- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- eI3-378-595/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04612-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė (pirm.)
- Atsakovas
- E. V.
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 29.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NMA, ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama priteisti iš atsakovo E. V. (toliau- ir atsakovas) NMA naudai 169 193,45 Eur susidariusią skolą, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2019 m. vasario 12 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Skunde nurodo, kad 2012 m. liepos 13 d. atsakovas pasirašė su NMA Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramos sutartį Nr. 3VĮ-KK-11-1-008502-PR001 (toliau – Paramos sutartis), pagal kurią įsipareigojo įgyvendinti projektą „Alternatyvaus verslo kūrimas ūkyje“ Nr. 3VĮ-KK-11-1-008502-PR001 (toliau – Projektas), nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 3D-346 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo“, buvo skirta iki 588 216,00 Lt / 170 359,13 Eur parama. Iš viso atsakovui buvo išmokėta 169 532,52 Eur paramos suma.
NMA, Projekto priežiūros metu nustačiusi Projekto pažeidimų ir vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktu, 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. BRK-4833 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – Ministerija) apie Paramos gavėjo padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti NMA sprendimui taikyti sankciją – visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 169 193,45 Eur (169 532,52 Eur – 339,07 Eur (vadovaujantis 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. SKP-47 „Dėl E. V. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“)) ir nutraukti Paramos sutartį.
Ministerija, įvertinusi NMA pateiktą informaciją, pritarė NMA siūlymui, t. y. Ministerija, įvertinusi faktines aplinkybes, 2018 m. spalio 31 d. Ministerijos komisijos posėdyje (2018 m. lapkričio 12 d. protokolinis sprendimas Nr. 8D-571 (5.50E)) informavo NMA, kad pritaria siūlymui Paramos gavėjui taikyti visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 169 193,45 Eur ir nutraukti Paramos sutartį.
Skunde detaliai aprašomi tyrimo metu nustatyti pažeidimai.
Nurodo, kad apie priimtą NMA skolos sprendimą atsakovas buvo informuotas NMA 2018 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. BRK-6061 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriame buvo nurodyta, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.
Pabrėžia, kad vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 ir 15 punktais, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos, atsakovui nuo 2019 m. vasario 12 d. bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė prašyme išdėstytus reikalavimus ir prašė prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas E. V. atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodo, kad su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodo, kad NMA 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. SKP-97 „Dėl E. V. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“ (toliau – ir Skolos sprendimas) nusprendė taikyti jam sankciją - susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas 169 193,45 Eur, nutraukti Paramos sutartį, tačiau NMA praleido senaties terminą sprendimui priimti. NMA priėmė sprendimą 2018 m. lapkričio 26 d., o turėjo teisę patraukti atsakomybėn jį tik už pažeidimus įvykdytus ne anksčiau kaip 2014 m. lapkričio 26 d.
Atsakovas remiasi Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkto nuostatomis ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-868 buvo pakeistas minėtų taisyklių 4 punktas, pagal kurį NMA privalėjo stabdyti pažeidimo tyrimą, nes Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą.
Atsakovas nesutinka su išvada dėl dvigubo finansavimo įsigyjant Škoda automobilius už 32 983,17 Eur. Paaiškina, kad pareiškėja neturėjo teisės patraukti jo atsakomybėn už pažeidimą dėl 2013 m. rugpjūčio 30 d. sudarytos automobilių pirkimo-pardavimo sutarties, nes yra praėjęs senaties terminas.
Pažymi, kad Paramos sutartį jis pasirašė 2012 m. liepos 13 d. Pagal Paramos sutartį jo įgyvendinamo projekto priežiūra vykdoma 5 (penkerius) metus nuo Sutarties pasirašymo datos, t. y. iki 2017 m. liepos 13 d. Tokiu būdu NMA Skolos sprendimą priėmė jau po to, kai pasibaigė Paramos sutarties priežiūros laikotarpis.
