ir parašai ne jų. Dėl to, kad jie atsisakė mokėti sąskaitas, žalos jiems nėra padaryta. Liudytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) parduotuves žino, yra iš ten pirkęs privačiai, tačiau įmonė nedarė sandėrių su šiais prekybininkais. T. J. jam – nepažįstamas. Liudytojo nuomone, priėjimo mechanizmo prie jų įmonės nėra, todėl dėl šių įvykių greičiausiai buvo kaltas tos kompanijos patiklumas, nes nebuvo įsitikinta, kas atėjo, iš kur atėjo ir pan. Jis negalėjo atmesti galimybės, kad toks atvejis gali įvykti dėl darbuotojų kaltės.
Liudytojas M. J. teismo posėdyje parodė, kad kaip kurjeris užsiima krovinių pervežimu asmeninėje įmonėje. Maždaug 2015 m. rugsėjo mėn. jam paskambino nepažįstamas žmogus ir paprašė pervežti krovinį tą pačią dieną, paaiškino, kad bus kompiuterinė įranga. Jis sutiko, buvo sutarta 50 Eur suma. Užsakovas sakė, kad iš (duomenys neskelbtini) reikės vežti į pilį už (duomenys neskelbtini) (nežino kaip ji vadinasi). Užsakovas prisistatė kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Liudytojas nenustatinėjo užsako vardo ir pavardės. Atsiėmė kompiuterius iš (duomenys neskelbtini) (ten yra verslo centras, kuriame buvo atstovybė ar kažkas tokio, tiksliai neatsimena). M. J. prisistatė, kad yra kurjeris, kurio „(duomenys neskelbtini)“ paprašė pervežti krovinį (kompiuterius), jie jo paklausė vardo ir pavardės (užsakovai išsiuntė jo duomenis), jis padavė pasą, kurio kopiją pasidarė (dėl saugumo, nes įranga brangi). Dokumentų įrodančių, kad jis yra „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nereikalavo, užteko pasakyti, kad yra kurjeris. Kiek atsimena, atsiimant sąskaitą pasirašė. Kompiuteriai buvo įpakuoti, todėl liudytojas negalėjo pasakyti jų kiekio, mano, kad buvo 3–4 kompiuteriai, nemažas kiekis planšečių. Nuvežė į sutartą vietą, kur jį sutiko žmogus. Tas žmogus nepateikė jokių dokumentų, tiesiog paaiškino, kad yra žmogus, turintis paimti tuos kompiuterius, ir liudytojas juo nesuabejojo. Pagal balsą jis suprato, kad tai ne tas žmogus, su kuriuo bendravo telefonu, bet atsiimantis siuntinį asmuo jam pasakė, kad yra to žmogaus kolega. Kompiuterius paėmė ne kaltinamasis M. S., o tamsesnis žmogus (tamsiais plaukais ir oda), mažesnio ūgio negu liudytojas. Išėmęs kompiuterius, kartu su sąskaitomis atidavė, su juo atsiskaitė. Paprašė, kad atsiųstų rekvizitus sąskaitai išrašyti, bet neišrašė jos. Liudytojas nurodė, kad neseniai buvo pradėjęs verslą, todėl negalėjo pasakyti ar toks siuntinių perdavimas buvo įprastas. Jis turėjo internetinį puslapį, kuriame nurodyti jo kontaktai, skelbimai buvo patalpinti ten. Aptariamo užsakymo atveju buvo tik skambutis, skambinantysis paprašė jo asmeninių duomenų, nes reikėjo žmogaus, kuris atsiims kompiuterius, vardo. Visą laiką skambino tas pats žmogus ir tuo pačiu numeriu. Liudytojas, iškvietus jį policijai ir parodžius nuotraukas, nurodė, kad neatsimena kaip atrodo tas žmogus, kuris atsiėmė kompiuterius, tačiau atsiminė, kad jis buvo tamsesnis, panašus į vieną iš parodytų. Neatsimena, ar M. S. nuotrauką rodė, nurodė, kad posėdžio metu realiai pirmą kartą jį pamatė. Liudytojas posėdžio metu parodė, kad jam J. L. truputį pažįstamas iš veido bruožų, jam atrodo, kad bendravo. Kiek atsimena, J. L. neprašė dokumentų, įrodančių, kad jis įmonės atstovas, buvo nustatinėjama tik jo asmenybė, o liudytojas pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ skambino, reikia atsiimti įrangą.
Liudytojas M. L. teismo posėdyje parodė, kad kompiuterių atvežimo aplinkybes prisimena dalinai. Jo vykdoma veikla – trumpi pervežimai Vilniuje. Jam paskambino ir paklausė, ar jis gali skubiai suteikti paslaugas. Jis sutiko, jie sutarė dėl kainos (bendravo tik telefonu). Mano, kad buvo du skambučiai. Jam nepasakė vardo, tiesiog paprašė suteikti paslaugas bendrovės vardu, tačiau nenurodė kokios. Telefono numerio neprisimena. Siuntą paimti prašė iš (duomenys neskelbtini) ir nuvežti link (duomenys neskelbtini), tikslios vietos liudytojas neprisimena. (duomenys neskelbtini) reikėjo pasakyti savo vardą ir pavardę, o parduotuvėje vadybininkai jau žinojo, kas paims ir dėl ko. Dokumentų, įrodančių, kad yra įmonės atstovas jis neturėjo ir nereikalavo, nes jis buvo tik laisvai samdomas kurjeris. Paimant kompiuterius reikėjo pasirašyti, nes bet kam neatiduoda. Liudytojas tiksliai neatsimena, ar reikėjo asmens dokumento. Nežino ar paimtose dėžėse buvo kompiuteriai. Taip pat negali tiksliai atsakyti kokie buvo kompiuteriai, kokios dėžės. Didesnių ir mažesnių dėžučių buvo, skaičiaus negali pasakyti (apklausus ikiteisminio tyrimo metu viskas buvo šviežia ir jis daugiau prisiminė). Kompiuterius vežė (duomenys neskelbtini), į kažkokią kavinę–šašlykinę (galėjo būti „(duomenys neskelbtini)“). Priėjęs žmogus (kuris jau jo laukė) atsiskaitė 50 Eur ir pasiėmė kompiuterius. Liudytojas nenustatinėjo asmens, telefonu buvo aiškiai sutarta, kad prie jo prieis laukiantis žmogus, taip pat neprašė jokių parašų, nes nemanė, kad jie reikalingi. Negali teigti, kad panašus į tą (rodoma į kaltinamąjį), gal žemesnis buvo. Jis buvo su kapišonu, o liudytojas nesistengia įsiminti veidų, nes turi daug darbo. Dėl šios priežasties jis taip pat neatsimena ar yra matęs J. L.
Liudytojas J. L. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kaip 2015 m. buvo pirkti kompiuteriai ir neatsiskaityta, atsimena miglotai. Užklausa dėl kelių kompiuterių pirkimo iš įmonės (neatsimena pavadinimo, galbūt „(duomenys neskelbtini)“) buvo siųstas į bendrą pašto dėžutę „(duomenys neskelbtini)“. Užklausa buvo normali – jie norėjo pirkti pavedimu. Kadangi aiškios tvarkos nebuvo šiuo atveju, tai pasitarė su vadovu ir buhaltere, kurie davė „žalią šviesą“ parduoti kompiuterius. Nusiuntė sutartį, jam atsiuntė pasirašytą atgal (skanuotą su parašu ir antspaudu, ne el. parašu). Jiems buvo parduoti kompiuteriai. Liudytojas negali pasakyti pašto dėžutės, iš kurios atėjo tas pasiūlymas pirkti, su rusiška “.ru” kažkuris atvejis buvo. A. P., jam atrodo, kreipėsi. Jie sutarė viską, kurjeris atvažiavo pasiimti tų kompiuterių, ar jie išsiuntė kurjeriu – vyko standartinis pardavimų procesas. „(duomenys neskelbtini)“ buvo 5 kompiuteriai parduoti, už daugiau nei 8 200 Eur sumą. Pagal sutartį buvo numatyta, kad mokės pavedimu su atidėjimu. Jis pats neperdavė, per kurjerį buvo viskas. Kažkurio pardavimo metu kurjeriui perdaviau jis. Sąskaitą ant kompiuterių dėdavo ir būdavo pasakyta kam perduoti. Suruošus užsakymo paketą, kas būna ofise, tas perduoda. Dažniausiai kurjerio agentūros būna, kur jie patys užsako. Būna, tik nepasakys kuriame iš tų 3 pirkimo atvejų, pirkėjas nurodė kas ateis, nurodė kurjerio vardą pavardę. Neatsimena šių asmenų (rodydamas į liudytojus – „kurjerius“), tuo atveju, kai jis atidavė nebuvo tų asmenų.
Kol jis dar nebuvo padarytas pavedimas po atidėjimo, parašė iš AB „(duomenys neskelbtini)“ su užklausa pirkti kompiuterius, vėl į tą pačią bendrą jų pašto dėžutę, kurią visi ofise matė. Po tokio precedentinio atvejo, dar pasitarė su vadovu L. V. ir lygiai taip pat viskas vėl vyko. Galbūt už savaitės tas vyko, liudytojas neatsiminė dienų, mano, kad savaitės laikotarpyje. Jie sutarė, pasirašė sutartį, elektroniniu paštu gavo pasirašytą su antspaudu ir parašais (iš kokio el. pašto adreso negali pasakyti). Iš pradžių rašė į bendrą el. paštą, paskui bendravimas perėjo į asmeninį. Tuomet jo elektroninis paštas buvo (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei pardavė daugiau kompiuterių, tiksliai neatsimena kiek, tačiau buvo parduota 18 000 Eur sumai Apple MacBook Pro ir Air, negali pasakyti tiksliai kokių, Apple nešiojamų kompiuterių (stacionarių nebuvo). Atvyko kurjeris, užsakovas nurodė jį. AB „(duomenys neskelbtini)“ du kartus pirko kompiuterius, antro užsakymo suma buvo apie 10 000 Eur už 5 kompiuterius. Tarp pirmo ir antro pirkimo buvo poros dienų skirtumas (nebuvo dar suėjęs atidėto mokėjimo terminas). Pirmu ir antru atveju buvo tokia pati pirkimo ir atidavimo procedūra. Su „(duomenys neskelbtini)“ - versija jų buvo, kad naują ofisą įrenginėja, jiems reikalingas darbo vietų skaičius, tiek kompiuterių, o antru atveju sakė, kad plečiasi ir reikia papildomų kompiuterių. Buvo atskiri užsakymai, bet į tą patį elektroninį laišką atsakyta buvo po kelių dienų, kad nori dar papildomai. Iš kurjerių jie paimdavo parašą, jeigu iš anksto parašo, kas pasiims, tai patikrina, ar tai tas pats žmogus ir jis parašą uždeda ant sąskaitos. Jis daugiau nebendravo su bendrovėm, kurios būtų neatsiskaičiusios. Jam tai buvo pirmas atvejis. Liudytojas mano, kad „(duomenys neskelbtini)“ atstovas (žinojo ikiteisminio metu daugiau) buvo vardu K. Su antru asmeniu el. paštu tikrai bendravo, dėl telefono negali pasakyti, nes skambučių daug darbo metu būdavo. Su kurjeriais gyvai bendravo, o telefonu buvo tik paklausta kaip patekti į parduotuvę. Bendrovė laukė mokėjimų su atidėjimu, matė, kad pradėjo vėluoti ir į laiškus neatrašė (neatsimena ar priėmė, ar ne jo rašytą laišką). Liudytojas kalbėjosi su vadovu L. V. ir suprato, kad viskas įtartina, todėl iškart važiavo į policiją. Į „(duomenys neskelbtini)“ taip pat kreipėsi patikrinti ar buvo pirkimas, ar ne, ir jie patvirtino, kad nebuvo iš jų darytas pirkimas. Liudytojas internete surado skelbimą, už kurį neatsiskaityta. Kai nuvyko į policiją, patys pradėjo ieškoti tų kompiuterių per skelbimus, nes kiekvienas kompiuteris turi savo individualų serijinį numerį. Jie turėjo visus tuos numerius. Jie visus tokius kompiuterius peržiūrėjo skelbimuose ir rado vieną saviškį. Tada policija ėmėsi reikalų, susiskambino su skelbimo įkėlėju, sulaikė tą asmenį ir nustatė pardavėją.
Kiek J. L. žino, Klaipėdoje tas pats atvejis buvo. Nežino iš kokios įmonės, tačiau lygiai taip pat rašė į Klaipėdos filialą. Liudytojas spėjo, kad gal jie galvojo, kad čia kita įmonė ir lygiai taip pat su atidėjimu norėjo pirkti kompiuterius.
Liudytojas procentų negavo nuo šito pardavimo, nors nuo pardavimų gauna. Įmonei žala dar pilnai neatlyginta. Su įmone J. L. yra sutaręs, kad pusę sumos (13 000 Eur) padengs jis, nežino kaip buhalteriškai nuskaito kitą pusę. Raštu pasirašė tokį įsipareigojimą (buvo teismas). Liudytojas atlyginęs apie 2 000 Eur. Pagal savo galimybes kaip gali moka, pats suinteresuotas atlyginti žalą, liko įpareigojimas.
Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-10-13 užsakymą atsimena. Dieną prieš 20.30 val. sulaukė skambučio su pasiūlymu pervežti krovinį į (duomenys neskelbtini) 11 nešiojamų kompiuterių (bananų dėžėje buvo, nečiupinėjo, neišpakavo, todėl gali būti ir 9 kompiuteriai). Tuo metu jis vykdė individualią krovinių pervežimo veiklą. Jie aptarė aplinkybes, susitarė kainą, sutarė 9.30 val. susiskambinti. 9.30 ryto užsakovas paskambino klausdamas, ar kažkas pasikeitė, tačiau iš jo pusės niekas nebuvo pasikeitė. R. V. skambino dar į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, įsitikinti, ar viskas tvarkoje, kur jam pasakė, kad jie gavę kompiuterius, ruošiasi užpajamuoti ir jis gali atvykti pasiimti už 10-15 min. Iš vakaro jam skambino - turėjo atsiųsti SMS savo vardą ir pavardę, kad (duomenys neskelbtini) parduotuvėje žinotų, kas atvažiuos pasiimti. Kadangi suvokė grėsmę ir rizikas, sąmoningai padarė klaidą pavardėje, tačiau (duomenys neskelbtini) parduotuvėje įrodė, kad yra tas, kuris turi paimti tą krovinį ir pervežti. Jam atidavė krovinį - jis buvo nedidelis, atidavė sąskaitą-faktūrą (kuri buvo adresuota su (duomenys neskelbtini) susijusiai įmonei) ir jis pristatė krovinį į (duomenys neskelbtini). Liudytojas mano, kad pasirašė, kad atsiima krovinį. Atvažiavęs perdavė prekes su sąskaita-faktūra, gavo 150 Eur atsiskaitymą ir išsiskyrė. Kompiuterius perdavė asmeniui panašiam į kaltinamąjį. Bendravo telefonu su vienu asmeniu. Mano, kad tas pats iš balso asmuo, su kuriuo buvo kalbėta telefonu, jį sutiko (duomenys neskelbtini). Susitikimas truko 3 min., vyras buvo su akiniais. Užrašų knygutėje buvo duota klientui pasirašyti, kad krovinį gavo. Tyrimas prasidėjo daug vėliau, užrašų knygutė buvo išmesta, neliko jokių dokumentų, kad asmuo gavo, bet jis tikrai davė pasirašyti, kad prekės pristatytos. Vietos, kur atidavė (duomenys neskelbtini) tą krovinį neatsimena, gal apklausos metu dar įvardino, bet šiai dienai neatsimena. Liudytojas skelbėsi internete krovinių pervežimais. Užsakovas jam nesakė kaip surado, analizuodamas rinka, pats klausdavo, bet šiuo atveju neklausė. Skambinta buvo iš vieno telefono, buvo ištrauktos telefonų išklotinės apklausos metu (pats kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kad būtų galima atkelti visą šitą reikalą). Susitikęs su užsakovu, važiavo 1 km, užsakovas sėdėjo jam už nugaros, o krovinį jis pasidėjo šalia ant priekinės sėdynės, nes suvokė visas rizikas. Krovinį atidavė ant šaligatvio, buvo pasiūlyta pagalba parvežti, bet jos atsisakyta. Nors kilo įtarimas, kad šioje situacijoje yra kažkokia klasta, tačiau jis stengėsi visais būdais apsidrausti savo saugumą ir neprašė jokių dokumentų įrodančių asmens tapatybę.
Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje jo draugas A. V. atvažiavo ir prašė paslaugų - paprašė suinstaliuoti T. (šiek tiek pažįstamam) planšetinę programą dėl Photoshop. Nesakė kokiu tikslu, parodė planšetę (ji atrodė nauja), kurią T. turėjo, paklausė ar jis galės instaliuoti. Liudytojas jam atsakė, kad neįsivaizduoja, kaip tas daroma į planšetinį kompiuterį, ir nesuinstaliuos. A. žinojo, kad pas jį kompiuteryje yra ta programa, nes daug metų dirbo reklamos agentūroje, ir paprašė T. prisėsti prie jo kompiuterio. M. S. nurodė, kad neinstaliavo programos Adobe Photoshop. T. prisėdęs prie kompiuterio, pamatė, kad jo paskyra aktyvi, paprašė atsijungti. Jis atsijungė, atsidarė tas puslapis kur galima prisijungti naujam vartotojui, T. prisijungė, suvedė savo duomenis. Kiek matė, laiškas kažkoks atsiųstas buvo, nes paryškintas, jis tą laišką atsidarė, kažką atsisiuntė į jo kompiuterį. Liudytojas atidarė jam Photoshopą, tuo metu A. paprašė jo padaryti arbatos. Liudytojas padaręs arbatos sėdėjo su A., nes T. negėrė arbatos. Sėdėdamas šonu liudytojas matė viename kampe, kad buvo kažkas panašaus į įmonės atspaudą, jis mano, kad T. redagavo sutartį ir kažką joje trynė. Anot liudytojo, Photoshopo pagalba, nutrynus tekstą, užkelti kitą tekstą labai sudėtinga, pvz.: iš Word dokumento paėmus tekstą, nuskanavus, įkėlus į Photoshop ir kažkokią dalį iš teksto išėmus, dėti Photoshop programoje iš naujo, įtraukti, tai vizualiai matysis, kad redaguota. Liudytojas mano, kad teoriškai yra galimybė rašyti tekstą, kad neatskirtų. Nežino prie kokios paskyros T. buvo prisijungęs, jo kompiuteryje neliko jokių dokumentų. Toliau išsiuntė tą dokumentą, vėl užėjo į savo paskyrą, prisegė tą dokumentą ir išsiuntė. Liudytojas nurodė, kad kaltinamasis tuo metu nebuvo atvažiavęs. Vieną kartą jį buvo matęs pas minėtą A. V. svečiuose.
Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. aplinkybes atsimena. Buvo padavęs skelbimą į (duomenys neskelbtini) portalą, kad perka „Mac Book“ kompiuterį. Tai buvo rugsėjio mėn., žmogus paskambino, pasakė, kad turi kompiuterį Air Mac, po kelių dienų paskambino ir pasakė, kad turi Mac Book, ne stacionarų, o nešiojamą kompiuterį, tarėsi dėl atvykimo, kainos, atvažiavo pas jį į jo namus ir atvežė tą kompiuterį, dar turėjo kažkokių daiktų. Turėjo dokumentus pirkimo, jis nupirko Air Mac ir Mac Book, jam dvi sąskaitas-faktūras (išrašytas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“) atidavė, ten buvo antspaudai, viskas, kad oficialiai pirkta. Liudytojas atsiskaitė grynais pinigais (kiek atsimena 1 650 Eur už stacionarų, apie 800 Eur už nešiojamą kompiuterį) ir pardavėjas išvažiavo. Galvojo, kad gal įmonės darbuotojas nupirko kompiuterius įmonės vardu. Po kelių dienų tas pats asmuo paskambino ir pasiūlė 5 vienetus Mac Book Air ir vieną Mac Book Pro. Jie tarėsi dėl kainos, pardavėjas iš pradžių nesutiko, bet po pusvalandžio paskambinęs patvirtino, kad atveža. Jam atvežė tuos kompiuterius į namus, liudytojas juos nupirko ir atsiskaitė po 800 Eur už kompiuterį. Antrą kartą neprašė kompiuterių dokumentų. Vienas iš kompiuterių buvo brangesnis, tačiau pardavėjas po valandos paskambino ir paprašė grąžinti, nes įsivėlė klaida. Susitikę autobusų stotyje jie apsikeitė kompiuteriais- liudytojas gavo tą, už kurį sumokėjo. Tarp dviejų pirkimų iš to paties asmens praėjo savaitė, 10 dienų galėjo būti praėję. Pardavėjas abu kartus atvažiavo skirtingais automobiliais. Liudytojas nurodė, kad pirmą kartą pardavėjas buvo su mergina, automobilį pasistatė toliau nuo namų (galbūt, kad nematytų automobilio) - automobilis buvo tamsus, gal juodas, liudytojas neįsidėmėjo spalvos, modelio negali pasakyti, antrą kartą su atvažiavo auksinės ar bronzinės spalvos Mercedes automobiliu su kažkokiu vaikinu (tas pats vaikinas buvo apsikeičiant kompiuteriais stotyje). Nei vieno asmens nepažinojo, nei anksčiau, nei po to sutikęs nebuvo. Perpardavinėdamas jis uždirbo po 50 eur už kompiuterį. Po šio įvykio nepirko daugiau kompiuterių iš ko nors. Liudytojas atsimena įvykį, kai rugsėjo pabaigoje (gal 25 d.) iš kaltinamojo pirko vieną kompiuterį, kuris irgi buvo iš tos partijos (tyrėja jam pasakė). Įdėjęs į skelbimus, visus kompiuterius pardavė, išskyrus vieną, kuris atimtas ir stacionarus liko, už kurį sumokėjo 1 650 Eur.
Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad, kai pirko kompiuterius buvo jo gimtadienis. Kadangi jis buvo įdėjęs skelbimą, kad superka kompiuterius, pardavėjas pats su juo susisiekė, pasiūlė pirkti kompiuterius. Buvo du atvejai, pirmu atveju pasiūlė pirkti vieną kompiuterį ir iPadą, ir planšetinį kompiuterį. Liudytojas nupirko susitikęs (duomenys neskelbtini) degalinės. Pardavėjas atvažiavo tamsios spalvos Sharan Opel automobiliu, su kažkuo buvo, gal su ta pačia moterimi kaip ir antrąjį kartą, neprisimena. Pirmas susitikimas buvo rugsėjo pradžioje, kai pasiūlė pirkti mažesnį kiekį. Ten buvo vienas stacionarus Air Mac 21,5 colių (mokėjo apie 800 Eur) ir vienas planšetinis. Susitikrino serijinius numerius, ar daiktas nevogtas ir išsiskyrė. Paskui 2015-09-17 jis liudytojui skambino ir klausė, ar čia tas pats žmogus, kuris pirmą kartą pirko. Liudytojas tai patvirtino. Pardavėjas, nurodęs, kad įmonė nusipirko daugiau kompiuterių, pasiūlė pirkti didesnį kiekį kompiuterių. Liudytojas sutiko su šiuo pasiūlymu. Vėl susitiko prie to pačios (duomenys neskelbtini), pardavėjas atvažiavo su Mercedes, Ml, senos markės, auksinė spalva ir su mergina. Jis atsivežė 13 Air ir vieną Mac book Pro 15 colių (neatsiminė ar buvo 13, ar 12 Air kompiuterių, ir ar 1, ar 2 Mac book). Kadangi buvo didesnis kiekis, atsirado daugiau klausimų, sutikrino visus, tie kompiuteriai buvo nauji, supakuoti dėžėj, tai pasiūlė pasirašyti, kad jis parduoda, bet pardavėjas atsisakė. Pardavėjas jam parodė patvirtintą pardavimo faktūrą su įmonės pavadinimu (buvo susiję su (duomenys neskelbtini) – tiksliai neatsiminė), taip pat buvo nurodyta kas pirko, iš ko įsigyta, visa suma, faktūroje buvo visų kompiuterių serijos numeriai, buvo nauji, supakuoti ir dėžėse su pirkimo dokumentais, todėl liudytojas nematė prasmės nepirkti daiktų, kurie yra su oficialia faktūra. Už Air sumokėjo po 800 Eur, už Mac Book Pro po 1 500 Eur už kiekvieną. Sumokėjo mažiau nei buvo nurodyta sąskaitoje-faktūroje. Sudėjo kompiuterius į savo automobilį tam pačiam (duomenys neskelbtini), toliau pavažiavęs perdėjo. R. B. sudėjo skelbimus ir pardavė: Air po 850 Eur, o už kiek Pro kompiuterius – negali pasakyti tiksliai. Vieną iš kompiuterių pardavė liudytojui M. S. Tik vėliau bendraudami išsiaiškino, kad jie pirko kompiuterius iš to pačio asmens. Liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmenį, iš kurio pirko, iš nuotraukų.
Liudytojas R. L. teismo posėdžio metu parodė, kad pardavinėjo automobilį BMW X5. Kiek pamena, pavasarį arba rudenį (galėjo būti rugsėjo mėnesį, žino, kad dar buvo saulutė ir jie buvo ne su žieminėmis striukėmis. Dar važiavo į „Regitra“ ir buvo problemų, nes buvo naujas įstatymas išėjęs, kad reikia įforminti draudimą ant konkretaus žmogaus su teisėmis) buvo atvažiavęs vyras su vyresne moterimi (buvo sakyta, kad automobilis perkamas moteriai) į aikštelę apžiūrėti automobilio. Prisistatė kaip eilinis pirkėjas, liudytojas nurodė neprisimenąs jo vardo. Kiek prisimena, asmenys atvažiavo „Mercedes“ auksinės spalvos automobiliu, senesnės laidos (tai jam buvo priminta, nes parodymus davė prieš tris metus). Už kiek pardavė automobilį liudytojas nepamena. Daugiau nieko papildyti neturi. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus. Atsimena, kad žmogų atpažino, tačiau ar iš nuotraukos ar gyvai, nepamena. Jis suprato, kad Mercedes automobilis priklausė minėtam T., sakė, kad nauja mašina bus ženkliai ekonomiškesnės nei kad dabar buvo. T. „Mercedes“ automobilio eksploatacinės savybės buvo žinomos.
Liudytoja A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jie yra iš vieno miesto, vienos mokyklos. Jis nėra jos giminaitis. T. J. pažįsta, jie kartu gyveno apie 5 metus. Nebuvo, kad jie pastoviai gyventų kartu – gyvendavo tai pas jo tėvus, tai pas jos. Santykius nutraukė kažkur prieš du metus. Paskutinį kartą jį tada ir matė – spalio mėnesį. Jie kartu gyveno, kai ji atvažiavo pas mamą, o jis parašė žinutę, kad nenori daugiau kartu būti – taip jų santykiai baigėsi. T. J. nieko nedarė, nedirbo, tėvai jį išlaikė. Paskutiniu metu jis buvo įsidarbinęs. Gyvendami kartu jie naudojosi internetu. Liudytoja nurodė, kad nematė, ką T. J. internete darė, kam jis naudojo internetą. Jis niekada jai nepasakojo, kuo užsiima. 2015 m. ji turėjo savo asmeninį kompiuterį, kuris buvo paimtas kratos metu (kartu su sąskaitomis-faktūromis, kurios anot jos, galėjo būti T. J.). Liudytoja nurodė, kad juo naudojosi daug kas: sesuo, brolis, T. J. Ji kompiuterį kartais nusiveždavo pas T. ir palikdavo. Nematė, gal neprisimena, kad T. J. su jos kompiuteriu darytų kažkokius dokumentus. T. J. turėjo jos kompiuteryje savo paskyrą su slaptažodžiais. Ji neprisimena, kokiu el. paštu jis naudojosi, tačiau jų turėjo daug (apie 15). Elektroninius paštus jis išsigalvodavo vienas, liudytoja niekada nematė, kad jam padėtų M. Ji nežino, kokiu principu jis kūrė el. paštus, jokių vardų, pavardžių nebuvo, tiesiog raidės kažkokios. Nematė, kad būtų el. paštas su vardu „A.“, „A.“, „K.“, „M.“, nebuvo nurodytos vietovės. Kaltinamasis su T. J., kiek žino, buvo draugai, kartu leisdavo laiką, vienoje kompanijoje būdavo. Negali pasakyti, ar dažnai leisdavo laiką kartu, nes vyrų kompanijoje ji dažniausiai nebūdavo. Anot liudytojos, prie jos jiedu apie reikalus nekalbėjo. T. J. apie M. S. jai nepasakojo. Pas T. J. buvo automobilis Mercedes auksinės spalvos (T. jai sakė, kad jį kažkam pardavė), o prieš tris metus turėjo BMW tamsios spalvos automobilį, X6 ar X5. Nežino, kada jis buvo pirktas, tik žino, kad turėjo jį, kai jie dar buvo kartu. Su T. J. liudytojai su reikalais niekada neteko važiuoti, jos akivaizdoje jis jokių kompiuterių nepardavinėjo. Kompiuterių namuose, bagažinėje liudytoja nurodė nemačiusi. Ji parodė, kad yra buvę, kad ji liko sėdėti mašinoje, kai privažiuodavo draugai ir T. išlipdavo pakalbėti su jais. Nežino ar M. S. turėjo kokį nors automobilį. Ji nurodė, kad jai neteko matyti, kad M. S. vairuotų auksinės spalvos automobilio, gal ir vairavo. 2015 m. su M. S. ir T. J. jai teko važiuoti vienu automobiliu, būdavo, kad jie išeidavo kartu į lauką. Viską apie nusikalstamas veikas sužinojo po kratos, po T. J. paleidimo, antrą kartą apklausta. Anot jos, 2015 m. ji negalėjo nieko žinoti apie jo veiksmus, ji net nežinojo, kodėl pas ją buvo daroma krata. Iš T. ji sužinojo, kad jis pateikdavo padirbtus dokumentus įmonėms ir paimdavo kompiuterius, vėliau juos parduodavo. Jis jai nesakė, kas jam padėdavo, tik visada sakydavo, kad jis su M. Liudytoja pas T. didelių sumų nebuvo mačiusi, vieną kartą yra mačiusi gal 2 000 Eur stalčiuje, bet kai paklausė iš kur jie, jis jai nieko neatsakė. Tai buvo dar iki kratų. Anksčiau jis buvo teisiamas dėl narkotikų, tai liudytoja pamanė, kad jis vėl to ėmėsi. Ji jautė, kad T. ne vien tėvų išlaikomas, buvo momentas, kad tėvai jam iš vis nedavė pinigų. Iki kratos pas ją T. daugiausiai laiko praleisdavo su M. Visada, kai paklausdavau T., kur važiuoja, sakydavo, kad pas M. Jai T. sakė, kad ne S. darė padirbtus dokumentus. Kiek ji žino, T. su M. tik pasiimdavo padirbtus dokumentus. Anot jos, T. buvo per kvailas gaminti padirbtus dokumentus.
Liudytojas P. V. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykiai buvo labai seniai ir jis nelabai ką prisimena. Liudytojas tvirtai nurodė, kad nepirko jokių kompiuterių. Jų įmonė gavo paklausimą iš policijos ar tyrėjos, ar jie pirko kompiuterius iš nurodytos įmonės. Jie pranešė, kad tikrai nieko nepirko. Su asmeniu, nurodytu sutartyje, niekada nebendravo, ir sutartyje parašas buvo ne P. V. Jų įmonės rekvizitai yra vieši. Jų paslaugų skelbimų internete yra, bet ten nėra nurodyta rekvizitų. Jie teikia statybines paslaugas, užsiima gerbūvio kūrimu, pastatų griovimu ir pan. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų įmonė nieko nėra bendro turėję. Įmonės darbuotojams galimybė sudaryti pirkimo sutartis tikrai yra, bet įmonės vardu to tikrai negalėjo būti padaryta be vadovo žinios. Pas juos net darbuotojų tiek nėra, kiek buvo užsakyta kompiuterių. Policijoje jam buvo parodytas sutarties projektas jų įmonės vardu. Liudytojas nurodė, kad sutartyje tik forma antspaudo sutapo, bet ten buvo tikrai ne jų antspaudas, jie pateikė tyrėjai savo įmonės antspaudo pavyzdį. Liudytojas patikino, kad nei A. P., nei T. J. jam nežinomi asmenys.
