Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Valantino,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. ir jo gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

– pagal BK 162 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. J. paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (2 (dvejais) metais), prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir A. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams.

Iš A. J. nukentėjusiajai U. J. priteista 3 500 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti jos atstovei pagal įstatymą motinai G. J., ją įpareigojant šias lėšas naudoti išimtinai vaiko interesams.

Iš A. J. valstybei priteista 534 Eur (penki šimtai trisdešimt keturi eurai) už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus advokato suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiajai U. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

A. J. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 162 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto telekomunikacijų įrenginio, kurio IP (duomenys neskelbtini), naudodamasis socialiniame tinkle www.facebook.com susikurta apgaulinga paskyra, pavadinta „K. J.“, identifikatorius (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagaminti pornografinę produkciją, kurioje būtų vaizduojami vaikai, prisistatęs mergina, bendravo socialiniame tinkle www.facebook.com su paskyros „U. J.“ turėtoja mažamete U. J., (duomenys neskelbtini), paskyros adresas (duomenys neskelbtini), ir pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, panaudodamas psichologinį poveikį: baugindamas ir grasindamas apsinuoginusios U. J. nuotraukas išplatinti socialiniame tinkle www.facebook.com, naudodamasis informacinėmis socialinio tinklo www.facebook.com technologijomis ir žinučių rašymo programėle „Messenger“, siųsdamas žinutes davė nurodymus fotografuoti save, savo mažamečius brolį ir seserį nuogus, filmuoti savo lytinius organus kišant į makštį pirštus ir liepė tokias jos nuotraukas bei vaizdo medžiagą atsiųsti jam. Mažametei nukentėjusiajai atlikus dalį nurodytų veiksmų – nusiuntus savo nuogos fotonuotrauką, A. J. išnaudojo mažametę U. J. pornografinei produkcijai gaminti bei atliko veiksmus, galinčius sukelti lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, taip tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. ir jo gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą – A. J. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 162 straipsnio 1 dalį išteisinti.

Apeliantai tvirtina, kad apskųstasis nuosprendis neteisėtas bei nepagrįstas, nes bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

Aptarę kasacinio teismo praktikoje suformuluotas nuostatas dėl duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų vertinimo, nuosprendžiui keliamų reikalavimų, nuteistasis ir jo gynėjas laikosi pozicijos, kad A. J. šioje byloje pripažintas kaltu, nesant jo kaltę pagrindžiančių objektyvių duomenų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. J. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastarasis buvo naudojamas sukuriant socialinio tinklo svetainėje www.facebook.com paskyrą „K. J.“. A. J. telefone ir kratos metu paimtame kompiuteryje buvo įdiegtos ir naudojamos programinės įrangos „NordVPN v.6.24.14“ ir „NordVPN v.6.23.11“, skirtos pakeisti (paslėpti) tikrą naudotojo IP adresą internete, jį pakeičiant kitu IP adresu. Iš A. J. kratos metu paimto kompiuterio buvo jungiamasi prie paskyros „K. J.“, o nuogos nukentėjusiosios fotonuotraukas matė ir kiti asmenys. Apeliantų nuomone, vien šių duomenų nepakanka A. J. kaltei dėl jam inkriminuotų veikų pagrįsti.

Nuteistasis ir jo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad A. J. buvo kaltinamas tuo, kad jam inkriminuotas veikas padarė iš nenustatyto telekomunikacijų įrenginio, kurio IP (duomenys neskelbtini). Prie šios bylos iš kito ikiteisminio tyrimo buvo pridėti dokumentai, patvirtinantys, kad, atliekant kratą A. J. gyvenamojoje vietoje, buvo paimti keli telekomunikacijos įrenginiai (kompiuteris „Titan 700“ ir mobilusis telefonas „Xiaomi“), tačiau duomenų, kad iš šių įrenginių A. J. galimai sukūrė įvardijamą apgaulingą paskyrą „K. J.“, o vėliau šiuos įrenginius naudojo bendrauti bei palaikyti kitus kontaktus (pokalbių programėlė „Messenger“) su nukentėjusiąja, byloje nėra. Antai, kaltinime nurodyta, kad A. J. jam inkriminuotus veiksmus galimai atliko iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., o pagal specialistų išvadas per IP adresus slepiančią programinę įrangą „NordVPN“ prisijungimai vyko tik nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. Taigi, vien tik aplinkybė, kad panašiu laiku buvo jungtasi prie paskyros „K. J.“, neįrodo A. J. kaltės.