NMA turėjo sustabdyti tyrimą iki FNTT ikiteisminio tyrimo pabaigos. NMA turėjo sustabdyti tyrimą nepaisant to, kad Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkto pasikeitimas įsigaliojo tik nuo 2018 m. gruodžio 6 d. Šiuo metu, nėra aišku ar pasitvirtins FNTT tyrimo metu jam pateikti įtarimai. Tokiu būdu, NMA nepagrįstai remiasi dar nepasibaigusio FNTT tyrimo duomenimis. Taip pat šiuo metu NMA neturi pagrindo išvadai apie jo tariamai atliktus sukčiavimo veiksmus. Taip pat negali daryti išvados, kad jo kaltė buvo nustatyta. NMA nepagrįstai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti apgaulės faktai ir/ar fiktyvūs viešieji pirkimai. Mano, kad tam tikri faktai galėtų būti nustatyti tik tada, kai bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir teismas taip pat nepanaikins ikiteisminio tyrimo metu nustatytų išvadų. Ši aplinkybė papildomai patvirtina būtinybę stabdyti teisminį procesą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, jo atžvilgiu turi būti užtikrintas nekaltumo prezumpcijos laikymasis. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje baudos, kurias gali skirti NMA yra netgi griežtesnės už baudžiamąją atsakomybę, reikia užtikrinti atsakomybėn traukiamam asmeniui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTK) įtvirtintas teises, taip pat ir nekaltumo prezumpciją. NMA nepateikus įtikinamų įrodymų patvirtinančių, kad jis pažeidė Paramos sutartį, reikėtų daryti išvadą, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
NMA nepagrįstai nurodė, kad jis tariamai be rašytinio NMA sutikimo perleido kitam asmeniui už paramos lėšas įgytą nuosavybę ne Projekte nurodytai veiklai vykdyti. NMA ar FNTT nėra nustačiusios faktinių aplinkybių, kad jis pardavė jam priklausiusį pastatą esantį Pievų g. 2, Ringaudai, Kauno r. (pastato unikalus Nr. 4400-2693-0798) bendrovei UAB „Matesa“, UAB „Kepa Kepa“ ar kitam trečiajam asmeniui. NMA neteisingai suvokia sąvokos „nuosavybės perleidimas“ turinį, naudojamos sąvokos ,,nuosavybės perleidimas“ turinys neatitinka loginio ir lingvistinio šios sąvokos turinio, o taip pat Lietuvos teisminės praktikos.
Pažymi, kad NMA, norėdama pagrįsti, jog viešieji pirkimai buvo fiktyvūs, turėtų pateikti atitinkamą poziciją pagrindžiančius įrodymus. Taip pat turėtų aiškiai nurodyti kokios konkrečiai Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos buvo pažeistos, vykdant viešuosius pirkimus. Jo žiniomis, Lietuvos Respublikos institucijos nėra nustačiusios, kad viešieji pirkimai buvo fiktyvūs. Tokių duomenų nepateikia ir NMA. Nėra duomenų, kad būtent jis pažeidė viešųjų pirkimų organizavimo tvarką. NMA nurodo tik tai, kad galimai buvo surengti fiktyvūs pirkimai. Vis dėlto, jis negalėtų būti pripažintas atsakingu už pirkime dalyvavusių bendrovių tariamai neteisėtus veiksmus. Iš kitos pusės, net jeigu NMA ir būtų nustačiusi tam tikrus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, su kuo jis kategoriškai nesutinka, ji turėtų taikyti proporcingas sankcijas pagal NMA direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. BR1-83 „Dėl sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos patvirtinimo“. Pažymi, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatytas pažeidimas, reikėtų remtis šio įsakymo redakcija, kuri galiojo konkretaus tariamo pažeidimo įvykdymo metu. Kepimo įranga buvo įsigyta 2013 m. rugpjūčio 5 d., o du automobiliai 2013 m. rugpjūčio 30 d. Atkreipia dėmesį, kad pagal NMA direktoriaus įsakymą Nr. BR1-83 yra taikomos skirtingos sankcijos atsižvelgiant į įvykdyto pažeidimo turinį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju NMA nusprendė skirti sankcijas, nesivadovaudama minėtu įsakymu. Taip pat nenurodė kokius konkrečiai Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus jis įvykdė ir kokios proporcingos sankcijos turi būti taikomos už atitinkamus pažeidimus.