Liudytojas S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis buvo pas draugą V. S., kuris buvo davęs skelbimą apie krovinių pervežimą. Jam paskambino, kad reikia pervežti krovinį. Jis jam pasiūlė užsidirbti, sakė, kad važiuodamas pakeliui į (duomenys neskelbtini) nuveš krovinį. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) (su kuo ten bendravo – nepamena), ten paėmė ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) apie 10 kompiuterių (jis nežiūrėjo kokie buvo kompiuteriai). (duomenys neskelbtini) jam davė kažkokį dokumentą, bet jis neturėjo tikslo jo įsiminti, neatsimena. (duomenys neskelbtini) jam pasakė, kad jie neužsakė kompiuterių. Tada jis susiskambino su užsakovu ir jis jam pasakė truputį toliau pavažiuoti, iki kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Ten nuvažiavęs paskambino, pakankamai greitai prie jo priėjo vaikinas (negali pasakyti ar panašus į kaltinamąjį), paėmė kompiuterius ir jam sumokėjo 30 Eur. Jam atrodo, kad tas žmogus atėjo iš kavinės prie jo. Žmogus, kuriam atidavė kompiuterius, anot liudytojo, nesakė savo vardo ir pavardės. S. G. nebandė įsitikinti, kad tai tas pats asmuo, kuris jam skambino. Liudytojas neatsimena, ar jam pasirašė tas asmuo, kad gavo kompiuterius. Anot jo, aikštelėje galėjo būti kažkoks automobilis, atrodo Mercedesas, gal tamsus. Jam atrodo automobilis, į kurį buvo perkrauti kompiuteriai, buvo tamsus džipas. Jis pats nekrovė. T. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir M. S. jam nepažįstami.
Liudytojas I. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad atsimena kaip įsigijo kompiuterius 2015 metais. Rado skelbimą internete apie 4 kompiuterius Magnus, 13 colių skersmens. Nusiderėjo kainą SMS žinutėmis. Susitarė, kad jis sumokės 3 300 Eur (šiek tiek pigiau negu rinkos kaina). Susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini). Pardavėjas atnešė kompiuterius, liudytojas sumokėjo ir viskas. Tas asmuo buvo nepanašus į šį kaltinamąjį (ikiteisminio tyrimo metu jis tą asmenį atpažino iš nuotraukų). Po to jam neteko bendrauti su asmeniu, kuris pardavė jam kompiuterius, nors jam pažadėjo paskambinti, kai vėl turės kompiuterių. Kompiuteriai, kuriuos pirko, buvo po vieną pakuotę atskirai. Viskas normaliai buvo, kompiuteriai neišpakuoti, buvo barkodas, visos identifikacijos, nepraplėštas celofanas. Nematė, kad būtų nurodytas Lietuviškos įmonės barkodas. Niekada nebūna lietuviško barkodo. Jis tiesiog patikrino serijinius numerius, kurie egzistuoja, tik neaktyvinti, vadinasi viskas gerai. Nebuvo pateikti kompiuterių dokumentai. Garantijai nereikia dokumentų. Kompiuteriui nuo aktyvavimo dienos garantija 12 mėn. galioja. Toks pirkimas nesaugus tik dėl vagystės. Liudytojas įdėjo skelbimą, žmonės jam skambino, bet nepardavė nei vieno kompiuterio. Pareigūnai paskambino, prisistatė kaip pirkėjai ir I. Š. atidavė jiems visus kompiuterius prie (duomenys neskelbtini). Jis pardavinėjo kompiuterius už 900 ar 850 Eur, bet pareigūnai pažiūrėjo serijinius numerius ir pasakė, kad vogti ir paėmė iš jo. Nedažnai perka naujus kompiuterius per skelbimus internete. Jam buvo keista, kad keli asmenys parduoda nuolat naujus kompiuterius (jam neaišku iš kur gauna, nes parduoda 40 proc. pigiau). Liudytojui nei M. S., nei T. J. iš (duomenys neskelbtini) nepažįstami. Kiek supranta, tie kompiuteriai buvo neteisėtai paimti, todėl grąžinti savininkui, nes buvo dar neišpakuoti.
Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad atsimena, kaip 2015 m. rudenį rado skelbimą svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ dėl kompiuterių pardavimo. Skambino piliečiui, kuris prisistatė M. Susitiko prie (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje. Prieš tai paklausė jo, iš kur įsigijo kompiuterį. Jis kažką pasakė, kad iš Lenkijos atsivežė ar iš kitur. Pardavėjo barkodo nematė. Liudytojas paprašė jo ATK, sąskaitos numerio, sakė perves pinigus į sąskaitą, jei viskas taip ir yra, kaip jis sako. Liudytojas paskambino į „(duomenys neskelbtini)“ atstovybę į (duomenys neskelbtini), padiktavo kompiuterio imei numerį, ir jam pasakė, kad viskas gerai su tuo kompiuteriu, gali drąsiai pirkti. Jis viską pasitikrino, pervedė pinigus (840 Eur) ir jie išsiskyrė. 2016 metais birželio mėn. jam pradėjo kompiuteris strigti. Jis nuvežė į saloną (duomenys neskelbtini) taisyti. Sakė, kad pažiūrės ir jam paskambins, bet ilgai niekas neskambino. Jis tada suprato, kad kažkas ne taip. Po poros dienų jam paskambino tyrėja ir pasakė, kad kompiuteris yra pavogtas ir jis turi atvažiuoti apklausai. Atpažino pardavėją policijoje ir jo telefonas, sąskaitos numeris buvo pateikti pareigūnams. Internete yra legalu pirkti.
Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad S. G. jo pažįstamas. Nieko apie įvykį nepamena. Buvo kažkoks skambutis. Prieš mėnesį skambino S. G. ir jam pasakė, kad jį kvietė į teismo posėdį. Jis su sūnumi užsiiminėjo statybinių krovinių pervežimu. Buvo kažkoks skambutis su prašymu kažką kažkur pervežti. Jis pasakė, kad jie tokiais dalykais neužsiima (tuo metu važiavo su S. G.). Daugiau jokių skambučių nebuvo, jis tų žmonių, kurie skambino nepažįsta. S. G. girdėjo tą pokalbį ir kažkaip jie susitarė, kad S. G. veš tą krovinį. Kokias prekes reikia pervežti nebuvo kalbėta su liudytoju – kažkokią ar dėžę, ar maišą, bet tikrai ne statybines medžiagas. Liudytojas patvirtino, savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Įtariamasis M. S. pirmos apklausos metu parodė, kad kaltę pripažįsta dalinai. T. J. pažįsta apie porą metų. Susipažino su juo kartu sportuodami. Tuos metus su juo kartais pabendraudavo. Jokių bendrų reikalų neturėjo. Tiksliai pasakyti negali, bet galiniai pranešime apie įtarimą nurodytu laiku t. y. nuo 2015-09-08 iki 2015-09-11, susitikus su T. J., pastarasis paprašė jo paskambinti į „(duomenys neskelbtini)“ atstovybę bei prisistačius UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu pasiteirauti ar yra paruošti kompiuteriai ir ar juos galima paimti. Taip pat T. J. jam pasiūlė tuos kompiuterius iš ten atsiimti. Paklaustas kodėl jis pats nenori skambinti, T. J. rišliai neatsakė. T. J. jam nurodė kam ir kur jis turi paskambinti. Tą informaciją jis (M. S.) užrašė ant automobilio draudimo blanko. Kiek atsimena reikėjo paskambinti (duomenys neskelbtini) vadybininkui vardu J. ir prisistatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu A. P. bei pasiteirauti ar šios įmonės vardu yra paruošti kompiuteriai atsiėmimui. Paskambinti T. J. jam davė kažkokį telefono aparatą „Nokia“, numerio neatsimena. Paskambinęs, jis viską susakė kaip jam pasakė T. Iš J. gavo atsakymą, kad kompiuteriai bus paruošti rytoj. Kas ir kada važiavo atsiimti tų kompiuterių ir aplamai ar važiavo, nežino. Už šį skambutį jokio atlygio iš T. J. negavo. Dėl aplinkybių, nurodytų laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2015-09-17 ir laikotarpiu nuo 2015-09-27 iki 2015-09-29 jis nieko negali paaiškinti, nes apie tai nežino ir nedalyvavo. Dėl aplinkybių, nurodytų laikotarpiu nuo 2015-09-26 iki 2015-10-13 paaiškino, kad 2015-09-12 jis susitiko su T. J. (duomenys neskelbtini). Pastarasis paskambino ir pasiūlė susitikti. To susitikimo metu T. J. pasiūlė jam paskutinį kartą atsiimti kompiuterius, kuriuos jis užsakinėjo suklastotų sutarčių pagalba. Apie tas sutartis jis sužinojo ankščiau. Kada tai buvo neatsimena, bet atsimena, kad apie tai T. J. papasakojo jam prieš tai, kai jam reikėjo perimti 11 vienetų planšetinių kompiuterių iš kurjerio. To pokalbio metu T. J. papasakojo, kad jis sugalvojo „varke“. Tas jo sumąstymas buvo toks: jis suklastodavo sutartis bei siųsdavo jas elektroniniu paštu į parduotuvę (duomenys neskelbtini) bei iš jų prašė įsigyti kompiuterius su atidėjimu. Tuomet jei parduotuvė sutikdavo duoti kompiuterius su atidėjimu, jis samdė kurjerius, kurie atsiimdavo tuos kompiuterius iš parduotuvės. Po ko tuos kompiuterius jis parduodavo. Kiek jis suprato iš T. J. pasakojimo, šis suklastodavo tas sutartys savo planšetinio kompiuterio pagalba. Dar žino, kad T. J. buvo sukūręs keletą adresų iš kurių susirašinėjo su parduotuvės (duomenys neskelbtini) atstovais. Galimai 2015-09-17, T. J. jam pasiūlė atsiimti kompiuterius, kuriuos kurjerius turi paimti iš PC „(duomenys neskelbtini)“. Jis (M. S.) vėl skambino iš T. J. duoto telefono nurodytam kurjeriui, kurį jis susirasdavo per skelbimus. Tam kurjeriui jis (M. S.) paskambino ir pasakė, kad jis turi atsiimti kompiuterius iš (duomenys neskelbtini) atstovybės, esančios PPC „(duomenys neskelbtini)“. Paskui jis pasakė kurjeriui, kad jis kompiuterius atvežtų prie restorano „(duomenys neskelbtini)“. Šiam kurjeriui jis (M. S.) pasakė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Atsiėmęs kompiuterius kurjeris jam paskambino ir pranešė, kad laukia jo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvažiavimo. Tuomet jis nurodė kurjeriui, kad jo laukia prie restorano „(duomenys neskelbtini)“. Po kelių minučių atvyko kurjeris „Peugeot“ markės automobiliu, tai buvo senesnio amžiaus žmogus. Kurjeris jam (M. S.) perdavė supakuotus į kartonines dėžes kompiuterius, o kai kurjeris išvažiavo, prie jo privažiavo T. J. su auksinės spalvos MB automobiliu. Po ko T. J. savo planšetiniame kompiuteryje surado kažkokį skelbimą bei paskambinęs, susitarė nuvykti į (duomenys neskelbtini). Nuvyko kartu. Vietos parodyti negali. Vienam asmeniui T. J. pardavė venos rūšies kompiuterius galimai 5 ar 6 vnt., o likusius kompiuterius pardavė žmogui, kuris skelbime buvo nurodęs, jog pirktų kompiuterius (duomenys neskelbtini). Vėliau pasirodė, kad tas žmogus yra (duomenys neskelbtini). Su juo susitiko prie bazės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Tas pirkėjas nuėjo nuimti pinigų prie bankomato, tačiau visų pinigų, reikiamų sumokėti už kompiuterius, bankomatas neišdavė dėl jo išnaudoto dienos limito. Tuomet tas pirkėjas davė tik dalį pinigų, o kitą dalį pinigų tas pirkėjas nuėmė iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) prie išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) pusę. Už tai, kad jis (M. S.) dalyvavo šiame reikale T. J. jam sumokėjo 300 Eur. 2015-10-12 jis (M. S.) susitiko su T. J. ir šis jam pasiūlė paskutinį kartą paimti kompiuterius. Jis paaiškino, kad jis (M. S.) turi paskambinti kurjeriui. Tą kurjerį T. J. susirado savo planšetinio kompiuterio pagalba. Kurjeris buvo iš (duomenys neskelbtini). T. J. jam davė baltos spalvos telefoną „Nokia“ su įstatyta sim kortele. Taip pat T. J. jam pasakė kurjerio telefoną. Kurjeriui jis skambino 2015-09-12 ir pasakė, kad jam reikės kompiuterius paimti iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės ir nuvežti juos į (duomenys neskelbtini). Pokalbis su kurjeriu vyko girdint T. J. Kurjeris pasakė, kad jo paslauga brangiai kainuos, T. J. jam (M. S.) linktelėjo, kad sutiktų. Kai aptarė šias detales, jis su T. J. sutarė susitikti 2015-09-13 ryte bei važiuoti į (duomenys neskelbtini) skirtingais automobiliais, įtariamasis T. J., jis net iš darbo atsiprašė 2015-09-13 dienai. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo apie 11 val., į (duomenys neskelbtini) vyko dviem automobiliais, T. J. juodos spalvos BMW automobiliu, o jis (M. S.) – auksinės spalvos MB automobili, kurį įregistravo savo vardu prieš šį įvykį. Pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta su T. J. motina R. J. Už šį automobilį nei T. J. nei jo motinai jis pinigų nemokėjo. Su T. J. buvo sutarta, kad jis (M. S.) tą automobilį parduos ir jam reikės už jį atiduoti T. J. 4000 eurų, o ką užsimes viršaus, bus jo uždarbis. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), jie buvo sutarę, kad jei jam ko reikės, tai jis mirksės automobilio šviesomis ir T. J. sustos. Taip bendravo, nes T. J. buvo išjungęs savo telefoną. Pakeliui jie sutarė paskambinti kurjeriui ir pasakyti, kad jis kompiuterius, paimtus iš (duomenys neskelbtini) atstovybės, kurjeris atvežtų į (duomenys neskelbtini). Anksčiau (duomenys neskelbtini) jis (M. S.) nėra buvęs, miesto nepažįsta, įvažiavęs į (duomenys neskelbtini), surado stadioną, tai buvo orientyras, kurį jis nurodė kurjeriui. Automobilį paliko atokiau nuo susitikimo vietos. Prieš susitinkant su kurjeriu, jis pakeitė automobilio valstybinius numerius iš (duomenys neskelbtini) į valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo uždėti ant šio automobilio prieš jį registruojant VJ „Regitra“. Numerių pakeitimas buvo T. J. idėja, kuriai jis (M. S.) pritarė. Pakeitęs numerius, susitiko su kurjeriu, kuris buvo atvykęs „Škoda“ automobiliu. Kurjeris jam perdavė vieną didelę dėžę, apvyniota lipnia juosta. Ant didelės dėžės buvo dar viena mažesnė, kuri irgi buvo suvyniota prie bendros dėžės. Dėžę jis (M. S.) įsidėjo į automobilio MB bagažinę. Po to prie jo privažiavo T. J., kuris visą laiką laikėsi atstumo, nesinorėdamas rodytis. T. J. jam pasakė važiuoti paskui jį. Jie nuvažiavo j priemiestį, kur nusuko į lauką. Ten sustojo ir T. J. pašildė atsikratyti tos dėžės ir palikti tik kompiuterius. Pradėjo ardyti dėžę ir T. J. paprašė jo paduoti peilį, kuris buvo dėtuvėje tarp sėdynių. Jis paėmė peilį, bei jo T. J. neperdavė, nes tuo metu privažiavo policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė. Daugiau nei prieš metus laiko T. J. jam davė 4 vienetų banko kortelių, lyg tai amerikietiškų. Kodėl T. J. jam jas davė, jau nepamena. Ar ten buvo pinigų, nežino. Kieno vardu jos buvo, nežino (t. 8., b. 1. 63–64, 71–74, 75–76, 82–86, 91–108).
