Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. G. gynėjos, nuteistųjų A. N. ir L. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

Z. G. nuteistas pagal BK 307 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 307 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

A. N. nuteistas pagal BK 307 str. 1 d. (dėl pelnymosi iš E. U. prostitucijos) laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 307 str. 1 d. dėl (pelnymosi iš J. K. prostitucijos) laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

L. G. nuteista pagal BK 307 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d., 9 d., šią bausmę ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 233 str. 3 d. paskirtą bausmę laisvės atėmimą 3 mėnesiams subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., 5 d., iš nuteistųjų Z. G., A. N., L. G. ir D. G. nuspręsta išieškoti po 6000 Lt konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas.

Šioje byloje pagal BK 307 str. 3 d. ir BK 307 str. 1 d. taip pat nuteista D. G., dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. G., L. G. ir A. N. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su D. G., pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos, o Z. G. ir už tai, kad organizavo ir vadovavo prostitucijai. Z. G. dar nuteistas ir už tai, kad neteisėtai disponavo sprogstamosiomis medžiagomis. Teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos tokiomis aplinkybėmis.

Nuteistoji L. G. savo kaltės dėl dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme nepripažino ir teisme parodė, kad ji yra įmonės savininkė, teikia apgyvendinimo paslaugas, iš to ji ir gaudavo pajamas, bet ne iš prostitucijos. Ji nuomavo butus ir vienai valandai, ir parai laiko. Kad Z. G. užsiima prostitucijos sąvadavimu ir jai siunčia savo merginas į jos nuomojamus butus, ji nežinojo. „Pečiais“ ji vadino kitas buvusio vyro Z. G. moteris. Tą patį nuteistoji L. G. nurodo ir apeliaciniame skunde. Jos nuomone, teismas nepagrįstai atmetė jos parodymus, o rėmėsi tik Z. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus. Tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Teismas, atmesdamas L. G. parodymus, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė ne vien tik Z. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, o visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų, taip pat ir nuteistojo Z. G. teisme duotais parodymais. Priešingai nei nurodoma L. G. apeliaciniame skunde, Z. G. ir teisme parodė, kad L. G. žinojo, jog jis į jos nuomojamus butus siunčia E. U. teikti seksualines paslaugas.

Išdėstytus nuteistųjų Z. G. ir D. G., nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus patvirtina, o nuteistųjų L. G. bei A. N. apeliacinių skundų argumentus dėl jų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje paneigia ir kiti įrodymai. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis buvo leista klausytis D. G., Z. G., E. U. ir A. N. telefoninių pokalbių (t. 1, b. l. 41, t. 2, b. l. 85). Klausantis šių asmenų telefoninių pokalbių buvo daromi jų garso įrašai, kurie pridėti prie bylos. Nuosprendyje labai plačiai ir detaliai buvo išdėstyti ir aptarti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų ir prie jų pridėtų telefoninių pokalbių suvestinių duomenys, kurie patvirtina jau išdėstytus nuteistųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus apie bendrininkų grupės šioje byloje dalyvavimą nusikalstamoje veikoje pelnantis iš kito asmens prostitucijos. Iš pateiktų pokalbių suvestinių matosi, kad Z. G. nuolat kalbasi su D. G., A. N., E. U. prostitucijos tema, o tų pokalbių seka ir jų turinys atskleidžia tą patį nuteistųjų bei nukentėjusiosios E. U. parodymuose užfiksuotą prostitucijos organizavimo mechanizmą. Iš skirtingų telefoninių pokalbių suvestinių matosi, kad Z. G. telefonu bendrauja su L. G. apie tai, kad jis turi klientų, kuriems reikia ploto, klausia L. G., kurie jos butai yra laisvi, kokie jų adresai, kur ji paduos raktus. Z. G. prašo, kad L. G. jam paskambintų, kai atvažiuos klientas. Vieno iš pokalbių metu Z. G. skundžiasi L. G., kad jis turi klientą, kuriam nurodė vykti į savo butą Pašilės g., bet jis negali į jį patekti, nes pakeistas įėjimo į namą durų spynos kodas, o L. G. tada pasiūlo jam vieną iš savo butų Taikos pr. ir paaiškina, kad raktus nuo buto pasiimtų iš pašto dėžutės. Vieno iš pokalbių metu L. G. informuoja Z. G. apie tai, kad išnuomavo klientui vieną iš savo butų, prašo Z. G., kad jo mergina („pečius“) prižiūrėtų jame tvarką – „neprikūrentų, nepaliktų atsukto vandens“. Kitame pokalbyje L. G. informuoja Z. G. apie tai, kad klientas ką tik išsinuomavo jos butą ir dabar skambins jam (Z. G.) dėl mergaitės iškvietimo. Dar kituose pokalbiuose L. G. klausinėja Z. G., kada atvažiuos klientas, kuriam laikui jam reikalingas butas ir prašo ją informuoti, kada klientas atvyks, kad ji žinotų, nuo kada jai pradėti skaičiuoti nuomos laiką, o pasibaigus nuomos laikui klausinėja Z. G., kodėl klientas neišeina iš buto. Z. G. jai aiškina, kad taksistas jam pasakė, jog tas klientas neblaivus. Pokalbiuose kalbama ir apie tai, kaip L. G. nustato, kad klientas normalus, ji tai sprendžia iš balso, kad „normaliai šneka labai“. Iš Z. G. ir A. N. pokalbių matosi, kad jie kalbasi apie tai, kaip A. N. nuvežė J. K. teikti seksualines paslaugas, jiedu aptaria J. K. išvaizdą („tokia pusėtina, pusę velnio“). A. N. informuoja Z. G., kad klientas paėmė J. K., sumokėjo pinigus ir kad jis, kaip jie ir tarėsi, J. K. duos 120 Lt. Kito jų pokalbio metu Z. G. kalbasi su A. N., kuris praneša, kad J. K. davė 120 Lt, sau už taksi paslaugas pasiliko 40 Lt ir liko140 Lt, kuriuos jis Z. G. perduos rytoj. Pokalbio su Z. G. metu D. G. pasakoja Z. G., kaip J. K. paėmė iš kliento pinigus jų net neskaičiavusi ir padavė taksistui, ji net skambino A. N., kad sužinotų, kiek klientas sumokėjo. Tuo tarpu Z. G. D. G. liepia paaiškinti J. K., kad taksistas patikimas ir kad ji „nepakištų takso“, jei ją sulaikytų policija. Kaip jau buvo nurodyta, šie ir kiti telefoniniai pokalbiai buvo išsamiai išdėstyti ir išanalizuoti nuosprendyje ir jie patvirtina ne tik išdėstytus nuteistųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus apie tai, kad nusikalstamų veikų padaryme, be kaltę pripažinusių nuteistųjų D. G. ir Z. G., dalyvavo ir L. G. bei A. N.. Telefoninių pokalbių garso įrašai buvo išklausyti ir teisiamajame posėdyje, o nuteistieji L. G. ir A. N. tokių pokalbių buvimo nepaneigė, tačiau abu nuteistieji parodė, kad jie atitinkamai tik suteikė būsto nuomos arba taksi paslaugas. Visi išdėstyti įrodymai buvo tinkamai įvertinti skundžiamame nuosprendyje, o teismo išvados apie tai, kad Z. G., A. N., L. G., veikdami bendrininkų grupe kartu su D. G., pelnėsi iš E. U. prostitucijos, o Z. G., A. N. ir D. G. pelnėsi dar ir iš J. K. prostitucijos, yra pagrįstos ir nekeliančios jokių abejonių.

