- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- e2S-1282-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01553-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, UAB "HERMEKA", Luminor Bank AB, "Šyturys - Utenos alus", UAB Legal Balance, "Intrum Lietuva", Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, UAB "Pernod Ricard Lietuva", Uždaroji akcinė bendrovė "GELVORA", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Uždaroji akcinė bendrovė "Ukmergės butų ūkis", Sergel, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. B. pateikė pareiškimą, prašydamas: 1) iškelti jam bankroto bylą; 2) nustatyti 390 Eur sumą, reikalingą pareiškėjo poreikių tenkinimui kas mėnesį; 3) nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo planui pateikti teismui; 4) bankroto administratoriumi skirti MB „Precedentas“ ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 400 Eur + PVM sumai, reikalingai bankroto procedūroms atlikti.
2. Pareiškėjas nurodė, jog skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas (toliau - MMA), o nemokumą sąlygojo visų kreditorių skirtų lėšų investavimas į pareiškėjo verslą bei 2009 metais prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė, nulėmusi atsiskaitymų sutrikimus įvairiose verslo rinkose, tarp jų ir pareiškėjo versle. Pareiškėjo teigimu, jam priklauso dabar jau veiklos nevykdanti UAB „Roalitas“, kurios pagrindinė veikla buvo maitinimo paslaugos. Nurodė, kad UAB „Roalitas“ investavo į restorano verslą Klaipėdoje, tačiau nepakankant įmonės pinigų pradėtam projektui užbaigti, finansinę pagalbą suteikė kreditorius UAB „Švyturys - Utenos Alus“, paskolinęs įmonei 28 985,50 Eur (100000,00 Lt), už kurių grąžinimą, pareikalavus kreditoriui, asmeniškai laidavo ir pareiškėjas. Kadangi įmonė 2011 metais dėl Lietuvos gyventojų pajamų sumažėjimo ir ženkliai smukusių paslaugų kainų bei dėl klimato sąlygų (lietingos vasaros, kuri turėjo esminės reikšmės lauko terasos veiklai), patyrė didelių nuostolių, restoranas buvo uždarytas, įmonės veikla sustabdyta, kreditorius UAB „Švyturys - Utenos Alus“ pagal laidavimo sutartį reikalavimą nukreipė į pareiškėjo asmeninį turtą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad esant gerai finansinei padėčiai 2006 m. kreipėsi į tuometinį AB DNB banką (dabar - AS Luminor bankas) dėl vartojimo kredito suteikimo, ir gavęs 5 797,10 Eur (tuo metu 20000,00 Lt) vartojimo kreditą įsigijo automobilį, kurį nors ir nusprendė parduoti, tačiau gautos sumos nepakako turimam įsipareigojimui kreditoriui AB DNB bankui padengti, dėl ko pareiškėjo finansinė situacija dar pablogėjo. Kadangi pareiškėjo verslo projektas žlugo, pareiškėjas negavo jokių pajamų, iš kurių galėtų dengti įsiskolinimus kreditoriams. Pareiškėjo teigimu, jis dirbo UAB „Sport Entertainment“ marketingo vadovu, šioje įmonėje pradirbo apie 1 metus ir 6 mėnesius, tačiau dėl ekonominės krizės teko ieškoti geriau apmokamo darbo, o dirbdamas vadybininku naujai atsidariusioje įmonėje UAB „Akmens karalystė“ gaudavo minimalų atlyginimą, kurio nepakako pragyvenimui. Įsidarbinus 2017 m. UAB „Astig“ projektų vadovu įmonė laimėjo keletą pelningų