Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1074-919/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-13
Bylos Nr.
1-1074-919/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06463-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Kaltinamasis
J. P.
Advokatai
Vida Kabečienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1074-919/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06463-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6. 1.; 2.3.6.4.6.2.; 2.12.2.8. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis,sekretoriaujant Laurai Ražanskaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,kaltinamajam J. P., jo gynėjai advokatei Vidai Kabečienei,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. 2019 m. vasario 15 d., 12.50 val. Kauno r., kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis 10,3 km ties (duomenys neskelbtini), kryptimi link Kauno m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mazda 3“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1.55 promilės etilo alkoholio, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimą, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio „VW Touran“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), dėl to atsitrenkė į jo galinę dalį ir automobilį apgadino.

Kaltinamasis J. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną turėjo parskristi dukra su anūke iš Londono. Apsiklausinėjo iš vakaro, niekas neapsiėmė jų parvežti, todėl jis sutiko jas paimti. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) oro uostą, laukė, apie 12 val. parskrido. Iš sesers gavau keletą žinių, kurios buvo nemalonios, kad žmona skirsis ir atleis iš darbo. Turėjo automobilyje buteliuką ir išgėrė, galvojo, kad sesers dukra parvairuos, bet ji neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Todėl stengėsi išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) oro uosto teritorijos, kur nors kavinėje sustojus, papietauti ir tada tęsti kelionę. Jis važiavo pirma juosta, kad galėtų kur nors išsukti. Automobilis, važiavęs priešais staigiai prieš jį stabdė, jis nespėjo sustabdyti savo automobilio ir atsitrenkė į automobilio galinę dalį. Automobilis „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pirkimo dienos yra registruotas žmonos J. P. vardu, tačiau ji jau 10 metų gyvena Vokietijoje ir grįžti gyventi į Lietuvą neplanuoja. Automobiliu nuolat naudojosi tik jis vienas, todėl automobilis yra jo, tik jai išvykus, liko registruotas jos vardu. Prašo bylą baigti pagal laidavimą, laiduotoja prašoma skirti jo buvusią bendradarbę A. B., su ja išdirbo daugiau nei 20 metų vienoje darbovietėje ir ji jį geriausiai pažįsta.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. P. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Kaip įtariamasis J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. 2019 m. vasario 15 d. apie 13 val. buvo Kauno r. Karmėlavoje aerouoste, kur turėjo paimti sesers dukrą su anūke, kurios parskrido iš Londono. Belaukdamas gavo žinutę į telefoną iš žmonos, kuri pasakė, kad ji nori skirtis, ji jau 10 metų gyvena Vokietijoje. Praėjus kelioms minutėms paskambino iš darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje 24 metus jis dirbo vadybininku ir pasakė, kad ruoštis išeiti iš darbo, kadangi reikia jaunesnių. Automobilyje J. P. turėjo 200 g degtinės buteliuką, todėl pusę jo išgėrė. Netrukus atėjo sesers dukra A. ir jie išvažiavo iš aerouosto. Tikslas buvo važiuoti namo į Alytų. Važiuojant link Kauno, ties Ramučių reguliuojama sankryža jis atsisuko atgal pažiūrėti, ar prisisegusios saugos diržais gale sėdinčios keleivės. Tik spėjus atsisukti pamatė, kad priekyje jo važiavęs automobilis, jau sustojęs. Kiek spėjo, dar stabdė savo automobilį, tačiau dėl per mažo atstumo susidūrimo išvengti nepavyko ir jis priekine dalimi nežymiai trenkėsi į automobilio gale esantį kablį. Koks tai buvo automobilis, nežino. Eismo įvykio metu niekas nesusižalojo. Jis iš karto ištraukė pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau automobilio vairuotojas, jaunas vaikinas, pajutęs alkoholio kvapą iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams, buvo patikrintas alkotesteriu, kiek pripūtė nežino, vėliau išvežtas į gydymo įstaigą paimti kraujo. Tai atsitiko dėl tuo metu gautų jam nemalonių žinių. Tikrai vartoti alkoholio neketino, to niekada nedarė. Jo vairavimo stažas yra nuo 1986 metų, per visą tą laiką pareigingai laikėsi ir laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jų niekuomet nepažeidinėjo, tai atsitiko dėl tuo metu netikėtai gautų blogų žinių. Dėl savo poelgio labai išgyvena, tai buvo pirmas ir tikrai paskutinis kartas kai taip pasielgė. (b. l. 62-63).

