Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės atstovės nuomone, bausmės atlikimo metu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiškėjui bausmės atlikimo metu nėra siekiama pabloginti laikymo sąlygas ar kitaip pakenkti pareiškėjo interesams.

Iš byloje esančių įrodymų taip pat negalima konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių tiesioginių ar netiesioginių, subjektyvių ar objektyvių įrodymų dėl neva jam atsiradusių vidinių psichologinių išgyvenimų bei dvasinių skausmų. Pagal MK Resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 19 d. pažymą „Apie nuteistojo P. A. kreipimąsi į psichologus“ Nr. RV-20-4636, nuo 2023-09-25 iki 2024-06-05 jis nesikreipė į įstaigos psichologus dėl to, kad 2023-09-24 vakarienės metu dėl įvykusio incidento negavo maitinimo, ko pasėkoje buvo pažemintas, išvadintas necenzūriniais žodžiais, patyrė dvasinį skausmą, pažeistas jo orumas, patyrė psichologinį smurtą. Remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2024- 06-14 pažyma „Dėl duomenų apie nuteistojo P. A. sveikatos būklę“ pareiškėjas dėl 2023- 09-24 įvykusio incidento į Marijampolės kalėjimo sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė.

Neturtinės žalos priteisimas negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimas yra nukreiptas į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, kurių pareiškėjas neįrodė, o pateikta psichologės pažyma patvirtina, kad pareiškėjas nepatyrė jokių neigiamų išgyvenimų ar padarinių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, t. y. dėl to, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 24 d. negavo vakarienės ir patyrė įžeidinėjimus iš maisto dalintojo.

Dėl skundo tapatumo

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas dėl ginčo dalyko yra teikęs skundą Regionų administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. 11-2777-423/2024, kurioje Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą teismas tenkino iš dalies. Taigi, atsakovė galimai kelia klausimą dėl tapataus skundo pateikimo šioje byloje.

Visų pirma pažymėtina, kad nors atsakovė galimai ir kelia klausimą dėl pateikto tapataus skundo šioje byloje, tačiau šiuo pagrindu bylos nutraukti neprašo.

Antra, kaip matyti iš minėtoje administracinėje byloje Nr. I1-2777-423/2024 priimtų 2023 m. lapkričio 9 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. nutarčių dėl skundo trūkumų pašalinimo, pareiškėjas P. A. nurodytoje ankstesnėje byloje pirminiame skunde prašė priteisti iš valstybės 20 000 Eur sumą ir papildomai 400 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl incidento valgykloje, tačiau šalindamas šio skundo trūkumus, patikslintame 2024 m. gruodžio 27 d. skunde, suformulavo tik vieną galutinį reikalavimą toje byloje - dėl 20 000 Eur neturtinės žalos iš priteisimo. Tuo tarpu reikalavimo dėl 400 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl incidento valgykloje, pareiškėjas išnagrinėtoje administracinėje byloje nereiškė. Šis patikslintas skundas ankstesnėje byloje buvo priimtas 2024 m. sausio 4 d. teismo nutartimi ir išnagrinėtas priimant 2024 m. gegužės 14 d. teismo sprendimą Nr. I1-2777-423/2024, kuriame nebuvo nagrinėtas klausimas dėl incidento valgykloje.

Taigi, ginčas dėl 400 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl incidento valgykloje, nebuvo nagrinėjamas išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I1-2777-423/2024, todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktas skundas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų 2023 m. rugsėjo 24 d. negavus vakarienės ir patyrus įžeidinėjimus iš maisto dalintojo, nėra tapatus išnagrinėtam administracinėje byloje Nr. I1-2777-423/2024.

Dėl žalos atlyginimo teisinio reguliavimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Dėl vakarienės išdavimo

Pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia tuo, kad 2023 m. rugsėjo 24 d. negavo vakarienės ir buvo įžeidinėjamas maisto dalintojo.

Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose nustato Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės).

Maitinimo organizavimo taisyklių 22 p. nustato, kad nuteistieji maitinami kalinimo įstaigos valgykloje arba gamybiniame objekte specialiai tam skirtoje patalpoje dienotvarkėje nustatytu laiku pagal kalinimo įstaigos direktoriaus patvirtintą būrių (skyrių) ir brigadų nuteistųjų maitinimo grafiką.

Maitinimo organizavimo taisyklių 25 p. nustato, kad nuteistųjų maitinimosi metu valgykloje pagal patvirtintą grafiką privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, būrių viršininkai (auklėtojai) ir prižiūrėtojai.

