Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, dalyvaujant E. M. ir jo gynėjui advokatui Tomui Leščinskui , išnagrinėjusi E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), neturinčio galiojančių administracinių nuobaudų, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnas surašė E. M. 2013-03-21 administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2013-03-21, 0,30 val. Šilutės rajone, Miestalių kaime, E. M. vairavo automobilį OPEL ASTRA neblaivus, lengvas girtumo laipsnis, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., reikalavimus ir atsakomybė už tai numatyta ATPK 16 str. 1 d.,

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. M. teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimą pagal kurį jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nurodė, kad 2013-03-21 buvo atvežtas į stacionarų postą ir darbo metu išgėrė alaus. Po 00 val. atvyko prie jo automobilio kitas automobilis su įjungtomis ilgosiomis šviesomis, jis įjungė švyturėlius, tada automobilis sustojo. Priėjo prie atvažiavusio automobilio, pastebėjo keletą sėdinčių neblaivių asmenų. Iškvietė netoliese buvusį kitą dirbantį kolegą , kuris tam automobiliui užsuko kelią. Abu nuėjo prie atvažiavusio automobilio, vaikinai pareiškė, kad mes negalime važinėtis po jų pievas, jiems buvo paaiškinta, jog jie saugo techniką. Vėliau atvykę policijos pareigūnai nustatė jam lengvą girtumo laipsnį.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad E. M. atvežė į postą , paliko, o pats nuvažiavo į savo postą, esantį už poros kilometrų. Apie 00 val. gavo skambutį iš E. M., kad važinėjasi žmonės po pievą, nuvažiavęs užstatė kelią ir nuėjo kartu su E. M. pažiūrėti, kas vairuoja. Priėjęs pamatė, kad buvęs jų darbuotojas R. L..

Liudytojas R. L. ir M. D. parodė, kad pamatė tris mašinas lakstančius po laukus su švyturėliais, jie vienas kitą gaudė, gadino pievą, todėl nusprendė nuvažiuoti ir sudrausminti. Atvažiavus prie jų, kiti automobiliai išsivažinėjo, o vienas automobilis užstatė kelią ir išlipęs apsaugininkas atėjo prie jo automobilio, tada pastebėjo, kad apsaugininkas neblaivus, iškvietė policiją. Saugojo, kad neblaivus vairuotojas nepabėgtų ir laukė policijos.

T. J., R. J. paaiškino, kad gavo pranešimą iš budėtojo, jog Miestalių kaime važinėja automobiliu neblaivus vairuotojas. Atvykę rado automobilį stovintį prie ekskavatoriaus, automobilio variklis nebuvo užvestas, vairuotojas E. M. sėdėjo automobilyje, surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą pagal liudytojų paaiškinimus. Vairuotojas aiškino, kad nevairavo, jog buvęs kolega nori atkeršyti ir, kad tarp jų kilo konfliktas. Nenustatė, ar automobiliu buvo važiuota, ar ne.

(duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotojas J. A. paaiškino, kad automobiliai yra kaip stacionarūs, kad galėtų apsaugininkai atsisėti ir saugoti ekskavatorius. Į postus atveža vienas automobilis ir išskirsto. E. M. bus baustas drausmine tvarka.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, teismas privalo išanalizuoti visus įrodymus ir, remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone, nuspręsti kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, jog E. M. ginčijamas administracinis teisės pažeidimas, numatyti ATPK 126 str. 1 d. buvo įrodinėjamas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų R. J., ir T. J. tarnybiniais pranešimais bei šių liudytojų parodymais ir liudytojų M. D., R. L. parodymais. Pabrėžtina, jog policijos pareigūnai surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą E. M. pagal ATPK 126 str. 1 d. nepatikrino , ar tikrai E. M. vairavo automobilį, ar tik sėdėjo automobilyje, ar padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti . Šie duomenys nustatomi nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, daiktiniais įrodymais, buvo galima nustatyti, ar su automobiliu buvo važiuota apžiūrėjus padangas, vėžes, ar tik automobilis stovėjo keletą parų pastatytas. Esant ginčui policijos pareigūnai privalėjo surinkti atitinkamus įrodymus, kurie patvirtintų neginčijamais įrodymais apie administracinio teisės pažeidimo padarymą, ar nepadarymą. Šiuo atveju aiškinantis administracinio teisės pažeidimo padarymą įvykio vietoje buvo matyti, kad vairuotojas E. M. nepripažįsta vairavęs, o tik sėdėjęs automobilyje ( b.l. 10 ), o liudytojai R. L. ir M. D. tvirtino, kad E. M. vairavo automobilį. ( b.l. 9, 11 ), esant ginčui, būtini patvirtinantys įrodymai vienos pusės, ar kitos pusės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad byloje nėra patvirtinančių įrodymų apie administracinio teisės pažeidimą, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, tik vienpusiškai parašyti tarnybiniai pranešimai ir surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, kaltinamo pažeidėjo paaiškinimas, kurioje jis kaltės nepripažįsta ir liudytojų M. D., R. L. parodymai, kad buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas.

Įvertinus visus byloje įrodymus laikytina, kad E. M. kaltumas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1p., 287 str.1d 2p.

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą E. M. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt (20) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.