- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-23
- Bylos Nr.
- 2YT-171-503/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-02014-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- T. S., R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto banko
- Advokatai
- Laimutė Bagdzevičienė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant pareiškėjui T. S., pareiškėjai R. S., pareiškėjų atstovei advokato padėjėjai Laimutei Bagdzevičienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Kristinai Sopromadze, nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. S. ir R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai pareiškimu prašo nustatyti faktą, kad 0,17 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kuris viešajame nekilnojamojo turto registre užregistruotas kaip mirusiojo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė, yra jų: T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį.
Pareiškėjai pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu jie bei jų atstovė papildomai paaiškino, kad jie ūkininkauja nuo (duomenys neskelbtini), ūkininkavimo forma – žemdirbystė. Ūkyje auginamos įvairios kultūros. Dalis jų dirbamos žemės jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, dalį žemės nuomoja, o jų dirbamas Žemės sklypas jau beveik 16 metų niekam nepriklauso, nes jo savininkas A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Nors Žemės sklypas nekilnojamojo turto viešajame registre užregistruotas kaip mirusiojo A. M. asmeninė nuosavybė, šia žeme jie naudojasi nuo 2001-11-08, t. y. nuo su šia žeme besiribojančio, jiems priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Jie vieni nuo 2001-11-08 sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai jį valdo: dirba, augina daržoves ir prižiūri kaip savo visą Žemės sklypą jau 14 metų ir yra įsitikinę, kad niekas daugiau neturėjo ir neturi už juos teisių į šį Žemės sklypą, kadangi nei mirusiojo A. M. įpėdiniai, turintys teisinę galimybę priimti jiems priklausantį palikimą (jų žiniomis įpėdinių nėra), nei valstybė nė karto juo nepasinaudojo per visą jų valdymo laikotarpį, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Žemės sklypą jie 14 metų valdo sąžiningai ir teisėtai. Po A. M. mirties visas jo palikimas turėjo atitekti jo įpėdiniams, o jų nesant pereiti valstybei. Tačiau, jų žiniomis, mirusiojo įpėdinių į Žemės sklypą nebuvo ir nėra. Todėl šio mirusiojo palikimą sudarančio turo niekas nepriėmė ir neatsisakė nei per 6 mėnesių terminą, nei vėliau, o kad Žemės sklypas būtų perėjęs Lietuvos valstybei – duomenų nėra. Jie, įgydami nuosavybėn 0,25 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį šalia Žemės sklypo, buvo informuoti, kad pastaroji žemė niekam nepriklauso, nes savininkas miręs, o įpėdinių į ją nėra. Todėl jie, tiek užvaldydami Žemės sklypą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką buvo įsitikinę, jog niekas neturi daugiau už juos teisių į ją, nežino apie kliūtis, trukdančias ją įgyti nuosavybėn. Mirus A. M., Žemės sklypo būklė buvo labai bloga, jos daug metų niekas nedirbo net A. M. gyvam esant. Jie pakėlė jos našumą: žemę išdirbo, patręšė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Tačiau Žemės sklypas viešajame nekilnojamojo turto registre liko registruotas palikėjo A. M. vardu todėl, kad jis šio turto testamentu niekam nepaliko, įstatyminių įpėdinių neturi, o valstybė jo palikimo nepriėmė. Specialiosios įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato reikalavimo registruoti daikto valdymą, kaip būtinos sąlygos siekiant pripažinti nuosavybės teisę į daiktą įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68-4.71 straipsniai). Be to CK 4.27 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas registruoti daikto valdymą viešajame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą. Pareiškėjai žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pirko iš A. R., kuri jį paveldėjo testamentu iš A. M. Seniūnijoje bei kaimynai pasakė, kad nėra Žemės sklypo paveldėtojų. Valdydami Žemės sklypą 14 metų, žinojo, kad jis įregistruotas kito asmens vardu. Į įstaigas dėl Žemės sklypo kreipėsi tik žodiškai. Kai kreipėsi į institucijas, buvo atsakyta, kad Žemės sklypas yra privatus, todėl negavo informacijos apie žemės mokesčio mokėjimą. Į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi metai, po kaimyninio sklypo įsigijimo, bei prieš du metus. Žemės sklypu niekas nesinaudojo, kaimynai neprieštaravo, žinojo, kad sklypas yra mirusiojo. Iš R. pirko tik namų valdą, dėl 17 arų – R. iš vis nieko nesuprato, ką ji paveldėjo, ji paminėjo, kad sutvarkys dokumentus vėliau. A. M. Žemės sklypo dokumentus (b. l. 17, 18) jie gavo, kai pirko savo sklypą, su namų knygos dokumentais. R. turėjo vieną sūnų, bet jis žuvo. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad valstybė būtų paveldėjusi turtą. Valstybė apie paveldimą turtą žinojo nuo 2002 metų (b. l. 3–5).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė atsiliepime į pareiškimą nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotas A. M. vardu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma (LAT 2011-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011): 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų. CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti apribojimai pagal daiktų rūšines savybes jų įgijimui nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu – įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektai; įstatyme įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 1, 3 dalys). Pastarasis draudimas užkerta kelią įgyti tokius daiktus nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo (LAT 2004-06-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2007-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Žemės sklypas, kurį pareiškėjai nori įgyti nuosavybėn įgyjamąja senatimi, yra registruotas kito asmens vardu, todėl sklypo įgyti pareiškėjai negali, nepaisant to, kad kitas įgyjamosios senaties sąlygas galimai atitinka. Nuosavybės teisė į mirusiam asmeniui nuosavybės teise priklausiusius daiktus įgyjama ne įgyjamąja senatimi, o paveldėjimu. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Pareiškėjai patvirtino, kad žinojo, jog Žemės sklypas įregistruotas A. M. vardu, mokesčių už žemę nemokėjo, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad negalima pripažinti, jog pareiškėjai Žemės sklypą sąžiningai įgijo ir teisėtai, atvirai, kaip savo valdė. Valstybei nėra nustatytas terminas, per kiek turi perimti paveldimą turtą. Apie jį valstybės atstovai sužinojo dabar ir imsis atitinkamų veiksmų (b. l. 46-49).
