- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- I1-1838-394/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03291-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (1-4, 141 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunduose nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017-10-10 kamerose Nr. 64, 15, 38, 24, 42, 8, 27, 23, 12. 2017 m. spalio 10 d. pirmiausia buvo apžiūrimi jo asmeniniai daiktai bei jis pats, dėl tokių pareigūnų veiksmų pasijuto pažemintas prieš kitus sulaikytuosius, nes jam liepė nuogai nusirengti, asmeninius rūbus dėti į nešvarias tam pritaikytas dėžes bei stovėti nuogam šaltoje patalpoje prieš kitus asmenis, kol patikrins asmeninius daiktus, vertė apsisukinėti prieš pareigūnus, nes tikrino metalo detektoriumi. Po to buvo patalpintas į šešių gultų kamerą su šešiais kitais suimtaisiais, kameroje Nr. 64 buvo labai ankšta, nes baldai ir sanitarinis mazgas užima labai daug vietos, todėl suimtajam tenka tik 1,4 kv. m ploto, nors turi būti ne mažiau kaip 3,6 kv. m laisvo kameros ploto. Be to, kameroje šalta, drėgna, nėra natūralaus dienos apšvietimo, apšvietimas dirbtinis, prie kurio negali nei skaityti, nei rašyti, nes dirgina akis. Sanitarinis mazgas ir kriauklė yra ankštoje patalpoje, kurioje nėra nei stogo, nei durų, nei ventiliacijos, visas fekalijų kvapas išeina į bendras kameros patalpas, kur visą laiką turi būti atidaryti kameros langai, kad išsivėdintų. Virš tualeto ir prausyklos ant kameros lubų laikosi didelė drėgmė bei pelėsis, nuo lubų atšokusi kreida tiesios krinta ant galvos. Šiaulių TI dienos metu negalima miegoti po antklode, už tai skiriamos nuobaudos, suimtajam nepaaiškinama, ką jis turi veikti nuo 6 val. ryto iki 22.00 val. vakaro. Kamerose Nr. 27 ir 24 jį ne kartą sukandžiojo blakės. Kameroje Nr. 27 taip pat buvo ankšta ir buvo tupimas tualetas, o tai jį žemino. Kameroje Nr. 24 yra 6 gultai, buvo laikomi penkiese, buvo ankšta, drėgna, šalta, nes langas tik su vienu stiklu ir sandariai neužsidarė, taip pat tupimas tualetas, prie stalo tik dvi kėdės ir valgant galėjo atsisėsti tik du žmonės, o dar trys turėjo valgyti lovose ir būtent jam teko tai daryti, kas labai žemino. Kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo iškvietimo mygtukų, norint išsikviesti pareigūną tekdavo belsti į duris, tai sukėlė daug nepatogumų.
Patikslintame skunde papildomai nurodė, kad kamerose Nr. 64, 15, 27 ir 24 buvo laikomas su ŽIV sergančiais asmenimis, šie asmenys kameroje Nr. 64 susipjaustė dilbius ir buvo daug kraujo, o tai jam sukėlė didelę baimę užsikrėsti ŽIV, Šiaulių TI kameras dezinfekuodavo nuo blakių, tačiau jos neišnykdavo, tik dar labiau suaktyvėdavo.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, patikslintame skunde nurodė, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas (, 133, 136, 137, 141, 146, 157 b. l.).
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta tinkamai (137, 138, 152, 156 b. l.), pateikė teismui atsiliepimus (10-18, 148-148, 158-160 b. l.), kuriuose prašė skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017-10-10 iki 2019-12-09 skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,66 iki 18,9 kv. m. Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl į sanitarinio mazgo plotą atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas. Pareiškėjui visas kalinimo dienas kameros plotas atitiko nustatytus reikalavimus, todėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, akivaizdu, kad kameroje esantys asmenys, net į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą asmenų privatumą. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tupimo tualeto įrengimas atitinka reikalavimus.
Atsakovė nurodo, kad patalpų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos normos. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Nors pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 24 buvo tik dvi sėdimos vietos, tačiau šio savo argumento nedetalizuoja, be to, nenurodo, kokia galima žala jam dėl to galėjo kilti. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad kameroje Nr. 86 apšvieta tinkama, oro temperatūra minimaliai mažesnė, drėgmė per didelė, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, matomas pelėsis, kamerose Nr. 63 ir Nr. 5 dirbtinė apšvieta tinkama, kameros Nr. 12 patalpos tvarkingos, tačiau matomas pelėsis, galimybė vėdinti patalpas sudaryta, kameroje Nr. 27 lubos ir sienos tvarkingos, kameroje Nr. 64 dirbtinė apšvieta tinkama, šviestuvai tvarkingi, galimybė vėdinti patalpas sudaryta, pelėsio nėra. Kitos pareiškėjo laikymo kameros nebuvo tikrintos, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais nebuvo užfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti asmenys nesikreipė. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus.
