Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2011-03-18 · Civilinė byla Nr. A2-828-855/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-18
Bylos Nr.
A2-828-855/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03174-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Pareiškėjas
M. B., I. B.
Suinteresuotas asmuo
AB SEB bankas
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-828-855/2011
Teismo proceso Nr. 2-52-3-03174-2009-8
Procesinio sprendimo kategorija: 113.1; 117.1; 124.1; 124.3.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant J. F., dalyvaujant pareiškėjui M. B., pareiškėjo atstovei adv. A. K., pareiškėjos I. B. atstovei adv. I. N., išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. B. ir I. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, suinteresuotas asmuo – AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimu buvo patenkintas pareiškėjų I. B. ir M. B. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, pareiškėjų santuoka nutraukta, patvirtina šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, susitarta, kad M. B. nepilnamečio sūnaus M. B. išlaikymui skirs kas mėnesį po 300 Lt, kuriuos perves į I. B. sąskaitą banke arba grynais pinigais; jog santuokos metu paimta vartojamoji paskola AB SEB bankui laikytina asmeniniu M. B. piniginiu įsipareigojimu, kurį jis įsipareigojo vykdyti savo lėšomis vartojamojo kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Pareiškėjas M. B. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą byloje dalyje, kurioje išspręstas vartojimo paskolos grąžinimo kreditoriui klausimas ir patvirtinti jo bei I. B. santuokos nutraukimo sąlygą: „Santuokos metu pagal 2009-06-26 vartojimo kredito sutartį Nr. 1450918050334-70 paimtos vartojimo paskolos dalį, kuri buvo likusi nesumokėta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimo įsiteisėjimo momentu, M. B. ir I. B. AB SEB bankui grąžina lygiomis dalimis“.

Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., t.y. naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos pareiškėjui ir teismui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nurodė, kad teismo sprendimu buvo patvirtintos ne tokios santuokos nutraukimo sąlygos, dėl kurių pasirašytinai susitarė pareiškėjas su sutuoktine I. B., apie ką pareiškėjas sužinojo tik po santuokos nutraukimo, 2010-11-08 gavęs antstolio pranešimą, kuriame nurodoma, jog vykdymui yra paduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo vaikui išieškojimo. Pažymėjo, kad iki tol nei pranešimo apie teismo posėdį, nei teismo sprendimo nebuvo gavęs, santuokos nutraukimo byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Po antstolio pranešimo gavimo susipažinęs su teismo byla suprato, kad buvusi sutuoktinė I. B. pateikė teismui ne visus šalių pasirašytus dokumentus, o tie dokumentai, kuriuos pateikė, yra jos ranka ištaisyti po to, kai pareiškėjas juos pasirašė. Pažymėjo, kad gyvendami santuokoje pareiškėjai buvo paėmę 98324,74 eurų (340000 Lt) paskolą AB SEB banke gyvenamajam namui ir žemės sklypui, esantiems Vėtrungės g. 6-1, Nemenčinėje, Vilniaus r., įsigyti. Šį turtą 2009-06-01 pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjai pardavė, o gautą 300000 Lt sumą įnešė banko paskolai grąžinti. Dėl likusios tuo metu negrąžintos 8394,641 eurų paskolos su AB SEB banku 2009-06-26 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 1450918050337-70, pagal kurią pareiškėjai įsipareigojo grąžinti bankui nurodytą sumą per 48 mėnesius. Ši paskola nebuvo asmeninė M. B. paskola, o buvo abiejų pareiškėjų prievolė, todėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos pažeidžia kreditoriaus ir pareiškėjo M. B. teises ir interesus, juo labiau, kad nesant kreditoriaus sutikimo, buvo pakeistas skolininkas. Pažymėjo, kad pardavus būstą ir pareiškėjams pradėjus gyventi atskirai, I. B. pati pradėjo tvarkyti santuokos nutraukimo dokumentus, 2009-07-17 buvo atvykusi pas pareiškėją, kuris tuo metu gyveno pas tėvus, automobilyje pateikė jos parengtą prašymą dėl santuokos nutraukimo bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo siekiama, kad pareiškėjas skirtų vaikui išlaikymą ir vienas grąžintų likusią paskolą, prašė pasirašyti, tačiau su tokiomis sąlygomis pareiškėjas