Nors skundžiamame nuosprendyje apie tai nepaminėta ir nenurodytas nukentėjusiosios E. U. amžius, iš bylos dokumentų matosi, kad E. U. yra gimusi 1991 m. sausio 29 d. (t. 2, b. l. 187). Tai reiškia, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu ji buvo nepilnametė.

Nuteistasis Z. G. pripažįsta, kad pelnėsi iš E. U. prostitucijos, taip pat, kad organizavo ir vadovavo jos prostitucijai, pripažįsta ir tai, kad pelnėsi ir iš J. K. prostitucijos. Jis neigia tik tai, kad žinojo tikrąjį E. U. amžių ir kad ši nukentėjusioji buvo pilnametė. Apie tai nurodoma ir jo gynėjos apeliaciniame skunde, kuriame prašoma Z. G. nusikalstamą veiką dėl pelnymosi iš E. U. prostitucijos perkvalifikuoti iš BK 307 str. 3 d. į BK 307 str. 1 d. Nuteistojo Z. G. parodymus byloje ir jo gynėjos apeliacinį skundą šioje dalyje kolegija atmeta dėl keleto priežasčių. Byloje nustatyta, kad iš E. U. prostitucijos Z. G. pelnėsi nuo 2008 m. vasario 1 d. iki tų metų pabaigos, su E. U. buvo pažįstamas dar seniau, o maždaug nuo 2008 m. spalio mėnesio gyveno su šia nukentėjusiąja viename bute. Jau vien tik šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tokį ilgą laiką pažinodamas nepilnametę nukentėjusiąją ir net gyvendamas su ja viename bute, nuteistasis negalėjo nežinoti jos amžiaus. Be to, tai patvirtina ir nukentėjusiosios E. U., ir paties Z. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matosi, kad Z. G. žinojo apie E. U. nepilnametystę. Be to, net ir darant prielaidą, kad Z. G. nežinojo tikrojo E. U. amžiaus 2008 m. pradžioje, nėra jokių abejonių dėl to, kad tai jis tikrai sužinojo vėliau ir toliau tęsė nusikalstamą veiką. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pats Z. G. parodė, kad apie E. U. nepilnametystę jis sužinojo iš pačios nukentėjusiosios maždaug 2008 m. spalio mėn., kai apie tai pasakė ji pati. Nors Z. G. aiškina, kad po to E. U. prostitucijos neorganizavo ir dėl to surado kitą moterį J. K., tai paneigia kiti išnagrinėti įrodymai. Byloje nustatyta, kad iš J. K. prostitucijos Z. G. pradėjo pelnytis tik 2008 m. gruodžio mėn., o iki tol, jam organizuojant ir vadovaujant, nepilnametė E. U. ir toliau teikė lytines paslaugas už pinigus. Tai patvirtina pačios nukentėjusiosios E. U. parodymai. Be to, pačių Z. G. ir E. U. parodymais byloje nustatyta, kad nuteistasis A. N. nusikalstamoje veikoje kaip bendrininkas pradėjo dalyvauti tik 2008 m. rudenį, maždaug 2008 m. spalio mėn., iki tol E. U. pas klientus vežiodavo kitas, nenustatytas asmuo. Nuteistasis A. N. aiškiai parodė ir tai patvirtino papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad nuo maždaug 2008 m. spalio mėn. E. U. vežiojo pas klientus maždaug pusantro mėnesio laiko iki jo paties sulaikymo. Pas klientus ją vežė maždaug 12-13 kartų ir tai darė Z. G. nurodymu. Visa tai neabejotinai įrodo, jog Z. G., 2008 m. rudenį jau tikrai žinodamas, kad E. U. yra nepilnametė, toliau pelnėsi iš jos prostitucijos, šios nepilnametės prostituciją organizavo ir jai vadovavo. Z. G. nusikalstama veika dėl pelnymosi iš E. U. prostitucijos buvo tęstinė ir truko nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. gruodžio 16 d. Net ir įvertinus šias abejones nuteistojo naudai, įrodyta, kad ne vėliau negu 2008 m. spalio mėn. Z. G. jau tikrai žinojo, kad E. U. nepilnametė, tačiau savo nusikalstamą veiką tęsė toliau. Todėl šią jo nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 307 str. 3 d. ir šią veiką perkvalifikuoti į BK 307 str. 1 d. nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistoji L. G. plačiai dėsto BK 307 str. numatytų nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, o taip pat ir BK 24 str. nuostatas, bei nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad jos veiksmuose buvo BK 307 str. numatyto nusikaltimo požymių ir nuosprendyje nurodė, kad ji veikė bendrininkų grupe bei atliko nusikaltimo vykdytojo vaidmenį, nes ji neturėjo jokio susitarimo padaryti nusikaltimą ir iš daromos nusikalstamos veikos neturėjo pajamų. Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde nurodo, jog iš dalies jis prisipažįsta kaltu, kad bendradarbiaudamas su Z. G., organizavusiu prostitucijos verslą, turėjo materialinės naudos, tačiau neigia, kad kartu su kitais nuteistaisiais iš neteisėtos veiklos gavo pajamų, nes jo tikslas buvo susijęs tik su jo tiesioginiu darbu, t. y. turėti pastovių klientų, o pajamas jis gaudavo tik už taksi paslaugas. Visi su tuo susiję apeliantų argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. BK 24 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 str. numatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 25 str. 2 d. nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas konstatuoja šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikia kaip bendravykdytojai (BK 24 str. 3 d.). Jau išdėstytais įrodymais nustatyta, kad Z. G. E. U. pas seksualinių paslaugų norinčius klientus veždavo labai retai ir tik tuomet, kai klientas buvo žinomas ir patikimas, dažniausiai ją paveždavo tik iki taksi, o kur reikia ją vežti toliau, nurodydavo A. N.. Z. G. A. N. nurodydavo, iš kur paimti ir kur nuvežti seksualines paslaugas teikiančią merginą, paimti iš klientų pinigus už suteiktas seksualines paslaugas, reikalui esant merginas parvežti, užtikrinti jų saugumą, o taip pat jam perduoti už suteiktas seksualines paslaugas gautus pinigus. Tokius Z. G. nurodymus A. N. vykdydavo, nurodytu adresu nuveždavo prostitutes, paimdavo pasaugoti už prostituciją iš klientų gaunamus pinigus, dalį jų kartais atiduodamas seksualines paslaugas teikiančioms merginoms bei pasiimdamas dalį pinigų sau už taksi paslaugas, o likusią dalį perduodavo Z. G.. Z. G. ir A. N. susitarimą veikti bendrai pelnantis iš kito asmens prostitucijos patvirtina nukentėjusiųjų bei nuteistųjų Z. G. ir D. G. parodymai, o taip pat ir telefoninių pokalbių išklotinės. Atlikdamas jau nurodytus veiksmus A. N. suvokė, kad veikdamas kartu su Z. G. kėsinasi į tą patį nusikaltimo objektą ir su Z. G. bendrais veiksmais realizavo nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Nuteistasis Z. G. organizavo prostituciją, jai vadovavo ir pelnėsi iš prostitucijos, o A. N. ne tik žinojo apie Z. G. daromą nusikalstamą veiką, bet ir savo veiksmais prisidėjo prie jos padarymo, t. y. jis atliko dalį objektyviųjų bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius turinčių veiksmų. Taip pat A. N. suvokė, kad savo veiksmais Z. G. sudaro sąlygas pelnytis iš kito asmens prostitucijos ir kartu su Z. G. dėl savanaudiškų paskatų siekė bendro tikslo. Kad A. N. buvo būtinas nusikaltimo bendrininkas, patvirtina ir kitų įrodymų patikrinimui BPK 276 str. 4 d. tvarka apeliacinės instancijos teismo posėdyje perskaityti nuteistojo Z. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai. Z. G. buvo parodęs, kad pastovus taksistas buvo labai svarbus jų verslo mechanizme, juo reikėjo pasitikėti, kad jis pažiūrėtų klientą, paimtų pinigus ir pan., pastovus taksistas jam buvo saugumo ir pasitikėjimo garantas (t. 3, b. 12-14). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad teismas pagrįstai A. N. pripažino nusikaltimo bendravykdytoju, o padarius išvadą, kad jis nežinojo E. U. amžiaus, jo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 307 str. 1 d.