Įtariamasis T. J., 2015-10-14 įteikus pranešimą apie įtarimą, parodymus duoti atsisakė, 2015-11-23 (pirmos apklausos metu) jis parodė, kad kaltę pripažįsta. M. S. pažįsta porą metų, su juo kartu sportuoja. 2015 m. rugsėjo mėn., internete jis surado saitą „(duomenys neskelbtini)“. Minėtame saite yra forumas, kuriame žmonės teikia paslaugas, informaciją apie nusikaltimus Internete. Šis saitas yra anglų kalba, [tariamasis parodė, kad iš daugumos ten esančių žmonių, nusprendė parašyti žinutę nežinomam asmeniui su nikų „Roober“. Su juo bendravo rusų kalba. Šis asmuo reklamavo, kad gali nupiešti pasus ir kitokio pobūdžio dokumentus. Prieš kurį laiką, jis Internete rado kriminalinio pobūdžio straipsnį, kuriame buvo parašyta kaip žmonės klastojo sutartis ir įgydavo daiktus. Po to taip padaryti nusprendė ir pats. Jis neatsimena ar į UAB „(duomenys neskelbtini)“ puslapį buvo užėjęs ankščiau, negu susirašęs su „Roober“. Šią įmonę pasirinko atsitiktinai, tiesiog pasižiūrėjęs jos teigiamą balansą. Jis (T. J.) nusprendė prisistatyti šios įmonės atstovu ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyti kompiuterius su mokėjimo atidėjimu. Jis sukūrė elektroninį adresą „(duomenys neskelbtini)“ (tiksliai neatsimena). Susirašinėjimui naudojo Ipadą „Apple“, kurį sudaužė kai pavyko gauti kompiuterius. Jis prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu A. P. Parašęs laišką į UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. L., norėjo gauti nurodytus pranešime apie įtarimą 5 vnt., kompiuterių su mokėjimo atidėjimu. Susirašinėjimas su J. L. vyko pranešime apie įtarimą nurodytu laikotarpiu. Sutaręs dėl 5 kompiuterių įgijimo, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis gavo pirkimo-pardavimo sutartį su jų atstovo rekvizitais. Gavęs šią sutartį, jis elektroniniu būdu ją nusiuntė nežinomam asmeniui, kurio nikas „Roober“. Sutartį siuntė prikabindamas failą prie asmeninės žinutės. Tas asmuo šioje sutartyje uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudą ir pasirašė už jų atstovą. Gavęs jau padarytą sutartį, ją nusiuntė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir po to iš jų gavo pranešimą, kad gali atsiimti 5 kompiuterius. Pats kompiuterių atsiimti nevažiavo. Kurjerius jis surasdavo internete. Suradęs kurjerį, iš sukurto elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ pranešdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjerio vardą ir pavardę. Jis neatsimena, koks kurjeris vyko atsiimti kompiuterius kai buvo įvykis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su kurjeriais jis bendravo telefonais, kuriuos po to išmesdavo. Taip pat, kiekvieną kartą keitė ir sim korteles. Su kurjeriu tarėsi, kad paėmęs kompiuterius jis atsiskambina. Tuomet jis tą numerį atiduodavo M. S., kuris tardavosi su kurjeriu dėl kompiuterių perdavimo. Taip pat jis M. S. paduodavo pinigus, nes jis atsiskaitydavo su kurjeriais. M. S. už kiekvieną kartą perimant kompiuterius, jis mokėjo 300 eurų. 2015-09-11, kai M. S. paėmė kompiuterius, jie iš karto nuvyko juos parduoti. Jis jau buvo suradęs pirkėją per „(duomenys neskelbtini)“. 2015-09-11 kompiuterius jis pardavė (duomenys neskelbtini). Kompiuterius pardavė ne vienam asmeniui, bet konkrečiai neatsimena. Už kompiuterius su juo atsiskaitydavo grynais, įgytus kompiuterius neva nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pardavė už 5 300 Eur. Jam žinoma, kad M. S. su kurjeriu susitiko kažkur (duomenys neskelbtini). Prisistatinėjęs neva nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis naudojo kitą elektroninį paštą, atrodo „(duomenys neskelbtini)“ (tiksliai neatsimena). Šį kartą jis prisistatė M. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Susirašinėjimas vyko su J. L. Pirkimo-pardavimo sutarties pagamintinas vyko pagal tą pačią schemą kaip it pirmu atveju. Šį kartą kompiuterius jie atsiėmė per du kartus. Pirmą kartą galimai 14 vienetų, o kitą kartą 7 vienetai. Kompiuterius atsiimti važiavo du skirtingi kurjeriai, kurie buvo surasti internete. Su kurjeriais susitardavo M. S., kuris iš kurjerių paimdavo kompiuterius bei atsiskaitydavo su jais. Kurjeriams mokėjo po 50 eurų. Su kurjeriais M. S. susitikdavo (duomenys neskelbtini). Už kiekvieną kompiuterių paėmimą M. S. gaudavo 300 Eur atlygio. Kompiuterius jis (T. J.) iš karto parduodavo pagal skelbimus. Beveik visus kompiuterius važiavo pardavinėti su M. S. Kompiuterius, kuriuos gavo laikotarpiu nuo 2015-09-15 pardavė 3 skirtingiems asmenims. Galimai 5 vnt. kompiuterių pardavė į (duomenys neskelbtini) prieš tai jau pirkusiam asmeniui. Su juo susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“. Šiuose pardavimuose M. S. dalyvavo ir viską matė, tačiau apie smulkmenas jis (T. J.) jam nepasakojo. Likusius 14 vnt., kompiuterių jis pardavė nežinomam asmeniui, kuris į susitikimą atvyko „Saab“ markės automobiliu. Su juo susitiko prie (duomenys neskelbtini), netoli degalinės „(duomenys neskelbtini)“. Visus kompiuterius jis stengėsi parduoti kelių dienų bėgyje. Susirašinėjimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko kažkokiu „I-Padu“, kurį jis sudaužė, gavęs 21 vnt. kompiuterių. Telefonai ir sim kortelės, kurie buvo naudojami šių kompiuterių paėmimui, išmesti ir sudaužyti. Jis nieko negali parodyti apie aplinkybes, nurodytas pranešime apie įtarimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiai įmonei jokios pirkimo-pardavimo sutarties nepateikinėjo. Negali pasakyti ar susirašinėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, nes užklausą dėl kompiuterių įgijimo su atidėjimu jis siuntė daugeliui įmonių. Elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ (gali būti inbox.ru) galėjo naudotis tik jis. Dėl paskutinio epizodo su 9 vnt. kompiuterių parodė, kad jis susirašinėjo iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ (gali būti inbox.ru) su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis buvo suklastota pagal tą pačią schemą. Kurjerį, kuris iš (duomenys neskelbtini) atsiims kompiuterius, jis surado 2015-10-12. Suradęs šį kurjerį, jis M. S. davė telefono aparatą, kad jis suderintų susitikimą ir kompiuterių paėmimą. M. S. sutarė, kad susitikimas įvyks 2015-10-13 (duomenys neskelbtini). 2015-10-13 į (duomenys neskelbtini) jis su M. S. išvyko dviem automobiliais. M. S. vyko automobiliu Mercedes Benz auksinės spalvos, o jis automobiliu BMW juodos spalvos. Atvykę į (duomenys neskelbtini), jis patarė M. S. pakeisti automobilio valstybinius lietuviškus numerius į turėtus vokiškus, kurie ankščiau priklausė šiam automobiliui. Numerius pakeitė M. S. Kol M. S. susitikinėjo su kurjeriu, jis stovėjo atokiau nuo jų. Kai M. S. paėmė kompiuterius, jie užsuko pakeisti numerius į lietuviškus. Po to dar šiek tiek pavažiavo bei sustojo išpakuoti kompiuterius. Sustoję, jis M. S. pasakė išpakuoti dėžes ir važiuoti į (duomenys neskelbtini). Išpakuoti reikėjo tam, kad nesimatytų iš kur tie kompiuteriai buvo paimti. Tuo metu jie buvo sulaikyti. Susirašinėjant su UAB „(duomenys neskelbtini)“, prisistatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, jis slėpė savo tikrąjį IP adresą specialiųjų programų pagalba. Planšetinis kompiuteris, kuris buvo rastas 2015-10-13 automobilyje BMW naudojamas jo asmeniniams poreikiams. Iš šio kompiuterio jis su įmonėmis nesusirašinėjo (t. 6, b. 1. 44–45, 49–53).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. V. parodė, kad nuo 2011 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, užima generalinio direktoriais pareigas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima aplinkos tvarkymu ir statybomis. Įmonės buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), įmonės registruota vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu įmonės elektroninis paštas yra „(duomenys neskelbtini)“. Ankščiau buvo naudojamas ir kitas adresas: „(duomenys neskelbtini)“. 2015 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš LIAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių kompiuterių su mokėjimo atidėjimo neužsakinėjo, todėl niekas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ir nebuvo atsakingas už užsakymą, ir niekas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais nebendravo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo ir šiuo metu nedirba asmuo vardu A. P. Tokius asmens duomenis jis girdi pirmą kartą. 2015 m. rugsėjo-spalio mėn. iš savo elektroninio pašto jis nesusirašinėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku J. L. Elektroninio pašto adresas „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinomas, bendrovei jis nepriklauso, jis nežino kas buvo arba kas yra jo naudotojas. Alytaus AVPK Druskininkų PK tarnybinėse patalpose jam buvo parodyta 2015-09-09 pirkimo- pardavimo sutartis Nr. PDPC20150909-01. Jam ši sutartis nėra matyta. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ši sutartis nebuvo pasirašyta, jis tokios sutarties nepasirašinėjo. Šioje pirkimo-pardavimo sutartyje priė jo vardo, pavardės ir užimamų pareigų yra nėjo parašas. Sutartyje yra nurodyti teisingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai, tiek įmonės kodas, liek PVM mokėtojas kodas ir adresas. Ši pirkimo-pardavimo sutartis yra patvirtinta ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. (2 t., b. 1. 17-19)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. P. parodė, kad jis yra eina AB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu įmonė pervadinta į AB „(duomenys neskelbtini)“, prezidento pareigas. Jis atsimena, kad 2015 m. į administracijos darbuotojus kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys, kurie teiravosi, kada bus pervesti pinigai už kompiuterius, įgytus su mokėjimo atidėjimu. Patikrinus visus 2015 m. rugsėjo mėn. darytus užsakymus, buvo nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ jokių kompiuterių, o ypač su mokėjimo atidėjimu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko ir neužsakinėjo. 2015 m. rugpjūčio-spalio mėn. jis iš savo tuo metu veikiančio elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku J. L. nesusirašinėjo. Su niekuo iš šios įmonės nederino kompiuterių „MacBook Pro ir MacBook Air“ įsigijimą su mokėjimo atidėjimu. AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ neturi. Asmuo vardu K. M. AB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo. 2015-09-16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PDPC20150916-01“ ir 2015-09-30 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PDPC20150930-06 nematė, tokių sutarčių tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-09- 16 ir 2015-09-30 pasirašyta nebuvo. Šios sutartys yra suklastotos, nes jose yra tikrovės neatitinkanti informacija. Nors AB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai šiose sutartyse nurodyti teisingi, tačiau ir pirmame lape ir antrame lape prie jo vardo ir pavardės yra parašai, kurie yra ne jo. Šios sutartys yra patvirtintos antspaudu, kuris irgi yra netikras, nes tokio tipo antspaudo su užrašais „Akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ „Pardavimo skyrius“ bendrovė neturi. Tikrą antspaudą pateikia ir turi atspaudo pavyzdžius (t. 2, b. 1. 10–13).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. L. parodė, kad 2015-09-15 apie 18.20 val., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą ofiso elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas el. laiškas iš el. pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“. Laiške buvo teiraujamasi ar yra galimybė įsigyti naujos „Apple“ kompiuterinės įrangos ir ar galima tai padaryti su apmokėjimo atidėjimu. 2015-09-16 ryte jis atrašė iš to pačio el. pašto adresatui, kad tokia galimybė yra, tik prieš tai būtina pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Tam, kad ją galima būtų paruošti, jis paprašė atsiųsti įmonės rekvizitus bei atsakingo asmens kontaktinius duomenis. 2015-09-16 jis gavo tokius rekvizitus: AB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas G. P., adresas - (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini). Pirkėjas, rašęs iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“, teiravosi ar galima įsigyti didesnį kiekį kompiuterių „Macbook Air MJVE2“. Laiške minėjo, kad norėtų įsigyti apie 11-12 vienetų. 2015-09-16 10.30 val., jis (J. L.) atsakė, kad tokį kiekį galima įsigyti ir 10.44 val., jis išsiuntė sudarytos sutarties projektą pasirašymui. 2015-09-16 10.50 val., gavo atsakymą, kad sutartis tinka ir galimai vakare ji bus atsiųsta jau pasirašyta. Pirkėjas teiravosi ar šie kompiuteriai yra patikimi, taip pat domėjosi kompiuteriu „Macbook pro“ t. y. ar jis tinkamas projektavimo darbams. Į minėta laišką jis atrašė su paaiškinimais. Po to jis pirkėjui persiuntė dviejų kompiuterių, t. y. „MJLQ2 Macbook pro 15” 2299 Eur vertės ir „MJLT2 Macbook pro 15” 2849 Eur vertės techninius parametrus. Pirkėjas atrašė, kad kaina jam neturi didelės reikšmės. 2015-09-16 14.22 val., jis gavo laišką, kad pasirašytą sutartį pirkėjas atsiųs vakare arba kitos dienos ryte. Pasirašytą sutartį jis gavo 2015-09-17 08.28 val. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PDPC20150916-01 buvo pasirašyta AB “ (duomenys neskelbtini)” vadovo G. P. vardu, bei patvirtinta parašu ir įmonės antspaudu. Sutartyje buvo nurodytas kredito limitas – 5000 Eur bei mokėjimo atidėjimas 7 kalendorinėms dienoms. Pirkėjas teiravosi kada galima būtų atsiimti kompiuterius, po ko nurodė, kad 2015-09-17 jų atsiimti atvyks M. L. 2015-09-17 apie 12.50 vai., jis išsiuntė pirkėjui („K.“) sąskaitą faktūra 18 203,41 Eur sumai. Tą dieną į įmonės ofisą, adresu (duomenys neskelbtini) atvyko kurjeris. Kompiuterius atvykusiam kurjeriui perdavė vadybininkas A. G. 2015-09-21 09.22 val., iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ jis vėl gavo laišką, kad sutvarkius biurą paaiškėjo, jog dar trūksta kompiuterių. Pirkėjas rašė, kad įmonės buhalterė šiuo metu serga, todėl atsiskaityti už visus kompiuterius galės 2015-10-05 iš karto. Jam nekilo jokių įtarimų, todėl pasiteiravo kokių kompiuterių reikia papildomai. Pirkėjas atrašė, kad norėtų įsigyti papildomai 5 vnt. “MJVE2 Macbook air 13” ir 2 vnt. “MJLT2 Macbook pro 15”, kuriuos jis (J. L.) netrukus ir užsakė pas tiekėją. Pirkėjas vėl pasiteiravo, kada galima būtų juos atsiimti pažadėdamas, kad pirkimo-pardavimo sutarties originalą perduos 2015-09-25 po pietų asmeniškai. Į šį laišką jis (J. L.) atrašė pirmadienį ir paruošė sąskaitą faktūrą 10 575,33 Eur sumai. Vėliau jie suderino kompiuterių atsiėmimo sąlygas ir jam buvo pranešta, kad kompiuterius į ofisą atvyks paimti samdomas kurjeris S. G.. Jis (J. L.) teiravosi ar jis turės asmens dokumentą ir gavo tam patvirtinimą. 2015-09-22 apie 15 val., į ofisą atvyko kurjeris atsiimti kompiuterių. Jis pateikė asmens dokumentą, nepamena ar asmens tapatybės kortelę ar tai vairuotojo pažymėjimą S. G. vardu. Jis atvyko „Peugeot 206” markės automobiliu. Prieš tai jis taip pat teiravosi „K.“ koks darbuotojas atvyks atsiimti kompiuterių, tuomet „K.“ parašė, kad atvyks jų firmos samdomas kurjeris. Tai nesukėlė jokio įtarimo, nes taip daro daugelis įmonių. Kompiuterius atidavė kurjeriui jis pats ir jį palydėjo iki automobilio, kuris stovėjo aikštelėje, esančioje priešais degalinę. Kurjeris minėjo, kad kompiuterius veš link (duomenys neskelbtini). Liudytojas teiravosi kas kurjeriui apmokės už jo paslaugas, tuomet pastarasis paaiškino, kad tai turėtų padaryti užsakovai (duomenys neskelbtini). Po kompiuterių perdavimo kurjeriui, jis apie tai parašė “K.”. 2015-09-25 jis „K.“ nurodytu el. paštu pasiteiravo, kada sulauks sutarties originalo ir į ši laišką gavo atsakymą, kad tokio el. pašto adreso nėra. Tuomet jis, susiradęs rekvizitus internete, parašė el. paštu AB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų skyriui ir 2015-09-28 gavo atsakymą, kad tokio pirkimo, dėl minėtų kompiuterių bendrovė nedarė, o 2015-09-29 jis gavo šį faktą patvirtinantį oficialų raštą. Tada jis suprato, kad įvykdyta apgaulė, be to, gautame rašte sulyginęs AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės antspaudą su antspaudu pirkimo-pardavimo sutartyje pamatė, kad jie skirtingi. 2015-09-28, jis per “ (duomenys neskelbtini)” rado skelbimą, jog Vilniuje, pardavėjo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), parduodamas kompiuteris „Macbook Air 13“ 2015 m. Skelbime buvo nurodyti kompiuterio techniniai parametrai ir 909 Eur pardavimo suma. Skelbime buvo matyti kompiuterio serijos numeris s/n: (duomenys neskelbtini) kuris sutapo su vienu iš jų įmonės parduotų kompiuterių (prie pareiškimo pateikė sąskaitą-faktūrą, kur yra minimas šis kompiuteris su šiuo serijos numeriu). 2015-09-28 jo kolega A. G. paskambino nurodytu skelbime telefonu ir sutarė su pardavėju susitikti 2015-09-29 dėl minėto kompiuterio pirkimo. 2015-09-29 ryte, iš įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojų jis sužinojo, kad jie gavo analogišką el. laišką dėl kompiuterių „Apple“ įsigijimo su mokėjimo atidėjimu iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo nurodytas mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini). Įtaria, kad kažkokie asmenys vėl bando apgaulės būdu gauti kompiuterius. Jis (J. L.) yra išsaugojęs minėtus ei. laiškus. (1 t., b. 1. 182–184).