Liudytojas L. V. paaiškino, kad 2019 m. vasario 15 d. dirbo Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopoje su vyriausiuoju patruliu V. K.. Apie 12.55 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Kauno r. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis ir vienas iš vairuotojų galimai yra neblaivus. Nuvykus į eismo įvykio vietą, rado du automobilius „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš vairuotojų pateiktų dokumentų paaiškėjo, kad automobilį „VW Touran“ vairavo T. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., o automobilį „Mazda“ - J. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Automobilio „VW Touran“ vairuotojas pasakė, kad nuo automobilio „Mazda“ vairuotojo jaučiamas alkoholio kvapas, todėl jis galimai neblaivus. Alkotesteriu buvo patikrintas J. P. neblaivumas ir nustatyta 1,58 promilės girtumas. Vairuotojas buvo pristatytas į Kauno klinikas kraujo tyrimui paimti. Eismo įvykio metu sužeistų asmenų nebuvo. Vyriausiasis patrulis V. K. apie tai surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 41-42).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. vasario 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (b. l. 1).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2019 m. vasario 15 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kauno r., kelyje Kaunas - Zarasai - Daugpilis 10,3 km, ties (duomenys neskelbtini). Sudarytas eismo įvykio vietos planas (b. l. 11-12, 13).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Mazda 3“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-16).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „VW Touran“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-19).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu patvirtinama, kad automobilio „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra J. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. gegužės 15 d. (b. l. 37).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl automobilio vertės nurodyta, kad automobilio „Mazda 3“, metų laidos vidutinė kaina Lietuvoje yra 2510 eurų (b. l. 38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1689/2019(01) konstatuota, kad J. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,55 ‰ (promilių) etilo alkoholio (b. l. 46).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo nuosekliais parodymais, liudytojo parodymais, tarnybiniu pranešimu, objektyviais duomenimis – alkotesterio kvitu, specialisto išvada, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. P. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,55 ‰ (promilių) etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis nurodė, kad prieš vairuodamas vartojo alkoholinius gėrimus, suprato, kad negali vairuoti, yra išgėręs – vartojęs alkoholį, dėl kurio planavo nevažiuoti toli, o sustoti ir papietauti, tačiau toliau vairavo, todėl jo veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, suvokdamas, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, to siekė, tai vertinama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, be to pažeidė Kelių eismo taisyklių ir 146 punkto reikalavimą, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į automobilį „VW Tourant“. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

J. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamojo J. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas jo prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir A. B. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybei be užstato (b. l. 87, 88). A. B. prašyme bei apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji buvo kaltinamojo bendradarbė, kartu dirbo 20 metų, labai dažnai bendrauja su kaltinamuoju, kaip pora, bet kartu negyvena, nes jis neišsiskyręs. Po įvykio jai iš kart paskambino. Anksčiau nebuvo, kad jis sėstų už vairo išgėręs. Mano, jog darys J. P. teigiamą įtaką, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų pažeidimų.

Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo ir jo gynėjos prašymui J. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl J. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis.

Kaltinamasis BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdamas neteistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis administracine tvarka praeityje nebaustas, tačiau 2019 m. sausio 10 d. konsultuotas Respublikiniame priklausomybės ligų centre ir skirtas gydymas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį.

Įvertinus kaltinamojo J. P. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, rūpinasi dėl savo sveikatos – kreipėsi į gydymo įstaigą dėl alkoholio vartojimo pasekmių), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje J. P. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

A. B. anksčiau neteista, administracine tvarka bausta tik vieną kartą (b. l. 85, 86) už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dirbanti, su kaltinamuoju santykiai geri, sutaria, su juo bendrauja ilgą laiką, kaltinamąjį apibūdina pozityviai, tačiau objektyviai, ir nurodo, kad ji gali daryti jam teigiamą įtaką, tikinti, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Atsižvelgiant į išdėstytą, A. B. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, todėl, esant jos sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams perduodant A. B. atsakomybėn ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

J. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), todėl jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad J. P. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, charakterizuojamas palankiai, neteistas, nebaustas administracine tvarka, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas žemesnis, tačiau artimas vidurkiui. Specialios teisės atėmimo 1 m. 6 mėn. terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. J. 2019 m. vasario 20 d. nutarimo, kuriuo paskirta J. P. kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 20 d. (b. l. 72).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog J. P. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri gali arba turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje teisės normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-79-511/2018, 2K-80-511/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Kaip anksčiau minėta pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais < ... >. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, registruotas J. P. vardu (b. l. 37), tačiau su J. P. J. P. santuokos nenutraukęs, automobilis „Mazda 3“ santuokoje įgytas turtas ir yra bendra sutuoktinių nuosavybė, juo realiai naudojasi ir faktinis valdytojas yra tik kaltinamasis J. P., J. P. išvykusi ir Lietuvoje negyvena, todėl, nagrinėjamu atveju, automobilis „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamojo J. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00054708, išd. 2013 m. spalio 23 d., saugomas byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. P. atėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos A. B. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalimi, automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą J. P. vardu, konfiskuoti.

J. P. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

J. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 2013 m. spalio 23 d, saugomą byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. P. atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 20 d.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Aurelijus Rauckis