- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-07-24
- Bylos Nr.
- II-24-416/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00593-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui M. M., skundą padavusiam asmeniui A. K., jo atstovei adv. S. S., išnagrinėjęs A. K. skundą dėl Marijampolės apskrities VPK KPS specialisto M. M. 2012-04-17 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.64N-1585850-12,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Marijampolės apskrities VPK KPS specialisto M. M. 2012-04-17 nutarimu A. K. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str.2d. ir paskirta 180 litų bauda, už tai, kad jis, 2011-11-02 15.52 val. Marijampolės mieste, Kauno gatvėje prie namo Nr. 55, vairuodamas a/m „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9, 132 punktus, nes nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusią ir sustojusią transporto priemonę.
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo A. K. skunde nurodo, kad byloje nebuvo pilnai ir visapusiškai ištirtos ir išnagrinėtos aplinkybės. Įvykio metu priekyje važiavęs automobilis nevažiavo antrąja eismo juosta, nebuvo įjungęs kairiojo posūkio signalo. Šio automobilio vairuotoja N. T. iš pirmos eismo juostos, neįsitikinusi saugumu, nerodydama posūkio signalo, įvažiavo į antrąją eismo juostą prieš pat pareiškėjo vairuojamą automobilį ir jį stabdė, dėl ko pareiškėjas neturėjo techninės galimybės laiku sustoti, kad išvengti susidūrimo jo vairuojamo a/m priekio dešine dalimi į N. T. vairuoto a/m „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Neaiškumai byloje nebuvo pašalinti. Siekiant jų pašalinimo, pareiškėjas pareiškė prašymą dėl autotechninės ekspertizės paskyrimo, tačiau prašymas buvo atmestas. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo apklausiami įvykį matę liudytojai. Todėl nebuvo imtasis jokių priemonių neaiškumams ir prieštaravimams pašalinti. Todėl prašo Marijampolės apskrities VPK KPS specialisto M. M. 2012-04-17 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.64N-1585850-12 panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsiliepime į skundą nurodžiusi, jog nesutinka su A. K. skundu ir mano, kad A. K. kaltė dėl minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kita byloje surinkta medžiaga, o nuobauda už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str.2d., A. K. paskirta teisėtai ir pagrįstai. Ekspertizė byloje nebuvo skirta, nes įvykio teisiniam įvertinimui pakako surinktų įrodymų. Skiriant ekspertizę nesant tam pakankamo poreikio, būtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas teismo posėdyje savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėdamas skundą, teismas patikrina priimto nutarimo, dėl kurio paduotas skundas, teisėtumą ir pagrįstumą(LR ATPK 301 str.).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad byla jo atžvilgiu buvo netinkamai išnagrinėta, nes jos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti įvykį mačiusieji liudytojai. Siekdamas patikrinti skundžiamo nutarimo pagrįstumą, teismas byloje apklausė patį pareiškėją bei liudytojus.
A. K. parodė, kad 2011-11-02 prieš 16 val. važiavo Kauno gatve nuo miesto centro Kauno kryptimi. Netikėtai prieš jo vairuojamą automobilį kampu išlindo N. T. vairuotas a/ „VW Passat“. Buvo priverstas staigiai stabdyti ir įvyko susidūrimas. Bandė iš karto nustatyti įvykio liudininkus. Viena liudytoja buvo atkreipusi dėmesį į „Passat“, ją sudomino jos vairavimo stilius. Ji nurodė, kad tas automobilis iki įvykio važinėjo iš vienos eismo juostos į kitą. Jis pats važiavo antra eismo juosta, o ji važiavo pirma juosta. Jos automobilio galas nuo jo mašinos gretimoje juostoje buvo nutolęs gal metru į priekį. Vienu metu buvo susilyginę gretimose juostose maždaug per pusę kėbulo ilgio. Ji bandė lenkti jį, bet jai nepavyko aplenkti. Ji bandė įvažinėti į jo užimamą antrą eismo juostą. Mano, kad manevruodama ji jo nematė, nes jos veidrodėlyje buvo nematomumo zona. Ji kairio posūkio nerodė. Tik po įvykio abu įjungė avarinius signalus. Pirmoje juostoje automobilių nebuvo. Atkarpoje nuo Medicinos banko iki viešbučio tuo metu stovėjo tik pavieniai automobiliai.