Remiantis byloje pateikta Marijampolės kalėjimo nuteistųjų, laikomų būryje Nr. 11, dienotvarke, matyti, kad nuteistųjų vakarienė yra nuo 18.45 val. iki 19.00 val.

Atsakovės atstovė į bylą pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2023 m. rugsėjo 24 d. pareigūnų R. M. ir V. G. tarnybinius pranešimus Nr. PŽ-20/1499 ir Nr. PŽ-20-1500, kuriuose nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 24 d. apie 19.25 val. gyvenamos zonos apėjimo metu užėjus į nuteistųjų valgyklos pagalbines patalpas buvo sulaikyti du nuteistieji, 5 ir 30 būrių, nuo kurių buvo juntamas iš tolo kvapas, panašus į alkoholio, nerišliai kalbėjo. Įtarus, jog nuteistieji gali būti apsvaigę, jie buvo sulaikyti ir atvesti į budėtojų dalį neblaivumo nustatymui alkoholio matuokliu. Nuteistiesiems nustatytas 2.08 promilių ir 1.84 promilių girtumas. Atsakovės atstovė nurodė, kad dėl minėto įvykio nuteistiesiems skirtos drausminės nuobaudos.

Maitinimą Marijampolės kalėjime organizuojančios UAB „Niklita“ 2023 m. spalio 13 d. atsakyme į skundą nurodoma, kad rugsėjo 24 d. vakarienės metu maisto daviniai buvo paruošti laikantis nustatytų reikalavimų, tačiau, virėjai išėjus patikrinti, kaip vyksta maitinimo paslaugos kitame sektoriuje, grįžusi ji rado sumaištį, kurią kėlė galimai keli apsvaigę virtuvėje dirbantys darbuotojai (nuteistieji/suimtieji). Dėl to teko 10-15 min. stabdyti maisto davinių dalinimo teikimą. 19.05 val. pradėjus maitinimą, į virtuvę užėjo įstaigos atsakingas pareigūnas, kuris nei dėl maisto kokybės, nei normų neatitikimo pažeidimų neužfiksavo. Tuomet, maisto davinių dalinimo metu, kilo konfliktas, kadangi vienas nuteistasis/suimtasis į virtuvės pusę metė puodelį su pienu, dėl ko kilo konfliktas dėl pačių nuteistųjų/suimtųjų. Tolimesnių veiksmų ėmėsi įstaigos atsakingi pareigūnai. Taip pat atsakyme nurodoma, kad sumaištį kėlę darbuotojai (nuteistieji/suimtieji) buvo atleisti iš darbo.

Atsakovės atstovė atsiliepime patvirtino, kad dėl įvykusio incidento valgykloje atsakingų pareigūnų leidimu buvo leista pratęsti maitinimo laiką nuteistiesiems.

Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad 2023 m. rugsėjo 24 d. vakarienė nuteistiesiems buvo išduota, nes teismo posėdžio metu patvirtino, kad 19.05 val. jam išeinant iš valgyklos rašyti skundo kiti nuteistieji liko valgykloje ir jis nežino, kad jie būtų nepavalgę vakarienės. Atsakovės atstovė patvirtino, jog po incidento valgykloje maitinimas buvo pratęstas papildomam laikui.

Įvertinus byloje esančius duomenis ir pareiškėjo paaiškinimus teismas konstatuoja, jog pareiškėjas pats nusprendė nelaukti maitinimo vakarienės metu dėl to, kad maisto išdavimas vėlavo dėl virtuvėje kilusios sumaišties ir dėl maisto dalintojų elgesio, tačiau Marijampolės kalėjimo pareigūnų ir administracijos neteisėtų veiksmų šioje situacijoje nėra, nes incidentas buvo išspręstas nedelsiant, kalti dėl jo nuteistieji buvo nubausti, o maitinimas buvo pratęstas ir pareiškėjui nebuvo apribota teisė ir galimybė pavakarieniauti.

