- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-23
- Bylos Nr.
- 3K-3-95/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Sigitas Gurevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K. V.
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- V. K. V.
- Kategorijos
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovui V. K. V., dalyvaujant trečiajam asmeniui antstolei Redai Stašenienei, dėl palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Prašymo esmė
Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutartį, kuria buvo paliktas nepakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas, kuriuo priteista iš atsakovo ieškovui 1200 Lt palūkanų, ir priimti sprendimą - ieškinį atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad procesas turi būti atnaujintas, nes jo apeliacinį skundą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjo prašymą. Teisėjų kolegija nurodė, kad savo prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia tuo pagrindu, jog jo apeliacinį skundą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pagal CPK 367 straipsnio 2 dalį, jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, jis pateikiamas tam teismui, kurio neteisėtos sudėties teismas išnagrinėjo bylą. Tačiau pakartotinė apeliacija, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės priėmusiame sprendimą pirmosios instancijos teisme yra negalima, nes apeliacine tvarka gali būti peržiūrimi tik neįsiteisėję teismo sprendimai (CPK 301 straipsnis). Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių (taip pat ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutarties) peržiūrėjimo tvarka reglamentuojama CPK 340 straipsnyje. Teisėjų kolegija, remdamasi, tuo kas išdėstyta, ir įvertinusi tai, kad imperatyvieji CPK 69 straipsnio 4 dalies bei CPK 304 ir 319 straipsnių reikalavimai buvo įvykdyti dar iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka pabaigos, konstatavo, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą netenkintinas, nes neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas prašymą atnaujinti procesą nepagrįstai prilygino pakartotinei apeliacijai. Proceso atnaujinimas - tai atskira proceso stadija, ir klausimai, susiję su prašymo atnaujinti procesą priėmimu ir jo nagrinėjimu, turi būti išspręsti pagal CPK XVIII skyriaus „Proceso atnaujinimas“ teisės normas. CPK nustatytos dvi teismo sprendimo kontrolės formos: bylos peržiūrėjimas instancine tvarka ir bylos atnaujinimas. Esminis šių formų skirtumas yra tas, kad instancine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina aukštesnės instancijos teismas, kuris turi teisę šį sprendimą pakeisti, panaikinti arba palikti nepakeistą, o bylos atnaujinimo instituto esmė - teismo sprendimą tikrina jį priėmęs teismas (tik kitos sudėties), peržiūrėdamas bylą de novo, t. y. teismas gali pakeisti ir panaikinti savo priimtą sprendimą (nutartį). Ta pati teisėjų kolegija, priėmusi nutartį neatnaujinti proceso, vadovaudamasi CPK 370 straipsnio 1 ir 2 dalimis, t. y. nustačiusi, kad paduotas prašymas atitinka prašymo atnaujinti procesą turiniui ir formai CPK 369 straipsnyje nustatytus reikalavimus, 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo priėmė.
2. Apeliacinės instancijos teismas prašymo atnaujinti procesą iš esmės nenagrinėjo, padaręs išvadą, kad prašymo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų pakartotinę apeliaciją. Teismas, nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. dalyvaujant šalims ir pareiškėjui, teismas patikrina, ar prašymas yra pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais. Tik šioje stadijoje sprendžiama, ar koks nors pagrindas procesui atnaujinti iš tiesų egzistuoja, tiriami ir vertinami su tuo susiję įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo, ar apeliacinės instancijos teismas, priėmęs 2009 m. balandžio 30 d. nutartį, buvo neteisėtos sudėties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti 450 Lt advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad prašymas neturi teisinio ir faktinio pagrindo ir reikštų pakartotinę apeliaciją, yra pagrįstos, nes prašymą atnaujinti procesą dėl teisėjos šališkumo atsakovas grindė tariamais CPK normų pažeidimais. Pateikdamas prašymą atnaujinti procesą atsakovas iš esmės skundė apeliacinės instancijos teismo 2009 m. gegužės mėn. 3 d. nutartį, nesutikdamas su nutarties argumentais, įrodymų vertinimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prašymo atnaujinti procesą argumentus, pagrįstai prilygino prašymą pakartotinei apeliacijai.