projektų, kuriuos kuravo pareiškėjas, tačiau atsiradus nesutarimams su įmonės vadovu pareiškėjas išėjo iš darbo į kitą įmonę - UAB „Minstera“, susitardamas, jog laimėtą konkursą su UAB „Ukmergės butų ūkis“ pabaigs UAB „Minstera“, tačiau dalis pelno priklausys UAB „Astig“. Pareiškėjo teigimu, tokio susitarimo užtikrinimui UAB „Ukmergės butų ūkis“ prašymu kaip įmonės direktorius laidavo už visų darbų tinkamą atlikimą, tačiau dėl UAB „Astig“ veiksmų (nuslėpimo, jog šiluminio mazgo remonto darbams trūksta pinigų darbų atlikimo sąmatoje bei vėlavimo atsiskaityti su UAB „Minstera“ už atliktus darbus), užsakovas/pastato administratorius skyrė baudas ir nesumokėjo likusios sutartos sumos už numatytus darbus, o UAB „Ukmergės butų ūkis“ vadovaudamasis laidavimo sutartimi pareikalavo pareiškėjo atlyginti netesybas už neatliktus darbus ir skolos sumą. Pareiškėjo teigimu, šiuo metu jis dirba UAB „Konas“ ir gauna minimalų atlyginimą, gyvena nuomojamame bute, kartu su drauge bei jų mažamečiu vaiku. Nurodė, jog neturi jam nuosavybės teise priklausiančio kilnojamojo ir nekilnojamo turto, kurį pardavus galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Būsto nuomai bei išlaikymui, būtinųjų poreikių tenkinimui, vaiko išlaikymui pareiškėjui kiekvieną mėnesį yra reikalinga - 390,00 Eur suma.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog teismo prašo bylą nagrinėti pagal pateiktus duomenis.
4. Suinteresuotas asmuo antstolė A. S. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuotas asmuo UAB „Ukmergės butų ūkis“ teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog priėmus nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, patvirtinti UAB „Ukmergės butų ūkis“ kreditorinį reikalavimą dėl 20 106,03 Eur, 5 proc. procesinių palūkanų ir dėl 264,94 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų pagal vykdomąjį dokumentą.
6. Suinteresuotasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, jog teismo prašo bylą nagrinėti pagal pateiktus duomenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą.
9. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nemokumo kriterijų. Nustatė, jog pareiškėjo kreditoriams bendra pradelstų finansinių įsipareigojimų suma mažiausiai yra 109 683,52 Eur, dėl įsiskolinimų yra pradėtas priverstinis išieškojimas ir sprendė, jog pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį (555,00 Eur x 25 MMA = 13 875,00 Eur).
10. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo gaunamos pajamos neleidžia jam įvykdyti turimų įsipareigojimų kreditoriams. Tokia išvadą padarė įvertinęs pareiškėjo turimą turtą, gaunamas pajamas bei galimybes įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Pažymėjo, jog pareiškėjas neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, santaupų Luminor banke, o jo pajamos dirbant UAB „Konas“ sudaro 197,23 Eur po mokesčių atskaitymo.
11. Teismas taip pat nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, t. y. asmens tapimo nemokiu per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo bei FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte, t. y. tapimo nemokiu dėl savo žalingų įpročių, pagrindų.
