- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-06
- Bylos Nr.
- 2-3341-160/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui V, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, Telšių rajono apylinkės teismui, Klaipėdos miesto apylinkės teismui
- Ieškovas
- A. R., V. S., J. Š., R. Ž.
- Kategorijos
- 19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Zita Smirnovienė, sekretoriaujant Eglei Berželionytei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. R., V. S., J. Š. ir R. Ž. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, Telšių rajono apylinkės teismui, Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl atlyginimo dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai A. R., V. S., J. Š. ir R. Ž. patikslintais reikalavimais atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, Telšių rajono apylinkės teismui, Klaipėdos miesto apylinkės teismui, prašė pripažinti, kad ieškovų atlyginimai sumažinti nepagrįstai ir neteisėtai; pripažinti ieškovų teisę gauti nesumažintą teisėjo (teismo pirmininko) atlyginimą; priteisti iš atsakovų: A. R. 229 867,49 Lt teisėjo atlyginimo nepriemoką už laikotarpį nuo 2000 m. sausio mėnesio iki 2007 m. balandžio mėnesio imtinai bei teisėjo atlyginimo nepriemoką už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki teismo sprendimo paskelbimo dienos; V. S. 235 963 Lt teisėjo atlyginimo nepriemoką už laikotarpį nuo 2000 m. sausio mėnesio iki 2007 m. balandžio mėnesio imtinai bei teisėjo atlyginimo nepriemoką už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki teismo sprendimo paskelbimo dienos; J. Š. 50 975 Lt teisėjo atlyginimo nepriemoką už laikotarpį nuo 2000 m. sausio mėnesio iki 2007 m. balandžio mėnesio imtinai; R. Ž. 126 238 Lt teisėjo atlyginimo nepriemoką už laikotarpį nuo 2000 m. sausio mėnesio iki 2003 m. lapkričio mėnesio imtinai, 103 359,91 Lt teismo pirmininko atlyginimo nepriemoką už laikotarpį nuo 2003 m. gruodžio mėnesio iki 2007 m. balandžio mėnesio imtinai bei priteisti teisėjo atlyginimo nepriemoką už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki teismo sprendimo paskelbimo dienos; įpareigoti atsakovus nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos mokėti ieškovams teisėjo atlyginimą, paskaičiuotą pagal Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimą Nr. 666 ir 1997 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 689 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovei A. R. 134 840,89 Lt teisėjo atlyginimo nepriemoką, susidariusią nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d.; priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovei V. S. 139 203,67 Lt teisėjo atlyginimo nepriemoką, susidariusią nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d.; priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovui J. Š. 16 380 Lt teisėjo atlyginimo nepriemoką, susidariusią 2003 m. nuo sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d.; priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovui R. Ž. 133 443,91 Lt teisėjo (teismo pirmininko) atlyginimo nepriemoką, susidariusią nuo 2003 m. nuo sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d.; kitą ieškinio dalį atmetė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-253/2010, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Panaikinus dalį Vilniaus apygardos teismo 2009-03-09 sprendimo, šios bylos nagrinėjimo ribos yra tik panaikintoje sprendimo dalyje – dėl atlyginimo nepriemokos priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovai paaiškino, kad jie Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais buvo paskirti dirbti teisėjais ir iki 2000 m. sausio 1 d. gaudavo atlyginimą, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ taikant 2,5 koeficientą. Nuo 2000 m. sausio 1 d. jiems, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1494 „Dėl LR Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atlyginimas sumažėjo dėl taikomo mažesnio 1,75 koeficiento. Teisėjų atlyginimų mažinimas galimas tik tada, kai valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis; tą daryti galima laikinai, kol normalizuosis valstybės ekonominė ir finansinė padėtis, ir tik laikantis proporcingumo principo, t.y. vienodai mažinant visų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų biudžetinį finansavimą. Nė vienos iš išvardintų sąlygų nebuvo, todėl jų socialinių (materialinių) garantijų mažinimas pažeidžia teisėjo nepriklausomumo principą, draudimą valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms bei pareigūnams kištis į teismų veiklą, teisinės valstybės, teisingumo, teisinio tikrumo ir saugumo, teisėtų lūkesčių principus.