Apeliantai akcentuoja ir tai, kad byloje nėra jokių konkrečių duomenų, jog A. J. atliko kokius nors nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiąją. A. J. kaltės nepatvirtina iš nukentėjusiosios mobiliojo telefono išimti „Messenger“ susirašinėjimo duomenys. Tokie duomenys atspindi tik pačios nukentėjusiosios bendravimą su paskyrą „K. J.“ besinaudojančiu asmeniu, o ne paties A. J. padarytas kokias nors nusikalstamas veikas. Kita vertus, tokių duomenų autentiškumas nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas bei patikrintas. Be to, teisme apklausta nukentėjusioji yra nurodžiusi, kad bendravimas, jos nuogos fotonuotraukų siuntimas asmeniui per paskyrą „K. J.“ jai nesukėlė jokio lytinio susijaudinimo ar per ankstyvo domėjimosi lytinėmis funkcijomis. Nors teismas konstatavo, kad nukentėjusioji siuntė nuotraukas, kuriose ji buvo apsinuoginusi, tačiau šiuos faktinius duomenis patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Jų neįrodo nukentėjusiosios artimų asmenų pasakymai apie tokių nuotraukų egzistavimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – jį atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo A. J. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė bei įvertino, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio ir 301 straipsnio reikalavimų, ir jais remdamasis teisingai nustatė A. J. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes. Kvalifikuodamas A. J. nusikalstamus veiksmus pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 162 straipsnio 1 dalį apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Dėl A. J. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 162 straipsnio 1 dalį

BK 153 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, o BK 162 straipsnio 1 dalyje – tam, kas išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. J. nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagaminti pornografinę produkciją, kurioje būtų vaizduojami vaikai, savo namuose iš nenustatyto telekomunikacijų įrenginio socialiniame tinkle www.facebook.com sukūrė apgaulingą paskyrą, pavadintą „K. J.“, ir, prisistatęs mergina, bendravo su mažamete U. J.. Pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, baugindamas bei grasindamas apsinuoginusios U. J. nuotraukas išplatinti socialiniame tinkle www.facebook.com, naudodamasis informacinėmis socialinio tinklo www.facebook.com technologijomis ir žinučių rašymo programėle „Messenger“, siųsdamas žinutes jai davė nurodymus fotografuoti save, mažamečius brolį ir seserį nuogus, filmuoti savo lytinius organus kišant į makštį pirštus ir tokias nuotraukas bei vaizdo medžiagą siųsti jam. Tokiu būdu, mažametei nukentėjusiajai atlikus dalį nurodytų veiksmų: nusiuntus savo nuogos fotonuotrauką, jis išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti bei tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį.

Apeliantai teigia, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog būtent nuteistasis išnaudojo U. J. pornografinei produkcijai gaminti ir ją tvirkino, todėl, jų manymu, A. J. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios inkriminuotų nusikaltimų požymių. Tokie apeliantų argumentai nepagrįsti, nes juos paneigia bylos faktiniai duomenys: nukentėjusiosios U. J., liudytojų nukentėjusiosios draugės G. O., nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą G. J., nukentėjusiosios brolio M. J. parodymai, kuriuose teigiama, kad K. J. nurodymu nukentėjusioji pagamino savo nuogos nuotrauką ir ją išsiuntė K. J., o pastarąją jai užblokavus socialiniame tinkle „Facebook“, ši, pasivadinusi D.s vardu, susisiekė su nukentėjusiosios drauge G. O. ir per ją grasino paviešinti G. O. atsiųstas U. J. nuotraukas, tarp jų ir jos nuogos nuotrauką. Tokius nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus papildo ir teismo ištirti ikiteisminio tyrimo veiksmų metu gauti duomenys – savanoriško daiktų pateikimo metu paimto U. J. mobiliojo ryšio telefono „Huawei“ apžiūros duomenys, pas A. J. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose atliktos kratos metu rastas telefono numerio (duomenys neskelbtini) SIM rėmelis, šio telefono išklotinės duomenys, bendrovės „Facebook“ pateikti duomenys, specialistų išvados, specialisto A. Rimkaus paaiškinimai teisme ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

Kasacinėje praktikoje ne kartą nurodyta, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Taigi, asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-41-497/2021 ir kt.). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinė nutartis Nr. 2K-343-719/2018 ir kt.). Svarbu tik tai, kad netiesioginiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje būtų susieti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis Nr. 2K-204-689/2019 ir kt.).??? Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę dėl pateiktų kaltinimų, šio reikalavimo laikėsi.