Tie patys įrodymai patvirtina ir nuteistosios L. G. kaltę dalyvavus nusikalstamos veikos padaryme bei paneigia jos apeliacinio skundo argumentus apie tariamai nepagrįstą teismo išvadą dėl jos kaip nusikaltimo vykdytojos vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Nuteistųjų Z. G. ir D. G., nukentėjusiosios E. U., liudytojo A. Ž. parodymais ir kitais nuosprendyje išdėstytais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad organizuodami E. U. prostituciją, nuteistieji Z. G. ir D. G. lytines paslaugas užsisakiusiems ir neturintiems tam reikiamo ploto klientams pasiūlydavo ir L. G. nuomojamus butus. To, kad teikdavo trumpalaikes būsto nuomos paslaugas, neneigia ir pati L. G., tačiau ji nurodo, kad nežinojo, jog juose Z. G. merginos teikė lytines paslaugas. Tokie nuteistosios parodymai buvo paneigti teisme išnagrinėtais įrodymais ir jau buvo aptarti šiame nuosprendyje. Nuteistasis Z. G. tiek teisiamajame posėdyje, tiek apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad L. G. žinojo, jog jis į jos nuomojamus butus siunčia lytines paslaugas teikiančias merginas ir kad L. G. pati buvo jo prašiusi tokius klientus nukreiptų jai. Kad tuose butuose buvo teikiamos lytinės paslaugos ir kad tai suprato pati nuteistoji L. G., patvirtina ir tas faktas, kad butai buvo nuomojami 1-2 val. Telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina ir kitas svarbias aplinkybes, patvirtinančias L. G. bendrininkavimą pelnantis iš kito asmens prostitucijos. Pokalbių išklotinės akivaizdžiai patvirtina Z. G. su L. G. susitarimą veikti bendrai. Iš šių nuteistųjų tarpusavio pokalbių matosi, kad Z. G. su L. G. plačiai aptarinėja savo prostitucijos verslą. Nusiuntęs į L. G. butą klientą, Z. G. netgi prašo už atsiųstą klientą jam sumokėti 25 Lt. Savo ruožtu nuteistoji L. G. ragina Z. G. siųsti jai kuo daugiau klientų. Kaip jau buvo nurodyta, iš telefoninių pokalbių išklotinių matosi ir tai, kad L. G., išnuomavusi klientams būstą, Z. G. apibūdindavo klientą ir pranešdavo, kad klientas patikimas ir kad jis nebijotų siųsti savo merginos teikti lytines paslaugas. Suderintą bendrą nuteistųjų Z. G. ir L. G. nusikalstamą veiklą patvirtina ir šių nuteistųjų tarpusavio pokalbiai apie tai, kad L. G. buto nuomos klientui laiką pradėtų skaičiuoti ne nuo tada, kai užsakomas būstas, o nuo jo atvykimo į tą būstą. Kad L. G. neabejotinai žinojo apie Z. G. daromą nusikalstamą veiką, patvirtina ir E. U. parodymai apie tai, kaip L. G. grasino susidorojimu, jei E. U. policijai pasakys tiesą apie Z. G., bei jos pokalbis su Z. G., kuriame ji po A. N. sulaikymo moko Z. G. būti atsargesniu ir nekelti telefono ragelio arba, dar geriau, net išimti iš telefono bateriją, kad nebūtų galima nustatyti jo buvimo vietos. Byloje nustatyta, kad L. G. yra buvusi Z. G. žmona, todėl jie nebuvo atsitiktiniai pažįstami ir abu gerai žinojo, ką kiekvienas iš jų veikia ir kokie jų pajamų šaltiniai. L. G. neabejotinai žinojo, kad jos buvęs sutuoktinis pelnosi iš prostitucijos, ją organizuoja ir jai vadovauja, ir susitarusi su Z. G. pati dalyvavo šioje nusikalstamoje veikoje. Jau aptarti įrodymai patvirtina, kad L. G. ne tik, kaip ji pati aiškina, išnuomodavo butus kitiems asmenims, bet išnuomodavo tuos butus būtent Z. G. atsiųstiems klientams žinodama, kad jiems prostitutės, tarp jų ir E. U., teiks seksualines paslaugas. Be to, ji ne tik gaudavo pinigus už tokią butų nuomą iš Z. G. siunčiamų asmenų, tačiau savo veiksmais prisidėjo prie to, kad iš prostitucijos pajamų gautų pats Z. G.. Visos šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp jos ir nuteistojo Z. G. buvo susitarimas veikti bendrai, o taip pat ir tai, kad ji ne tik žinojo apie Z. G. daromą nusikalstamą veiką, bet ir atliko dalį objektyviųjų bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius turinčių veiksmų, taip pat suvokė, kad savo veiksmais sudaro Z. G. sąlygas pelnytis iš kito asmens prostitucijos bei dėl savanaudiškų paskatų pati pelnėsi iš jos. Todėl teismas pagrįstai L. G. pripažino nusikaltimo bendravykdytoja, o nusikalstamų veikų bendravykdytojų padaryta nusikalsta veika yra kvalifikuojama pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą. Kolegijos nuomone, aptarti įrodymai patvirtina, kad ir L. G., veikdama bendrininkų grupe kartu su Z. G., D. G. ir A. N. pelnėsi iš kito asmens prostitucijos ir dėl to jokių abejonių nėra, todėl tenkinti nuteistosios L. G. apeliacinį skundą ir ją išteisinti pagrindo nėra.

