- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-09
- Bylos Nr.
- ATP-825-327/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00593-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-07-24 nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau-Institucija) specialisto M. M. 2012-04-17 nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir jam paskirta 180 litų bauda už tai, kad jis, 2011-11-02 15.52 val. Marijampolės mieste, Kauno gatvėje prie namo Nr. 55, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9, 132 punktus, nes nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusią ir sustojusią transporto priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-07-24 nutarimu atmestas A. K. skundas dėl 2012-04-17 nutarimo, motyvuojant tuo, kad tyrimą atlikusi institucija, pasinaudojusi jos surinktais ir ištirtais įrodymais, pagrįstai nustatė A. K. padarytą pažeidimą ir pagrįstai paskyrė nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d.
Šalies argumentai
A. K. skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą: panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi byloje netinkamai ištirti įrodymai, nepilnai išnagrinėtos įvykio aplinkybės. Nurodo, jog įvykio metu priekyje važiavęs N. T. vairuojamas automobilis, neįjungęs kairiojo posūkio signalo, neįsitikinus eismo saugumu, iš pirmos eismo juostos įvažiavo į antrą juostą prieš pat jo vairuojamą automobilį. Apeliantas buvo priverstas stabdyti, kad išvengtų susidūrimo su N. T. automobiliu. Fotonuotraukos įrodo, kad automobiliai kontaktavo kampu – jo automobilis dešine priekio dalimi trenkėsi į N. T. automobilio galinės dalies kairįjį kampą. Apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp liudytojų parodymų prieštaravimų nėra. Liudytoja D. V. parodė, kad priekyje važiavęs automobilis manevravo tai į vieną, tai į kitą eismo juostą nerodydamas posūkio signalo. Ši liudytoja nesuinteresuota bylos baigtimi. Tuo tarpu liudytoja J. V. suinteresuota bylos baigtimi, nes ji važiavo kartu su N. T.. Byloje esančius neaiškumus galėtų pašalinti eismo įvykio ekspertizė, tačiau ji nebuvo padaryta. Nei vienas iš liudytojų neatsakė, ar apeliantas turėjo galimybę išvengti eismo įvykio, todėl apylinkės teismas negalėjo padaryti išvados dėl jo kaltės. Kelių policijos skyriaus specialistas M. M. nutarime vadovavosi rašytine bylos medžiaga, eismo įvykio schema, kuri buvo nubraižyta iš įvykio vietos patraukus automobilius. Pareigūnai leido patraukti transporto priemones iš įvykio vietos neužfiksavę transporto priemonių padėties įvykio vietoje. Byla išnagrinėta neobjektyviai, nevisapusiškai ištirtos visos su įvykiu susijusios aplinkybės, jo kaltė neįrodyta, todėl priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundą Institucija prašo palikti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nepakeistą, o skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra surinktais įrodymais pagrįsta išvada, padaroma išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą.
Šioje byloje nėra pagrindo abejoti apylinkės teisme atliktu įrodymų vertinimu. Faktas, kad nutarimuose nurodytu laiku ir vietoje apeliantas atsitrenkė ir apgadino transporto priemonę „VW Passat“, vairuojamą N. T., įrodytas bylos medžiaga. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Faktinėms aplinkybėms nustatyti ir kaltę įrodyti tyrimą atlikusi institucija pagrįstai rėmėsi įvykį mačiusių liudytojų parodymais, o būtent, liudytojai A. G. ir R. Ž. parodė, kad matė kaip „VW Passat“ antroje eismo juostoje sustojo prie posūkio į kiemą ir į jį atsitrenkė paskui važiavęs automobilis „Opel“. Po susidūrimo žibėjo kairys posūkio signalas. Liudytojai Ž. B. ir R. L. parodė, kad atvykę į įvykio vietą rado susidūrusius automobilius vieną paskui kitą antroje eismo juostoje. Pirmoje juostoje stovėjo kiti automobiliai. Vairuotojai sutiko pildyti deklaraciją. Iš paskos važiavusio automobilio vairuotojas kaltę pripažino. Kartu su N. T. važiavusi keleivė J. V. parodė, kad jų automobilis ruošėsi apsisukti, sustojo praleisti iš priekio mašiną. Tuomet įvyko susidūrimas. Apylinkės teismas, įvertinęs nuoseklius ir tapačius visų minėtų liudytojų parodymus, pagrįstai nesirėmė liudytojos D. V. parodymais, kad „VW Passat“ mėtėsi iš juostos į juostą, kad pirmoje juostoje mašinų nebuvo, todėl kad ši liudytoja prieštaringai aiškino įvykio aplinkybes, jos parodymai atitiko tik vairuotojo A. K. paaiškinimą ir nesutapo su visų kitų liudytojų nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Be to liudytojas N. Č., tyręs šį eismo įvykį, nurodė, kad ši liudytoja telefonu jam aiškino, kad paskui važiavęs automobilis atsitrenkė į priekyje pristabdžiusį automobilį. Tačiau vėliau liudytoja jau aiškino kiek kitaip. Todėl apylinkės teismas pagrįstai suabejojo šios liudytojos parodymais. Automobilių fotonuotraukose užfiksuoti pažeidimai nepaneigia liudytojų parodymais nustatytų aplinkybių apie eismo įvykio aplinkybes. Tokiu būdu tiek eismo įvykį tyrusi institucija, tiek apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą dėl A. K. kaltės pažeidus Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 132 p.
Apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde nemato jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir pripažįsta jį teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.