Nukentėjusioji U. J. 2020 m. birželio 2 d. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo, metu paaiškino, kad 2019 m. birželį socialiniame tinkle „Facebook“ K. J. jos paklausė, kiek jai metų, ir pakvietė draugauti. Nukentėjusioji atsakė, kad jai 12 metų, tuomet K. J. prisistatė, kad jai ar 13, ar 14 metų, ir jos abi pradėjo bendrauti. Kai jos tapo „draugėmis“, K. J. pasiūlė jai atsiųsti krūtinės nuotraukas, vėliau nusifotografuoti tik su kelnaitėmis, o dar vėliau ir be kelnaičių. Tokio pobūdžio nuotraukas U. J. K. J. nusiuntė, tačiau vėliau visas jas ištrynė, nes nenorėjo, kad jos būtų likusios žinučių rašymo programėlėje „Messenger“. Kai K. J. paprašė atsiųsti užpakaliuko nuotrauką, tokios nuotraukos nukentėjusioji nebesiuntė, bet tuomet K. J. supyko ir liepė jai daryti įvairias šlykščias užduotis: kišti pirštus į savo lytinius organus, laižyti daiktą, panašų į vyro lytinius organus, vaidinti vergę, prostitutę, ją vadinti valdove, fotografuoti nuogus savo brolį ir seserį. U. J., nenorėdama vykdyti tokių K. J. užduočių, pašalino ją iš draugų ir užblokavo tiek socialiniame tinkle „Facebook“, tiek programėlėje „Messenger“. Po mėnesio K. J. nukentėjusiąją susirado per jos draugę G. O.. Šiai mergaitei K. J., prisistačiusi D.s vardu, nusiuntė pačios nukentėjusiosios K. J. siųstas nuotraukas ir pasakė, kad, jeigu U. J. neatblokuos K. J., pastaroji paviešins jos nuogos nuotraukas tėvams, broliams, draugams ir bendraklasiams. Bijodama, kad nuotraukos nebūtų paviešintos, nukentėjusioji K. J. atblokavo. Tada K. J. jai išdėstė savaitei nustatytas įvairias užduotis ir pagrasino, kad, jeigu užduotys nebus įvykdytos, ji paviešins ir kitas nuotraukas, o tada liudytoja iš gėdos pasikars, nes taip jau buvo nutikę vienai mergaitei. Kai K. J. nukentėjusiosios draugei G. O. atsiuntė nuogos nukentėjusiosios nuotrauką, G. O. patarus, nukentėjusioji apie tai pasisakė mamai G. J.. Mama skambino K. J., tačiau ji nekalbėjo. Tuomet mama pasakė, kad kreipsis į policiją, jeigu bus paviešintos nuotraukos. G. J. apie tai pasakė ir nukentėjusiosios vyresniajam broliui M. J., kuris K. J. „Messenger“ parašė, kad kreipsis į policiją. Kai brolis tai parašė, K. J. jį „Messenger“ užblokavo (t. 1, b. l. 96–101). Taigi, U. J. parodymai neabejotinai rodo, kad K. J. vardu prisistatęs asmuo ją išnaudojo pornografinės produkcijos gamybai ir prieš ją atliko intelektualius tvirkinimo veiksmus, žinodamas, kad nukentėjusioji yra mažametė. Jos parodymus patvirtina U. J. mobiliojo ryšio telefono „Huawei“ apžiūros duomenys, kuriuose užfiksuotas U. J. susirašinėjimas su K. J. bei nuotraukų pagaminimo ir jų trynimo laikas (t. 2, b. l. 4–5, 7–32). Nuotraukos programėlėje „Messenger“ buvo darytos 2019 m. birželio 16–19 d., 2019 m. liepos 7 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d., o ištrintos 2019 m. birželio 19 d., 2019 m. rugsėjo 8 d. Iš K. J. ir U. J. susirašinėjimo turinio matyti, kad K. J. pyko ant U. J., nes nukentėjusioji jai neatsiuntė nuotraukos ir K. J. paskyrą užblokavo. Todėl vadinamoji K. J. U. J. nustatė vienos savaitės terminą užduotims atlikti, liepė ją vadinti valdove ir žadėjo nuotraukas ištrinti ir jų niekam nepaviešinti, jeigu mažametė vykdys jos nurodymus, o jei ne – grasino jos nuogos nuotraukas išsiųsti draugėms, giminaičiams, bendraklasiams ir pan.