Ieškovas R. Ž. prašo kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar DK 298 str. nustatyta taisyklė, draudžianti darbuotojui priklausančių darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimą daugiau kaip už trejų metų terminą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d. įtvirtintam teisėjų nepriklausomumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Paaiškina, kad tokį kreipimąsi Konstitucinis teismas turėtų išnagrinėti, nes anksčiau dėl šios problemos į Konstitucinį teismą kreipęsis Vilniaus apygardos administracinis teismas problemą buvo suformulavęs kiek kitu aspektu – dėl įstatymo spragų užpildymo, todėl Konstitucinis teismas šio klausimo neišnagrinėjo. Be to, nagrinėdamas bylą iš esmės teismas taip pat turi teisę pripažinti, kad DK 298 str., kaip nereguliuojantis darbo teisinių santykių su teisėjais, šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomas ir pagal analogiją, kaip skirtingus teisinius santykius reguliuojanti norma. Teisėjui priklausantis darbo užmokestis laikomas jam priklausančiu turtu, kurio nei pagal Konstituciją, nei pagal kitus įstatymus iš savininko prievarta negalima paimti, tinkamai už ją neatlyginus. Teisingumo ir protingumo principai suponuoja, kad atlyginimo mažinimas teisėjams, žinant, kad valdžių turtinė atsakomybė yra apribota tik 3 metų terminu, sudaro prielaidas kitoms valdžios nepagrįstai mažinti teisėjų atlyginimus. Susidariusi situacija skatina valdžią ir toliau negrąžinti teisėjų atlyginimų į buvusią padėtį (t. III, b. l. 143-144).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu (t. 1, b. l. 10-11, 133-136) su pareikštais reikalavimais sutiko iš dalies. Paaiškino, jog sunkios valstybės ekonominė ir finansinė padėtys yra konstatuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarime, taigi ši aplinkybė tampa neįrodinėtinu preziumuojamu faktu CPK 182 str. 1 d. 4 p. prasme. Be to, Rusijos ekonominė krizė 1998 metais ir jos neigiami padariniai Lietuvos ekonomikai yra visiems žinomas faktas (CPK 182 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos ekonominė ir finansinė būklė 1999 m. staiga žymiai pablogėjo, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė ėmėsi priemonių stabilizuoti padėtį ir ją gerinti. Sprendimas mažinti teisėjų, prokuroro ir kitų aukšto rango teisėsaugos pareigūnų darbo užmokesčio fondą buvo tik vienas iš 30 numatytų priemonių racionaliau (taupiau) panaudoti biudžetą, kurio pajamos nesiekė planuotų surinkti pajamų. Mažinant darbo užmokestį proporcingumo principas nebuvo pažeistas, nes vidutinis mėnesinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje sudarė 1 170,90 Lt, o teisėjų – 7 784,20 Lt, t.y. santykinai didesnis. Itin sudėtinga valstybės ekonominė ir finansinė būklė tęsėsi iki 2003 m. Vadovaujantis DK 298 str., darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos gali būti priteisimos ne daugiau kaip už 3 m.
Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu (t. 1, b. l. 17-18; t. 2, b. l. 115-116) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti, kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija nesprendžia teisėjų atlyginimo mažinimo arba padidinimo klausimų. Konkrečius asignavimus teismams kiekvienais metais tvirtina Seimas. Vyriausybė organizuoja valstybės biudžeto vykdymą, Finansų ministerija - valstybės biudžeto kasos operacijų vykdymą. Lietuvos Respublikos finansų ministerija negali pervesti teismams daugiau lėšų, nei jų numatyta atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
Atsakovai Klaipėdos miesto apylinkės teismas (t.1, b. l. 129), Telšių rajono apylinkės teismas atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 114) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovai pareikštais reikalavimais, kurie Vilniaus apygardos teismui buvo grąžinti nagrinėti iš naujo, siekia, kad iš atsakovų būtų priteista: A. R. 134 840,89 Lt teisėjo atlyginimo nepriemoka, susidariusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d.; V. S. 139 203,67 Lt teisėjo atlyginimo nepriemoka, susidariusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d.; J. Š. 16 380 Lt teisėjo atlyginimo nepriemoka, susidariusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d.; R. Ž. 133 443,91 Lt teisėjo (teismo pirmininko) atlyginimo nepriemoka, susidariusi nuo 2003 m. nuo sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d.
Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d. teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teisminės jurisprudencijos tęstinumo būtinumas išskiriamas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje, kurioje pabrėžiama, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose: žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose (2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad analogiškai šios nuostatos taikytinos ir dėl administracinių teismų priimtų sprendimų. Kadangi jau yra aukštesnių teismų suformuota praktika dėl DK 298 str. taikymo bylose pagal teisėjų ieškinius dėl neišmokėtų atlyginimų dalių priteisimo, šioje byloje teisės taikymo klausimai spręstini analogiškai. Dėl tos pačios priežasties ieškovo R. Ž. prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl DK 298 str. atitikimo Konstitucijai, netenkinamas. Laikoma, kad suformuojant DK 298 str. taikymo praktiką bylose dėl teisėjų atlyginimų, DK 298 str. taikymas šios kategorijos bylose jau pripažintas, o ieškovų reikalavimai iš esmės nesiskiria nuo kitose bylose dėl teisėjų (teismų pirmininkų) atlyginimų priteisimo pareikštų reikalavimų.
Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką teisėjams nesumokėto atlyginimo priteisimo bylose turi būti remiamasi DK 298 str., todėl ieškovams priteistina sumažinta teisėjo atlyginimo dalis apskaičiuotina nustačius, koks tiksliai būtų buvęs atlyginimas, paskaičiuotas pagal Vyriausybės 1997-06-24 nutarimą Nr. 666 ir 1997-06-30 nutarimą Nr. 689, ir paskaičiuojant turėjusį būti išmokėtą teisėjo atlyginimą už atitinkamus 3 metus bei atimant iš jo faktiškai tuo pačiu metu gautą teisėjo atlyginimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-281/2009, 2009 m. kovo 9 d;. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-790/2009, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011).
Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymas Nr. X-1761, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., nustatė teisėjams nesumokėtos teisėjų darbo užmokesčio ir kitų neišmokėtų išmokų dalies grąžinimą. Pagal šio įstatymo 2 str. 1 d. teisėjams, kurių įgaliojimai nepasibaigę iki 2008 m. spalio 31 d., nesumokėta darbo užmokesčio dalis grąžinama už paskutinius trejus metus – nuo 2005 m. spalio 31 d. iki 2008 m. spalio 31 d. Į bylą pateiktas Nacionalinės teismų administracijos 2008 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr. 4R-1539-(4.34) tvirtina, kad remiantis Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymu už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 31 d. iki 2008 m. spalio 31 d. A. R. yra išmokėta 99 769,51 Lt nesumokėta darbo užmokesčio dalis; V. S. – išmokėta 95 065,41 Lt nesumokėta darbo užmokesčio dalis; J. Š. – 11 369,76 Lt nesumokėta darbo užmokesčio dalis; R. Ž. – 94 027,36 Lt nesumokėta darbo užmokesčio dalis (t. III, b. l. 140). Taigi ieškovų siekiamos prisiteisti teisėjų atlyginimų nepriemokos buvo padengtos remiantis Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymu. Kadangi ieškovų pažeistos teisės bei įstatymų saugomi interesai buvo apginti neteisminės priemonėmis, išnykus ieškovų teisių bei interesų pažeidimui jų reikalavimai pakartotinai priteisti teisėjų atlyginimų nepriemokas, jau išmokėtas remiantis Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymu, negali būti tenkinami, todėl atmetami.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. R., V. S., J. Š. ir R. Ž. ieškinį dėl atlyginimo dalies priteisimo, atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.