Liudytojas A. G. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK tyrėju. 2011-11-02 apie 15.00-16 val. su kolega A. Ž. rūkė nuovados balkone. Jis yra antrame aukšte, iš jo vaizdas link Kauno pusės. Matė, kaip antra juosta važiavo automobilis „VW Passat“. Jis sustojo antroje juostoje ties įvažiavimu į nuovados kiemą ir norėjo į jį sukti. Ten sukti į kairę galima, yra linija punktyrinė, ten yra įvažiavimas į kiemą. Tada pasigirdo stabdžių garsas ir paskui atvažiavęs automobilis atsimušė į sustojusio šio automobilio užpakalį. Po įvykio pirmojo automobilio kairys posūkis žibėjo, dešinio nesimatė. Susidūrimas įvyko automobiliams prieš tai judėjus Kauno kryptimi, antroje juostoje, kairiau, šalia ištisinės juostos. Į kurią vietą buvo smūgis pirmam automobiliui, jam iš balkono nesimatė. Toje vietoje dažnai būna avarijų. Iki susidūrimo automobilis „Passat“ nemanevravo, jį matė, kai atvažiavo antra eismo, pristabdė, sustojo prie ištisinės juostos, kuri toje vietoje yra punktyrinė. Tuo momentu nusisuko ir tuomet išgirdo kito automobilio ratų stabdymą ir smūgį. Patvirtina, kad matė pirmo automobilio sustojimą prieš sukimą. Ar buvo toje vietoje daugiau mašinų, dabar pasakyti negali, nes neprisimena. Jo nuomone, pirmasis automobilis antrajam kliūties nesudarė, avarinės situacijos nesukėlė. Negalima sukelti avarinės situacijos, jei iš paskos atvažiavęs automobilis atsitrenkia į priekyje sustojusį. Tai antrasis vairuotojas laiku nesureagavo į atsiradusią kliūtį. Matė, kad pirmas automobilis nestabdė staigiai prieš tą posūkį, o normaliai važiavo, pristabdė tam, kad sukti į kiemą, nes iš priekio pravažiavo automobilis. Jį prieš sukant reikėjo praleisti.
Liudytojas R. Ž. dirbu Marijampolės AVPK tyrėju. Įvykio metu kartu su A. G. rūkė nuovados balkone. Davė parodymus analogiškus duotiesiems A. G.. Parodė, kad tikrai matė, jog įvykis įvyko automobiliams esant antrojoje eismo juostoje žiūrint Kauno kryptimi. Automobilis „Passat“ buvo antroje juostoje, jis buvo sustojęs, kai į jį atsitrenkė iš paskos atlėkęs automobilis. Nematė, kad „Passat“ būtų prieš tai manevravęs.
Liudytojas N. Č. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK vyr. patruliu. Autoįvykis įvyko seniai, todėl aplinkybių gerai neprisimena. Pilnai patvirtina savo parodymus, kurie užfiksuoti medžiagos rinkimo metu jo rašytuose tarnybiniuose pranešimuose, apie tai, kad A. K. su automobiliu „Opel“ atsitrenkė į priekyje jo buvusį automobilį „Passat“. Po įvykio transporto priemonės buvo patrauktos. Jų patraukimo visų detalių nežino. Jam žinoma tik tiek, kad prieš tai tame pačiame įvykyje buvo kolegos L. ir B. Kiek jam žinoma vairuotojai pildė įvykio deklaracijas ir patraukė mašinas, nes jos trukdė eismui. Po to jie nesutarė. Todėl jam teko važiuoti į įvykį ir jį forminti. Įvykis buvo eismo piko laiku, todėl mašinos trukdė eismui ir jas reikėjo patraukti. Pirmoje eismo juostoje, t.y., žiūrint nuo įvykio vietos dešinėje pusėje prie kelkraščio stovėjo mašinos. Tai tipinė situacija, kuomet iš paskos važiuojantis nesilaiko saugaus atstumo, atsimuša ir jis pagal taisykles visuomet būna kaltas. Forminant įvykį, A. K. nurodė, kad yra įvykį mačiusi liudytoja D. V.. Forminant, jos įvykio vietoje nebuvo. Kadangi jos koordinates davė A. K., bendravo su ja telefonu. Ji sakė, kad tuo metu yra užsiėmusi ir negali atvykti. Pokalbio telefonu metu nurodė, kad matė, jog važiavo priekyje mašina, pristabdė, o kita atvažiavo ir atsimušė jai į galą. Ji pasakė, kad vėliau gali atvažiuoti. Atvyko apklausai apie 21val. ir aplinkybes pradėjo pasakoti kitaip. Jos parodymai buvo dvejopi, nes telefonu kitaip pasakė, apklausiama jau nurodė kitaip.