2015-09-29 liudytojas J. L. savanoriškai pateikė dokumentus: pirkimo-pardavimo sutartį, „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą, raštą iš AB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitas-faktūras (t. 1, b. 1. 185–195).
Iš 2015-09-30 asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas J. L. atpažino S. G., kaip kurjerį (t. 1, b. 1. 196–198).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad 2015-09-15 apie 18 val., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą ofiso elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas el. laiškas iš el. pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra matomas visiems ofiso darbuotojams. Jis žinojo, kad tolimesnes derybas dėl kompiuterių pirkimo derino darbuotojas J. L. Prisimena, kad buvo paruošta sąskaita-faktūra, kurioje buvo nurodytas pirkėjas AB „(duomenys neskelbtini)“, o pardavėjas jų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl 14 vnt. kompiuterių, t.y. 12 vnt. MacBook Air 13 ir 2 vnt. Mac Book Pro 15 už bendrą sumą 18203,41 Eur. Paprastai prekes atiduoda tas darbuotojas, kuris tuo metu yra ofise arba būna laisvas. Prisimena, kad 2015-09-17 dieną į ofisą, adresu (duomenys neskelbtini) atvyko vyriškis, paaiškino, kad atvyko atsiimti pirktų kompiuterių. Jis (A. G.) iš pradžių norėjo skambinti J. L., tačiau pamatė sudėtus naujus kompiuterius, minėtą sąskaitą-faktūrą ir atspausdintus asmens duomenis, kuris atvyks jų paimti. Ten buvo užrašyta „M. L.“. Jis paprašė vyriškio pateikti asmens dokumentą, kuris man pateikė asmens tapatybės kortelę, duomenys sutapo. Kadangi sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta apmokėjimo data 2015-09-24, buvo aišku, kad apmokėjimas bus su atidėjimu, todėl daugiau nieko nesiteiravo. Pamena, kad kompiuterius sudėjo į didelę dėžę. Kompiuteriai buvo įdėti į kartonines dėžutes su DPD lipdukais ir įmonės rekvizitais. Vėliau jis iš kolegos sužinojo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota dar daugiau kompiuterių ir iki šiol nebuvo atliktas apmokėjimas. Jam žinoma, kad J. L. per „(duomenys neskelbtini)“ rado skelbimą, kad parduodamas kompiuteris MacBook Air 13 ir buvo nuotrauka su kai kuriais kompiuterio duomenimis ir daliniu BAR kodu. Jį nuskenavus nustatė, kad parduodamo kompiuterio serijinis numeris sutampa su vieno iš to, kuris buvo įgytas apgaulės būdu to vyro. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo jis 2015-09-28 susisiekė ir susitarė susitikti su tikslu nupirkti šį kompiuterį. Paskambino tel Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad tuo metu kolegos vyko į policiją rašyti pareiškimo. Apie planuojamą susitikimą su pardavėju jis pranešė kolegoms, o jie informavo policijos pareigūnus, kurie netrukus atvykę sulaikė minėtą asmenį. Matė, kad parduoti kompiuterį atvyko vaikinas su pilkos spalvos VOLVO markės S60 (ar tai S80 markės) automobiliu. Matė, kad sulaikytas vaikinas dėžutėje turėjo kompiuterį MacBooc Air (t. 1, b. 1. 200–201).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. J. parodė, kad jau apie metus laiko dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įmonė užsiima krovinių pervežimu. Skelbimai apie teikiamas paslaugas yra patalpinti įvairiuose skelbimų portaluose, tokiuose kaip: (duomenys neskelbtini), taip pat jo puslapyje „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Prie skelbimų nurodyti telefonų numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad 2015 m. rugsėjo pradžioje, jam paskambino klientas, kuris prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Gal jis ir minėjo savo vardą, bet neatsimena. Su užsakovui kalbėjo lietuviškai. Jis paaiškino, kad jam skubiai reikia pervežti keletą kompiuterių. Tikslaus kieko neatsimena, bet pagalvojo, kad kiekis nėra didelis. Klientas nurodė, kad reikės nuvykti į (duomenys neskelbtini) atstovybę ir iš ten paimti tam tikrą kiekį kompiuterių. Telefonu jis akcentavo, kad kompiuterius pats atsiimti nespėja, todėl samdo kurjerį. Klientas prašė kompiuterius atsiimti iki 14 val., paaiškino, kad atsiėmus kompiuterius, juos reikės pristatyti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) krovininiu mikroautobusu „Citroen Jumper“ baltos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Suradęs šią įmonę ir priėjęs prie vadybininko pasakė, kad atvyko nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiimti jų užsakymą. Jam buvo paduota sąskaitą-faktūrą, išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, taip pat dėžes su kompiuteriais, dėžės buvo supakuotos. Jis taip pat rodė savo vairuotojo pažymėjimą. Atsiėmęs kompiuterius, jis (M. J.) informavo klientą, kad vyksta pas jį į „(duomenys neskelbtini)“. Atvykęs į vietą, jis surinko kliento numerį bei paklausė kur nešti kompiuterius. Klientas jam pasakė, kad privažiavo ne ten, bei paaiškino privažiuoti prie pavėsinės, kuri yra iš kairės pusės žiūrint į „(duomenys neskelbtini)“. Jis taip ir padarė. Telefonu klientas nurodė, kad kompiuterius ateis paimti kitas žmogus. Jo vardo nenurodė, bet pasakė, kad jis jau laukia jų. Atvažiavus prie pavėsinės ir jam išlipus iš automobilio link jo ėjo vyriškis, kurio paklausė ar jis eina atsiimti kompiuterius. Tas vyriškis pasakė taip, paprašė sudėti juos tiesiog ant žemės prie pavėsinės. Sumokėjo 50 Eur. Buvo sutarta, kad jam atsiųs įmonės, kurios vardu reikės išrašyti sąskaitą, rekvizitus. Kelių dienų laikotarpyje jokių elektroninių laiškų su rekvizitais negavo (t. 2, b. 1. 114–115).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. L. parodė, kad jis dirba pagal individualią pažymą ir teikia pervežimo, perkraustymo paslaugas. Internete yra jo kontaktai, kur nurodyta, kad teikia tokio pobūdžio paslaugas. 2015-09-17 jam paskambino vaikinas, prisistatė, kad yra iš AB „(duomenys neskelbtini)“, norėjo užsakyti atsiėmimo paslaugą. Pasakė, kad reikia skubiai iš (duomenys neskelbtini) atsiimti 14 vienetų kompiuterių. Jie sutarė, kad už tą paslaugą vaikinas sumokės 50 Eur. Vaikinas skambino kelis kartus, nes jam reikėjo patikslinti asmens duomenis, kurių pareikalavo parduotuvė, be to, tikslino nuo kada jis galės atsiimti kompiuterius. Į parduotuvę jis atvyko tą pačią dieną, 14 val., kur jam buvo paduoti 14 vienetų plonų plonšetinių ar nešiojamų kompiuterių, kurie buvo supakuoti į gamyklines pakuotes. Su skambinusiu vaikinu buvo sutarta, kad kompiuterius jis atveš prie AB „(duomenys neskelbtini)“ įvažiavimo, tačiau jam atvykus prie AB „(duomenys neskelbtini)“ įvažiavimo, paskambino tas pats vaikinas ir paprašė atvykti prie „(duomenys neskelbtini)“ esančios aikštelės ir kavinės, nes nespėja atvažiuoti. Jis nuvairavo prie „(duomenys neskelbtini)“, kur prie jo priėjo vyriškis, atpažinti negali. Jis suprato, kad kompiuterius turi atiduoti jam, nes jis ranka liudytojui mostelėjo parodydamas, kur jam privažiuoti. Vyriškis paėmė kompiuterius ir sumokėjo jam sutartą sumą. Asmuo, su kuriuo jis kalbėjo telefonu ir asmuo, kuriam atidavė kompiuterius, jo manymu, yra skirtingi asmenys, nes skyrėsi jų balsai, o taip pat vaikinas telefonu pasakė, kad atsiųs kažkokį kitą asmenį atsiimti kompiuterių. Apytiksliai po savaitės jam paskambino tas pats vaikinas, su kuriuo kalbėjo telefonu dėl 2015-09-17 kompiuterių atsiėmimo iš „(duomenys neskelbtini)“ ir vėl prašė tokios pat paslaugos, t. y. atsiimti kompiuterius, tačiau jis atsisakė (t. 2, b. 1. 121–122).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. G. parodė, kad 2015-09-22 jo draugui V. S., kuris turi įkėlęs skalbimą apie krovinių pervežimą, kažkas paskambino ir pasiūlė pervežti kompiuterius. Kadangi jis tuo metu pas V. S., pastarasis pasiūlė jam važiuojant pakeliui namo užsukti į (duomenys neskelbtini) ir iš ten esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atsiimti kompiuterius, kuriuos reikėjo pristatyti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už šią paslaugą jam buvo pasiūlyta 30 eurų. V. S. jam pasakė skambinusio asmens telefoną. Į minėtą parduotuvę jis nuvyko pilkos spalvos PEUGEOT automobiliu. Tos parduotuvės ilgai ieškojo, nes neatsiminė pavadinimo. Tuomet paskambino V. S. nurodytu telefonu. Kalbėjo su jaunu vaikinu, sprendžia iš balso. Kaip jis prisistatė, neatsimena. Jis patikslino parduotuvės pavadinimą. Atėjęs į parduotuvę, jis pasakė esąs S. G. Jam darbuotojas išdavė dėžes su nešiojamaisiais kompiuteriais. Kiek atsimena telefonu buvo kalba apie 7 kompiuterius. Taip pat davė važtaraštį dėl šių kompiuterių. Tas darbuotojas padėjo jam nunešti kompiuterius į automobilį. Pakrovęs dėžes su nešiojamaisiais kompiuteriais jis nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Ten nuėjęs pro vartus kreipėsi į merginą, kuriai pasakė, kad jiems atvežė kompiuterius. Ji padarė kelis skambučius ir jam pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterių neužsakinėjo, nors važtaraštyje buvo nurodytas būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresas. Tuomet jis vėl paskambino tam vaikinui, kuriam pasakė, kad jis yra prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jie kompiuterių nepriima. Vaikinas pasakė privažiuoti prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Jo atpažinti negalėtų. Jis vaikinui atidavė visas 7 dėžes ir parduotuvėje išduotą važtaraštį, po ko su juo atsiskaitė, sumokėjo 30 Eur. Tai buvo apie 16 val. Išvažiuodamas iš aikštelės, jis pamatė, kai prie vaikino privažiavo automobilis Mercedes Benz džipas, ant kurio buvo uždėti vokiški valstybiniai numeriai, ant kurių, kiek atsimena, buvo keturi vienodi skaičiai (t. 2, b. 1. 152–154).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad 2015-09-22, jam paskambino jaunas vaikinas, paklausė ar jie teikia paslaugas dėl smulkios technikos pervežimo. Tuo metu automobilyje jis buvo kartu su savo pažįstamu S. G. Skambinusiam vaikinui jis pasakė, kad tokių paslaugų kaip ir neteikia, tačiau paklausė S. G. ar jis nenorėtų pervežti tą smulkų krovinį. Kad nebūtų nesusipratimų jis nurodė S. G. to skambinusio vaikino telefono numerį. S. G. vaikinui perskambino ir jie tarpusavyje susitarė dėl kompiuterių pervežimo. Kiek jam papasakojo S. G., kompiuterius jam reikėjo paimti iš parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Kur jis nuvežė tuos kompiuterius ir kiek jų buvo nežino. To skambinusio vaikino jokių duomenų jis neturi, nes jis neprisistatė, telefone kontaktas neišsaugotas (t. 2, b. 1. 156–157).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. V. parodė, kad jis teikia pervežimo paslaugas pagal individualios veiklos pažymą. 2015-10-13, iš (duomenys neskelbtini) jis paėmė krovinį, t. y. 9 planšetinius kompiuterius. 8 kompiuteriai buvo supakuoti į vieną kartoninę dėžę ir vienas kompiuteris buvo supakuotas į originalią kompiuterio dėžutę. Su šiuo kroviniu jam buvo išduota sąskaita-faktūra. Kiek atsimena, sąskaita-faktūra buvo išrašyta (ir adresuota) juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klientas jį susirado per skelbimo portalus „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“, paskambinęs 2015-10-12. Vyriškis neprisistatė, paklausė ar rytoj, tai yra 2015-10-13, jis galės pervežti krovinį (duomenys neskelbtini) (pristatymo adresą pakeitė jau kelionės metu, nurodydamas adresą (duomenys neskelbtini). 2015-10-13 apie 10.45 val., jis (R. V.) paskambino į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, nes norėjo įsitikinti ar tikrai toks užsakymas yra. Parduotuvės darbuotojas jam patvirtino, kad tokios prekės, tai yra planšetiniai kompiuteriai, yra gauti ir už 15–20 min. galima krovinį pasiimti. Krovinį jis paėmė apie 11.30 val. Apie 12 val., jis paskambino krovinio užsakovui ir pasakė, kad jau su kroviniu važiuoja iš (duomenys neskelbtini). Visą tą laiką kol jis vežė krovinį, vyriškis su juo kontaktavo, klausdavo kur jis yra, ar greit atvažiuos. Apie 14.30 val., užsakovas pasitiko jį (duomenys neskelbtini). Vyriškis buvo vienas, atėjo pėsčias, įsėdo į jo automobilį ir kartu važiavo apie 200–300 metrų iki medinio namo, kur ir iškrovė krovinį, Vyriškis sumokėjo 150 Eur, tada jis paprašė, kad šis pasirašytu, kad krovinį gavo. Vyriškis pasirašė ir jis išvažiavo. Vyriškio vardo neklausė, asmens dokumentų taip pat neprašė. Vyriškį atpažinti galėtų. Apklausos metu jis pateikia savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) spalio 12-13 d. skambučių ir SMS žinučių išklotinę bei individualios veiklos pažymos kopiją (t. 2, b. 1. 162–163).
Iš 2016-02-18 asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. V. atpažino M. S. kaip asmenį, kuriam (duomenys neskelbtini) mieste perdavė kompiuterius, paimtus 2015-10-13 iš (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. 1. 167–170).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn., kažkurią tai dieną pas jį atvažiavo A. V. automobiliu VOLVO markės žalios spalvos kartu su savo pažįstamu. To vaikino nepažinojo anksčiau. A. V. juos supažindino. Jis buvo vardu T. (T. J.). Vaikino vardu T. kontakto iki tos dienos neturėjo. A. V. paprašė jo į T. J. planšetinį kompiuterį instaliuoti programą „Adobe Photoshop“. Jis atsakė, kad nemoka instaliuoti į planšetinius kompiuterius tokio pobūdžio programas, tačiau tokią programą jis turėjo savo nešiojamame kompiuteryje, kuris stovėjo pas jį kambaryje (duomenys neskelbtini). Tuomet A. V. paprašė jo leisti T. J. pasinaudoti šiuo kompiuteriu. Nieko blogo neįtaręs, jis leido T. J. prie savo kompiuterio. Prisimena, kad T. J. paprašė jo atsijungti nuo savo „gmail“ paskyros. Jis taip ir padarė. Po to jis matė, kad T. J. prisijungė prie savo „gmail“ paskyros. Taip pat matė, kad T. J., matomai iš savo elektroninio pašto, atidarė kažkokią sutartį. Kieno vardu buvo sudaryta sutartis nematė. Apie tai, kad tai buvo sutartis sprendžia iš apvalaus antspaudo ant tos sutarties. Pačios sutarties turinio nematė ir nežino tarp ko ji buvo sudaryta. Atidaręs tą sutartį, T. J. perkėlė ją į jo (M. S.) kompiuteryje instaliuotą „Adobe Photoshop“ programą, po to trynė kažkokį tekstą šioje sutartyje. Pakoregavęs šią sutartį, T. J. ją kažkam išsiuntė, prikabinęs prie elektroninio laiško. Jis nematė, kad T. J. naudotųsi savo atneštu planšetiniu kompiuteriu būdamas pas jį svečiuose. Jis (M. S.) neturėjo ir neturi savo kompiuteryje programų, kurių pagalba galima slėpti savo tikrąjį IP adresą. Ar T. J. darė kažką panašaus dirbdamas prie jo kompiuterio, nematė ir nežino. Nuo to karto T. J. jis daugiau nematė ir nebendravo (t. 3, b. I. 81–83, 91–92).