Teismas L. G. pripažino kalta ir nuteisė ją pagal BK 307 str. 3 d., padaręs išvadą, kad veikdama bendrininkų grupe, nuteistoji L. G. pelnėsi iš E. U. prostitucijos žinodama, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, tačiau tokios išvados motyvų nuosprendyje neišdėstė. Šioje dalyje nuteistosios L. G. apeliacinis skundas yra tenkinamas ir nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Kolegijos nuomone, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog L. G. žinojo tikrąjį E. U. amžių. Nuteistoji L. G. niekada neprisipažino žinojusi E. U. tikrąjį amžių, to nepaneigė ir byloje ištirti įrodymai. Pati nukentėjusioji teisme parodė, kad L. G. yra tik mačiusi gatvėje, vėliau kaip ji bendravo su Z. G., o taip pat matydavo ją, kai L. G. iš klientų paimdavo raktus, jai su klientu išėjus iš buto, tačiau su šia nuteistąja ji nebendravo. Nuteistasis Z. G. teisme parodė, kad L. G. nežinojo, jog E. U. nepilnametė, jis su L. G. šia tema nesikalbėjo. Liudytojas A. M. teisme parodė, kad E. U., suteikusi seksualines paslaugas, jam iš išvaizdos atrodė pilnametė, be to, ji pati jam pasakė, kad jai yra 19 metų. Jokių kitokių duomenų apie tai, kad nuteistoji L. G. galėjo žinoti tikrąjį nukentėjusiosios E. U. amžių, byloje nėra. Pats teismas padarė išvadą, kad E. U. amžiaus nežinojo A. N., nors jis nuolat vežiojo E. U. teikti lytines paslaugas, todėl visiškai neaišku, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad E. U. amžių galėjo žinoti L. G., matydavusi nukentėjusiąją daug rečiau. Kaip jau buvo nurodyta, jokių tokią išvadą pagrindžiančių įrodymų ir motyvų teismas nuosprendyje neišdėstė. Visos šios aplinkybės, kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistoji L. G., kaip ir nuteistasis A. N., galėjo nežinoti tikslaus nukentėjusiosios E. U. amžiaus, todėl šios abejonės aiškinamos nuteistosios naudai. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistosios L. G. nusikalstama veika teisingai įvertinta kaip pelnymasis iš kito asmens prostitucijos, tačiau ši veika iš BK 307 str. 3 d. perkvalifikuojama į BK 307 str. 1 d.

Nuteistosios L. G. apeliacinio skundo argumentai dėl padarytų esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį byloje, yra nepagrįsti. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas, atmesdamas jos parodymus, o pasiremdamas Z. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, pažeidė BPK 20 str. nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai atmetė nuteistosios L. G. parodymus, kadangi jie prieštaravo kitais įrodymais nustatytoms bylos aplinkybėms, o jos kaltė pelniusis iš kito asmens prostitucijos įrodyta nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma, ne vien tik nuteistojo Z. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistosios parodymus įvertino ne taip, kaip norėjo nuteistoji, ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, negali būti laikoma BPK pažeidimu, juo labiau esminiu, kuris būtų sukliudęs priimti teisingą nuosprendį. Tai, kad teismas padarė kai kurias bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojant nuteistosios L. G. nusikalstamą veiką, irgi nelaikoma esminiu BPK pažeidimu, juo labiau, kad šią klaidą apeliacinės instancijos teismas ištaiso šiuo nuosprendžiu ir L. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoja iš BK 307 str. 3 d. į BK 307 str. 1 d.

Apeliaciniuose skunduose prašoma švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes. Nuteistojo Z. G. gynėjos apeliacinį skundą kolegija atmeta, tuo tarpu nuteistojo A. N. apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas, o nuteistosios L. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skiriant bausmes teismas vadovaujasi BK 41 str. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kolegija pirmiausia konstatuoja, kad teismas šioje byloje teisingai išsprendė nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių klausimą. Galima sutikti su tuo, kad nuteistasis Z. G., iš dalies pripažindamas savo kaltę, davė išsamius parodymus, ir tai iš tikrųjų padėjo nustatyti nusikalstamų veikų faktines aplinkybes. Tačiau nuosprendyje pagrįstai nurodoma apie tai, kad Z. G. ir kitų nuteistųjų kaltę patvirtina ir kiti įrodymai, todėl dalinis Z. G. prisipažinimas buvo nulemtas ir kitų surinktų įrodymų. Be to, Z. G. iki šiol neprisipažįsta kaltu dėl to, kad jis žinojo nepilnametės E. U. amžių, o tai reiškia, kad jis nepripažįsta esminių bylos aplinkybių. Esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nepripažįsta ir nuteistieji A. N. ir L. G., todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad pripažinti Z. G., A. N. ir L. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., nėra pagrindo. Jokių kitų šių nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nėra. Z. G., A. N. ir L. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir tai jau buvo aptarta šiame nuosprendyje.