Teismas pažymi, kad vakarienė nuteistiesiems buvo paruošta ir galiausiai, nors šiek tiek ir vėluojant pagal nustatytą dienotvarkės laiką, tačiau buvo išduota. Tuo tarpu atsakomybė dėl vėluojančio maisto išdavimo tenka virtuvėje maisto dalintojais dirbusiems nuteistiesiems, kurie, pažeisdami Bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 50 straipsnio 2 dalies 3 punktą, draudžiantį vartoti alkoholinius gėrimus, maisto dalinimo metu buvo neblaivūs ir sutrikdė virtuvės darbą. Šių nuteistųjų neteisėtus veiksmus nedelsiant nutraukė vakarienės metu dirbę pareigūnai ir už pažeidimus drausminėmis nuobaudomis nubaudė Marijampolės kalėjimo viršininkas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas Marijampolės kalėjimo veiksmuose organizuojant ir prižiūrint maitinimą neteisėtų veiksmų neįžvelgia, nes maisto išdavimą sutrikdė ne pareigūnai, o patys nuteistieji, dirbantys virtuvėje. Marijampolės kalėjimo darbuotojai maisto neruošia ir maitinimo metu nuteistiesiems neišduoda, o šį procesą tik organizuoja ir prižiūri. Todėl Marijampolės kalėjimo veiksmų teisėtumas vertinamas tuo aspektu, ar maitinimas buvo užtikrintas ir maitinimo procesas tinkamai prižiūrėtas.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, vakarienė nuteistiesiems buvo ir pagaminta, ir išduota, o dėl nežymaus vėlavimo išduoti maistą kalti buvo virtuvėje maisto dalintojais dirbę nuteistieji. Pastarųjų daromus pažeidimus, sutrikdžiusius maisto išdavimą, nedelsiant nutraukė ir maisto išdavimą pratęsė atsakingi Marijampolės kalėjimo pareigūnai, o dėl to, kad pareiškėjas nelaukė kol pareigūnai išspręs sutrikdyto maisto išdavimo pratęsimo klausimą ir išėjo iš virtuvės nėra atsakinga Marijampolės kalėjimo administracija, nes tai buvo paties pareiškėjo laisvas pasirinkimas atsisakyti palaukti vakarienės kol bus išspręstas nurodytas incidentas.

Kadangi pareiškėjui nebuvo atsisakyta išduoti maistą vakarienės metu, nebuvo ribojamos galimybės pavalgyti šiek tiek vėliau ir kilęs incidentas dėl vėlavimo išduoti maistą buvo išspręstas nedelsiant, tačiau pareiškėjas pats nepasinaudojo galimybe pavakarieniauti, teismas konstatuoja, kad neteisėtų Marijampolės kalėjimo pareigūnų veiksmų šioje situacijoje nėra.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jis buvo įžeidinėjamas, ant jo buvo šaukiama, teismas konstatuoja, jog tai nėra pagrindas reikalauti neturtinės žalos iš valstybės, nes šiuos veiksmus atliko ne pareigūnas(ai), o kitas nuteistasis, dirbęs maisto dalintoju. Todėl savo teises dėl įžeidimo pareiškėjas gali ginti reikšdamas pretenzijas ir reikalavimus jį įžeidusiam nuteistajam. Tuo tarpu Marijampolės kalėjimo administracija negali būti atsakinga už nuteistųjų tarpusavio bendravimo etiką ir pobūdį ir turi pareigą tik kontroliuoti, jog nuteistieji nedarytų pažeidimų ir laikytųsi vidaus tvarkos taisyklių.

Kadangi Marijampolės kalėjimo administracija nubaudė minėtus nuteistuosius už sukeltą incidentą valgykloje, tai konstatuoti neteisėtus valstybės veiksmus dėl pareiškėjo patirtų įžeidinėjimų iš kito nuteistojo pusės nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad Marijampolės kalėjimo administracijos veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų, tokių sąlygų vertinimas yra beprasmis.

Be to, akivaizdu ir tai, kad vienos vakarienės nepavalgymas dėl savo mažareikšmiškumo apskritai nevertintinas kaip tokio masto nepatogumas, kuris būtų vertinamas kaip neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 yra išaiškinęs, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Nagrinėjamu atveju vien tai, kad pareiškėjas nepavalgė vienos vakarienės yra tik vienkartinis ir trumpalaikis išgyvenimas, kurio mastas ir intensyvumas nėra toks, kad būtų pagrindas jį įvertinti kaip neturinę žalą pinigine išraiška.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas pats pripažįsta, jog jis išėjo iš virtuvės rašyti skundą, nors kiti nuteistieji laukė vakarienės, kurią po to ir gavo, todėl teismas sprendžia, kad dėl vėluojančios vakarienės pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos iš esmės, o pareiškėjas skundais dėl šio incidento siekia ne apginti realiai pažeistas jo teises, o tik pasinaudoti galimybe reikalauti neturtinės žalos dėl formalaus vakarienės laiko neatitikimo dienotvarkėje numatytam grafikui.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nenustačius neteisėtų valstybės veiksmų ir pagrindo konstatuoti neturtinę žalą, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo. P. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.