nesutiko, nes su I. B. buvo susitarę dėl vienodo išlaikymo vaikui teikimo bei paskolos grąžinimo bankui lygiomis dalimis. Vėliau I. B. atvežė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių papildymą, kuriame buvo parašyta, kad I. B. keturis metus nuo sutarties patvirtinimo nereikalaus iš M. B. vaikui išlaikymo, o M. B., patvirtinto, kad vienas mokės kreditą, o jį pabaigęs mokėti, skirs papildomai lėšų vaiko išlaikymui, taip pat, kad nėra ribojama jo teisė bendrauti su vaiku. Tokiu būdu pareiškėjai susitarė, kad M. B. prisiima pareigą mokėti visą paskolos sumą su sąlyga, kad I. B. jai tenkančią mokėti paskolos dalį skirs vaiko išlaikymui, tuo tarpu M. B. baigus išmokėti paskolą, jis tas lėšas, kurias vietoj išlaikymo vaikui mokėjo bankui, mokės, kaip vaiko išlaikymą. Be to, nors visi dokumentai buvo pasirašyti dar 2009-07-17, tačiau I. B. juos pateikė teismui tik 2009-11-20, prašyme ranka ištaisė jo datą į 2009-11-18, o sutartyje savo ranka be pareiškėjo žinios prirašė sutarties 2 p. dėl bendravimo su vaiku. Pažymėjo, kad jei I. B. būtų pateikusi teismui visus šalių pasirašytus susitarimus, teismas nebūtų tvirtinęs tokios sutarties. Nurodė, kad sutuoktinė, ruošdama teismui dokumentus, tyčia nurodė buto, kurį pareiškėjai jau buvo pardavę, adresą, kad M. B. negautų iš teismo jokių dokumentų, nes realiai jis ten negyveno, dėl to buvo apribota pareiškėjo teisė gauti informaciją apie bylos nagrinėjimą ir skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka. Be to, teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių be kreditoriaus sutikimo, taip pat negavęs Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados. Kadangi pareiškėjas tikėjosi, jog sutuoktinė pateikė teismui visus jų pasirašytus dokumentus, neįtarė, kad teismo sprendimas, priimtas rašytinio proceso tvarka, t.y. be pareiškėjo ir jo neinformavus, gali nustatyti kitokias santuokos nutraukimo sąlygas, pasitikėjo buvusias sutuoktine ir dėl to nesidomėjo procesu.

Šalies argumentai

Pareiškėja I. B. su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad M. B. yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kadangi apie kreditorinio įsipareigojimo bankui buvimą pareiškėjui buvo žinoma atitinkamų dokumentų – prašymo teismui, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pranešimo kreditoriui pateikimo metu, pareiškėjas pripažino, kad apie santuokos nutraukimą sužinojo 2010 m. kovą, kai jam pranešė I. B. ir jis nuėjo gauti ištuokos liudijimą, be to, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo domėtis teismo procesu, jo eiga, t.y. objektyviai apie teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, būdamas apdairus ir rūpestingas, galėjo sužinoti žymiai ankščiau, juo labiau, kad visus teismui pateiktus ir I. B. paruoštus dokumentus, prieš pasirašydamas, skaitė, analizavo, juos pasirašė, su jų turiniu sutiko. Nurodė, kad pareiškėjai pirmą kartą pateikus teismui visus dokumentus, įskaitant papildomą susitarimą, pagal kurį pareiškėja atsisako reikalauti išlaikymą vaikui 4 metus, tuo tarpu M. B. vienas dengia vartojimo paskolą, teismo raštinėje buvo pasakyta, kad toks susitarimas negalėtų būti priimtas ir patvirtintas, nes prieštarauja kitoms sutarties sąlygoms, apie tai I. B. informavo pareiškėją, tarp šalių vykdo derybos, ir tik 2010 m. lapkritį buvo šalių sutarta, kad teismui bus pateiktas pirminis sutarties variantas, kas ir buvo padaryta. Pagrindo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių šiuo atveju nėra, nes jokios naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, nepaaiškėjo, iš antstolio 2010-11-08 pranešimo jis nieko naujo sužinoti negalėjo, kadangi jame buvo kalbama tik apie vaiko išlaikymo išieškojimą, bet ne apie kreditorinius įsiskolinimus. Nurodė, kad pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą tik todėl, kad jam nevykdant pareigos išlaikyti vaiką ir pablogėjus pareiškėjos turtinei padėčiai, ji pradėjo priverstine tvarka reikalauti jo išieškojimo, iki tol M. B. reguliariai vykdė visus mokėjimus bankui, o po kreipimosi į teismą dėl proceso atnaujinimo sąmoningai nustojo mokėti paskolą ar net jos dalį, nepervesdamas atlyginimo į tam skirtą sąskaitą. Pažymėjo ir tai, kad nurodydamas visuose teismui adresuotuose