Liudytoja D. V. parodė, kad ėjo su drauge Kauno gatve Kauno kryptimi kairės pusės šaligatviu. Važiavo tamsi mašina, ji važiavo tai į vieną juostą, tai į kitą, be posūkio. Ji išsuko į antrą juostą gal trečią kartą, posūkio nematė, ir į ją atsitrenkė iš paskos važiuojantis automobilis. Ta mašina važiavo 40-50 km/h greičiu. Ji trečią kartą pakeitė juostą. Ji važinėjo po kelią, su drauge galvojom, kad vairuotoja išgėrusi. Prie kelkraščio mašinų nebuvo. Ji tris kartus keitė juostą. Negaliu teigti, kad prieš susidūrimą mašinos buvo per pusę korpuso. Skambino pareigūnas, kad atvykčiau paliudyti, aš buvau savo ofise. Suderino laiką. Atvykau apie 20.00val., pareigūnas buvo be uniformos. Po įvykio ta vairuotoja net iš mašinos neišlipo. Buvo su drauge R. V., jos adreso nežino. Tos mašinos buvo trys manevrai. Maniau, kad ji išgėrusi. Išlipo tik pareiškėjas ir taip tapo liudytoja. Prieš eidama į teismą su drauge kalbėjo, ji sakė, jog gerai, kad nesirašė ir nereikia liudyti.
Liudytojas Ž. B. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK patruliu. 2011-11-02 buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio. Įvykis buvo prie Kauno gatvėje prie namo Nr.55. Atvykus rado du automobilius, jie stovėjo vienas paskui kitą. Antrasis automobilis buvo atsitrenkęs į pirmo automobilio galą. Vairuotojai sutiko patys pildyti įvykio deklaracijas, nes matėsi, kad antro automobilio vairuotojas kaltas. Atvykus į vietą, abu automobiliai buvo antroje juostoje vienas paskui kitą. Buvo apgadintas pirmo automobilio galas, antro priekis. Jie atvykę vairuotojams ir pasiūlė pildyti deklaracijas. Ten yra dvi eismo juostos. Automobiliai buvo antroje juostoje, nes pirmoje juostoje prie kelkraščio buvo pastatytų automobilių. Šie automobiliai buvo susidūrę antroje juostoje. Pirmos mašinos vairuotoja sakė ruošėsi sukti į kairę. Jiems atvykus ir pasiūlius, vairuotojai sutiko dėl aplinkybių, sutarė pildyti įvykio deklaraciją draudimui, todėl jiems patraukus mašinas, jie išvažiavo.
Liudytojas R. L. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK. 2011-11-02 buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio Kauno g. prie namo Nr.55. Nuvyko su porininku Ž. B.. Įvykio vietoje rado stovint du automobilius vieną paskui kitą. Vairuotojai buvo blaivūs. Kaltininkas buvo aiškus ir todėl pasiūlė vairuotojams patiems pildyti draudimo įvykio deklaraciją. Jie sutiko, tada buvo patraukti automobiliai ir jie išvyko. Įvykio vietoje mašinos buvo priekiu link Kauno pusės, viena paskui kitą ir abi antroje eismo juostoje. Dėl pirmos eismo juostos, nepamenu ar ten stovėjo mašinų. Praėję daug laiko. Nenori suklysti. Kai pasiūlė pildyti deklaracijas, viskas buvo tarp vairuotojų tvarkoje. Tas kuris atsimušė kaltės neneigė, tai yra, iš paskos važiavęs vairuotoja pripažino kaltę, ginčo tarp jų nebuvo. Jei būtų buvęs iškart tarp jų ginčas, jie būtų neišvažiavę, o būtų pilnai forminę įvykį. Kategoriškai patvirtina, kad būnant įvykio vietoje pareiškėjas kaltę pripažino ir tik todėl ir po to jie išvyko.