NMA nepagrįstai nusprendė skirti visos paramos susigrąžinimo sankciją vadovaujantis Administravimo taisyklių 197 punktu. NMA nepateikė pagrindžiančių argumentų, kodėl jos manymu, reikia taikyti visos paramos, o ne dalies, susigrąžinimą, nepaaiškino kokie konkrečiai ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktai, susiję su projekto įgyvendinimu, buvo pažeisti. Mano, kad NMA nepagrindė, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas Administravimo taisyklių 197.3 punktas, numatantis paramos ar jos dalies susigrąžinimo sankciją. Mano, kad netgi nustačiusi pažeidimą, su kuo jis kategoriškai nesutinka, jam turėjo būti skirta proporcinga sankcija, kuri turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį ir faktines aplinkybes. Taigi, tuo atveju, jeigu jis, kaip teigia NMA, pažeidė pirkimų vykdymo tvarką, sankcijos jam turėjo būti taikomos pagal NMA direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. BR1-83 „Dėl sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos patvirtinimo“. NMA nesivadovavo šiuo teisės aktu, kuriuo turėjo vadovautis skirdama sankcijas.
Paaiškina, kad NMA 2017 m. balandžio 18 d. patikros metu nustatė faktinės aplinkybes ir 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. SKP-47 nustatė nedidelius, smulkius pažeidimus ir skyrė jam tik 339,07 Eur dydžio sankciją, nusprendė, kad jis tinkamai vykdo projektą.
Pažymi, kad Paramos sutarties 27.6 ir 27.7 punktai gali būti pažeisti tik tada, jeigu jis būtų kam nors perleidęs už Paramos lėšas įsigytą turtą. Jis jokiam asmeniui neperleido turto. Sąvoka „turto perleidimas“ turi būti aiškinama siaura teisine prasme. Taigi, Paramos sutarties 27.6 ir 27.7 punktai nebuvo pažeisti. Paramos sutarties 27.2, 27.4 ir 27.20 punktai yra ganėtinai abstraktūs, nustatantys galimybę taikyti sankcijas, jeigu pažeistos kitos Paramos sutarties sąlygos. NMA aiškiai nenurodė kokios Paramos sutarties sąlygos buvo pažeistos, nepagrindė, kad jis neįvykdė projekto.
NMA, neturėdama prokuroro leidimo naudotis ir skelbti ikiteisminio tyrimo medžiagą, neturėjo teisinio pagrindo remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga atlikdama tyrimą ir priimdama sprendimą. Mano, kad sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu, kadangi NMA, naudodama ikiteisminio tyrimo medžiagą, pažeidė imperatyvias įstatymo normas (BPK 177 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo į prašymą argumentus. Nurodė, kad NMA sprendimas dėl skolos susigrąžinimo buvo priimtas Finansinių nusikaltimų tarnybos ikiteisminio tyrimo atsakovo atžvilgiu pagrindu, tačiau šiuo metu- 2020 m. birželio 3 d. yra priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl dalies nusikalstamų veikų, todėl situacija yra pasikeitusi. Pažymėjo, kad NMA privalėjo stabdyti pažeidimo tyrimą, nes Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą. Nesustabdžius tyrimo dviejų institucijų tyrimo išvados kardinaliai skiriasi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymas priteisti iš atsakovo E. V. 169 193,45 Eur dydžio skolą (grąžintinas lėšas) ir 5 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos lėšų dalies už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 19 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Byloje nustatyta, kad atsakovas 2011 m. gruodžio 14 d. pateikė NMA paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.