Iš 2015-11-05 tarnybinio pranešimo matyti, kad IP adresas naudojamas adresu (duomenys neskelbtini) priklauso A. S. (3 t. 3, b. 1. 32–33, 36–37).
Iš 2015-11-30 kratos metu pas M. S., adresu (duomenys neskelbtini), rastas kompiuteris „Asus“ S.N. 84N0AS11723215A (pasak M. S., iš jo T. J. jungėsi prie savo „gmail“ paskyros) (t. 3, b. 1. 62–67).
Iš 2017-08-24 specialisto išvados Nr. 224-16 matyti, kad šiame kompiuteryje yra duomenų apie elektroninį laišką, kuris 2015-09-30 buvo išsiųstas iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ su prierašu „dėl pirkimo su mokėjimo atidėjimu“ (t. 5, b. 1. 127–133)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad 2015m. rugsėjo mėnesio pradžioje internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimą, kad pirks naują arba naudotą kompiuterį „MacBook“. 2015-09-09 apie 12-15 val., jam paskambino vyriškis, kuris pasiūlė pirkti kompiuterį „MacBook Pro-Retina“, už jį norėtų gauti 2000 eurų. Kiek vėliau susitarė, kad jis parduos minėtą kompiuterį už 1950 eurų ir pats pristatys jį į namus. Vyriškis pasakė kad turi dar ir „iMac“ kompiuterį už 1 900 Eur. 2015-09-11 apie 13-15 val., jis paskambino tam vyriškiui, tačiau atsiliepė mergina ir jis pagalvojo, kad ne ten pataikė. Apie 17 val., jam paskambino tas pats vyriškis, minėjo, kad turi pardavimui ir kompiuterį „iMac-21 colio“ už 900 Eur. Perskambinęs vyriškiui, jis pasakė, kad pirks kompiuterį „iMac-27 colio“ už 1 800 Eur. Vyriškis pokalbių metu sakė, kad turi ir „Mac Book Air 13“ už 800 Eur „iPad mini“ kompiuterį 64GB su 4G, gold spalvos bei „MacBook Pro 15“ kompiuterius. Jis (M. S.) pasiūlė atvežti viską pas jį į namus, kad apžiūrėti kompiuterius ir galutinai nutartiką pirks, nurodė savo adresą. Vyriškis pasakė bus už 30 minučių, nes važiuoja iš (duomenys neskelbtini). Jis atvažiavo juodos spalvos automobiliu, modelio nepamena. Iš automobilio bagažinės jie abu paėmė kompiuterius. Apžiūrėjus kompiuterius, vyriškis pasakė, kad už visus norėtu 4 200 Eur. Jis sutiko pirkti visus už 4 000 Eur, bet vyriškis nenorėjo. Tuomet jis (M. S.) nupirko tik 2 kompiuterius: „Mac Book Air 13“ ir „iMac-27 colių“, už abu sumokėjo 2 600 Eur. Vyriškis davė sąskaitą-faktūrą (kuri buvo paimta pas jį kratos metu). Minėtoje sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyti jo pirkti kompiuteriai ir jų serijos numeriai realiai sutapo. Pamena, kad atvykdamas pas jį, vyriškis skambino jau iš kito telefono numerio. Kompiuterį „Mac Book Air 13“ jis (M. S.) perpardavė per „(duomenys neskelbtini)“ kitam pirkėjui. „iMac-27 colių“ kompiuterį jis pasiliko sau, juo naudojosi. Kitą savaitę jis pats paskambino tam pačiam vyriškiui ir pasakė, kad norėtų įsigyti dar kokių nors kompiuterių. Vyriškis atsakė, jei turės, tai jis man pats paskambins. Jis perskambino rugsėjo 21 ar 22 d. apie 16.30 val., ir pasiūlė pirkti 5 vnt. „Mac Book Air 13“ po 800 Eur ir 2 vnt. „Mac Book Pro 15“ po 1 800 Eur. Minėjo, kad visi kompiuteriai bus įpakuoti, nauji. Jis norėjo tik „Mac Book Air 13“, bet vyriškis norėjo parduoti viską kartu, tačiau perskambinęs už 10 min., sutiko parduoti minėtus 5 vnt. „Mac Book Air 13“ po 800 Eur. Pasakė, kad atvyks už 30 minučių. Vyras atvyko automobiliu „Mercedez ML“ bronzinės spalvos, automobilį vairavo šviesiaplaukis vyriškis, gal ir galėtų atpažinti. Pardavėjas atnešė 5 vnt. minėtų kompiuterių. Jie visi buvo nauji, vyras pasakė, kad sąskaitą-faktūrą atsiųs el. paštu. Jam sumokėjo 4000 eurų. Po vyriškio išvykimo apžiūrėjęs kompiuterius, jis pamatė, kad vienas buvo kito modelio: „B. P. Retina“, kuris yra brangesnis už kitus beveik trigubai. Tą pačią dieną apie 18.15 val., vyriškis paskambino ir pasakė grąžinti brangesnį kompiuterį, nes apsiriko. Kiek vėliau jie susitiko prie stoties, kur jis grąžino „B. P. Retina“, o jam buvo duotas „Mac Book Air 13“. Daugiau to vyriškio jis nematė. Pirktus antrą kartą kompiuterius jis pardavė per „(duomenys neskelbtini)“ 4 vnt. iš jų nupirko vaikinas, kuris atvažiavo su VOLVO automobiliu sidabro spalvos, likusį penktą pardavė nežinomai merginai netoli (duomenys neskelbtini). Pamena, kad parduotuvėje (duomenys neskelbtini) jis lankė 2015m. rugsėjo mėnesį, po savaitės, kai iš vyriškio nusipirko kompiuterius. Darbuotojams rodė sąskaitą-faktūrą, gautą iš pardavėjo, norėdamas įsitikinti ar kompiuteris „iMac-27 colio“ nėra įgytas išsimokėtinai, tačiau konkretaus atsakymo ten negavo, nes pardavėjas minėjo, kad tokias sąskaitas-faktūras išrašo verslo skyriaus atstovai ir jie informacijos kokiu būdu jis įgytas negali suteikti. Papildomai paaiškino, kad 2015-09-25, Internete rado skelbimą dėl kompiuterio „MacBook Air 13“ colių pardavimo. Susitikęs su pardavėju pamatęs atpažino, anksčiau turėjo su juo reikalų. Vaikinas užsiminė, kad šiek tiek ankščiau turėjo tokių kompiuterių ir daugiau, bet visus pardavė. Iš kur jis juos gavo, jam nepasakė. Vėliau, jau po jo (M. S.) sulaikymo policijoje, jis sutiko šį vaikiną. Pasikalbėję, jie suprato, kad pirko kompiuterius iš to paties asmens, kurį jis atpažino policijoje (4 t. 4, b. 1. 62–66, 186–187).
Iš 2015-10-01 asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. S. atpažino T. J., kaip asmenį, iš kurio 2015 m. rugsėjo mėn. 2 kartus pirko kompiuterius „Mac Book Air“ ir „i- Mac“ (t. 4, b. 1. 70–72).
Iš 2016-06-30 asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. S. atpažino R. B. kaip asmenį, iš kurio 2015-09-25 nupirko kompiuterį „MacBook Air 13“ (t. 4, b. 1. 73–77).
2015-09-29 atliktos pas M. S. kratos metu rastas kompiuteris „iMAC“, kurio serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“), rasta sąskaita- faktūra, išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. (4 t., b. 1. 43- 45)
2017-03-23 apžiūrėta rasta pas M. S. 2015-09-29 kratos metu sąskaita- faktūra Serija DPC Nr. 215734996, išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“. (4 t., b. 1. 53-56)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad jis užsiima „Apple“ produkcijos (kompiuteriai, telefonai), pardavimu. Į interneto svetainę „(duomenys neskelbtini)“ deda skelbimus apie tai, kad superka kompiuterius, ten nurodydamas savo kontaktinius duomenis (telefonas arba elektroninis paštas). Prisimena, kad 2015 m. rugsėjo mėn., jam paskambino vaikinas, kuris jo pasiteiravo ar jis norėtų pirkti naujus kompiuterius iMac“ už 700 Eur ir „iPad“ už 200 Eur. Vaikinas jam skambino iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jie sutarė susitikti prie (duomenys neskelbtini). Kompiuteriai buvo be dokumentų, tačiau gamintojo įpakuoti, nenaudoti, todėl jam nekilo jokių įtarimų, kad jie gali būti įgyti neteisėtai. Maždaug po 2 savaičių nuo kompiuterių įsigijimo dienos, tai galėjo būti 2015-09-17, jam vėl paskambino tas pats kompiuterių pardavėjas, jį atpažino iš balso. Šį kartą vaikinas jam skambino iš kito telefono numerio. Vaikinas pasakė, kad turi pardavimui 14 vnt. naujų kompiuterių: 12 vnt. – „MacBook Air 13“ ir 2 vnt. – „MacBook Pro 15“. Šis pasiūlymas jį sudomino, todėl sutarė susitikti ten pat (duomenys neskelbtini). Šį kartą pardavėjas atvyko automobiliu „Mercedes Benz ML“ gelsvos-aukso spalvos. Pardavėjas patikino, kad kompiuteriai įsigyti teisėtai ir parodė sąskaitą-faktūrą, kurioje pardavėju buvo nurodytas „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju įmonė –galimai „(duomenys neskelbtini)“. Po šių kompiuterių įsigijimo pardavėjo jis daugiau nematė ir su juo nekontaktavo. Pamena, kad grįžęs namo, patikrino kelis kompiuterius pagal jų serijos numerį „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje, tačiau jokios informacijos, kad jie būtų buvę paieškomi, nerado. Kompiuterius perpardavė skirtingiems asmenims, kurių duomenų neišsaugojo. Atsimena tik vieną pirkėją, kuriam paskambinęs, jį atpažino iš balso, o vėliau jį pamatęs, prisiminė, kad prieš kelis metus iš jo jau buvo pirkęs kompiuterį „iPad. Šio pirkėjo telefoną buvo išsaugojęs savo telefono knygutėje ir buvo jį užvadinęs kaip „M. L.“ tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pastarasis, jei neklysta, skambino iš kito numerio, kurio nėra išsaugojęs. Taigi, paskambinęs M., norėjo pirkti vieną iš jo parduodamų kompiuterių – „MacBook Airl3“. Su juo susitiko prie (duomenys neskelbtini). Jam pardavė vieną kompiuterį – „MacBook Air 13“. Jis sumokėjo grynais. M. (M. S.) jis atpažino iš nuotraukų, kurios jam buvo pateiktos atpažinimui, kai jis buvo apklaustas policijoje. Vėliau, pasikalbėjęs su M. S., sakė, kad yra vienas žmogus, kuris kompiuterius perka įmonės vardu. Tik tuo metu jam kilo mintis, kad tai gali būti tas pats asmuo iš kurio jis nesenai nupirko tuos 14 vnt. naujų kompiuterių. O 2015 m. spalio mėnesio pradžioje skaitė straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ laikraštyje apie tai, kad su padirbtomis sąskaitomis-faktūromis iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo pavogti kompiuteriai. Spalio mėn., dar kartą matėsi su M. S.. Pasikalbėjęs su juo, suprato, kad pirko kompiuterius pagal skelbimus iš to paties asmens (t. 4, b. 1. 1–3, 25–26).
Iš 2016-08-03 asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. B. atpažino T. J. kaip asmenį, iš kurio 2015-09-17 nupirko 12 naujų kompiuterių „MacBook Air 13“ ir 2 vnt., „MacBook Air 15“. (4 t., b. 1. 4-5)
Iš 2016-08-03 asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. B. atpažino M. S. kaip asmenį, kuriam pardavė kompiuterį „ MacBook Airi 3“. (4 t., b. 1. 6-7).
2016-08-03 apžiūrėtas R. B. mobilaus ryšio telefonas Nokia M944, kuriame aptiktas išsaugotas kontaktas užvadintas kaip „12 Air 2 Pro“ ir kontaktas užvadintas kaip „M. L.“). (4 t., b. I. 10–13).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. Š. parodė, kad 2015-09-23, internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ jis rado skelbimą, kad asmuo Vilniuje parduoda kompiuterį. Skelbime pamatė duomenis, kad parduodama nešiojamas kompiuterį MacBook, buvo gana patraukli 860 Eur kaina. Jis paskambino skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepė vyriškis. Pasiteiravus vaikino ar jis turėtų daugiau kompiuterių, pastarasis patvirtino, kad gali parduoti 5 vnt. „MacBook Air“. Jis (I. Š.) pasakė, kad norėtų pirkti 4 vnt. „MacBook Air“ ir nuderėjo kainą. Susitarė, kad kompiuterių atvažiuos pas pardavėją namo į (duomenys neskelbtini). Važiavo savo automobiliu „Volvo“. Bevažiuojant jam paskambino pardavėjas ir pasakė, kad jam patogiau susitikti prie (duomenys neskelbtini). Apie 15.50 val. susitiko sutartoje vietoje, pardavėjas atnešė 4 nešiojamus kompiuterius „MacBook Air“. Jie buvo gamintojo įpakuoti. Pardavėją galės atpažinti (t. 2, b. 1. 54–56).
Iš 2016-05-23 asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. Š. atpažino M. S. kaip asmenį, iš kurio pagal skelbimą pirko kompiuterius (t. 2, b. 1. 77-81).
Iš 2015-09-29 savanoriško reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad I. Š. savanoriškai pateikė kompiuterį „Macbook Air Model No: A1466“ Nr. (duomenys neskelbtini) (kompiuteris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) IMEI (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas NOKIA Lumia 1020 sudaužytu ekranu (t. 2, b. 1. 57–58).
Iš 2015-09-29 savanoriško reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad I. Š. pateikė 3 kompiuterius „Mac Book Air, serijiniai Nr. yra: (duomenys neskelbtini), (kompiuteriai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“) (2 t. 2, b. 1. 64-65).
2015-11-16 I. Š. pateikti kompiuteriai „Mac Book Air“ yra apžiūrėti ( t. 2, b. 1. 66–74).
2015-09-29 apžiūrėtas I. Š. mobilus telefonas (rasti SMS pranešimai su M. S. adresu) (t. 2, b. 1. 60–63).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje jis ieškojo kompiuterio pirkti. Internetiniame puslapyje „(duomenys neskelbtini)“ surado jį sudominusį skelbimą. Ten buvo nurodyta, kad parduodamas nešiojamas kompiuteris „MacBook Air 13“. Skelbime buvo nurodytas kontaktinis telefonas, kurį išsaugojo kaip „Apple. Viln. M.“. Su pardavėju susitiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjęs kompiuterį jis nusprendė jį įsigyti. Apžiūrėjo kompiuterį, jis buvo gamyklinėje dėžutėje. Pakuotė nepažeista. Kitoje dėžutės pusėje buvo nurodytas kompiuterio serijinis numeris, pagal kurį apie kompiuterį galima gauti informacijos iš „Dell“ atstovybės. Jis, apsidrausdamas, paskambino į „Dell“ atstovybę, kur padiktavo šio nešiojamojo kompiuterio serijinį numerį. Atsakingas asmuo pranešė, kad kompiuteris nėra paieškomas, bei jam tai dienai buvo taikoma garantija. Pardavėjui pasakė, kad mokės tik pavedimu. Taip pat iš pardavėjo paprašė jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai pardavėjas gavo banko patvirtinimą apie pinigą pervedimą, jis perdavė jam kompiuterį. Viskas įvykio tą pačią dieną t. y. 2015-09-27. Pirktu kompiuteriu naudojosi apie metus laiko. Kadangi kompiuteris pradėjo strigti bei reikėjo pasidaryti programinės įrangos atnaujinimą, tai kompiuterį nusprendė nuvežti į „Dell“ atstovybę adresu (duomenys neskelbtini). 2016-06-20 kompiuteris buvo nuvežtas, tačiau skambučio apie galimybę jį atsiimti iš atstovybės nesulaukė. 2016-06-21 jam paskambino iš policijos, jam buvo pranešta atvykti apklausai dėl jo įsigyto kompiuterio „MacBook Air 13“. Po skambučio suprato, kad jis galimai bus įgijęs vogtą daiktą. Atvykęs į apklausą jis sužinojo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl vogtų kompiuterių, tarp kurią pasitaikė ir tas, kurį jis įsigijo iš asmens, kurį jis jo įrašė sau kaip „Apple. Vilu. M.“ (t. 2, b. 1. 182–184).