Nukentėjusiosios parodymai sutampa ir su liudytojos G. O. parodymais, kad su ja susisiekusi mergaitė vardu D. jai atsiuntė vieną nuogos, o kitą tik su apatinėmis kelnaitėmis jos draugės U. J. nuotraukas ir parašė: jeigu U. J. neatblokuos K. J., bus paviešintos visos jos nuotraukos. Nusiuntus U. J. vieną iš K. J. atsiųstų nuotraukų, liudytojai nukentėjusioji pasakojo, kad, atblokavus K. J. paskyrą, pastaroji liepė jai siųsti daugiau tokio pobūdžio nuotraukų, priešingu atveju grasino paviešinti anksčiau atsiųstas nuotraukas (t. 1, b. l. 139–140). Aptartus duomenis papildo ir liudytojų G. J. bei M. J. parodymai apie tai, kad jie iš U. J. sužinojo apie jos išnaudojimo pornografijai ir tvirkinimo aplinkybes ir ėmėsi veiksmų, norėdami tam užkirsti kelią (t. 1, 123–124, 143–144; t. 4, b. l. 142–147). Apsinuoginusios U. J. nuotraukas matė tiek G. J. su M. J., tiek ir G. O.. Šie asmenų parodymai teisėtumo ir leistinumo aspektais abejonių teisėjų kolegijai nekelia.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinė nutartis Nr. 2K-189-1073/2019 ir kt.). Liudytojai G. J. ir M. J. buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, o nukentėjusioji U. J. ir liudytoja G. O. apie šiai bylai reikšmingas aplinkybes parodymus davė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pastarųjų parodymai buvo patikrinti BPK nustatyta tvarka (BPK 276 straipsnio 4 dalis) (t. 4, b. l. 158–163). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių asmenų parodymus pripažino įrodymais ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Netikėti jais vien tik dėl to, kad liudytojai giminystės ar artimais santykiais susiję su nukentėjusiąja, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Byloje nėra duomenų, jog liudytojai, taip pat ir pati nukentėjusioji, būtų buvę suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti A. J.. Nuteistasis veikė prisidengęs mergaitės vardu, o liudytojai jo net nepažinojo.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, remdamasis U. J. parodymais, kuriuos papildo pirmiau aptarti įrodymai, padarė pagrįstas išvadas, kad U. J. buvo intelektualiai tvirkinama ir išnaudojama pornografinei produkcijai gaminti. Nors nagrinėjamu atveju apsinuoginusios nukentėjusiosios U. J. nuotraukos, kurias ji nusiuntė nuteistajam, nebuvo išsaugotos, tačiau jų buvimą patvirtina pirmiau aptarti ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojų parodymai, kad D.s vardu prisistatęs asmuo, reikalaudamas atblokuoti K. J. paskyrą, išsiuntė nuogos U. J. nuotrauką G. O. ir grasino nuogos nukentėjusiosios nuotraukas išplatinti ir kitiems jos draugams bei giminaičiams. Nukentėjusiajai atblokavus šią paskyrą, tęsė savo nusikalstamus veiksmus, siekdamas toliau išnaudoti mažametę U. J. pornografinio turinio kūriniams kurti ir ją tvirkinti.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog būtent A. J. socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė apgaulingą paskyrą „K. J.“ ir ją naudojo bendraudamas su nukentėjusiąja.