Atsakovas 2012 m. liepos 13 d. pasirašė su NMA Paramos sutartį. Paramos sutarties 1.1 papunkčiu atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Alternatyvaus verslo kūrimas ūkyje“ Nr. 3VĮ-KK-11-1-008502-PR001, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 3D-346 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo“, atsakovui skirta iki 170 359,13 Eur, iš jų: Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos – iki 127 769,35 Eur; Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – iki 42 589,78 Eur. Iš viso atsakovui buvo išmokėta 169 532,52 Eur.
NMA 2017 m. balandžio 18 d. atliko patikrą vietoje (ataskaita Nr. V-VK-0922703), kurios metu vizualiai apžiūrėjo už paramos lėšas įsigytą kepimo įrangą, automobilį Š. Y., gamyklinį pastatą – kepyklą. Patikros metu dalis įrangos (kildinimo kamera, kepimo krosnis, šildomos ir šaldomos vitrinos, pramoninė indaplovė) nebuvo naudojama. Įranga sandėliuojama: Miglės g. 3, Pyplių k. (patikros vietoje nesutikrinta).
NMA 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. SKP-47 „Dėl E. V. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ pritaikė sankciją 339,07 Eur (0,2 proc. paramos sumos) dėl įsipareigojimų, susijusių su Projekto priežiūros rodikliais, nevykdymo: 2014 m. pardavimo pajamos pasiektos tik 16 proc., darbuotojų skaičius pasiektas tik 20 proc.; 2015 m. pardavimo pajamos pasiektos tik 52 proc., darbuotojų skaičiaus rodiklis pasiektas tik 20 proc.. Pažeidimų tyrimas buvo vykdomas vadovaujantis Pažeidimų administravimo taisyklėmis.
NMA, įtarusi atsakovo įgyvendinto Projekto pažeidimus ir vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. Tyrimo metu nustatė šiuos pažeidimus: 1) atsakovas be rašytinio NMA sutikimo perleido kitam asmeniui už paramos lėšas įgytą nuosavybę ne Projekte numatytai veiklai vykdyti; 2) atsakovas NMA teikė ne visą / klaidinančią informaciją, nustatytas dvigubas finansavimas (t. y. už tą pačią investiciją finansuota 2 kartus pagal atskirus projektus). Atsakovas dirbtinai padidino pagal Projektą perkamo automobilio kainą tiek, kad į vieno automobilio kainą būtų įskaičiuotas ir antrasis.
NMA, Projekto priežiūros metu nustačiusi Projekto pažeidimų ir vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktu, 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. BRK-4833 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai apie atsakovo padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti NMA sprendimui taikyti sankciją – visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 169 193,45 Eur (169 532,52 Eur – 339,07 Eur (vadovaujantis 2017-06-28 sprendimu Nr. SKP-47 „Dėl E. V. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“)) ir nutraukti Paramos sutartį. Ministerija, įvertinusi pateiktą informaciją, pritarė siūlymui.
NMA 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. SKP-97 už nustatytus pažeidimus atsakovui pritaikė sankciją - susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas (169 193, 45 Eur) nutraukiant Paramos sutartį.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės), 5.9 punkte nustatyta, kad NMA atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas. NMA turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Remiantis Administravimo taisyklių 5.14 punktu, NMA priima sprendimą dėl išmokėtų paramos lėšų ar jų dalies susigrąžinimo iš paramos gavėjo, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visus įmanomus veiksmus susigrąžinti šias lėšas, tvarko grąžintinų ir grąžintų lėšų apskaitą kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis Europos Komisijai teikia informaciją apie susigrąžintas ir grąžintinas paramos lėšas.
Pagal Administravimo taisyklių 255 punktą, nustačiusi pažeidimus NMA atitinkamam paramos gavėjui taiko šių taisyklių VIII skyriaus trečiame skirsnyje nustatytas sankcijas. Viena iš nurodytame skirsnyje numatytų sankcijų rūšių yra paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Administravimo taisyklių 197.3.1 ir 197.3.14 punktuose nustatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu; pažeidė pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus.
Atsakovas nesutikimą su prašymu grindžia aplinkybėmis, kad jo atžvilgiu NMA nepagrįstai priėmė 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. SKP-97 dėl sankcijos taikymo ir skolos susigrąžinimo.