12. Konstatavo, jog bankroto byla atsisakytina pareiškėjui iškelti nustatytu FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje 4 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. paaiškėjus padarytam nusikaltimui, numatytam BK 223 straipsnio 1 dalyje, jeigu teistumas nėra išnykęs ir dėl to fizinis asmuo yra nemokus. Pažymėjo, jog pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-3295-119/2013 buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje ir jam buvo paskirta 10 MGL, t. y. 1300 Lt (376,51 Eur) bauda, kuri nesumokėta. Nustatė, kad pareiškėjas nėra sumokėjęs baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, ir konstatavo, jog šiuo metu jo teistumas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nėra išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3a punktas, 5 dalis). Teismas taip pat nurodė, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamajame įsakyme Nr. 1-3295-119/2013 nustatytas aplinkybes pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-01-03 iki 2011-09-20, dėl netinkamo saugojimo prarado visus UAB „Roalitas“ buhalterinės apskaitos dokumentus, buvusius laikotarpiu nuo 2009-05-29 iki 2010-12-31, dėl ko iš dalies negalima buvo nustatyti už laikotarpį nuo 2009-05-29 iki 2010-12-31 įmonės UAB „Roalitas“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kadangi 2011 metais UAB „Roalitas“ veikla buvo sustabdyta, įsipareigojimai UAB „Švyturys - Utenos Alus“ pagal laidavimo sutartį buvo nukreipti į pareiškėjo asmeninį turtą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendė, jog pareiškėjo padarytas BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas turėjo įtakos UAB „Roalitas“ turtinei padėčiai, o pareiškėjui laidavus už šią įmonę ir 28 985,50 Eur skolos išieškojimą nukreipus į pareiškėjo asmeninį turtą, pareiškėjo nemokumą sąlygojo įvykdytas nusikaltimas. Pažymėjo, kad 28 985,50 Eur skolos suma, lyginant su kitomis pareiškėjo nurodytomis skolomis, yra pagrindinė bei didžiausia iš pareiškėjo pateiktų įsiskolinimų atskiriems kreditoriams.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Apeliantas (pareiškėjas) E. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d., prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) iškelti pareiškėjui bankroto bylą ir bankroto administratoriumi skirti MB „Precedentas“; 2) laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui E. B. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 400 Eur + PVM sumai, reikalingai bankroto procedūroms atlikti; 3) laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šių fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti išlaidų sąmatą - 390,00 Eur sumą per mėnesį, reikalingą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti; 4) nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtint. Atskirajame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:
13.1. Pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-3295-119/2013 paskirta 10 MGL, t. y. 1300 Lt (376,51 Eur) bauda negali būti laikoma pareiškėjo nemokumo atsiradimo priežastimi, kadangi yra per maža. Be to, kreditoriaus UAB „Švyturys – Utenos alus“ reikalavimui, nukreiptam į pareiškėją kaip laiduotoją dėl UAB „Roalitas“ prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo, paskirta bauda už nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, neturėjo reikšmės.
13.2. Teismas neįsigilino į pareiškėjo skolos kreditoriui UAB „Švyturys - Utenos alus“ atsiradimo priežastis. Nors įmonės UAB „Roalitas“ veikla, uždarius restoraną buvo sustabdyta, tačiau įsipareigojimai kreditoriui UAB „Švyturys - Utenos alus“ išliko ir pagal laidavimo sutartį buvo nukreipti į pareiškėjo asmeninį turtą. Todėl teismas nepagrįstai rėmėsi argumentu, jog skolos UAB „Švyturys - Utenos alus“ atsiradimo pagrindas yra bauda už pareiškėjo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
13.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp pareiškėjo nemokumo ir jo nuteisimo stokoja pagrindimo bylos medžiaga, jos detalia analize, kadangi skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra nurodyti konkretūs įrodymai, leidę teismui padaryti tokią išvadą.
13.4. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo argumentais bei pabrėžiant baudos mažareikšmiškumą bankroto byloje, kilo būtinybė sumokėti baudą, paskirtą padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Pažymi, jog sumokėjus baudą turėtų būti panaikintas ir jo teistumas. Kadangi baudos sumokėjimą patvirtinančio įrodymo būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, prašo prijungti mokėjimo dokumentą, pagrindžiantį paskirtos baudos sumokėjimą. Mano, jog tokio rašytinio įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinėje instancijoje pateikto rašytinio įrodymo prijungimo
14. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti naują įrodymą – 2020-06-23 mokėjimo dokumentą, kuriuo sumokėta 376,51 Eur suma į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nurodo, jog įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį. Pareiškėjo teigimu, baudą sumokėjus turėtų išnykti ir jo teistumas. Pažymi, jog pateikiamas įrodymas neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pateiktas mokėjimo dokumentas gali būti aktualus sprendžiant nutartyje nurodytų argumentų pagrįstumą, taip pat į tai, kad tokio įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pareiškėjo pateiktą mokėjimo dokumentą ir jį vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
18. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjui bankroto bylą nustačius FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatytą pagrindą, įrodinėdamas, jog paskirta bauda už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą dėl mažareikšmiškumo nenulėmė pareiškėjo nemokumo.
20. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
21. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų, tarp jų ir tuo atveju, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Taigi tam, jog teismas galėtų atsisakyti iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, turi būti ne tik nustatyti faktai, kad asmuo yra baustas už minėtuose BK straipsniuose numatytas veikas ir jo teistumas dar nėra išnykęs, bet ir tai, kad dėl to jis tapo nemokus.
22. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-3295-119/2013 buvo pripažintas kaltu BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas) numatyto nusikaltimo padarymu ir jam buvo paskirta 10 MGL, t. y. 1300 Lt (376,51 Eur) bauda. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, jog paskirta bauda nesumokėta, o pareiškėjo teistumas nėra išnykęs. Nors pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020-06-23 mokėjimo dokumentą, pagrindžiantį paskirtos baudos sumokėjimą, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti, jog pareiškėjo teistumas yra išnykęs, kadangi nesuėjęs BK 97 straipsnio 3 dalies 3a punkte numatytas terminas. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, esminės teisinės reikšmės turi ne aplinkybė, jog teistumas už FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodytas nusikalstamas veikas nėra išnykęs, bet tai, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp nurodytų veikų ir fizinio asmens nemokumo.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, skundžiamoje nutartyje nurodytus argumentus bei pareiškėjo paaiškinimus neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjo padarytas BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas) įtvirtintas nusikaltimas nulėmė pareiškėjo nemokumą.
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo padarytas nusikaltimas, dėl kurio prarasti visi UAB „Roalitas“ buhalterinės apskaitos dokumentai, buvę laikotarpiu nuo 2009-05-29 iki 2010-12-31, ir dėl ko iš dalies negalima buvo nustatyti už laikotarpį nuo 2009-05-29 iki 2010-12-31 įmonės UAB „Roalitas“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turėjo įtakos UAB „Roalitas“ turtinei padėčiai, o pareiškėjui laidavus už šią įmonę, kreditoriui UAB „Švyturys - Utenos Alus“ susidaręs 28 985,50 Eur skolos išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo asmeninį turtą. Iš tiesų, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, išieškojimas iš jo asmeninio turto vykdomas įgyvendinant iš laidavimo sutarties kylančias teises ir nesudaro pagrindo vertinti, jog tokį savo teisių įgyvendinimo būdą kreditorius pasirinko būtent dėl to, jog dėl prarastų buhalterinės apskaitos dokumentų skolos išieškojimas negalėjo būti įvykdytas iš UAB „Roalitas“ turto. Pažymėtina ir tai, jog kreditoriui UAB „Švyturys – Utenos Alus“ skola pagal laidavimo sutartį sudaro 28 985,50 Eur, kai tuo tarpu pareiškėjas pateikė teismui duomenis apie tai, jog turi ir daugiau kreditorių, o bendra pradelstų finansinių įsipareigojimų suma yra mažiausiai 109 683,52 Eur. Taigi pareiškėjo 28 985,50 Eur skola, kuri teismo vertinimu, nulėmė pareiškėjo nemokumą, sudaro trečdalį pradelstų finansinių įsipareigojimų sumos ir net tuo atveju, jeigu nebūtų skolos kreditoriui UAB „Švyturys – Utenos alus“ išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo asmeninį turtą, pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai vis tiek ženkliai viršytų FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį (sudarytų apie 80 000 Eur) ir pareiškėjas neturėtų finansinių galimybių pagal gaunamas pajamas atsiskaityti su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiškėjo 28 985,50 Eur skolos suma yra didžiausia lyginant su kitais įsiskolinimais kreditoriams nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi pagal įstatymą vertintina aplinkybė, ar padarytas nusikaltimas lėmė fizinio asmens nemokumą apskritai bei tai, ar sudarė sąlygas nemokumui atsirasti. Taigi vertintina, jog pareiškėjo padaryta nusikalstama veika nėra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo nemokumo būsena.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas. Kadangi apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą iš esmės dėl sprendžiamo klausimo priskirtinumo pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl skundžiama nutartis panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui arba nepatenkančių į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.