2. Atsakovas prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu ir prašyme nurodė, kad procesas atnaujintinas, nes pagal CPK 66 straipsnį teisėjas privalo nusišalinti ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių teisėjų šališkumą, bet nesutiko su teisėjų kolegijos motyvais ir įrodymų vertinimu. Atsakovo nurodyti argumentai dėl, jo nuomone, netinkamo įrodymų vertinimo ir tariamų proceso teisės normų pažeidimų negali būti pagrindas išvadai, kad teisėja ar teisėjai buvo šališki. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-590/2006, išaiškino, kad argumentai dėl atitinkamų įrodymų įvertinimo ar neįvertinimo teismo nutartyje negali būti pagrindas išvadai, kad teisėjas ar teisėjai buvo šališki. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. G. ir O. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-1082, išaiškino, kad teismui pateiktų įrodymų vertinimas ir nustatytų bylos aplinkybių konstatavimas yra teismo pareiga, teismas įvertina įrodymus ir pripažįsta nustatytomis aplinkybes pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą tinkamu bylos aplinkybių ištyrimu. Kai teisėjas daro išvadas apie bylos faktinių aplinkybių įrodytumą ar neįrodytumą pagal prieštaringus įrodomuosius duomenis, netiesioginius įrodymus, esant sudėtingoms bylos aplinkybėms, tai, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo išvados vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi ar dar kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo.
3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas atsakovo prašyme nurodytus argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo kaip pakartotinę apeliaciją, kartu išsprendė klausimą dėl neteisėtos teismo sudėties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymėjo, kad teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Tad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis - sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Minėtas žemesnės instancijos teismų klaidų ištaisymas ir su tuo susijęs kelio neteisingumui užkirtimas yra atitinkamos bylos šalių ir visuomenės apskritai pasitikėjimo ne tik atitinkamą bylą nagrinėjančiu bendrosios kompetencijos teismu, bet ir visa bendrosios kompetencijos teismų sistema conditio sine qua non. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Šiame kontekste pabrėžtina, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai - būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų“. Šių konstitucinių imperatyvų kontekste kasacinis teismas vertina ir proceso atnaujinimo instituto paskirtį, suponuojančią tokią CPK XVIII skyriuje įtvirtintų normų taikymo praktiką, kuria būtų garantuojamas veiksmingas procesinis teisės taikymo (interpretavimo) klaidos ištaisymo mechanizmas. Konstitucinė doktrina tokią conditio sine qua non pripažįsta konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų sudėtine dalimi. Dėl to proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimams. Tačiau bet kuriuo atveju šis civilinis procesinis institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, bylos Nr. 3K-7-57/2008).
Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ar nepagrįstas.
Savo prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindė tuo pagrindu, kad jo apeliacinį skundą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pagal CPK 370 straipsnį proceso atnaujinimas susideda iš kelių etapų. Pirmasis etapas yra prašymo atnaujinti procesą priėmimas. Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje priėmė. Priėmus prašymą atnaujinti procesą prasideda kitas etapas (stadija) – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Kasacine tvarka skundžiamoje 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartyje teisėjų kolegija pagrįstai nurodė, kad jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 daleis 8 punkte nurodytu pagrindu, jis pateikiamas tam teismui, kurio neteisėtos sudėties teismas išnagrinėjo bylą (CPK 367 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad jeigu prašymas atnaujinti procesą pagrįstas kitais pagrindais (neaptartais nurodyto straipsnio 1 ir 2 dalyse), jis paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatyme nustatyti pagrindai, kuriais turi būti vadovaujamasi sprendžiant klausimą, į kokį teismą reikia kreiptis, prašant atnaujinti procesą konkrečioje byloje.
Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą, nurodydamas, kad jo apeliacinį skundą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo privalėjo kreiptis į Kauno apygardos teismą. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 301 ir 340 straipsniais, nepagrįstai proceso atnaujinimą sutapatino su pakartotine apeliacija, kartu paneigdamas bet kokią galimybę atnaujinti procesą apeliacinėje instancijoje. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja CPK 367 straipsnio 2 daliai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimant kasacine tvarka ginčijamą nutartį buvo pažeisti CPK normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, reikalavimai, netinkamai aiškinamos ir taikomos CPK 370 straipsnio 3 dalis ir 367 straipsnio 2 dalis. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo proceso atnaujinimo klausimo, kaip to reikalaujama CPK 370 straipsnio 3 dalies.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl proceso atnaujinimo grąžinamas nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui.
Nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą iš naujo būtina vadovautis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, t. y. patikrinti, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ar jis pagrįstas CPK 266 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymą atnaujinti procesą nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.