- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-407-730/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04503-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Alona Romanovienė, Bronius Valius
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- T. A.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-407-730/2014
NUTARTIS
2014 m. kovo 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. A. ieškinį atsakovui A. V., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl teisės pripažinimo pateikti derinti žemės sklypo planą be valstybinės žemės naudotojų sutikimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti teisę pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai derinti žemės sklypo planą, (duomenys neskelbtini), prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, be valstybinės žemės naudotojo A. V. sutikimo, t.y. be jo parašo brėžinyje. Nurodė, kad yra 3492/8210 dalies 0.8210 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Kitos 4718/8210 dalys minėto žemės sklypo priklauso Lietuvos Respublikai ir jas patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. Lietuvos Respublikai priklausančia žemės dalimi naudojasi E. Š., T. D. O., A. V.. Valstybinę žemę patikėjimo teise valdančiai Nacionalinei žemės tarnybai bei valstybinės žemės naudotojams davus sutikimus padalinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), į du atskirus žemės sklypus, ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius leido ieškovei pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. 2012-06-12 registruotais laiškais valstybinės žemės naudotojai buvo informuoti, kad gali susipažinti su parengtu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planu, prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir pareikšti dėl jo pasiūlymus. Parengus žemės sklypo planą, jis buvo pateiktas derinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsakė, kad nederins parengto žemės sklypo plano (duomenys neskelbtini) prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nes žemės sklypo plano sprendinių brėžinyje yra ne visų valstybinės žemės naudotojų parašai. Ieškovė žemės naudotojui atsakovui A. V. išsiuntė raštą (su žemės sklypo plano sprendinių brėžinio kopija), kad atvyktų pas plano rengėją ir pasirašytų žemės sklypo plano sprendinių brėžinyje arba raštu plano rengėjui pateiktų motyvuotą ir pagrįstą atsisakymą, tačiau atsakovas šį raštą atsisakė priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-25 sprendimu ieškovės ieškinį visiškai tenkino. Pripažino ieškovei T. A. teisę pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai derinti žemės sklypo planą, (duomenys neskelbtini), prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, be valstybinės žemės savininko A. V. sutikimo, t.y. be A. V. parašo brėžinyje. Priteisė ieškovei T. A. iš atsakovo A. V. 2043 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovė parengė žemės atidalijimo planą, kuriame aiškiai įvardyta, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą ieškovė prašo suformuoti. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu paaiškėjo ieškovės pateikto kai kurie žemės sklypo atidalijimo plano netikslumai, tačiau jie nėra tokie reikšmingi, kad eliminuotų atsakovo galimybę apsispręsti dėl sutikimo davimo ar nedavimo atidalyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į du atskirus sklypus. Teismo nuomone, atsakovo atsisakymas duoti sutikimą padalyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas teisėta priemone, ginant savo interesus dėl kelio servituto teisės įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad žemės sklypo padalijimo derinimo stadijoje turėtų būti eliminuoti esminiai žemės sklypo atidalijimo projekto neatitikimai nuosavybės teisių įgyvendinimo aspektu bei įstatymo normų ir viešojo valdymo subjektų priimtų individualių teisės aktų reikalavimams. Teismas netyrė faktinių bylos aplinkybių, o ginčijamame sprendime trumpai pasisakė, kad ieškovės pateikto žemės sklypo atidalijimo plano netikslumai nėra tokie reikšmingi, kad eliminuotų atsakovo galimybę apsispręsti dėl sutikimo davimo ar nedavimo atidalyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į du atskirus sklypus. Teigia, kad šie netikslumai turi esminės reikšmės jo teisėms, nes suvaržo jo nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas netyrė faktinių bylos aplinkybių, nepasisakė apie jo atsiliepime ir bylos nagrinėjimo metu išdėstytus motyvus, sprendė, jog jo išdėstyti pažeidimai ir neatitikimai teisės aktams yra nežymūs, todėl neatskleidęs bylos esmės priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Taip pat nurodo, kad teismas turėjo atmesti ieškinį ir dėl to, kad ieškinys teiktas netinkamam atsakovui. Mano, kad ieškovė turėjo pasirinkti atsakovu Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, nes vadovaujantis Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 