Liudytoja J. V. parodė, kad 2011m. lapkričio mėn., datos dabar tiksliai neprisimena, su drauge N. T. važiavo Kauno gatve. Automobilis priklauso jos draugui. N. T. automobilį vairavo jos prašymu, nes ji pati dėvėjo aukštakulnius batus, todėl vairuoti būtų buvę nepatogu. Į Kauno gatvę įsuko iš P.Cvirkos gatvės iškart į antrą juostą. Kadangi draugei reikėjo į Medicinos banko keityklą, esančią kairėje Kauno gatvės pusėje, jei žiūrėti Kauno kryptimi, reikėjo būtinai apsisukti. Tai galima padaryti tik prie nuovados, nes iki ten dėl ištisinės linijos negalima. Prie nuovados norėjo apsisukti. Privažiavo prie nuovados, įjungė kairį posūkį, pristabdė prie įvažiavimo ir praleidinėjo iš priekio važiuojančias mašinas ir ruošėsi sukti. Staiga išgirdo trenksmą ir pajuto smūgį į automobilio galą. Tada išlipo ir pamatė, kad pareiškėjas su savo automobiliu yra atsitrenkęs joms į galą. Nuo pat išsukimo iš Cvirkos gatvės važiavo antra juosta. Į pirmą juostą įvažiavę nebuvo, nes ten, žinant, kad tuoj darys kairį posūkį, važiuoti nebuvo jokio reikalo, be to, ten stovėjo žmonių sustatytos ir paliktos mašinos. Todėl važiavo antra juosta tiesiai ir nemanevravo. Kategoriškai patvirtina, kad vairuotoja įjungė kairio posūkio signalą, nes girdėjo įjungimo svirties garsą ir mirksinčio posūkio signalo signalinį garsą. Tam turėjo galimybę, nes sėdėjo greta vairuotojos. Dešinio signalo įjungti nebuvo jokio reikalo, nes ten nėra kur ir nebuvo jokio reikalo sukti. Ten šaligatvis ir dideli medžiai. Taip pat kategoriškai tvirtina, jog pirmoje juostoje buvo stovintys automobiliai. Sėdėjo šalia vairuotojos, regėjimo kampo į dešinę niekas neužstojo. Po įvykio abi išlipo pažiūrėti sugadinimų. Buvo sugadinimas galiniam buferyje kairiau. Kito automobilio sugadinimų nežiūrėjau. Vairuotoja pranešė policijai apie įvykį. Atvykę buvo 4 pareigūnai. Pareigūnai liepė patraukti mašinas, t.y., pašalinti kliūtį ir forminti deklaraciją. Įvykio vietoje pareigūnai mašinų išsidėstymo nefotografavo. Kas liečia pareiškėjo čia nurodomą pareigūną Vaitiekūną, tai jo nepažįsta, jis yra viso labo bendrapavardis. Nesupranta pareiškėjo klausimo, kaip tai susiję su įvykiu. Kadangi pareiškėjas po įvykio neigė kaltę, teko antrą kartą kviesti pareigūnus forminti įvykį. N. T. gyvena ir dirba užsienyje. Įvykio metu tebuvo trumpam sugrįžusi į Lietuvą.
Teismas ištyrė bylos rašytinius įrodymus: nutarimą ATP byloje(b.l.4); ATP protokolą(b.l.5); Nutarimą dėl ATP bylos grąžinimo tinkamo protokolo surašymui(b.l.7); Nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo pratęsimo(b.l.8); 2011-12-15 ATP protokolą(b.l.10); Nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo(b.l.14-15); 2011-11-02 ATP protokolą(b.l.16); N. Č. tarnybinius pranešimus(b.l.17-18); N. T. paaiškinimą(b.l.19); A. K. paaiškinimą(b.l.20); J. V. paaiškinimą(b.l.21); A. G. paaiškinimą(b.l.22); R. Ž. paaiškinimą(b.l.23); D. V. paaiškinimą(b.l.24); Eismo įvykio schemą su fotonuotraukomis(b.l.25-27); Fotonuotraukas(b.l.42-52).