dokumentuose adresą, kuriuo pageidavo gauti korespondenciją, tačiau kuriuo realiai negyveno, M. B. turėjo suvokti, kad negaus jam siunčiamų dokumentų, ir dėl to irgi nesielgė, kaip rūpestingas asmuo. Nurodė, kad pareiškėjai, prieš kreipdamiesi į teismą, informavo banką apie tai, kad M. B. prisiima vykdyti prievolę bankui asmeniškai, tačiau bankas buvo pasyvus, teise įstoti į procesą nepasinaudojo, nepareiškė teismui prieštaravimų dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl teigti, kad buvo pažeisti jo interesai, nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas į teismo posėdį neatvyko. Teismui pateiktu atsiliepimu neprieštaravo, kad būtų atnaujintas procesas byloje, nes nors ir buvo įtrauktas į bylą, kaip kreditorius, tačiau savo nuomonės dėl prievolės padalijimo po santuokos nutraukimo nepareiškė. Nurodė, kad 2009-06-26 vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta su abiem sutuoktiniais, sutikimas po santuokos nutraukimo pripažinti prievolę asmenine M. B. prievole nebuvo duotas, todėl tokį šalių susitarimą patvirtinantis teismo sprendimas pažeidė banko interesus, nes abu sutuoktiniai turi atsakyti bankui kaip solidarieji skolininkai.

Išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius prašymui dėl proceso atnaujinimo neprieštaravo, kadangi šalys tarpusavyje buvo netinkamai susitarusios dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, ir toks susitarimas, pagal kurį pareiškėja I. B. atsisakytų nuo išlaikymo vaikui mainais už M. B. prievolių kreditoriui vykdymą, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir nepilnamečio vaiko interesams. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad teismui atsisakius priimti tokį susitarimą, I. B. būtų apie tai informavusi M. B.. Be to, kreditorius šiuo atveju prieštarauja sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygai, pagal kurią prievolė tampa asmenine M. B. prievole, teismas turėjo įtraukti į procesą kreditorių ir sužinoti jo nuomonę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Teismas pažymi, kad viena vertus, proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Kita vertus, proceso atnaujinimu suardoma teismo sprendimu atkurta (sukurta) teisinė taika tarp ginčo šalių, todėl proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, taikoma tik išimtiniais atvejais. Kitaip tariant, nors paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus, tačiau tuo pačiu proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos A. T. suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, dažniausiai jis taikomas tik tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (LAT CBS teisėjų kolegijos 2000-08-28 nutartis c.b. Vokietijos draudimo kompanija „DA-Deutsche A. V. Aktiengesellschaft“ v Švenčionių rajono valstybinės mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-738/2000; LAT CBS teisėjų kolegijos 2007-02-20 nutartis c.b. UAB „Tomis“ v VĮ „Registrų centras“, Kaino miesto savivaldybė, Nr. 3K-3-58/2007 ir kt.). Proceso atnaujinimo procesinis institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Jis negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-21 nutartis c.b. BAB „Statūna“ v UAB „Parama“, Nr. 3K-7-57/2008; LAT CBS teisėjų kolegijos 2010-02-23 nutartis c.b. T.M. v V.K.V., Nr. 3K-3-95/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo M. B. prašymas atnaujinti procesą byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimu, kuriuo buvo nutraukta M. B. ir I. B. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, grindžiamas LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., t.y. naujai paaiškėjusiomis esminės bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu – tuo, kad pareiškėjai I. B. tvarkant santuokos nutraukimo su pareiškėju M. B. dokumentus, ji pateikė teismui ne visus sutuoktinių pasirašytus dokumentus, nepateikė teismui papildomai šalių 2009-07-17 pasirašyto susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurį M. B. įsipareigojo grąžinti paskolą kreditoriui AB SEB bankui su sąlyga, kad I. B. ketverius metus nereikalaus iš jo išlaikymo nepilnamečiam sūnui, elgėsi nesąžiningai ir nevykdydama susitarimo, kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo vaikui išieškojimo.

Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kaip civilinio proceso atnaujinimo pagrindu, gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą (nutartį); 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma; 3) pareiškėjui tapo žinoma jau po sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo; 4) turi esminę reikšmę bylai. Svarbu tai, kad aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t.y. turi būti vertinami subjektyvūs ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Be to, tik tokia aplinkybė, kuri turi esminę reikšmę bylai, t.y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo ankščiau turėtų skirtumas, gali sudaryti pagrindą atnaujinti procesą. (LAT 2004-09-20 nutartis c.b. UAB „Medus“ v UAB „Čeltaura“, Nr. 3K-3-458/2004; LAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis c.b. Nr. 3K-7-57/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes, o taip pat jo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog M. B. nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kaip prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, pareiškėjui galėjo ir turėjo būti žinomos, be to, pareiškėjas M. B. praleido CPK 368 str. 1 d. numatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Minėtas terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Apie tai, kad teismui kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo galimai nebuvo pateikti visi pareiškėjų pasirašyti dokumentai, ir kaip teigia M. B. – 2009-07-17 papildomas susitarimas, M. B. galėjo ir turėjo būti žinoma jei ne jo kreipimosi į teismą metu, t.y. 2009 m. lapkritį, taip bent jau teismui priėmus sprendimą 2009 m. gruodžio pabaigoje ir išsiuntus jį pareiškėjui. Pažymėtina, kad tiek paties M. B. pasirašytame prašyme teismui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (b.l. 1), tiek sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 3), tiek kreditoriui AB SEB bankui adresuotame pranešime dėl santuokos nutraukimo (b.l. 17), pareiškėjo M. B. adresas, kuriuo teismas galėjo, turėjo siųsti ir siuntė jam korespondenciją, t.y. adresas, kurį pats pareiškėjas buvo nurodęs, kad pageidaujamą adresą korespondencijai gauti, buvo Vėtrungės g. 6-1, Nemenčinė, Vilniaus r. Teismui priėmus 2009-12-23 sprendimą, jis 2009-12-28 buvo išsiųstas pareiškėjui M. B. būtent jo nurodytu adresu (b.l. 20), ir byloje nėra duomenų, kad teismo sprendimas būtų neįteiktas pareiškėjui, t.y. kad teismo siųstas vokas su teismo sprendimu būtų grįžęs neįteiktas. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą išvadai, kad M. B. 2009 m. gruodžio pabaigoje – 2010 m. sausį turėjo gauti ir gavo teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo jo pageidaujamu adresu, todėl laikytina, kad būtent tada jis realiai sužinojo ir objektyviai turėjo sužinoti apie teismo sprendimo turinį, teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, su kuriomis jis šiuo metu nesutinka. Nepaisant to, pareiškėjas apeliacine tvarka šio sprendimo neskundė, prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė tik praėjus daugiau nei metams po sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Tai savo ruožtu leidžia teismui daryti išvadą, kad pirmiausia pats pareiškėjas nebuvo aktyvus savo teisių ir interesų gynimo požiūriu, nesielgė, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, nesiėmė savalaikių priemonių jo nuomone, pažeistoms civilinėms teisėms ginti, juo labiau, kad pareiškėjas pats tiek savo prašyme, tiek teismo posėdyje pripažino, kad teismo procesu dėl santuokos nutraukimo nesidomėjo, į teismą dėl bylos baigties ar kitos informacijos nesikreipė ir pan. M. B. teiginys, kad jis teismo sprendimo negavo, apie teismo procesą ir teismo sprendimą nieko nežinojo, sprendimo ir jokios kitos teismo korespondencijos negavo vertintinas kritiškai, ypač atsižvelgiant į nenuoseklią paties pareiškėjo poziciją. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo M. B. nurodė, kad jo buvusi sutuoktinė I. B., ruošdama teismui dokumentus pati tyčia nurodė buto, kurį pareiškėjai jau buvo pardavę, adresą, kad M. B. negautų iš teismo jokių dokumentų, nes realiai jis ten negyveno, dėl to buvo apribota pareiškėjo teisė gauti informaciją apie bylos nagrinėjimą ir skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad minėtuose dokumentuose, adresuotuose tiek teismui, tiek kreditoriui, sąmoningai buvo nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas būtent Vėtrungės g. 6-1, Nemenčinė, Vilniaus r., jis žinojo, kad ruošdama dokumentus I. B. juose nurodė tokį adresą ir pats pageidavo visą korespondenciją gauti būtent šiuo adresu, nes iki tol ją gaudavo šiuo adresu, ir nors tuo metu su sutuoktine minėtu adresu jau negyveno, nes santuokos metu įgytą žemės sklypą ir namą, esančius ( duomenys neskelbtini), buvo pardavęs, tačiau kadangi neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, pageidavo korespondenciją gauti būtent šiuo adresu, buvo susitaręs su kaimynais, kad visa M. B. atsiųsta korespondencija bus jam perduota, kas ir buvo daroma visą laiką. Tokiu būdu pačiam pareiškėjui pripažįstant, kad visa korespondencija nurodytu adresu buvo gaunama, aplinkybė, kad būtent teismo 2009-12-23 sprendimas nebuvo gautas, vertintina kritiškai. Be to, M. B., būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo domėtis proceso eiga ir rezultatais, o apie galimai pasikeitusią gyvenamąją vietą turėjo informuoti teismą (CPK 7-8 str.). Pagaliau, antstolės P. K. 2010-11-18 pranešimas dėl išlaikymo vaikui išieškojimo, iš kurio, kaip teigia pareiškėjas, jis ir sužinojo apie teismo proceso baigtį, teismo sprendimą ir juo patvirtintos taikos sutarties turinį bei aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, taip pat jau buvo siunčiamas ir įteiktas jam būtent adresu Vėtrungės g. 6-1, Nemenčinė, Vilniaus r. (b.l.30), šį pranešimą pareiškėjas gavo, todėl juo labiau jo teiginiai apie teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo negavimą ir negalėjimą žinoti, kelia teismui pagrįstų abejonių.

Kaip jau buvo akcentuota, pats suinteresuotas asmuo, proceso dalyvis turi rūpintis ir domėtis proceso eiga, sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, įgyvendinti įstatymo nustatytas pareigas, tuo tarpu esant neapdairiam, nerūpestingam ir pasyviam paties suinteresuoto asmens elgesiui, jo galimai pažeistos teisės negali būti ginamos ir jis turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog tais atvejais, kai teisės pažeidimas egzistavo ir asmuo tai suvokė, tačiau nesiėmė priemonių pažeistai teises ginti (šiuo atveju – savalaikiai nesikreipė dėl proceso atnaujinimo), galima konstatuoti, kad civilinių teisinių santykių stabilumas, kaip didesnė vertybė, turi būti išsaugota (LAT 2011-01-31 nutartis c.b. S.K. v Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir kt., Nr. 3K-3-27/2011). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad apie pareiškėjo nurodomas aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jis objektyviai galėjo ir turėjo sužinoti dar 2010 m. sausio mėnesį, gavęs teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, tačiau į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik daugiau nei po metų, t.y. praleidęs CPK 368 str. 1 d. terminą prašymus paduoti, todėl esant tokios aplinkybėms prioritetas teiktinas civilinių santykių stabilumui, ir prašymas dėl proceso atnaujinimo negalėtų būti tenkinamas.

Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo svarbu tai, kad aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, atsižvelgiant į subjektyviuosius ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas taip pat turi pagrindo išvadai, jog ir M. B. nurodomos, kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, jam objektyviai galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl nesant CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytų sąlygų procesui atnaujinti visumos (objektyvaus negalėjimo nežinoti apie aplinkybes), pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Pareiškėjo aiškinimas, kad termino prašymui paduoti pradžia turėtų būti siejama su antstolio pranešimo apie išieškojimo vykdymą gavimu ar priklausyti nuo pareiškėjo subjektyvių savybių, jo rūpestingumo ir atidumo laipsnio reikštų, kad termino pradžios momentą lemtų pareiškėjo pasirinkimas, ir tokiu atveju įstatymų nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės ir nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.

Be to, nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimas nebuvo vienintelė priemonė, kuria atsakovas galėjo pašalinti jo nurodomus teisių ir interesų pažeidimus, nes galėjęs ir turėjęs sužinoti apie teismo procesą bei priimą sprendimą, pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pareiškėjo teiginys, kad procesas turėtų būti atnaujintas ir dėl to, jog teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pažeistos pareiškėjų kreditoriaus teisės bei interesais, vertintinas kritiškai. Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti proceso CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, t.y. dėl to, kad sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų pagrindu, todėl teismas apskritai tokio proceso atnaujinimo pagrindo buvimo šiuo atveju nevertina ir neanalizuoja. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009-11-18 pareiškėjų kreditoriui AB SEB bankui buvo įteiktas pranešimas apie I. B. ir M. B. santuokos nutraukimo procesą, kuriame vienareikšmiškai nurodyta, kad po santuokos nutraukimo M. B. įsipareigoja vykdyti prievoles pagal vartojamosios paskolos sutartį, t.y. pareiškėjai susitarė, kad ši prievolė bus asmeniniu pareiškėjo piniginiu įsipareigojimu, kurį jis pats vykdys savo lėšomis, prie pranešimo pridėta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat buvo prašoma kreditoriaus informuoti teismą, ar jis neprieštarauja tokiam sutuoktinių susitarimui dėl paskolinių įsipareigojimų paskirstymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius AB SEB bankas byloje buvo pasyvus, žinodamas apie pareiškėjų santuokos nutraukimo procesą bei susitarimo dėl kreditorinių įsipareigojimų kreditoriui vykdymo turinį, jokių prašymų ar kitokių procesinių dokumentų teismui (pvz., prašymo įtraukti į procesą suinteresuotu asmeniu, ieškinio, pranešimo ir kt.) nepateikė, prieštaravimų dėl šalių susitarimo nepareiškė, po pareiškėjų santuokos nutraukimo į teismą dėl skolos išieškojimo, proceso atnaujinimo nesikreipė, t.y. civilinio proceso įstatymo suteikiamomis kreditoriaus interesų gynimo priemonėmis nepasinaudojo, teismui pateiktame atsiliepime pats pripažino, kad žinojo apie pareiškėjų santuokos nutraukimo bylą, tačiau savo nuomonės dėl prievolės padalijimo po santuokos nutraukimo nepareiškė, nors ir nenurodė jokių tokios nuomonė nepareiškimo, nesiėmimo jokių veiksmų galimai pažeistoms savo teisėms ginti priežasčių. Tik M. B. pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo, AB SEB bankas išreiškė nesutikimą su teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga dėl pareiškėjų prievolės jam vykdymo.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentą, jog šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebūtų patvirtinta ir dėl to, kad joje neaptarta tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Teismas pažymi, kad pagal CK 3.170 str. tik tuo atveju, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas, o nagrinėjamu atveju abu pareiškėjai (tėvai) pripažino, kad ginčo dėl bendravimo su nepilnamečių sūnumi tarp šalių nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290 str., 366 str. 1 d. 2 p., 368 str. 1 d., 370 str. 3 d., teismas

nutarė:

Pareiškėjo M. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Renata Volodko