A. J. nurodo, kad K. J. vardu sukurta paskyra socialinio tinklo svetainėje „Facebook“ jis nesinaudojo. Šiuos nuteistojo argumentus paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys, kurie liudija, kad socialinio tinklo svetainėje „Facebook“ paskyra K. J. vardu registruota 2019 m. birželio 13 d. 15:44:11 val. Registracijai patvirtinti naudotas SIM kortelės telefono Nr. 868172972 (patvirtinimas atliktas 2019 m. birželio 13 d. 15:44:52 val.) (t. 2, b. l. 60–61, 151–152; t. 3, b. l. 43–45), kurios rėmelis rastas 2019 m. spalio 23 d. A. J. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu (t. 3, b. l. 73–77). Telefono Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas UAB „Bitė Lietuva“ tinkle („Labas“ abonentas) ir naudotas nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 5 d. su judriojo ryšio aparatu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), visada veikė tik (duomenys nesklebtini) mieste (t. 3 t., b. l. 119–120, 122–145) ir apėmė A. J. deklaruotą gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 156, 158–159; t. 3, b. l. 146). Tokie duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad apgaulingos paskyros „K. J.“ socialiniame tinkle „Facebook“ tikrasis kūrėjas ir naudotojas buvo ne kitas byloje nenustatytas asmuo, o A. J., slėpęs savo tapatybę po K. J. vardu sukurta paskyra. Tai, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta, įrodo ir 2020 m. sausio 14 d. specialisto išvada Nr. 30-(802)-IS1-16, iš kurios matyti, jog kratos metu iš A. J. paimto kompiuterio „Titan 700“ operacinėje sistemoje buvo rasta nuoroda į socialinio tinklo svetainę „Facebook“, leidžianti teigti, jog iš šio kompiuterio buvo jungtasi prie socialinio tinklo svetainėje esančios K. J. paskyros (t. 4 , b. l. 193–196).

A. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje aiškino, kad jis minėtą telefono numerį pirko ir padiktavo G. G. ar po jos vardu besislėpusiai K. J. (t. 4, b. l. 158–163). Tokie jo parodymai prieštarauja teismo posėdyje pasakytiems A. J. teiginiams, kad jis kartais, kai savo telefono kortelėje neturėdavo pinigų, naudodavosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 158–163). Kita vertus, toks A. J. aiškinimas yra nelogiškas, nes naudotis telefono numeriu be konkrečios SIM kortelės, įdėtos į telefono aparatą, nėra jokių techninių galimybių. Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai suteikia galimybę rašyti limituotą skaičių SMS prie turimo abonento prisijungus internetu, t. y. susikūrus atskirą paskyrą, tačiau tokiu atveju reikia žinoti paskyros naudotojo prisijungimo duomenis. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad nuteistasis su nukentėjusiąja būtų bendravę trumposiomis žinutėmis, naudodamas abonentinį telefono numerį (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo parodymus, kad neva jis pats buvo tapęs nusikaltimo, numatyto BK 162 straipsnio 1 dalyje, objektu, o su nukentėjusiąja U. J. bendravo ne A. J., o G. G. ar po jos vardu besislepianti pati K. J., įvertino kaip faktiniais duomenimis nepagrįstą gynybos versiją. Tam neprieštarauja ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti duomenys, patvirtinantys, kad iš trijų Lietuvoje registruotų K. J. nė viena nusikaltimo padarymo metu nebuvo (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir nesinaudojo K. J. paskyra (t. 2, b. l. 42; t. 5, b. l. 77–81).

Be to, 2020 m. sausio 16 d. specialisto išvada Nr. 30-(933)-IS1-19 ir šią išvadą surašiusio informacinių technologijų specialisto A. Rimkaus paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad pas nuteistąjį buvusiame maršrutizatoriuje „TP-Link TL-WR841“ rasta išlikusi įdiegta originali programinė įranga, apsaugota slaptažodžiu, o tai reiškia, jog kitas asmuo, neturintis techninių žinių ir esantis daugiau negu 20 metrų atstumu nuo maršrutizatoriaus, prie jo prisijungti negalėjo. Dar daugiau, kaip nustatyta pirmiau 2020 m. sausio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 30-(802)-IS1-16, kratos metu iš A. J. paimto kompiuterio „Titan 700“ operacinėje sistemoje buvo rasta nuoroda į socialinio tinklo svetainę „Facebook“, duodanti pagrindą daryti išvadą, kad iš šio kompiuterio buvo jungtasi prie šioje svetainėje esančios K. J. paskyros (t. 4 , b. l. 177–182, 193–196). Byloje nėra duomenų, kad A. J. prisijungimo prie belaidžio interneto duomenimis buvo pasidalijęs su kitais asmenimis. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats nuteistasis. Atlikus A. J. kompiuterio tyrimą, jame nebuvo aptiktos programos, suteikiančios galimybę prie asmens kompiuterio prisijungti per nuotolį. Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai nusprendė, kad prie belaidžio interneto, apsaugoto pakankamai stipriu slaptažodžiu, transliuojamo per maršrutizatorių, galėjo prisijungti tik asmuo, kuriam buvo žinomas gamintojo suteiktas slaptažodis, ir šis asmuo konkrečiu atveju buvo A. J..

Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. J. kaltės padarius BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas nepaneigia ir apeliantų argumentai, kad pagal byloje pateiktas specialistų išvadas per IP adresus slepiančią programinę įrangą „NordVPN“ pasijungimai prie socialinio tinklo svetainėje „Facebook“ esančios K. J. paskyros iš A. J. kompiuterio vyko tik nuo 2019 m. rugsėjo 23 d, o ne A. J. inkriminuotu laikotarpiu.

Iš tiesų, byloje atlikus specialių žinių reikalaujančius tyrimus, nebuvo nustatyta, kad A. J. inkriminuotų veikų padarymo metu, t. y. nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., iš jam priklausančių telekomunikacinių įrenginių, naudojant programines įrangas „NordVPN v.6.24.14“ ir „NordVPN v.6.23.11“, skirtas pakeisti (paslėpti) tikrą naudotojo IP adresą internete, jį pakeičiant kitu IP adresu, būtų jungtasi prie socialinio tinklo svetainėje „Facebook“ esančios K. J. paskyros. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste tai nepaneigia objektyviais, pirmiau aptartais duomenimis patvirtintų aplinkybių, kad būtent A. J. telefone bei kratos metu paimtame kompiuteryje buvo įdiegtos ir naudojamos nurodytos programinės įrangos ir kad prisijungimai prie socialinio tinklo svetainėje „Facebook“ esančios K. J. paskyros iš A. J. kompiuterio vyko per tam tikrus lenkiškus IP adresus, o tokie duomenys bylai aktualiu laikotarpiu nerasti tik todėl, kad nuteistasis, siekdamas sunaikinti nusikaltimų pėdsakus, kaip konstatuota 2020 m. sausio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 30-(802)-IS1-16, galimai 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 31 d. perrašė jo kompiuteryje esančią operacinę sistemą. Tai, kad A. J., slėpdamas savo tapatybę už K. J. vardu apgaulingai sukurtos paskyros, siekė sunaikinti jo nusikalstamus veiksmus patvirtinančius įrodymus, liudija ir M. J. parodymai teisme, jog, jam per savo „Messenger“ paskyrą parašius K. J., kad visus duomenis perdavė policijai, iš K. J. gavo atsakymą, jog ji viską ištrynė, nieko neturi ir neplatino (t. 4, b. l. 142–147). Taigi, aptarti duomenys, juos įvertinus kartu su bylos faktiniais duomenimis, kad su IP adresu (duomenys neskelbtini), su kuriuo iš A. J. kompiuterio prie K. J. paskyros buvo jungiamasi nuo 2019 m. rugsėjo 23 d., prisijungimai prie šios paskyros vyko ir: 2019 m. birželio 28 d. 17:19:11 val.; 2019 m. liepos 13 d. 21:04:21 val.; 2019 m. liepos 21 d. 19:41:09 val. ir 19:47:42 val.; 2019 m. rugpjūčio 14 d. 10:07:06 val., 10:07:23 val., 10:13:20 val., 10:15:29 val., 11:25:21 val. (t. 2, b. l. 72, 78, 82, 101, 129, 138), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog naudodamasis IP keitimo programinėmis įrangomis prie socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtos netikros K. J. paskyros A. J. jungėsi ne tik nuo 2019 m. rugsėjo 23 d., bet ir bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d.