Ištyręs įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų tyrimo metu gauti duomenys sutampa su tais duomenimis, kurie buvo gauti iš tų pačių įrodymų šaltinių protokolą surašiusios institucijos atlikto tyrimo metu. Visi liudytojai, išskyrus D. V., teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, patvirtino savo pirminių apklausų metu nurodytas faktines aplinkybes. Iš šių įrodymų viseto analizės nustatytos sekančios įvykio aplinkybės: A. K. vairuojama transporto priemonė, Kauno gatvėje, prie namo Nr. 55, judėdama nuo miesto centro antrąja eismo juosta nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje sustojusią N. T. transporto priemonę, kuri, ruošdamasi daryti kairįjį posūkį buvo sustojusi ir praleidinėjo iš priekio judančias transporto priemones, sudarančias jos būsimam manevrui kliūtį ir turinčias pirmumo teisę. Liudytojai patvirtino, kad A. K. vairuojama transporto priemonė antroje juostoje atsitrenkė į stovinčią N. T. transporto priemonę, rodančią kairiojo posūkio signalą. Liudytojai A. G. ir R. Ž. tą patvirtino, nes betarpiškai matė įvykį. J. V. pati buvo įvykio dalyvė, nes buvo N. T. vairuotoje transporto priemonėje. Liudytojai Ž. B. ir R. L. atvyko į įvykio vietą ir matė transporto priemonių padėtį iškart po įvykio. Parodė, jog iš pradžių atsitrenkusio automobilio vairuotojas kaltę pripažino, todėl vairuotojams buvo pasiūlyta pildyti savarankiškai deklaracijas bei patraukti transporto priemones iš įvykio vietos. Visi nurodyti liudytojai parodo, kad pirmoji eismo juosta buvo užimta ten stovėjusių paliktų transporto priemonių. Minėta aplinkybė paneigia pareiškėjo A. K. bei jo nustatytos liudytojos D. V. parodymus, jog N. T. vairuotas automobilis manevravo tarp pirmos ir antros eismo juostų taip sudarydamas netikėtą kliūtį A. K. vairuojamai transporto priemonei. Tiek tyrimą atlikusi institucija nustatė, tiek ir teismas konstatuoja, jog arčiausiai įvykio vietos buvusių liudytojų ir iškart po jo į įvykį atvykusių liudytojų parodymais nustatyta, kad pirmoji eismo juosta buvo užimta joje stovėjusių automobilių. Susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje. Todėl N. T. automobilis negalėjo pavojingai manevruoti ir tuo būdu sudaryti netikėtą kliūtį A. K. vairuojamam automobiliui. Teismas nesiremia liudytojos D. V. parodymais kaip įrodymais, kadangi skirtingai nuo aukščiau analizuotų liudytojų parodymų, jie yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Ši liudytoja parodė, kad automobilis pavojingai kaitaliojo savo padėtį eismo juostose. Kiti liudytojai tą paneigė, kadangi dėl pirmoje juostoje stovėjusių automobilių tam nebuvo galimybės. Pati D. V. šį faktą kategoriškai neigia. Antra, ji nurodo, kad vairuotoja po įvykio net neišlipo iš automobilio, todėl dėl šio fakto ir prieš tai buvusio manevravimo išreiškė nuomonę, kad vairuotoja galėjo būti neblaivi. Tuo tarpu kitų liudytojų parodymais nustatyta, kad vairuotoja ir jos keleivė iškart išlipo iš automobilio ir pati vairuotoja iškvietė policiją, nustatyta, jog buvo blaivi. Vertindamas šios liudytojos parodymus, teismas atsižvelgia ir į liudytojo N. Č. parodymus, kad liudytoja D. V. parodymus davė tik vakare. Iš pradžių, A. K. nurodžius ją kaip liudytoją, susisiekė jo duotu telefono numeriu su šia liudytoja, kuri tepasakė, kad negali atvykti, nes yra užsiėmusi. Yra mačiusi tik tiek, kad į stovinčią mašiną atsitrenkė iš paskos važiavusi mašina. Kitų aplinkybių nenurodė. Ir tik vakare apklausiama staiga detaliai prisiminė, kaip priekyje važiavęs automobilis pavojingai manevravo, vairuotoja nelipo iš automobilio, sukėlė grėsmę iš paskos judančiam automobiliui, kuris į jį atsitrenkė.
Teismas taip pat kritiškai vertina paties pareiškėjo A. K. parodymus, kadangi jie iš esmės nesutampa su kitų liudytojų parodymais. Teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi ir yra patrauktas dėl įvykio administracinėn atsakomybėn, todėl įmanomais būdais realizuoja savo teisę į gynybą.
