Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Z. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, suinteresuotas asmuo – A. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja su A. Z. kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini)mėn., nuo to momento joks bendras ūkis nebuvo vedamas, ir kiekviena iš šalių gyveno savarankišką asmeninį gyvenimą, kurį asmeniškai sau ir tvarkėsi, šalys nuo to momento visiškai nebendravo, jokio ryšio nepalaikė ir viena apie kitą jokių žinių neturėjo, prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo to momento kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo (duomenys neskelbtini)mėn. Kaip jau minėta pareiškėjos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, pastatą - tvartą ir pastatą - lauko virtuvę, registruotos 2007 m. birželio 29 d. pagal išrašą iš ūkininkų knygų Nr. 119, o nuosavybės teisė į pastatą – sandėlį registruota 2015-08-05 pagal 2015 m. liepos 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 2, taigi pareiškėjos nuosavybė yra atsiradusi po (duomenys neskelbtini)mėn. Nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini) mėn., bei sprendžiant šalių turtinius klausimus, nustatytina, kad nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)., yra pareiškėjos asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalintinas.

2020 m. lapkričio 16 d. pareiškėja, šalindama pareiškimo trūkumus, pateikė teismui valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro tarnybos 2020 m. lapkričio 9 d. pažymą, kuria informuojama, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registras A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini)asmens kodo neturi, taip pat duomenų apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Kadangi A. Z. asmens kodo neturi, tai reiškia, kad jis neturi ir niekada nebuvo išsiėmęs ir Lietuvos Respublikos piliečio paso, nes priešingu atveju jam turint Lietuvos Respublikos piliečio pasą, duomenys apie asmens kodą būtų buvę registruoti valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro tarnybos registre. Darytina išvada, kad jo vardu jokio turto valstybės įmonės Regitra sistemoje ir negalėtų būti registruota, kadangi neturint Lietuvos Respublikos piliečio paso (neturint asmens kodo), joks turtas asmens vardu negali būti užregistruotas.

Suinteresuotam asmeniui A. Z. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai viešo paskelbimo internetiniame tinklapyje www.teismai.lt būdu, pasiūlant per 14 dienų pateikti atsiliepimą į pareiškimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo A. Z. susituokė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 271. Šalys santuokos metu vaikų nesusilaukė, jokio registruotino kilnojamojo turto neįgijo. 2011 m. rugsėjo 12 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-91/2011, A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini)asmens kodas - nežinomas, kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pripažintas nežinia kur esančiu. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodo neturi, duomenų apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą nėra.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėja 2007 m. birželio 29 išrašo iš ūkinių knygų Nr. 119 pagrindu įteisino pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-1139-6786, pastatą - tvartą, unikalus Nr. 4400-1139-6802, ir lauko virtuvę, unikalus Nr. 4400-1139-6824, 2015 m. liepos 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 2 pagrindu įregistravo pastatą sandėlį, unikalus Nr. 4400-2629-2744, esančius (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 20 d. apskrities viršininko sprendimo Nr. 48-11616-11716 bei 2020 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 677ŽM pagrindu įregistruota žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybė. Teismas sprendžia, kad įgytas nekilnojamasis turtas: 2020 m. spalio 20 d. apskrities viršininko sprendimo Nr. 48-11616-11716 bei 2020 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 677ŽM pagrindu įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tarp sutuoktinių nedalinamas ir yra pareiškėjos E. Z. asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), likusį turtą pareiškėja, būdama su suinteresuotu asmeniu A. Z. įgijo santuokoje.

Dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu

CK 3.55 straipsnio 1 dalis nurodo keturis atvejus, kai santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukta supaprastinta tvarka, tai yra ypatingąją teisena (CPK 539 straipsnis): 1) jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus; 2) vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje; 3) jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu; 4) jeigu vienas sutuoktinis ilgiau nei vienus metus atlieka laisvės atėmimo bausmę už netyčinį nusikaltimą.

Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 271. Šalys santuokos metu vaikų nesusilaukė, jokio registruotino kilnojamojo turto neįgijo, kadangi jokio santuokinio bendro gyvenimo nevedė, jokio bendro ūkio netvarkė nuo (duomenys neskelbtini). Taip pat neprašo išlaikymo priteisimo ir iš A. Z.. Jokių kreditorinių įsipareigojimų nei bendrų nei asmeninių neturi. Nurodo, kad sutuoktiniai po santuokos sudarymo kartu gyveno gana trumpą laiką (vos pora mėnesių), iš esmės jokių santykių tarp jų nebuvo, kadangi A. Z. vedė netinkamą gyvenimo būdą, nuolat girtavo, namuose nebūdavo, dėl ko bendras šalių gyvenimas nebuvo galimas. Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) apie A. Z. nieko nežino, jo niekada nuo to laiko nėra mačiusi ir apie jį nieko nėra girdėjusi. Šios aplinkybės nurodytos ir 2011 m. rugsėjo 12 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-377-91/2011, kuriuo A. Z. pripažintas nežinia kur esančiu. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjos E. Z. ir suinteresuoto asmens A. Z. santuoką nutraukti vieno sutuoktinio prašymu, kai vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu (CK 3.55 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Po santuokos nutraukimo pareiškėjai jos prašymu paliekama pavardė „Z.“, suinteresuotam asmeniui po santuokos nutraukimo paliekama pavardė „Z.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja išlaikymo sau iš sutuoktinio nereikalauja. Byloje nenustatyta, kad išlaikymas šalims yra reikalingas (CK 3.72 straipsnis).

Pareiškėja nurodo, kad santuokoje jokio registruotino kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi. Vadovaujantis valstybės įmonės „Regitra“ pažyma, pareiškėjos vardu nuosavybės teisės į kelių transporto priemones neįregistruotos. Vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro tarnybos duomenimis, suinteresuotas asmuo A. Z. asmens kodo neturėjo, dėl ko valstybės įmonėje „Regitra“ negalėjo būti užregistruotos nuosavybės teisės. Bylos duomenimis kito santuokoje dalintino turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šalys neįgijo. Duomenų apie šalių kreditorinius įsipareigojimus nėra, todėl teismas dėl šių klausimų nutraukiant santuoką nepasisako.

Dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių teisėms ir nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Pareiškėja prašo teismo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nustatyti, jog santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo (duomenys neskelbtini)mėnesio. Pagal CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatas, sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Pareiškėjos nuosavybės teisės valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre į pastatą - gyvenamąjį namą, pastatą - tvartą ir pastatą - lauko virtuvę, registruotos 2007 m. liepos 26 d. pagal 2007 m. birželio 29 d. išrašą iš ūkininkų knygų Nr. 119, o nuosavybės teisė į pastatą – sandėlį registruota 2015 m. rugpjūčio 5 d. pagal 2015 m. liepos 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 2, taigi pareiškėjos nuosavybė yra atsiradusi po (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė (duomenys neskelbtini)mėn., bei sprendžiant šalių turtinius klausimus, pareiškėja teismo prašo pripažinti, kad nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalintinas.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, atkreipusi dėmesį į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantamos CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) vadovaudamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 dalies, 3.90 straipsnio taisyklėmis.

CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė, ir sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti šią prezumpciją. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 str. turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad norint pripažinti turtą asmenine nuosavybe, turi būti pagrindai, išdėstyti CK 3.89 straipsnyje.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjai būnant santuokoje su suinteresuotu asmeniu A. Z., registre pareiškėjos vardu buvo registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pagal valstybės įmonės Registro centro duomenis pastato – gyvenamojo namo statybos metai yra 1978 m. Kaip matyti iš pridedamo 1978 m. kovo 21 d. leidimo Nr. 4 statybai, leidimas yra išduotas pareiškėjos motinai A. O.. Kad pareiškėja iki santuokos sudarymo buvo E. A., patvirtina pareiškėjos teismui pateiktas gimimo liudijimas. Taigi iš leidimo statybai matyti, kad namas buvo statomas pareiškėjos motinos. Iš pareiškėjos pateikto gyvenamojo namo projekto matyti, kad projekto užsakovas ir statytojas yra pareiškėjos motina O. A.. Taip pat iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad vadovaujantis leidimu statybai ir projektu buvo atlikta pareiškėjos motinai O. A. priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcija, t. y. buvo rekonstruojamas gyvenamasis namas, prie esamo vieno aukšto medinio namo pristatant priestatą. Kaip matyti iš valstybės įmonės Registro centro duomenų, pareiškėjos vardu registruotas pastatas - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytas 1964 m., pagal pareiškėjos nurodytą, taip pat pareiškėjos tėvų, tuo tarpu pareiškėjos santuoka su A. Z. sudaryta (duomenys neskelbtini) (po dešimties metų). Lauko virtuvė taip pat jau buvo pastatyta jos tėvų iki pareiškėjos santuokos sudarymo (statyta (duomenys neskelbtini)), kadangi kaip pareiškėja nurodo, tai buvo pareiškėjos tėvų sodyba ir jie ją sau statėsi, kartu su gyvenamuoju namu, kuris 1978 m. jų pačių pagal jiems išduotą statybos leidimą ir buvo rekonstruotas. Iš bylos duomenų, įvertinus rašytinius įrodymus matyti, kad aukščiau minėtas turtas pareiškėjai liko po jos tėvų mirties ir jos nuosavybė buvo įregistruota pagal įrašus namų ūkio knygose, ką patvirtina pažyma apie E. Z. pastatus. Pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pasistatytas pačios pareiškėjos, kurį pareiškėja pradėjo statyti 2008 m. ir baigė statyti 2015 m. , kaip pareiškėja nurodo, statytas jos asmeniniams poreikiams tenkinti, jo statybos metu 2011 m. rugsėjo 12 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-91/2011 A. Z. pripažinus nežinia kur esančiu.

Teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, nustatė, kad visas minėtas nekilnojamasis turtas buvo nuosavybės teisėmis Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas pareiškėjos vardu, jai negyvenant su suinteresuotu asmeniu A. Z. ir nevedant bendro ūkio. Byloje suinteresuotas asmuo neįrodinėjo ir nepateikė duomenų apie tai, kad iš esmės būtų prisidėjęs prie aptariamo nekilnojamojo turto pirkimo, jo pagerinimo ar asmeninių lėšų panaudojimo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, sprendžia, kad pareiškėjos E. Z. ir suinteresuoto asmens A. Z. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, byloje nustačius aplinkybę, kad šalys (duomenys neskelbtini) liovėsi gyventi kartu ir nuo to laiko bendro ūkio netvarkė, pareiškėjos vardu valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nekilnojamasis turtas įregistruotas sutuoktiniams kartu negyvenant, nesant byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo minėtą nekilnojamąjį būtų pagerinęs ar panaudojęs asmenines lėšas, dėl ko pareiškėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra pripažintinas pareiškėjos E. Z. asmenine nuosavybe.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nutraukti pareiškėjos E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 271, vieno sutuoktinio prašymu.

Po santuokos nutraukimo pareiškėjai E. Z. palikti pavardę „Z.“, suinteresuotam asmeniui A. Z. po santuokos nutraukimo palikti pavardę „Z.“.

Nustatyti, jog pareiškėjos E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini)mėnesio.

Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Paskelbti viešo paskelbimo internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą apie tai, kad „Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2020 m. gruodžio 21 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-7470-985/2020 pagal pareiškėjos E. Z. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, suinteresuotas asmuo A. Z., kuris teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu“.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą, bei Vedybų sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.