Iš nuosprendžio matosi, kad skiriant bausmę Z. G., teismas atsižvelgė į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, pirmiausia į Z. G. vaidmenį nusikaltimų padaryme ir į jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį. Byloje nustatyta, kad būtent Z. G. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo pagrindinis ir pats svarbiausias. Būtent jis buvo nusikaltimų iniciatorius, pats surado nukentėjusiąsias, pasiūlė joms verstis prostitucija, o po to ne tik organizavo ir vadovavo jų prostitucijai, bet vadovavo ir savo nusikaltimų bendrininkams, skirstė iš prostitucijos gautas pajamas. Z. G. anksčiau neteistas, byloje yra duomenys apie tai, kad jis uždarojoje akcinėje bendrovėje dirbo vairuotoju, tačiau nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tas jo darbas buvo formalus. Iš tikrųjų Z. G. pragyvenimo šaltinis buvo iš kitų asmenų prostitucijos gautos pajamos, o šią nusikalstamą veiką jis vykdė ilgą laiką. Įvertinus visas šias aplinkybes, pirmiausia Z. G. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir jo vaidmenį nusikaltimų padaryme, pagal BK 307 str. 3 d. jam paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė, o taip pat pagal BK 307 str. 1 d. ir pagal BK 253 str. 1 d. paskirtos bausmės negali būti laikomos per griežtomis. Galutinė subendrinta bausmė Z. G. buvo paskirta dalinio sudėjimo būdu, ši bausmė irgi ne per griežta ir ją švelninti taip pat nėra pagrindo.

Tuo tarpu nuteistiesiems A. N. ir L. G. paskirtos bausmės, kolegijos nuomone, yra aiškiai per griežtos ir turi būti švelninamos.

Nuteistojo A. N. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma apie tai, kad paskirdamas jam griežtą laisvės atėmimo bausmę, teismas nesilaikė BK 54 str. 2 d., 55 str. ir kitų BK bendrosios dalies normų reikalavimų. BK 55 str. yra nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas šio reikalavimo nesilaikė. Šioje byloje A. N. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 str. 1 d. ir už jas teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Dalinio sudėjimo būdu paskirta A. N. 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė netgi artima BK 307 str. 1 s. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinei ribai. Tačiau A. N. anksčiau neteistas, o abi jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). BK 307 str. 1 d. sankcija numato ne tik terminuoto laisvės atėmimo, bet ir kitų rūšių bausmes – baudą, laisvės apribojimą arba areštą, tačiau savo sprendimo skirti A. N. laisvės atėmimo bausmes teismas iš viso nemotyvavo. Nuosprendyje nurodyta, kad nors nuteistasis A. N. buvo nusikaltimų vykdytoju, tačiau jo vaidmuo buvo mažiau aktyvus negu Z. G.. Tačiau po to nurodyta, kad A. N. nusikalstamą veiką vykdė ilgą laiką, ėmė pinigus, juos skirstė, todėl jo vaidmuo laikytinas pirmaeiliu. Tokios teismo išvados yra prieštaringos ir neatitinkančios bylos aplinkybių. Tai, kad A. N. automobilyje pasaugodavo prostitučių paliktus pinigus arba juos perduodavo Z. G., tikrai neparodo jo didesnio vaidmens nusikaltimų padaryme. Iš tikrųjų, nors ir būdamas nusikaltimų bendravykdytoju, A. N. atliko tik tą vaidmenį, kurį jam skyrė Z. G. ir vykdė tik jo nurodymus. Be to, skirtingai negu visi kiti nuteistieji, A. N. nusikalstamoje veikoje dalyvavo ne nuo jos pradžios, o tik nuo 2008 m. rudens. Iš bylos matosi, kad A. N. ne tik anksčiau neteistas, bet ir neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą. Negalima bent iš dalies sutikti ir su šio nuteistojo argumentais, kad dirbdamas taksistu, vežiodamas prostitutes, jis tiesiog gaudavo papildomas pajamas. Daryti išvadą, kad šios pajamos buvo pagrindinis A. N. pragyvenimo šaltinis, nėra pagrindo. Įvertinusi visas šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad A. N. teismo paskirtos bausmės savo rūšimi yra aiškiai per griežtos ir turi būti švelninamos. Už abi nusikalstamas veikas pagal BK 307 str. 1 d. kolegija skiria A. N. baudas.