LR ATPK 256 str. nustato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Teismas konstatuoja, kad sutinkamai su šia įstatymo norma, nagrinėjamą autoįvykį tyrusi institucija, naudodamasi liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga, pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad A. K. 2011-11-02 15.52 val. Marijampolės mieste, Kauno gatvėje prie namo Nr. 55, vairuodamas a/m „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9p.(Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) ir 132p.(Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus)reikalavimus, nes nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusią ir sustojusią transporto priemonę, t.y., padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str.2d.
Teismas taip pat konstatuoja, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti ir kaltę įrodyti tyrimą atlikusi institucija pagrįstai rėmėsi pagrinde įvykį mačiusių liudytojų parodymais. Teismas konstatuoja, kad tai buvo ne subjektyviai ir su išankstine nuostata prieš jį, kaip teigia A. K., pasirinkta tyrimo taktika. Ją objektyviai nulėmė aplinkybė, jog po įvykio A. K. pripažinus kaltę ir sutikus pildyti draudiminio įvykio deklaracijas, į įvykio vietą atvykę pareigūnai leido patraukti transporto priemones iš įvykio vietos, neatlikus tyrimo ir nefiksavus transporto priemonių detalios padėties įvykio vietoje. Schema tik vėliau, tarp vairuotojų jau kilus ginčui, jau praėjus laikui, atliekant tyrimą buvo nubraižyta iš vairuotojų žodžių, tačiau ir ją A. K. atsisakė pasirašyti. Teismas sprendžia, kad nustatytų įvykio liudytojų kiekiu ir jų parodymais pilnai ir pakankamai buvo nustatytos įvykio aplinkybės, kad duoti įvykiui teisinį vertinimą bei kaltą asmenį patraukti atsakomybėn. Teismas taip pat konstatuoja, kad nors A. K. nesutinka su liudytojų parodymais, motyvuodamas tuo, kad jie yra policijos pareigūnai, teismas šią pareiškėjo argumentaciją kaip ne teisinę ir nepagrįstą įrodymais, o tik prielaidomis ir samprotavimais, atmeta. Teismas konstatuoja, kad šių liudytojų parodymais abejoti nėra jokio pagrindo, nes jie parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Be to, teismas vadovaujasi LVAT suformuota praktika šiuo klausimu, Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenims, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų.
Vienu iš pareiškėjo skundo argumentų buvo tai, kad tyrimą atlikusi ir administracinę nuobaudą paskyrusi institucija, atsisakė skirti pareiškėjo prašomą autotechninę ekspertizę. Teismas konstatuoja, kad institucija pasielgė teisingai ir teisėtai.
Aukščiau cituoto LR ATPK 256 str.3d. taip pat nustato, kad prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Minėta norma nėra imperatyvi. Ekspertizės skyrimas paliktas tyrimą atliekančios ar nuobaudą skiriančios institucijos dispozicijai. Tai, yra, įvertinus surinktų įrodymų visetą, sprendžiamas tokio skyrimo būtinumas ir reikalingumas. Ekspertizė nėra privaloma. Susiklosčiusioje situacijoje teismas laiko, kad surinktų įrodymų pilnai pakako ir be ekspertizės skyrimo, kad duoti įvykio teisinį įvertinimą, nustatyti kaltą asmenį ir jį nubausti. Teismas taip pat konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje, kuomet be dokumentinės fiksacijos ir pririšimo iš įvykio vietos buvo patrauktos transporto priemonės, ekspertizės neskyrimas buvo objektyviai sąlygotas ir šio veiksnio. Ekspertui nepakanka pateikti norimus klausimus. Kad jis į juos turėtų galimybę kompetentingai atsakyti ir duoti pagrįstą išvadą, būtini jam pateikti ir išeitiniai duomenys apie transporto vietą po susidūrimo, stabdymo kelią, atstumus ir pan. Po to, kai transporto priemonės iš įvykio vietos abipusiu vairuotojų sutikimu buvo patrauktos, tokių išeitinių duomenų objektyviai atkurti nebuvo galima. Todėl, jų nesant, ekspertizės skyrimas praranda bet kokią procesinę prasmę.
Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad tyrimą atlikusi institucija, pasinaudojusi jos surinkta ir ištirta įrodymų baze, pagrįstai nustatė A. K. padarytą pažeidimą ir pagrįstai paskyrė nuobaudą pagal LR ATPK 127 str.2d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
A. K. skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės apskrities VPK ir A. K..