Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1065-357/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03743-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.5.; 3.4.5.2.; 3.3.2.4. (S)

2016 m. lapkričio 22 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės (toliau – AB) DNB banko atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. N. ir A. N. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai D. N. ir A. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami iškelti jiems bankroto bylą. Paaiškino, kad pareiškėjai turi du pilnamečius vaikus, iš kurių vienas, G. N., yra neįgalus, pripažintas neveiksniu, pareiškėja paskirta jo globėja. Pareiškėja 2016 m. liepos 20 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), šiuo metu ten nebedirba ir globoja neįgalų sūnų G. N.. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 70 proc. netektas darbingumas. Nurodė, kad paskolos imtos būstui, jo remontui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškimą tenkino, iškėlė bankroto bylą D. N. ir A. N., paskyrė D. N. ir A. N. bankroto administratoriumi P. V., nustatė 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, patvirtino 400 Eur sumą, kurią bankroto administratorius P. V. turi teisę naudoti D. N. ir A. N. bankroto procedūroms atlikti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino 580 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį D. N. ir A. N. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatė 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Teismas nurodė, kad byloje nėra akivaizdžių pareiškėjų galimą nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų ir nenustatyta pareiškėjų nesąžiningų veiksmų (neveikimo) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, nėra duomenų, kad pareiškėjai tapo nemokūs dėl savo žalingų įpročių arba kad jie yra bausti už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, ir jų teistumai nėra išnykę, bei dėl to būtų tapę nemokūs.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 dienos nutartį ir atsisakyti kelti pareiškėjams bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjai buvo nesąžiningi. Pareiškėja, būdama savo sūnaus G. N. globėja, 2015-11-30 ir 2015-12-02 kreipėsi į UAB „General Financing“, ketindama savo neveiksnaus asmens vardu paimti paskolas. Tai rodo ne tik pareiškėjų nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu, nenorėjimą keisti savo gyvenime būdo, bet ir pareiškėjos piktnaudžiavimą savo, kaip globėjos teisėmis.Pareiškėjas gauna pastovias lėšas dirbdamas įmonėje (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjai piktybiškai vengė atsiskaitinėti su banku, neatlikdami įmokų gautam kreditui. Per 2006-2011 metų laikotarpį buvo paimtas didelis vartojimo kreditų skaičius, neplanuojant pareiškėjų pajamų ir išlaidų, nevertinant prisiimtų įsipareigojimų masto ir savo galimybių juos įvykdyti. Pareiškėjai elgėsi nesąžiningai, neprotingai bei neatsakingai, nes turėdami pakankamai darbinių ir kitu pajamų, ėmė vartojimo kreditus, nebegalėdami padengti ankstesnių finansinių įsipareigojimų.Pareiškėjai D. N. ir A. N. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas išaiškino, jog nėra pagrindo pripažinti pareiškėjos veiksmus nesąžiningais vertinant jų įtaką pareiškėjos mokumui, nes sutartys su kreditoriumi sūnaus vardu nebuvo sudarytos, kreditas nebuvo suteiktas, todėl tarp pareiškėjos veiksmų, siekiant neveiksnaus sūnaus vardu gauti kreditą, ir jos nemokumo nėra priežastinio ryšio. Per paskutinius 3 metus pareiškėjai stengėsi atsiskaityti su kreditoriais, tai patvirtina aplinkybė, jog pareiškėjas turėdamas tik 30 % nustatytą darbingumą vis tiek visą laiką stengėsi ir dirbo pilnu etatu, net kol antstoliai nuskaitinėjo didžiąją dalį gaunamų pajamų. Pareiškėja, pagal galimybes, kuomet neveiksnaus sūnaus G. N. sveikatos būklė pagerėdavo, vis įsidarbindavo ir dirbdavo dėl didesnių šeimos gaunamų pajamų. Iš pareiškėjos gauto darbo užmokesčio taip pat buvo vykdomi išieškojimai kreditorių naudai. Didžioji dalis kredito bankui buvo padengta. Pats bankas 2015-07-26 pateikė pažymą, kurioje nurodyta skola kreditoriui buvo 1301,18 Eur, o pagal 2008-05-21 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suteikęs 2896,20 Eur kreditą. Akivaizdu jog mokėjimai buvo atliekami kol finansiškai buvo galimybė įsipareigojimą vykdyti. Bankas kreditą išdavė tuomet, kai pareiškėjai jau turėjo finansinių įsipareigojimų, todėl, kaip kredito staiga, turėjo pareigą domėtis pareiškėjų finansine padėtimi. Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ pateiktu atsiliepimu prašo tenkinti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Nurodo, kad sutinka su atskirojo skundo argumentais.Mano, kad pareiškėjai nedėjo pastangų savo finansinei padėčiai pagerinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, dėl jų papildomai pasisako tiek, kiek šios aplinkybės susijusios su atskirojo skundo argumentais. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjai D. N. ir A. N. negali kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų ir pareiškėjų skolinių įsipareigojimų (81 574, 93 Eur), kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma viršija 25 MMA, todėl pareiškėjai yra nemokūs. Pareiškėjai D. N. ir A. N. su pilnamečiu neveiksniu sūnumi gyvena jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2708-641/2015 pareiškėja paskirta G. N. globėja ir turto administratore iš šiuo metu globoja neįgalų sūnų, kuriam mokama 224 Eur šalpos pensija ir 280 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija. Pareiškėja D. N. 2016 m. liepos 20 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), šiuo metu ten nebedirba. Pareiškėjas A. N., kuriam nuo 2016-03-29 iki 2031-08-21 nustatytas 70 proc. netektas darbingumas ir mokama apie 264 Eur netekto darbingumo pensija, dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 500–600 Eur.Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje yra nustatyta išimtis šio principo ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 straipsnyje išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 straipsnyje, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.CK 1.5 straipsnyje įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvius bei subjektyvius kriterijus.Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad plėtodamas teismo praktiką, kasacinis teismas išaiškino, kad FABĮ nėra nustatyta, jog dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Sąžiningumo aspektu pareiškėjų elgesys, turėjęs įtakos nemokumui, turi būti vertinamas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o ne ankstesniu laikotarpiu. Kasacinio teismo vertinimu, įstatymo tikslą atitiktų šios teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Taigi, ankstesni pareiškėjų veiksmai nei paskutiniai 3 metai iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, nėra lemiantys, tačiau į tokius veiksmus teismas turėtų atsižvelgti ir juos įvertinti bendrame bylos kontekste. Priešingu atveju būtų paneigta įstatymo leidėjo valia, kadangi FABĮ aiškiai įtvirtina 3 metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo terminą, per kurį turi būti vertinamas pareiškėjo sudaryti sandoriai bei jo sąžiningumas. Kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjų sudaryti sandoriai ankstesniu laikotarpiu nei trys metai iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo buvo nesąžiningi, t. y., sąmoningai nesiekiant jų vykdyti, teismas jų detaliai neanalizuoja.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjų nesąžiningumo. Aplinkybė, kad pareiškėja, būdama savo sūnaus G. N. globėja, 2015-11-30 ir 2015-12-02 kreipėsi į UAB „General Financing“, ketindama savo neveiksnaus sūnaus vardu paimti paskolas, nėra pagrindas pripažinti pareiškėjos veiksmus nesąžiningais, kadangi paskolos suteiktos nebuvo ir ši aplinkybė neįtakojo nemokumo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjai deda pastangas pagerinti šeimos turtinę padėtį, kadangi pareiškėjas A. N., turėdamas 30 proc. darbingumo lygį, dirba nuolatinį darbą, pareiškėja D. N. 2016 m. liepos 20 d. buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu nebedirba, nes globoja neįgalų sūnų, kas apsunkina galimybę dirbti. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui iš dalies vykdo savo įsipareigojimus kreditoriams, pvz., (duomenys neskelbtini) nurodė, kad paskutinį kartą buvo mokėta 2016 m. gegužės 24 d.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei atliko pagrįstą jų teisinį vertinimą, pagrįstą teisės normomis bei aktualia teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.