Tuo tarpu nuteistajai L. G. paskirtą 4 metų laisvės atėmimą būtina švelninti pirmiausia dėl to, kad jos nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 307 str. 3 d. į BK 307 str. 1 d. Nuteistosios L. G. prašymą skirti jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę taikant BK 54 str. 3 d., kolegija atmeta, nes BK 307 str. 1 d. sankcija numato įvairių rūšių bausmes, todėl taikyti BK 54 str. 3 d. šiuo atveju iš viso nėra nei reikalo, nei jokio pagrindo. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl L. G. teistumų. Vienu iš griežtos laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvų teismas nurodė tai, kad L. G. praeityje teista už analogišką nusikaltimą ir vėl nusikalto neišnykus teistumui. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Iš bylos matosi, kad L. G. Kauno m. apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 307 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, bet, taikant BK 75 str., bausmės vykdymas jai buvo atidėtas 2 metams. Paties skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad 2007 m. sausio 8 d. teismo nutartimi L. G. nuo jai paskirtos bausmės buvo atleista, o tai reiškia, kad šis ankstesnis jos teistumas iki naujos nusikalstamos veikos padarymo momento jau buvo išnykęs. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendžiu L. G. buvo nuteista pagal BK 233 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams, taikant BK 75 str., šios bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Tačiau BK 233 str. 3 d. numatytą nusikaltimą L. G. padarė 2008 m. gruodžio 8 d., todėl teismo išvada, kad ji nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, yra nepagrįsta. Perkvalifikavus L. G. nusikalstamą veiką iš BK 307 str. 3 d. į BK 307 str. 1 d. ir skiriant jai bausmę, kolegija atsižvelgia į keletą aplinkybių. Ankstesnis L. G. teistumas už analogišką nusikalstamą veiką pagal BK 307 str. 2 d., nors jis ir išnykęs, taip pat tai, kad L. G. nuteistas ir už dar vieną nusikaltimą kitu nuosprendžiu, nuteistosios asmenybę apibūdina tikrai nepalankiai. Kita vertus, netgi pripažinęs L. G. kalta pagal BK 307 str. 3 d., teismas jos vaidmenį nusikaltimo padaryme įvertino pačiu pasyviausiu ir netgi antraeiliu. Perkvalifikavus L. G. nusikalstamą veiką iš BK 307 str. 3 d. į BK 307 str. 1 d., akivaizdu, kad jos padaryto nusikaltimo pavojingumas yra dar mažesnis. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad L. G., skirtingai negu visi kiti nuteistieji, padarė tik vieną nusikalstamą veiką. Kolegija taip pat atsižvelgia ir į kitas aplinkybes. Iš prie L. G. prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų matosi, kad šiuo metu L. G. viena augina nepilnametį vaiką. Šio vaiko tėvas yra ilgalaike laisvės atėmimo bausme irgi šioje byloje nuteistas Z. G.. A. G. motina mirusi, jos tėvui atimtos tėvystės teisės. Kitų artimų giminaičių, galinčių pasirūpinti nepilnamečiu nuteistosios vaiku, irgi nėra. Todėl akivaizdu, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas L. G. sukeltų ypač sunkias pasekmes jos vaikui, tai turėtų reikšmės jo materialinei padėčiai ir socialiniam vystymuisi. Būtent dėl šios priežasties kolegija daro išvadą, kad skirti šiai nuteistajai realaus laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo, nes tai prieštarautų teisingumo principui ir pakenktų nepilnamečio vaiko interesams. Kadangi kitu nuosprendžiu L. G. jau paskirta nors ir trumpalaikė, tačiau terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuris vykdymas atidėtas, dėl jau nurodytų priežasčių kolegija L. G. ir pagal BK 307 str. 1 d. skiria sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, ją bendrina su kitu nuosprendžiu paskirta bausme, o galutinės subendrintos bausmės vykdymą, taikant BK 75 str., atideda. Kolegijos nuomone, L. G. paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas, nes dėl jau išdėstytų šeimyninių aplinkybių, pirmiausia dėl pareigos auginti ir auklėti nepilnametį vaiką, yra pagrindas manyti, kad L. G. kitų nusikaltimų nedarys ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nuteistosios L. G. apeliacinio skundo argumentus dėl jos turto konfiskavimo kolegija atmeta, o nuteistojo A. N. apeliacinį skundą tenkina iš dalies. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, vadovaujantis BK 72 str. 3 d. (turėjo būti 2 d.) 3 p., 5 d., nusprendė išieškoti iš nuteistųjų Z. G., D. G., L. G. ir A. N. po 6000 Lt konfiskuotino turto. Nuosprendyje tai motyvuota tuo, kad nuteistieji iš nusikalstamų veikų bendrai gavo 24000 Lt neteisėto pelno. Nors išsamesnių motyvų nuosprendyje neišdėstyta, pats teismo sprendimas dėl nuteistųjų turto konfiskavimo, kolegijos nuomone, yra pagrįstas. Nusikalstamų veikų padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios redakcijos BK 72 str. 2 d. buvo nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos rezultatas. Pagal nurodytos redakcijos BK 72 str. 2 d. 3 p. teismas privalėjo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojusios ir šiuo metu galiojančios redakcijos BK 72 str. 2 d. irgi nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio Kodekso uždraustas veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Abiejų redakcijų BK 72 str. 5 d. nurodyta apie tai, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šioje byloje surašytame kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad kaltinamieji, pelnydamiesi iš E. U. prostitucijos, gavo nenustatytą sumą, tačiau ne mažiau negu 24000 Lt pajamų. Tuo tarpu teismas nuosprendyje nurodė, kad šios pajamos buvo būtent 24000 Lt. Nors tokios išvados teismas išsamiau nemotyvavo, bylos duomenys patvirtina, kad ši išvada pagrįsta. Pats nuteistasis Z. G. nurodo, kad iš E. U. prostitucijos gavo ne 24000 Lt, bet pripažįsta, kad galėjo gauti maždaug 20000 Lt pajamų. Tačiau ir iš paties Z. G., ir ypač iš nukentėjusiosios E. U. parodymų matosi, kad laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. gruodžio 16 d. iš E. U. prostitucijos nuteistųjų gautos pajamos tikrai negalėjo būti mažesnės negu 24000 Lt. Šiuo atveju ir kaltinamajame akte, įvertinus visas abejones, ši suma buvo nurodyta kaip ne mažesnė. Taip pat akivaizdu, kad nurodytos pajamos (gauti pinigai) buvo BK 307 str. numatytos nusikalstamos veikos rezultatas, todėl teismas privalėjo jį konfiskuoti. Kadangi tie pinigai, kurie buvo gauti iš E. U. prostitucijos, buvo išleisti arba paslėpti, teismas pagrįstai konfiskavo nuteistųjų turtą vadovaujantis dar ir BK 72 str. 5 d. Nuteistasis A. N. nurodo, kad jis iš E. U. klientų pinigus gaudavo tik už savo, kaip taksisto, paslaugas, o L. G. nurodo, kad turėjo pajamų tik iš E. U. klientų už jos butų nuomą. Galima sutikti su tuo, kad didžiąją pinigų, gautų iš prostitucijos, dalį pasiimdavo nuteistasis Z. G., kuris po to tuos pinigus padalindavo kitiems bendrininkams (D. G., o kartais ir A. N.). Tačiau nusikalstamos veikos bendrininkais ir bendravykdytojais šioje byloje yra visi keturi nuteistieji, o iš E. U. prostitucijos gautos pajamos buvo visų nuteistųjų bendros nusikalstamos veikos rezultatas. Todėl teismas pagrįstai nusprendė iš prostitucijos gautų pajamų dydį atitinkančias pinigų sumas dalimis konfiskuoti iš visų nuteistųjų. Dėl šios priežasties naikinti ar keisti nuosprendžio dalį dėl 6000 Lt konfiskavimo iš L. G. nėra pagrindo. Tuo tarpu iš nuteistojo A. N. priteista 6000 Lt suma, kolegijos nuomone, turi būti mažinama. Ne mažesnės, negu 24000 Lt pajamos iš E. U. prostitucijos buvo gautos per visą nusikalstamos veikos laikotarpį nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. gruodžio 16 d. Tačiau byloje nustatyta (tai patvirtina jau aptarti įrodymai), kad A. N. šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavo tik nuo 2008 m. spalio mėnesio. Nors tai galima apskaičiuoti tik apytiksliai, jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje laikas sudaro tik apie ketvirtadalį kaltinime nurodyto nusikalstamos veikos laikotarpio. Per tą laiką iš E. U. prostitucijos buvo gauta ir maždaug ketvirtadalis visų iš nusikalstamos veikos gautų pajamų. Todėl nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistojo A. N. nuspręsta išieškoti 6000 Lt konfiskuotino turto, naikinama. Vadovaujantis šiuo metu galiojančios redakcijos BK 72 str. 2 d., 5 d., iš A. N. išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti 1500 Lt pinigų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistosios L. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistiesiems L. G. bei A. N. paskirtų bausmių ir dėl nuteistojo A. N. turto konfiskavimo pakeisti.