NMA 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. SKP-97 yra sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžinimo taisyklės), taikymo prasme. Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo – „vykdomosios institucijos patvirtintas dokumentas dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų sugrąžinimo, taip pat kitų pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis reikalaujamų grąžinti lėšų sugrąžinimo“ (Grąžinimo taisyklių 3.10 p.).
Grąžinimo taisyklių 4 punktas aiškiai nustato, kad „<...> šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas“ ir būtent šiame sprendime, be kita ko, nurodoma grąžintinų lėšų suma bei jų (grąžintinų lėšų) susidarymo priežastys (Grąžinimo taisyklių 4.2 ir 4.3 p.).
Pažymėtina, kad NMA 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. SKP-97 teisėtumas ir pagrįstumas, kartu ir paskirtos sankcijos teisėtumas ir pagrįstumas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Atsakovas nesutikdamas su NMA 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. SKP-97 jį apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2019 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-93/03-2019) atsakovo skundą atmetė. Nesutikdamas su Komisijos sprendimu atsakovas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. birželio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3055-535/2019 E. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau- ir LVAT) išnagrinėjus atsakovo apeliacinį skundą ir jį atmetus (administracinė byla Nr. eA-2372-629/2020).
Teismai aukščiau nurodytose administracinėse bylose konstatavo, kad NMA padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas nesilaikė Administravimo taisyklių 197.3, 197.3.14 papunkčių, 253 punkto, Įgyvendinimo taisyklių 66 punkto, Paramos sutarties 27.2, 27.4,27.6,27.7,27.16 ir 27.20 papunkčių ir pagrįstai nusprendė susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas 169 193,45 Eur, nutraukiant Paramos sutartį, NMA 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. SKP-97 laikė teisėtu ir pagrįstu, nenustatė pagrindų jo panaikinimui.
Atsižvelgiant į tai, šioje byloje teismas neturi pagrindo kvestionuoti sprendimo dėl pritaikytos sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo.
LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 konstatavo, jog būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Taip pat LVAT nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas nėra ginčijamas, todėl atsakovės pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės argumentai, susiję su sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, šioje byloje nėra aktualūs, o šio akto (skolos sprendimo) teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertintini. Taigi, remiantis išdėstytu, teismas nevertina Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kuriuo yra nustatyta atsakovo grąžintina 169 193,45 Eur suma NMA. Agentūros priimtas Sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 169 193,45 Eur paramos lėšas laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Vadovaujantis 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL 2014 L 227, p. 69), 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.
Agentūra prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. vasario 12 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ 14 punktas numato, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Pagal tų pačių taisyklių 15.1. papunktį palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintinos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos. Šių taisyklių 11 punktas įtvirtina, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto arba informacijos užregistravimo administruojančiojoje institucijoje. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, NMA informavo atsakovą apie Sprendimą susigrąžinti susidariusią skolą 2018 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. BRK-6061 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Taigi, yra išlaikytas terminas - 60 dienų - skolai grąžinti. Kadangi per nustatytas 60 kalendorinių dienų atsakovas reikalaujamų lėšų negrąžino, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1. papunkčiu, jam skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos nuo lėšų grąžinimo termino pabaigos, t. y. šiuo atveju, kaip teisingai nurodo Agentūra, nuo 2019 m. vasario 12 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai grąžinamos.
Taigi, nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjos reikalavimą priteisti 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. vasario 12 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos, laiko pagrįstu ir teisėtu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad NMA reikalavimai priteisti iš atsakovo E. V. pareiškėjos naudai 169 193,45 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas išmokas ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. vasario 12 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos, laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl yra tenkinami.
Pareiškėjas skunde išdėstyti argumentai, teismo nuomone, nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados. Todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš atsakovo E. V. 169 193,45 Eur dydžio skolą, 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamų nuo 2019 m. vasario 12 d. nuo negrąžintos skolos dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai grąžinta.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.