Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Raimundas Krušinys Baudžiamoji byla Nr. 1A-325-594/2015

Pranešėjas Albinas Antanaitis Proceso Nr. 1-03-1-00317-2014-3

2015 m. balandžio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Valdo Vitunsko, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant N. V., dalyvaujant prokurorei D. S., nuteistojo R. A. gynėjai advokatei S. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 64¹str., sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str., 1d., 3 d., bausmė iš dalies sudėta su 2011-05-20 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 9 mėn. 10 dienų laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014-12-16.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2014 m. liepos 17 d., apie 07 val. 15 min., Marijampolės pataisos namų, esančių Sporto g. 7, Marijampolės m., gyvenamoje zonoje, prie nuteistųjų valgyklos, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, elgdamasis įžūliai, tyčia kartą dūrė peiliu į dešinį žastą nuteistajam A. T., padarydamas durtinę pjautinę žaizdą dešiniame žaste, odos nubrozdinimą dešinėje pažastyje, kas A. T. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto pavartojimu prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, matant kitiems nuteistiesiems, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja skundą prašė tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Nuteistasis iš esmės nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami, tačiau įvertinus skunde minimas aplinkybes turinčias reikšmės veikai kvalifikuoti, kolegija glaustai pasisako ir dėl veikos kvalifikacijos.

Svarstant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal BK 284 str. (viešosios tvarkos sutrikdymas) pažymėtina, kad vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje, o veikos padarymo motyvai reikšmės neturi, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstamos ir laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje esančios bendrojo naudojimosi vietos, tarp jų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpos, patalpos skirtos poilsiui ir kt.. Bausmių atlikimo vietose tarp nuteistųjų taip pat egzistuoja viešosios tvarkos santykiai. Nors pataisos namai yra izoliuota vieta nuo išorinės visuomenės, tačiau yra atvira ir dėl to vieša vietinei bendruomenės daliai – nuteistiesiems, prižiūrėtojams, kitiems administracijos darbuotojams, aptarnaujančiam personalui. BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata. Bylos duomenimis nustatyta, kad aptariamu atveju nusikalstami veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje – prie nuteistųjų valgyklos. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad smurtas, prieš nukentėjusįjį buvo vartotas be rimtos priežasties ar pateisinamo motyvo, o nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas bei nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, todėl atsižvelgus į R. A. veiksmus ir elgesio motyvus šio nusikaltimo padaryme, kilusias pasekmes, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, kad bylos duomenimis įrodyta, jog R. A. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d..

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas, remiantis baudžiamuoju įstatymu, skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Skirdamas bausmę R. A., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis nusikalto ir teismo teisiamas jau net vienuoliktą kartą. Nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir bausmės atlikimo vietoje, kas rodo jo pavojingumą visuomenei. Bausmės atlikimo vietos administracijos charakterizuojamas neigiamai, nes baustas net 22 kartus už vidaus tvarkos ir režimo pažeidimus. 2013-03-30 nustatytas alkoholio vartojimo faktas, o 2014-07-017 atlikti testą dėl apsvaigimo atsisakė. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Šios nustatytos aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam R. A., kaip recidyvistui, paskyrus būtent laisvės atėmimo bausmę. Už BK 284 str. 1 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimą iki 2 metų, tačiau teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tyčinį veikos pobūdį, skyrė laisvės atėmimą 1 metams. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, tuo pačiu nuosprendžiu buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Nuteistojo apeliaciniame skunde iš esmės akcentuojamos tos pačios aplinkybės, į kurias individualizuodamas bausmę jau atsižvelgė pirmos instancijos teismas. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti šią bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių.

Kadangi nuteistojo nusikalstama veika padaryta neatlikus 2011-05-20 nuosprendžiu paskirtos bausmės, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 str. 1, 3 d. subendrino dalinio sudėjimo būdu su 2011-05-20 nuosprendžiu paskirta bausme: prie šiuo (skundžiamu) nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas dalį neatliktos bausmės, t.y. 1 mėnesį ir 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskyrė 9 mėnesius ir 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė. Tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę bei subendrintą bausmę, kuri yra teisinga, ir ne per griežta, neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti skundo motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl išlaidų už antrinę teisinę pagalbą priteisimo

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. A., išlaidos iki 2015-03-31 sudaro 34,74 Eur (t. 1 b. l. 99).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiškia, kad nuteistojo galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistajam ir nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėją, tačiau būtina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigą, jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios išlaidos gali būti išieškotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, išskyrus nurodytas išimtis, be to, apie tai nuteistajam turi būti išaiškinta iš anksto. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Šiuo metu mechanizmas, kaip bylą nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą įtvirtintas nėra. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl įvertinus visumą išdėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriai esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo R. A. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.