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 50-51).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. M. paaiškino, kad nuo 1977 metų gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, buvo A. M. kaimynas, jį pažinojo. A. M. vaikų ir žmonos neturėjo. Jis turėjo pastatus ir žemės. Pastatai statyti kolūkio laikais. Vieną žemės sklypą buvo pardavęs prieš mirtį, prie namų turėjo 15 arų, vėliau jam pridėjo arų. Tikėtina, kad jis gavo 17 arų. Po A. M. mirties turtą paveldėjo giminaitė iš (duomenys neskelbtini), ji paveldėjo viską. Po paveldėjimo, sodybą nupirko S. Jie gyvena maždaug nuo 2001 m. S. visą A. M. žemę dirbo, ji nebuvo apleista, nes A. M. laikė karvę, o ta žemė – ganykla. Nuo pat įsikūrimo S. tą žemę dirba. Po A. M. mirties niekas iš R. pusės nebuvo atvykę dėl žemės. Ribojasi sklypai su B. sklypu. A. M. turėjo brolį, bet jis mirė prieš A. M. S. jo (J. M.) klausė apie žemę, bet jis atsakė, kad žemė niekam nepriklausė, nes ji niekam nepalikta. Kaimynai neprieštaravo, kad S. dirbtų žemę. Iki S. jis pats toje žemėje ganė savo karvę.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). A. M. nuosavybės teise priklausė Žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), jo nuosavybės teisė įregistruota Nekilnojamojo turto registre (b. l. 17). Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjai įsigijo 2001-11-08 pirkimo – pardavimo sutartimi iš A. R. (b. l. 14-16). Pareiškėjų žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su A. M. Žemės sklypu, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 19). Pareiškėjas T. S. yra įregistravęs ūkininko ūkį ir 2013–2014 metais deklaravo žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paramai gauti (b. l. 13, 22-35). Būtent Žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai siekia įgyti įgyjamąja senatimi, nurodydami, kad po A. M. mirties Žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), niekas nepaveldėjo, o pareiškėjai daugiau kaip 10 metų nepertraukiamai, atvirai ir teisėtai Žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), valdė kaip savo.
Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. LAT yra nurodęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (LAT 2015-04-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015; 2012-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012; 2011-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Vadinasi, nesant bent vienos iš numatytų sąlygų, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybė negali būti įgyjama.
Nekilnojamojo turto registre į minėtą Žemės sklypą nuosavybės teisė yra įregistruota A. M. vardu, Apskrities valdytojo 1996-10-08 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Minėto įstatymo nuostata bei esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad nei nuosavybė A. M. vardu, nei jos įgijimo pagrindas – Apskrities valdytojo 1996-10-08 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) – įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti.
Vertinant byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog nėra CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos būtinos sąlygos, kadangi viešame registre įregistruota A. M. nuosavybės teisė į Žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašomu pagrindu nuosavybė negali būti įgyjama dėl to, kad ginčo daiktas yra įregistruotas kito asmens vardu. Ta aplinkybė, jog savininkas miręs, o paveldėtojų nėra ar, jiems esant, palikimo priėmimo neįformino, esmės nekeičia, nes CK 4.69 straipsnio 3 dalyje suformuota įstatyminė norma, draudžianti įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti daiktus, registruotus kito asmens (ne valdytojo) vardu, nenumato išimčių, kurioms esant pastarasis draudimas galėtų būti netaikomas.
Be to, CK 5.2 straipsnio 3 dalyje, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, 2 dalyje nustatyta, kad tuomet, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, ar turtas testamentu paliktas valstybei, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei arba jeigu nėra įpėdinių pagal įstatymą, o testamentu palikta tiktai dalis palikėjo turto, tai likusioji dalis taip pat pereina valstybei. Esant paminėtiems atvejams, įstatymas nenumato jokios alternatyvos palikimo perėjimui valstybei. Tai reiškia, kad visais atvejais mirusiam asmeniui priklausęs turtas, jeigu jo nepriėmė kiti įpėdiniai, pereina valstybei. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks, ar neatliks palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (LAT 2014-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2015-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-701/2015). Taigi palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikėjo mirties momento. Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Todėl tai, kad valstybė (ją atstovaujančios institucijos) iki šiol nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo į A. M. priklausiusį turtą išdavimo, nesudaro pagrindo teigti, jog jam priklausęs turtas neperėjo valstybei CK 5.2 straipsnio 3 dalies pagrindu. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo.
Pareiškėjai apsiribojo teigimu, kad, jų žiniomis, A. M. įpėdinių nėra, niekas į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (b. l. 3), tačiau tai savaime nereiškia, jog A. M. priklausęs turtas liko nepaveldėtas. Kaip jau minėta, nesant įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo, mirusiojo turtas nuo palikimo atsiradimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka, ar ne palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.62 straipsnio 1, 2 dalys).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjai įgyjamąja senatimi negali įgyvendinti nuosavybės teisės į A. M. vardu registruotą Žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nesant visoms CK numatytoms bei LAT praktikoje suformuotoms sąlygoms, todėl pareiškėjų pareiškimas atmestinas.
Kadangi atlygintinų bylinėjimosi išlaidų valstybei bendra suma nesiekia 3,00 Eur, šios išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 6 dalis) (b. l. 64).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjų T. S. ir R. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.