Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjų R. K. ir R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. K., Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biurui, VĮ Turto bankui, dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai R. K. ir R. K. pareiškimu prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Pareiškėjai nurodė, kad V. K. buvo jų tėvas, kuris buvo surašęs testamentą ir savo turtą paliko pareiškėjams. Pareiškėjai svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodė aplinkybes, kad apie tėvo sudarytą testamentą nieko nežinojo, apie testamentą žinojo tik palikėjas ir jo žmona I. K., kuri yra prastos sveikatos, turi atminties problemų ir apie testamentą sūnums užsiminė tik 2018 m. kovo mėn. Dėl šios priežasties ir teisinių žinių stokos pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarė V. J.-B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad neprieštarauja, jog palikimo priėmimo terminas būtų atnaujintas, jei visapusiškai išnagrinėjus bylą teismas įsitikintų, kad tam yra pagrindas. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo I. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad neprieštarauja, jog palikimo priėmimo terminas būtų atnaujintas. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.Pareiškėjas R. K. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais argumentais. Nurodė, kad palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Tėvas mirė staiga, (duomenys neskelbtini), todėl apie testamentą nieko nespėjo pasakyti. Dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad po tėvo mirties per nustatytą terminą reikia kreiptis į notarą ir priimti palikimą. Apie egzistuojantį testamentą sužinojo iš motinos tik 2018 m. kovo mėn., pradėjo testamento ieškoti ir radęs kreipėsi į notarą, tačiau terminas palikimui priimti jau buvo praleistas. Pareiškėjas R. K. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais argumentais. Nurodė, kad palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Tėvas mirė staiga, apie testamentą nebuvo nei jam, nei broliui sakęs. Mamos sveikata taip pat yra bloga, mama apie testamentą užsiminė tik 2018 m. pavasarį. Tuomet, atradę testamentą, kreipėsi į notarą, tačiau terminas palikimui priimti jau buvo praleistas. Tai, kad dėl paveldėjimo priėmimo reikia kreiptis į notarą ir per nustatytą terminą priimti palikimą jam nebuvo žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjų R. K. ir R. K. tėvai yra V. K. ir I. K.. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jis 2008 m. rugpjūčio 21 d. buvo sudaręs testamentą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarės N. M., notarinio registro Nr. 4011, kuriuo palikėjui nuosavybės teise priklausantį gyvenamą namą, pagalbinius ūkio pastatus, kiemo statinius su žeme prie jų, esančius adresu (duomenys neskelbtini), po palikėjo mirties paliko sūnui R. K., o žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paliko sūnui R. K..Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.19, 5.28 straipsnius pareiškėjai R. K. ir R. K. turi teisę paveldėti tėvo V. K. turtą pagal testamentą.CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai yra praleidę trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą. Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).Pareiškėjai teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai palikimo priėmimo termino praleidimo priežastimis nurodė aplinkybes, kad jiems nebuvo žinoma apie tėvo sudarytą testamentą, dėl teisinių žinių stokos pareiškėjai neįvertino tos aplinkybės, kad pas notarą dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis per nustatytą 3 mėnesių terminą, be to, iš motinos apie sudarytą testamentą pareiškėjai sužinojo tik 2018 m. kovo mėn., kuomet terminas palikimui priimti jau buvo praleistas. Teismo vertinimu, pareiškėjai R. K. ir R. K. objektyviai nesuprato, kad būtina imtis teisinių veiksmų dėl palikimo priėmimo, be to, apie sudarytą testamentą jiems nebuvo žinoma, o motina I. K., nors ir žinodama apie sudarytą testamentą, dėl savo sveikatos būklės pareiškėjams tai pasakė tik tuomet, kai terminas palikimui priimti jau buvo praleistas. Be to, ir patys pareiškėjai dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad yra nustatytas terminas palikimui priimti. Sužinoję apie esantį testamentą, pareiškėjai nedelsiant kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarę V. J.-B., norėdami paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Notarė 2018 m. balandžio 5 d. liudijime nurodė, kad palikimas nėra priimtas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjai savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, priešingai, jų elgesys rodo, kad jie, vos tik sužinoję apie egzistuojantį testamentą, ėmėsi teisinių veiksmų palikimui priimti, palikimo priėmimo terminas praleistas nežymiai. Suinteresuoti asmenys dėl praleisto termino atnaujinimo neprieštarauja, todėl, atnaujinus praleistą palikimo priėmimo terminą, pareiškėjų, prašančių atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuotų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas nebus pažeistas. Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir teisines išvadas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjams atnaujinti palikimo, atsiradusio po V. K. mirties, priėmimo terminą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra priteisiamos iš pareiškėjų. Nagrinėjamu atveju išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,30 Eur ir jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos lygiomis dalimis, t. y. po 4,15 Eur priteisiamos iš pareiškėjų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578, 580–582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo terminą.

Priteisti iš pareiškėjų R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei po 4,15 Eur (keturis eurus 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.