Nepagrįstas ir apeliantų skundo argumentas, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnyje, sudėties, nes prieš nukentėjusiąją atlikti neteisėti mažamečio seksualinę neliečiamybę pažeidžiantys veiksmai jai nesukėlė jokio lytinio susijaudinimo ar per ankstyvo domėjimosi lytinėmis funkcijomis. BK 153 straipsnyje ginamas jaunesnio negu šešiolikos metų amžiaus asmens seksualinis neliečiamumas, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, o padariniai nėra būtinasis aptariamo nusikaltimo objektyviosios pusės sudėties požymis. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali. Vadinasi, nusikaltimas laikomas baigtu, atlikus tvirkinimo veiksmus nepriklausomai nuo jų poveikio šio nusikaltimo subjektui – jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui. Todėl nukentėjusios U. J. parodymai, kad prieš ją atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai nesukėlė susijaudinimo ar per ankstyvo domėjimosi seksualiniais santykiais, neturi įtakos, sprendžiant nuteistojo kaltės ir jo nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo klausimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad A. J. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, kuriose jis naudojo iš esmės analogišką nusikaltimo padarymo mechanizmą (t. 4, b. l. 35–48). Taigi, nuteistasis suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingumą ir gresiančios baudžiamosios atsakomybės realumą, todėl, siekdamas bet kokiomis priemonėmis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, šioje byloje viso proceso metu kėlė įvairias versijas, kurias pirmosios instancijos teismas patikrino ir pagrįstai atmetė kaip prieštaraujančias objektyviems bylos faktiniams duomenims. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti priešingų išvadų. Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnis). Vien tai, kad, apeliantų subjektyviu manymu, jų gynybinės versijos nėra paneigtos tinkamai, nesuponuoja išvados, jog apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališkas ar pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

A. J. neabejotinai žinojo, kad U. J. yra mažametė, todėl duodamas jai nurodymus fotografuoti save nuogą, savo lytinius organus, taip pat nuogus savo jaunesnius seserį ir brolį bei tokias nuotraukas siųsti jam, puikiai suvokė, jog jis taip tiesiogiai išnaudoja mažametę pornografinei produkcijai gaminti, o duodamas nurodymus filmuoti savo lytinius organus kišant į makštį pirštus, čiulpti į lytinį organą panašų daiktą – atlieka tvirkinamuosius veiksmus prieš jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, ir norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Todėl bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija sprendžia, kad A. J. nusikalstamuose veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji jam inkriminuotų nusikaltimų požymiai. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas A. J. veiksmus pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 162 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Dėl kitų teismo nuosprendžiu išspręstų klausimų

Apeliantai skunde nenurodo nesutikimo argumentų dėl A. J. paskirtos bausmės rūšies, jos dydžio, taip pat dėl iš jo priteistų civilinio ieškinio bei proceso išlaidų dydžių.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstojo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas A. J. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrė jo asmenybę ir nusikaltimų pavojingumą atitinkančias bausmes. Bendrindamas paskirtas bausmes, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagrįstai A. J. taikė palankesnį bausmių apėmimo būdą ir paskyrė subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra nei per griežta, nei per švelni.

Byloje tinkamai išspręstas ir G. J., mažametės U. J. atstovės pagal įstatymą, pareikšto civilinio ieškinio klausimas. Apygardos teismas laikėsi tiek baudžiamojo proceso, tiek civilinės teisės normų (BPK 115 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis) reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai U. J. priteistas 3 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų jos patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams ir nuteistojo galimybėms atlyginti padarytą žalą, taip pat neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams ir formuojamai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, kuriose priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 Eur iki 5 792 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-284/2013, Nr. 2K-191-697/2018; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-122-307/2020 ir kt.).

Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir patirtų proceso išlaidų atlyginimo klausimą. Įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir pirmosios instancijos teismo priteista už nukentėjusiosios U. J. atstovavimą išlaidų suma, sudaranti 534 Eur, yra neprotinga ir neadekvati nuteistojo turtinei padėčiai (nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus). Pirmosios instancijos teismo priteistų proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kadangi nuteistasis ir jo gynėjas dėl bausmės rūšies ir dydžio, civilinio ieškinio ir proceso išlaidų dydžių apeliaciniame skunde argumentų nepateikė, todėl teisėjų kolegija plačiau šiais klausimais nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. ir jo gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą atmesti.