Nuteistosios L. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 307 str. 3 d. į BK 307 str. 1 d. ir paskirti jai bausmę laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d., šią bausmę ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 233 str. 3 d. paskirtą bausmę laisvės atėmimą 3 mėnesiams subendrinti visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Taikant BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., nuteistajai L. G. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laisvės atėmimo 2 metams ir 3 mėnesiams vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Nuteistajai L. G. paskirti įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nuteistajai L. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuteistajam A. N. pagal BK 307 str. 1 d. (dėl pelnymosi iš E. U. prostitucijos) paskirti 100 MGL dydžio (13000 Lt) baudą, pagal BK 307 str. 1 d. (dėl pelnymosi iš J. K. prostitucijos) paskirti 100 MGL dydžio (13000 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., šias bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 200 MGL dydžio (26000 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 2 d., į nuteistajam A. N. paskirtą galutinę subendrintą bausmę 200 MGL dydžio (26000 Lt) baudą įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2011 m. balandžio 18 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti nuteistąjį A. N. jam paskirtą bausmę visiškai atlikusiu.

Nuteistajam A. N. paskirtą kardomąją priemonę panaikinti ir nedelsiant paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta išieškoti iš A. N. 6000 Lt konfiskuotino turto, panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 5 d., iš nuteistojo A. N. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) pinigų sumą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo Z. G. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.