Iš 2016-06-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. P. atpažino M. S., kaip asmenį, iš kurio pirko kompiuterį „MacBook Air 13“ (t. 2, b. l. 185–188).
Iš 2016-06-21 savanoriško reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. P. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną (t. 2, b. 1. 189–190).
2016-06-21 yra apžiūrėtas A. P. pateiktas mobilus telefonas, kuriame aptiktas išsaugotas M. S. kontaktas(t. 2., b. 1. 191–193).
Iš 2016-07-14 savanoriško reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad prie bylos yra pateiktas remontui gautas iš A. P. kompiuteris (t. 2, b. 1. 199–200).
2016-07-14 šis kompiuteris yra apžiūrėtas (A. P. įsigytas iš M. S., kompiuteris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“) (t. 2, b. 1. 203–208).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja A. D. parodė, kad T. J. pažįsta apie 6–7 metus. T. gyvena ir pas tėvus (duomenys neskelbtini) ir pas ją adresu (duomenys neskelbtini). Kiek jai yra žinoma, T. J. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir jį išlaiko tėvai. Kadangi jis yra ją vienintelis vaikas, tai jį tėvai nuolatos lepino. Nėra girdėjusi, kad jam tėvai priekaištautą dėl to, kad jis nebedirba. Pastaruoju metu ji matė, kad T. J. važinėja juodos spalvos BMW automobiliu. Kiek jai yra žinoma, šis automobilis yra registruotas jo motinos R. J. vardu. Siek tiek ankščiau T. J. turėjo auksinės spalvos Mercedes Benz, kurį pardavė M. S. Jos bute yra įrengtas Internetas. Interneto paslaugas teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo kompiuteriu ji leido jam naudotis ir T. J. juo naudojosi ne tik būdamas pas ją namuose, bet imdavo ir išveždavo pas save namo. Jis šiame kompiuteryje buvo sukūręs sau prisijungimo vardą. Apie tai, kad jos kompiuteryje buvo rasta informacija, kuri susijusi su T. J. padarytu nusikaltimu, gali pasakyti, tik tiek, kad ji matė, jog jis kurdavo daug įvairią išgalvotą elektroninią paštą. Iš ją susirašinėjo su daugybe asmenų, kurią ji nepažįsta. Taip pat jai žinoma, kad T. J. padirbinėjo kažkokius dokumentus, kuriuos paskui pateikdavo įmonei, iš kurios paimdavo kompiuterius neva su atidėjimu ir paskui dingdavo. Iš T. J. pasakojimą ji žino, kad dokumentus jis pats neklastojo, o tam tikslui turėjo kažkokį asmenį, bet ne M. S. Atsimena, kad jis pasakojo, jog kažkam siuntė elektroniniu paštu ir po kiek laiko gaudavo atgal jau padarytą. Dėl aptiktą kratos metu jos bute dokumentą (PVM sąskaita-faktūra Serija DPC Nr. 215736808 ir važtaraščiai Nr. accOO 123781) paaiškino, kad šie dokumentai yra tikriausiai T. J., ne jos, jie. Iš kur jie ir kas juose yra negali paaiškinti (t. 2, b. 1. 124–126, 128).
2015-10-13 atliktos pas A. D. (adresu (duomenys neskelbtini) kratos metu rastas ir paimtas kompiuteris „Samsung“ Serijinis numeris(duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos pirkėjui AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos-faktūros (t. 2, b. 1. 135–137).
2017-03-23 šios sąskaitos-faktūros apžiūrėtos (pridėtos prie bylos). (2 t., b. 1.141–149).
Iš 2017-10-23 specialisto išvados Nr. 231-16 matyti, kad kompiuteryje „Samsung“ Serijinis numeris: (duomenys neskelbtini) aptiktas vartotojas (angl. „user“) vardu „T“. Kompiuteryje rasta duomenų apie išsaugotus dokumentus, užvadintus kaip: „Faktūros“, kuriuose figūruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas. Taip pat yra duomenų, kad iš šio kompiuterio buvo vykdomas susirašinėjimas iš elektroninio pašto: „(duomenys neskelbtini)“, kur asmuo prisistatinėjo kaip A. P. su ,, (duomenys neskelbtini)“, kur asmuo prisistatinėjo kaip J. L. (t. 5, b. 1. 158–167).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. L. parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. jis pardavinėjo jam priklausantį automobilį BMW X5 juodos spalvos. Automobilis buvo su tranzitiniais numeriais, išduotais (duomenys neskelbtini) filiale. Automobilis stovėjo automobilių pardavimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). 2015-09-18 jam paskambino moteris, kuri pasakė, kad apžiūrėjo parduodamą automobilį BMW juodos spalvos stovintį (duomenys neskelbtini) aikštelėje ir norėtų jį įsigyti. Tą pačią dieną jis atvyko į aikštelę, kur jo jau laukė galimi pirkėjai. Tai buvo moteris ir vyras. Moteris prisistatė vardu R. Su ja buvo, kaip liudytojas suprato, automobilių specialistas. Kadangi automobilis tiko, jis (R. L.) ir pirkėjai susitarė dėl pardavimo. Tuomet iš karto nuvyko į VJ „Regitrą“. Prie VJ „Regitra“ juos pasitiko vaikinas, kaip jis suprato, tai buvo jos sūnus vardu T., nes girdėjo kaip jis į ją kreipėsi „mama“. R. dar paminėjo, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, vairuoti nemoka, todėl automobilį perka sūnui, kuris kaip jis suprato, prireikus ją vežios. Vaikinas vardu T, prie VJ „Regitra“ atvyko auksinės spalvos automobiliu Mercedes Benz markės. Kokie buvo uždėti ant to automobilio valstybiniai numeriai, neįsidėmėjo. Su moterimi vardu R. jis surašė pirkimo pardavimo sutartį dviem egzemplioriais. Automobilį pardavė apytiksliai už 1500 Eur (t. 2, b. 1. 108–109).
Iš 2015-10-29 asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. L. atpažino T. J. kaip asmenį, kuris atvyko į VĮ „Regitra“ įforminant pirkimo-pardavimo dokumentus dėl automobilio BMW R. J. vardu (t. 2, b. 1. 110–112).
2015-09-30 apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinis paštas, kuriame yra išsaugotas bendrovės susirašinėjimas su adresatais „(duomenys neskelbtini)“ ir “ (duomenys neskelbtini)“ (įrašytas į CD) (t. 1, b. 1. 50–51).
Iš 2018-02-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad remiantis SODROS duomenimis nustatyta, kad A. P., M. M. ir K. M. nėra dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. 1. 176–177, 180).
Iš 2015-10-13 tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant slaptą sekimą, (duomenys neskelbtini) mieste yra sulaikyti M. S. važiavęs automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavęs automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. I. (t. 6., b. 1. 1).
Iš 2015-10-13 automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad automobilio bagažinėje rastos dvi kartoninės dėžes, apvyniotos „DPD“ juostomis, kuriuose yra 9 vnt. supakuotų „APPLE“ kompiuterių, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ IMEI (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonas „iPhone 4 S“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės laikiklis su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), vokiški valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. 1. 174–177).
2015-10-16 šie kompiuteriai apžiūrėti (priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“) (t. 7, b. 1. 178–192).
2015-11-06 apžiūrėtas M. S. mobilaus ryšio telefonas „iPhone 4 S“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atmintyje yra išsaugotas T. J. kontaktas (t. 5, b. 1. 20–22).
2015-11-06 apžiūrėtas M. S. mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ IMEI (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), naudojama M. S. skambinant kurjeriui R. V., be to, telefone yra išsaugotas kontaktas „M. M.“(t. 8, b. 1. 9–12).
Iš 2017-01-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad SIM kortelės laikiklis (aptiktas M. S. automobilyje), ant kurio yra telefono numeris (duomenys neskelbtini) (šis telefono numeris buvo naudojamas M. S. skambinant kurjeriui R. V.) (t. 8, b. 1. 2–4).
2015-10-13 automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu aptiktas T. J. telefonas „Blackberry“ IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. 1. 7–8).
2015-11-04 apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Blackberry“ IMEI (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad į telefoną buvo dėtą SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2015-09-22 veikė toje pačioje vietoje t. 5, b. 1. 105), kuomet kurjerio S. G. paimti kompiuteriai buvo perduodami M. S. (t. 6, b. 1. 19–23).
2015-10-14 kratos pas M. S. metu buvo rastas ir paimtas draudimo liudijimas „(duomenys neskelbtini)“ (ant jo yra ranka daryti įrašai: „J.“, „A. P.“, „(duomenys neskelbtini)“) ir 3 vnt. banko kortelių (nenustatyto asmens vardu „A. C.“ išduotos dvi „Chase Bank USA“ mokėjimo korteles „Visa Signature“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Visa Signature“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei nenustatyto asmens vardu „F. G.“ vardu išduotą vieną „Bank of America“ (Jungtinių Amerikos Valstijų) mokėjimo kortelę „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini). (8 t., b. 1. 18-23).
2017-01-20 apžiūrėta draudimo liudijimo „(duomenys neskelbtini)“ sutartis (t. 8, b. 1. 29–33).
2017-01-23 apžiūrėtos 3 vnt. kreditinės banko kortelės (t. 8, b. 1. 34–37).
Iš JAV ambasados Estijoje pateiktų tyrimui dokumentų matyti, kad 2013-10-25, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, 11.49:33 val., 11.49:55 val. ir 11.50:05 val., buvo pateikta atsiskaityti „Chase Bank USA“ banko „Visa Signature“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) už prekes 113,58 USD (82,24 Eur) vertės (t. 8, b. 1. 48–52).
2015-10-13 kratos pas T. J. metu rasta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. 1. 176–182).
2017-01-18 apžiūrėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės telefono numeris buvo minimas susirašinėjimuose tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko R. S. ir neva AB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko M. M.). (6 t., b. 1. 184-187)
Iš 2016-01-28 tarnybinio pranešimo (dėl įtariamųjų M. S. ir T. J. nusikaltimų darymo metų naudojamų mobiliųjų telefonų, SIM kortelių išklotinių) matyti, kad M. S. skambino kurjeriui M. L. iš savo asmeninio MRT „iPhone 4S“(t. 5, b. 1. 91–107).
Motyvuojamoji dalis
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo
BK 182 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų.
Pagal BK 190 str. 1 d., turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, yra didelės vertės.
BK 214 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
BK 215 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Dėl M. S. pareikštų kaltinimų pagal BK 182 str. 1 ir 2 dalis
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad visais atvejai kompiuteriai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs bendrovės pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo pasisavinami naudojant tokį patį sukčiavimo modelį, t. y. teikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymus dėl kompiuterių įsigijimo veikiančių bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2015-09-11 atveju) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ (2015-09-17, 2015-09-22 ir 2019-10-13 atvejais) vardu iš specialiai tam tikslui sukurtų elektroninių pašto dėžučių (duomenys neskelbtini) ir prisistatant išgalvotais šių bendrovių atstovų vardais. Vėliau suderinus kompiuterių įsigijimo kiekius ir kainas buvo pasirašomos fiktyvios pirkimo-pardavimo sutartys ir, suderinus prekių atsiėmimo laiką, atsiimti kompiuterių buvo siunčiami pervežimo paslaugas teikiantys kurjeriai (M. J., M. L., S. G. ir R. V.), kurie atvykdavo į sutartą prekybos saloną, pasiimdavo sutartus pirkti kompiuterius, kuriuos atveždavo ir perduodavo T. J. nurodytiems asmenims.
Visais atvejais už kompiuterius nebuvo atsiskaityta.
Kompiuterius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), paėmė kurjeriai M. J. (2015-09-11), M. L. (2015-09-17), S. G. (2015-09-22); iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kurjeris R. V. (2015-10-13).
M. S. parodymai, teikti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu yra nuoseklūs, neprieštaringi, taip pat patvirtinti ir kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamasis pripažino, kad 2015 m. rugsėjo pirmoje pusėje paprašytas T. J. skambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę vadybininkui J., prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu A. P., t. y. asmeniu, kurį T. J., ir teiravosi, kada bus paruošti kompiuteriai. Tačiau tuo metu nežinojo, kad kompiuteriai dėl kurių buvo teirautasi bus pasisavinti sukčiavimo būdu. Taip pat pripažino, kad T. J. prieš 2015-09-22 kompiuterių pasisavinimą paaiškino, jog bus padaryta „varkė“ (kitaip – apgaulė, sukčiavimas), paprašė dėl kompiuterių paėmimo paskambinti į parduotuvę, taip pat susitarti su kurjeriu dėl jų iš parduotuvės atsiėmimo ir perdavimo.
M. S. paskambino T. J. nurodytam kurjeriui S. G., susitarė su juo, kad 2015-09-22 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), bus paimti kompiuteriai, kurie bus atvežti ir perduoti į sutartą vietą. Tokiu būdu kurjeris S. G., 2015-09-22 atvykęs (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę pagal 2015-09-22 išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą, Serija DPC Nr. 215736808, atsiėmė 7 kompiuterius, kurių bendra 10 575,33 Eur vertės, šiuos kompiuterius M. S. nurodymą nuvežė prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) ir perdavė M. S. Vėliau kaltinamasis šiuo kompiuteriu perdavė T. J., už tai gavo sutartą 300 Eur atlygį. Tokias kompiuterių pasisavinimo aplinkybes patvirtina ir liudytojų L. L., S. G. teikti parodymai.
M. S. tai pat pripažino, kad skambino T. J. nurodytam kurjeriui R. V., susitarė su juo, kad 2015-10-13 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), bus paimti kompiuteriai, kurie bus atvežti ir perduoti (duomenys neskelbtini), sutartoje vietoje. Tokiu būdu kurjeris R. V., 2015-10-13 atvykęs į (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę pagal 2015-10-13 išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą, Serija DPC Nr. 215743414, atsiėmė 9 kompiuterius, kurių bendra vertė 11 884,38 Eur, šiuos kompiuterius M. S. nurodymą atvežė į (duomenys neskelbtini), kur jam ir perdavė. Tokias kompiuterių pasisavinimo aplinkybes patvirtina ir liudytojo R. V. teismo posėdžio metu teikti parodymai.
M. S. aptartais 2015-09-22 ir 2015-10-13 kompiuterių pasisavinimo atvejais žinojo, kad už juos nebus atsiskaityta, t. y. jie bus įgyti apgaulės būdu, sukčiaujant. M. S. veikė turėdamas tikslą – gauti už kompiuterių priėmimą iš kurjerių ir jų perdavimą T. J. atlygį.
2015-09-22 ir 2015-10-13 sukčiavimo būdu pasisavintų kompiuterių vertė didesnė negu 250 MGL (250 x 37,66 Eur = 9 415 Eur). Pažymėtina, kad vertinant sukčiavimo būdu įgyto turto vertę vadovautinasi nusikaltimų padarymo metu galiojusiu Vyriausybės 2014-09-03 nutarimu 2015 m. nustatytu baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu, kuris lygus 37,66 Eur. Tokia turto vertės nustatymo taisyklė pateikiama ir teisminėje praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-697/2019).
Teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 str. 3 d.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.).
M. S. ir T. J. 2015-09-22 ir 2015-10-13 sukčiavimo atvejais veikė sutarę kartu, aptarę nusikalstamos veikos kai kurias detales (kompiuterių paėmimą iš kurjerių), veikdami bendra tyčia. Ir jų nors jų veiksmai buvo skirtingi (T. J. organizavo ir įvykdė didesnę dalį nusikalstamos veikos), M. S. paimdamas iš kurjerių kompiuterius ir perduodamas juos T. J. savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikaltimų padarymo, todėl laikytinas bendravykdytoju.
Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad M. S. bendrininkaudamas su T. J. padarė BK 182 str. 2 d. numatytus nusikaltimus.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad jie nepatvirtina, jog M. S. buvo sutaręs su T. J. dėl 2015-09-11 ir 2015-09-17 iš (duomenys neskelbtini) kompiuterių pasisavinimo, o taip pat žinojo, kad jie bus pasisavinti apgaule. Pažymėtina, kad M. S. teisme duoti paaiškinimai yra nuoseklūs, atitinka ikiteisminio tyrimo metu teiktus parodymus. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu M. S. tvirtino, kad tai, jog tai, kad sukčiaujant bus pasisavinti kompiuteriai suvokė tik po to, kai T. J. prieš 2015-09-22 kompiuterių pasisavinimą paaiškino, jog bus padaryta „varkė“ (kitaip – apgaulė, sukčiavimas), prašė kaltinamojo susitikti su kurjeriu ir iš prekybos centro kurjerio paimtus kompiuterius priimti ir perduoti jam (T. J.), už tai pažadėjo ir vėliau sumokėjo 300 Eur. Anksčiau, vieną kartą skambindamas į prekybos centrą, prisistatydamas kitu asmeniu (A. P.) ir teiraudamasis ar yra paruošti kompiuteriai, nesuvokė, jog taip vykdomas sukčiavimas. Taip pat patvirtino, kad tuo metu kai buvo padarytos nusikalstamos veikos, daug bendravo su T. J., kartu leisdavo laiką. Taigi, skambinant dėl ir 2015-09-17 kompiuterių įsigijimo, M. S. telefonu galėjo pasinaudoti ir T. J.
Be to, M. J. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2015-09-11 iš (duomenys neskelbtini) paėmęs kompiuterius atvežė juos ir perdavė prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ laukusiam asmeniui, kuris buvo visai nepanašus į M. S., nes buvo tamsių plaukų ir tamsesnio gymio negu kaltinamasis, mažesnio ūgio. Kurjeris M. L. taipogi patvirtino, kad 2015-09-17 iš (duomenys neskelbtini) paimtus ir tą pačią dieną prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ perduotus kompiuterius priėmęs asmuo buvo žemesnio negu M. S. ūgio, nepanašus į kaltinamąjį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, vien tik T. J., kuris yra pasislėpęs ir paieškomas, ikiteisminio tyrimo metu teiktais paaiškinimais, kad visais atvejais kompiuterius iš kurjerių paėmė M. S., žinodamas, kad už juos nebus sumokėta, kaltinimai negali būti grindžiami. Pažymėtina ir tai, kad T. J. teikti parodymai nepatvirtinti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat prieštarauja aptartiems M. J. ir M. L. teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams, todėl negali būti vertinami kaip patikimi.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvada, kad M. S. kaltė įvykdžius BK 182 str. 1 d. (kompiuterių pasisavinimas sukčiaujant 2015-09-11) ir BK 182 str. 2 d. (kompiuterių pasisavinimas sukčiaujant 2015-09-17) numatytas nusikalstamas veikas nėra įrodyta, todėl jis šių kaltinimų atžvilgiu išteisintinas Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu.
Dėl M. S. pareikštų kaltinimų pagal BK 214 str. 1 d. ir BK 22 str., 215 str. 1 d.
2015-10-14 kratos protokolas patvirtina, kad pas M. S. kratos metu, be kita ko, buvo surastos ir paimtos 3 banko kortelės – nenustatyto asmens vardu „A. C.“ išduotos dvi „Chase Bank USA“ mokėjimo kortelės „Visa Signature“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Visa Signature“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei nenustatyto asmens vardu „F. G.“ vardu išduotą vieną „Bank of America“ (Jungtinių Amerikos Valstijų) mokėjimo kortelė „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini).
Teisminio nagrinėjimo metu M. S. aiškino, kad bankinio mokėjimo korteles gavo iš T. J. 2013 m., jas laikė pas save suvokdama, kad tai yra elektroninės mokėjimo priemonės, kuriomis neturėjo jokio teisėto pagrindo disponuoti.
BK 214 str. 1 d. numatytos veikos objektyvieji požymiai (neteisėtas elektroninių mokėjimo priemonių įgijimas, laikymas, perdavimas ir kt.) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.
Teisminėje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad atitinkame BK straipsnyje nurodomos alternatyvios veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Dėl to konstatuojant, kad buvo padarytos kelios veikos, turi būti nustatytas kiekvienos jų padarymo faktas baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Šis imperatyvas kildinamas inter alia iš baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui. Veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad M. S. minėtų bankinių kortelių įsigijimo aplinkybės (gavimas ar įsigijimo laikas ir kt.) nebuvo nustatinėjamos. Todėl šis BK 214 str. 1 d. nurodytas nusikalstamos veikos požymis – neteisėtas elektroninių mokėjimo priemonių įsigijimas iš T. J. – šalintinas iš jam pateiktų kaltinimų, tačiau tai nekeičia kaltinamojo padarytos veikos kvalifikavimo.
Atsižvelgus į tai pripažintina, kad M. S. neteisėtai disponuodamas svetimomis elektroninio mokėjimo priemonėmis padarė BK 214 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
JAV ambasados Estijoje pateiktame rašte nurodyta, kad 2013-10-25, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, 11.49:33 val., 11.49:55 val. ir 11.50:05 val., buvo pateikta atsiskaityti „Chase Bank USA“ banko „Visa Signature“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) už 113,58 USD (82,24 Eur) vertės prekes.
Taigi, jokių kitų neteisėtų atsiskaitymų minėto banko kortele 2013 m. nebuvo inicijuojama.
Žemesnės instancijos teismas
M. S. pripažino, kad bandė bankine kortele atsiskaityti, tačiau to padaryti nepavyko, nes jos buvo užblokuotos.
Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad būtent M. S. 2013-10-25, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), 11.49.33 val., 11.49.55 val. ir 11.50.05 val., pateikė vardu išduotą „Chase Bank USA“ banko „Visa Signature“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitymui, t. y. bandė neteisėtai inicijuoti finansinę operaciją. Atsiskaityti M. S. nepavyko dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes kortelė buvo blokuota. Todėl savo veikos M. S. nebaigė dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad tokiais veiksmais M. S. padarė BK 22 str., 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Bausmių skyrimo ir bendrininimo, kardomųjų priemonių tolimesnio taikymo motyvai
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 2 sunkius baigtus ir 2 apysunkius nusikaltimus, iš kurių vienas baigtas), motyvus ir tikslus, kaltės formą (veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis M. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl savo neteisėtų veiksmų gailisi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
M. S. visas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Be to, BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkaujant su kitu asmeniu, iš savanaudiškų paskatų ir šios aplinkybės taipogi sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 3, 13 p.).
Taip pat įvertintina, ir ta aplinkybė, jog M. S. BK 182 str. 2 d. nusikaltimų atveju nors ir veikė, kaip vykdytojas, jo vaidmuo buvo antraeilis. BK 215 str. 2 d. numatytas nusikaltimas buvo nebaigtas dėl ne nuo kaltinamojo priklausančių veiksmų.
Byloje esančiais įrodymais jokių kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas M. S. bausmes teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 9, b. l. 35); dirba (darbe charakterizuojamas teigiamai kaip darbštus, pareigingas, draugiškas, paslaugus, laiku ir atsakingai atliekantis darbo užduotis) (t. 9, b. l. 140), yra vedęs (t. 9, b. l. 141), augina mažametę dukrą (t. 9, b. l. 137).
Pažymėtina, kad M. S. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis teismo pripažintas kaltu, pilnai pripažino. Kita vertus, tik atlikus pilną įrodymų tyrimą ir ištyrus visus byloje esančius įrodymus, dalis kaltinimų nepasitvirtino. Ta procesinė situacija, kai buvo atliktas pilnas byloje esančių įrodymų tyrimas, nepriklausė nuo M. S. bylos nagrinėjimo metu išreikštos pozicijos bei parodymų, ir į ją negalima neatsižvelgti ta prasme, jog buvo paneigta galimybė taikyti BK 64¹ str. nuostatas, mažinant skirtinos bausmės dydį 1/3 dalimi.
Teismas, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis ir įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant M. S. atitinkamų straipsnių dalių sankcijose numatytas bausmes:
1) už BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo (2015-09-22 kompiuterių įsigijimas sukčiavimo būdu) padarymą – 2 metų laisvės atėmimo bausmę;
2) už BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo (2015-10-13 kompiuterių įsigijimas sukčiavimo būdu) padarymą – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
3) už BK 214 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
3) už BK 22 str. 215 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
M. S. paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 1, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis: 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. 10 mėnesių laisvės atėmimo; 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (pagal BK 214 str. 1 d.) dalį, t. y. 3 mėnesius laisvės atėmimo; 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (pagal BK 22 str., 215 str. 1 d.) dalį, t. y. 3 mėnesius laisvės atėmimo. Tokiu būdu M. S. skirtina subendrinta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
M. S. 2016-04-01 nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 8, b. 1. 148) – paliktinos nepakeistos, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos
Dėl M. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo
BK 75 str. redakcijoje (įsigaliojo 2017-10-07 ir galiojančioje šio nuosprendžio priėmimo metu) nėra numatyta galimybė asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kita vertus, BK 75 str. redakcijoje, galiojusioje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06, be kita ko, buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
BK 3 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Be to, Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarime Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 16 p. teismams išaiškinta, kad, jeigu per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo iki bylos išnagrinėjimo baudžiamasis įstatymas pasikeičia ne vieną, o du ar daugiau kartų, teismai privalo išspręsti galiojusio ir vėliau netekusio galios (tarpinio) įstatymo taikymo klausimą.
Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad M. S. skirtina galutinė 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir jis atitinka BK 75 str. redakcijoje, galiojusioje nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06 ir kuri yra švelnesnė kaltinamojo atžvilgiu, įtvirtintą bausmės vykdymo atidėjimo kriterijų, būtina įvertinti, ar M. S. gali būti atidėtas paskirtos bausmės vykdymas.
Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 str. nuostatos nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt). Šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant, ar nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
M. S. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pilnai pripažino, savo veiksmus vertino kritiškai, gailėjosi. Byloje esantys įrodymai liudija, kad M. S. augina mažametį vaiką (t. 5, b. l. 171–175). Teismui pateiktoje charakteristikoje M. S. apibūdinamas tik teigiamai, kaip darbštus, pareigingas, draugiškas, paslaugus, laiku atliekantis pavestas užduotis darbuotojas.
Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant M. S. paskirtos bausmės vykdymą, nustatant 2 metų 6 mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, paskiriant BK 75 str. 2 d. 5, 8 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar būti be pažeidimų registruotam darbo biržoje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teismo vertinimu, bausmės M. S. paskirtos bausmės tikslus padės pasiekti BK 67 str. 2 d. 4 p., numatyta baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą – paskyrimas.
M. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-10-13 14.34 val. iki 2015-12-01 14.30 val. (t. 7, b. 1. 167–168, 169–171, t. 8, b. 1. 122–124, 136–138, 145–147). Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1p. a) pap., 66 str., šis sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, 1 sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai, tuo atveju jeigu paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų atliekama realiai.
Dėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio, procesų išlaidų atlyginimo
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalo atlyginimo (t. 1, b. 1. 152–157), kurį tikslinama ir galutiniai formuluodama ieškinio reikalavimus 2019-01-19 pateiktame rašte prašė priteisti iš nusikaltimus padariusių asmenų 11 742,78 Eur patirtai žalai atlyginti. Tiek teismui pateiktame galutiniame ieškinio tikslinime, tiek teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovo paaiškinimuose akcentuojama, kad padaryta žala turi būti apskaičiuojama, o ir ieškinyje apskaičiuota, be PVM.
Kaltinamasis atsako tik už savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. M. S. dėl 2015-09-11 2015-09-17 įvykdytų sukčiavimų išteistinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo šių nusikaltimų padaryme, o teisiamas dėl 2015-09-22 ir 2015-10-13 įvykdytų sukčiavimų.
2015-10-13 sukčiavimo būdu įgyti kompiuteriui grąžinti civilinei ieškovei. Iš 2015-09-22 sukčiavimo būdu įgytų kompiuterių, nurodytų PVM sąskaitoje faktūroje Serija DPC Nr. 215736808 (t. b. l. 24), civilinei ieškovei, kaip ir patvirtino jos atstovas teisminio nagrinėjimo metu, buvo grąžinti 4 kompiuteriai, kurių kiekvieno kaina 900,60 EE; bendra jų vertė – 3 602,40 Eur (be PVM). Bendra minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodytų 7 kompiuterių vertė lygi 8 739,94 Eur (be PVM).
Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad dėl 2015-09-22 sukčiavimo būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytų kompiuterių civilinei ieškovei buvo padaryta 5 137,54 Eur žala (8 739, 94 Eur – 3 602,40 Eur = 5 137, 54 Eur).
Atsižvelgus į tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkintinas iš dalies ir jos naudai iš M. S. priteistina 5 137, 54 Eur nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Pažymėtina ir tai, kad byloje yra pareikšti ir civiliniai ieškiniai asmenų, vėliau įsigijusių sukčiavimo būdu įgytus kompiuterius iš T. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą bylą. Byloje nėra duomenų, kad M. S. neteisėtai įgytais kompiuteriais disponavo, jais prekiavo ir gavo iš to naudos. Todėl nagrinėjamoje byloje minėtus kompiuterius įsigiję asmenys nėra pripažinti nukentėjusiaisiais, o jų ieškiniai ir nenagrinėtini.
Dėl automobiliams taikyto laikinojo nuosavybės teisių apribojimo
2015-10-16 prokuroro nutarimu buvo laikinai apribota įtariamojo M. S. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. 1. 155–156), apribojimo terminas pratęstas iki 2019-04-27 (t. 8, b. 1. 174, 184, 188, 192, 196, 200; t. 9, b. 1. 3, 7, 120–121, t. 10 b. l. 58–59).
Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
VĮ „Regitra“ duomenimis M. S. padarytų nusikalstamų veikų padarymui naudotas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2015-10-03 priklauso pačiam kaltinamajam (t. 8 b. l. 116). Atsižvelgus į tai, kad automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas M. S. padarytų nusikalstamų veikų vykdymo metu, jis laikytinas nusikaltimo priemone ir konfiskuotinas, o jam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.
2015-10-16 prokuroro nutarimu buvo laikinai apribota R. J. nuosavybės teisė į jos vardu registruotą automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. 1. 14–15, 69–70), teismo nutartimis apribojimo terminas pratęstas iki 2019-04-27.
Kita vertus, teisme išnagrinėtoje baudžiamojo byloje buvo išnagrinėtos tik M. S. padarytos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jam taikyta baudžiamoji atsakomybė. Automobilio BMW X5 M. S. nevaldė, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuris nusikaltimų daryme nedalyvavo.
Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo tęsti automobiliui BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą nuosavybės teisių apribojimas, todėl ši priemonė panaikintina įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.
Dėl atstovavimo išlaidų
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad už advokatų kontoros Ginkus ir Partneriai paslaugas buvo sumokėta 1 089 Eur ir 211,75 Eur (iš viso 1 300,75 Eur). Šią sumą pagrindė pateikdami paslaugų, suteiktų klientui, laiko apskaitas, AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymo kopijas (t. 9, b. l. 41–44, 97–99).
Teismas, atsižvelgęs į bylos apimtį, jos nagrinėjimo trukmę bei spręstinų klausimų sudėtingumą sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos 1 300,75 Eur atstovavimo išlaidos yra pagrįstos suteiktomis teisinėmis paslaugomis (atstovavimu teisme, ieškinio surašymu), todėl priteistinos iš M. S. (BPK 106 str. 2 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 115–116 str., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 2 p., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
1) kaltintą Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu (2015-09-11 epizodas), išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;
2) kaltintą Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymu (2015-09-17 epizodas), išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;
3) pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (2015-09-22 epizodas) ir paskirti jam už tai 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;
4) pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (2015-10-13 epizodas) ir paskirti jam už tai 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
5) pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam už tai 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
6) pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 22 str., 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam už tai 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
M. S. paskirtas bausmes subendrinti taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo; 4 (ekturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės (pagal BK 214 str. 1 d.) dalį, t. y. 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo; 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės (pagal BK 215 str. 1 d.) dalį, t. y. 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo – ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. (redakcijos, galiojusios nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06), M. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant Baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 5, 8 p. numatytus įpareigojimus:
1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar būti be pažeidimų registruotam darbo biržoje;
2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Realiu bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1p. a) pap., 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti jo nuo 2015-10-13 14.34 val. iki 2015-12-01 14.30 val. laikinajame sulaikyme (suėmime) išbūtą laiką.
Paskirti M. S. Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 4 d.numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 2 metus atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini) nusikaltimu padarytą 5 137, 54 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto trisdešimt septynių eurų 54 ct) turtinę žalą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 str. 2 d. konfiskuoti M. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Šiam automobiliui taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam automobiliui BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
M. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistas, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.
Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš M. S. priteisti 5 137, 54 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 54 ct) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Priteisti civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš M. S. 1 300,75 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų 75 ct) atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.