33 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti derinti žemės sklypo plano nesant jo parašo plane, todėl ieškinys turėjo būti pareikštas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad žemės sklypo padalijimo planas buvo rengtas pagal galiojančią VĮ Registrų centre registruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atidalyti sklypą, kad ieškovei neliktų nė dalies teritorijos A, nėra galimybės, nes priešingu atveju ieškovė negalėtų patekti į savo namą, be to, nepagrįstai sumažėtų jai priklausančios žemės sklypo dalies plotas. Rengiant žemės sklypo padalijimo planą atsakovas buvo tik valstybinės žemės naudotoju, susitvarkyti nuosavybės teisės į žemės sklypą dokumentus atsakovas suskubo tik pradėjus bylą nagrinėti teisme, todėl kaip perdalijamo žemės sklypo savininkas jis ir nebuvo nurodytas. Ieškiniu buvo prašoma tik leisti pateikti derinti žemės sklypo planą be A. V. sutikimo, o ne suderinti planą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nesutarimai tarp ieškovės ir atsakovo egzistuoja ne dėl žemės sklypo atidalijimo, bet dėl kelio servituto, ir sutikimo nedavimas negali būti naudojamas kaip teisėta priemonė ginant savo interesus dėl kelio servituto teisės įgyvendinimo. Mano, kad teismas apelianto nurodomų procesinių teisės normų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, jog yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, siekiant išsiaiškinti atsakovo nurodytų atsikirtimų pagrįstumą, pripažįstant ieškovės reikalavimą pagrįstu. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies yra neaišku, dėl kokių argumentų pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, kuriais jis grindė, kad ieškovės teikiamas žemės sklypo planas pažeidžia tam tikrų teisės aktų reikalavimus, prieštarauja atsakovo interesams, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Ginčas byloje yra kilęs tarp mišrios (privačios ir valstybinės) nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo savininkų dėl dalies sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė turi nuosavybės teisę į 3492/8210 žemės sklypo, Lietuvos Respublika turi nuosavybės teisę – į 786/4105 žemės sklypo, o atsakovas turi nuosavybės teisę 1573/4105 žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 142). Ieškovė turi nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas - turi nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 145, 147).
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų, nepažeidžiant bendraturčių teisėtų interesų.
Formuojama teismų praktika, kad sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009), turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009). Kadangi galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, tai daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį (pavyzdžiui, statinio servitutu į patalpą), nes tai tarp savininkų sukurtų dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).
Kai bendraturčių ginčas dėl atidalijimo sprendžiamas teisme, ginčo šalys žemės sklypo atidalijimo detaliojo plano rengimo procedūras gali atlikti pateikę teismui prašymą pripažinti jiems teisę rengti sklypo planą arba detalųjį planą be kitų bendraturčių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 nutartis bylos Nr. 3K-3-554/2013).
Ieškovė, siekdama atsidalinti jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, laikydamasi Lietuvos Respublikos 2010-07-21 Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 1124 patvirtintame „Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo“ nuostatų (toliau Aprašas), kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2011-09-12 priėmė įsakymą Nr. AD1-1832, kuriuo leido ieškovei pradėti rengti ginčo žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, nurodytus 1 priede ir preliminarią žemės sklypų ribų schemą, nurodytą 2 priede, žemės sklypo plano rengimo tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, padalijant į du žemės sklypus (b.l. 40). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2011-09-12 įsakymo Nr. AD1-1832 1 priede nurodytas reikalavimas, kad sklypo planas turi būti suderintas su žemės sklypo naudotojais (b.l. 41). Aprašo 30-31 punkte nustatyta, kad šiuo atveju plano rengėjas su parengtu žemės sklypo planu asmeniškai supažindina pertvarkomų žemės sklypų savininkus ir (ar) valstybinės žemės naudotojus ar žemės sklypų suformavimu suinteresuotus asmenis, nurodydamas, kad jie dėl žemės sklypo plano gali pareikšti pasiūlymus savivaldybės administracijai, šie asmenys yra laikomi supažindinti su žemės sklypo planu, jeigu žemės sklypo plane yra šių asmenų parašai. 2012-12-28 raštu Nr. (4.39.)-R2-4365 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija informavo ieškovę, kad nederina parengto ginčo žemės sklypo plano, viena iš aplinkybių nurodydama, jog žemės sklypo sprendinių brėžinyje yra ne visų valstybinės žemės naudotojų parašai (b.l. 7).
Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad rengiamame žemės sklypo plane nenumatytas prie kiekvieno žemės sklypo būsimas privažiavimo kelias, šiuo pažeidžiamas Aprašo 16.3 punkto reikalavimas. Žemės sklypo plane suprojektuotas tik vienas įvažiavimas, einantis per atsakovo naudojamą (nuo 2013-08-08 nuosavybės teise valdomą) žemės sklypo dalį. Aprašo 16.3 punkte nustatyta, kad schemoje siūlomi formuoti žemės sklypai turi būti racionalaus dydžio ir tinkamai naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas. Iš ieškovės teikiamo žemės sklypo plano matyti, kad ieškovė pateikė derinti žemės sklypo planą, kuriame suprojektuotas tik vienas įvažiavimas, einantis per atsakovo naudojamą valstybei priklausantį žemės sklypą į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Žemės sklypo plano aiškinamojo rašto 4 dalyje numatyta, kad į planuojamą teritoriją patenkama iš B1 kat. (duomenys neskelbtini) per esamą įvažiavimą (b.l. 22, 24, 1 t.). Taigi patvirtinus šį planą, ieškovė galėtų įvažiuoti į savo sklypą tik per atsakovo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią ir valstybinės žemės sklypo naudotojų naudojamą žemės sklypo dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nagrinėjant bylą nesiaiškino ir dėl šio atsakovo nurodomo, jo kaip bendraturčio, teisių pažeidimo nepasisakė, tik apsiribojo lakoniška išvada, kad atsakovas nepateikė argumentų, jog ieškovės pasiūlytas žemės sklypo suformavimas pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus. Svarstytina ar tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, ar toks žemės sklypo formavimas atitinka formuojamai teismų praktikai, kad daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, būtų galimybė ateityje kilti ginčams dėl daikto naudojimo.
Atsakovas, nagrinėjant bylą teisme nurodė, kad žemės atidalijimo plano aiškinamojo rašto 3 punkte žemės sklypo planuotojas apeliantui ir Valstybei priklausančią nuosavybės ½ dalį iš esmės priskiria ieškovės sklypo daliai, tai yra, keičia nuosavybės teisių subjektą, plane buvo nukrypta nuo sklypo savininkų nuosavybės teisių dalių. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovei nuosavybės teise priklauso 3492 kv. m bendro žemės sklypo dalys, tačiau plane jai priskiriama 3380 kv. m bei 168,5 kv. m, kas sudarytų ne 3492 kv.m., o 3548,5 kv. m bendrame 8210 kv. m sklype. Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad šis nukrypimas plane nuo sklypo savininkų nuosavybės teisių dalių yra tik techninė klaida ir ją galima pataisyti (b. l. 193), tačiau ieškovė neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, kad galėtų pateikti pataisytą planą, taigi nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė patikslinto plano. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu prašomame patvirtinti plane ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos padidintos 56,5 kv. m. ir ar tuo nepažeidžiami kitų žemės sklypo bendraturčių ir naudotojų interesai, teisės aktų reikalavimai (CK 4.80 straipsnis), ar tai atitinka formuojamą teismų praktiką, jog prašomas suformuoti daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.
Be to, nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra ginčijamame sklype, 52/625 dalis nuosavybės teise priklauso E. Š., 26/125 dalis nuosavybės teise priklauso T. D. O.. Esant tokioms aplinkybėms, jos yra valstybei priklausančios žemės sklypo dalies faktinės naudotojos, todėl jų interesus betarpiškai liečia bylos nagrinėjimo dalykas, nes jos be kita ko priskirtinos ne tik prie žemės sklypo naudotojų, bet taip pat prie asmenų turinčių teisę ateityje privatizuoti valstybei tenkančią žemės sklypo dalį. Tačiau teismas šių asmenų neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis.
CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Valstybinės žemės naudotojas įtraukus į bylą trečiaisiais asmenimis, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jos įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme. Pastaroji aplinkybė reiškia, kad byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, teismui nusprendus dėl neįtraukto byloje dalyvauti asmens materialiųjų teisių ir pareigų.
Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, siekiant išsiaiškinti atsakovo nurodytų atsikirtimų pagrįstumą, turi išnagrinėti su tuo susijusias faktines ir teisines aplinkybes, įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis nurodytus asmenis.
Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.