Atsakovė pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o tokio mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Kamerose elektros laidai montuojami paslėptu būdu po tinku, taigi tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu. Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims, esantiems kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose ar kitose patalpose nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan.
Atsakovė nurodo, kad administracija įstaigoje esant reikalui organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui ir pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai bei dezinfekcijos planai, taip pat Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalo kopijos, iš kurios matyti, kad kameroje Nr. 27 nariuotakojų naikinimas atliktas 2019-10-11, kameroje Nr. 24 – 2019-09-13, 2019-09-23, 2019-09-26 bei 2019-09-30.
Atsakovė nurodė, kad aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į įstaigą atvyko 4 kartus. Suimtojo arba nuteistojo krata skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant), visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Šiaulių TI visuminė krata atliekama už mūrinės pertvaros arba kitoje atskiroje patalpoje, todėl kiti suimtieji (nuteistieji) asmens, kuriam atliekama krata, nemato. Kad kratos patalpos buvo tvarkingos, patvirtina pridedami patikrinimo aktai. Higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o kratos patalpos nėra gyvenamosios patalpos.
Atsakovė nurodo, kad Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pataisos įstaigų vidaus tvarka, dienotvarkė yra pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės, o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymų nustatytos nuteistųjų pareigos. Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-205 patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo (su vėlesniais pakeitimais) 10 punkte bei Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-391 patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo 10 punkte numatyta, kad suimtieji (nuteistieji) privalo laikytis nustatytų režimo reikalavimų ir šių elgesio taisyklių, o 10.2 punkte nustatytas įpareigojimas dienotvarkėje miegui nenumatytu metu miegamąją vietą laikyti tvarkingai paklotą. Miegui skirtas laikas ir draudimas kitu laiku gulėti lovoje apsiklojus yra nustatytas Šiaulių TI direktoriaus patvirtintoje Nuteistųjų dienotvarkėje, kurios pareiškėjas privalo laikytis, o Šiaulių TI administracija turi pareigą užtikrinti jos laikymąsi. Pareiškėjas nenurodė, kad būtų pažeidžiama patvirtinta dienotvarkė, tiesiog nurodė esąs nepatenkintas jose nustatytais reikalavimais, kadangi, pasak jo, daugiau nėra ką veikti.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.
Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą skundą (148-150 b. l.) ir papildomame atsiliepime (158-160 b. l.) dėl kėdžių trūkumo kameroje Nr. 24 atsakovė nurodė, kad esant kalinamų asmenų prašymui maistas yra pašildomas, todėl pareiškėjui buvo sudaryta galimybė valgyti šiltą maistą, be to, nėra jokių duomenų, kad būtent jam, o ne kitiems kartu laikomiems asmenims, teko valgyti sėdint ant lovos. Jokio draudimo laikyti ŽIV sergančius ir nesergančius asmenis vienoje kameroje nėra. Patikrinus II aukšto Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo specialiais klausimais apskaitos žurnalą nustatyta, jog kameroje Nr. 64 2019-08-05 buvęs vienas iš suimtųjų M. R., reikšdamas nepasitenkinimą dėl neperkėlimo į kitą kamerą, susipjaustė dešinės rankos dilbį, apie įvykį informuotas kriminalinės žvalgybos skyrius. Tiriant šio įvykio aplinkybes apklaustas ir pareiškėjas I. R., kuris nurodė, jog kameroje Nr. 64 niekas nekonfliktavo, o kaip minėtas suimtasis susipjaustė ranką, jis nematė, apie susipjaustymą sužinojo tik tuomet, kai pats M. R. pabeldė į duris, kad ateitų pareigūnai. Jokios informacijos apie susipjausčiusio asmens galimą agresiją prieš kitus asmenis ar fizinį kontaktą su jais nėra, taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui būtų kilusi grėsmė turėti sąlytį su M. R. ir užsikrėsti kokiomis nors ligomis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo I. R. skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2017-10-10 iki 2019-12-09 (buvimo laikotarpis nustatytas pagal skundo surašymo datą 2019-12-17 nutartimi – 6-7 b. l.) Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 64, 27 ir 24 jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojusio iki 2019 m. kovo 5 d., 1.3.1. punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negalėjo būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 įsakymą Nr. V-124 panaikino ir tuo pačiu įtvirtino nuostatą (1.3. punktas), pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (1.3.1. p.) ir 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui (1.3.2. p.).
Iš byloje esančios 2019-12-20 pažymos Nr. 60/09-44841 (21-26 b. l.) matyti, kad pareiškėjas I. R. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2017-10-10 iki 2017-12-28 kamerose Nr. 63, 86, 7, 10, 5, 23, 20 ir 12 bei nuo 2019-06-26 iki 2019-12-09, kamerose Nr. 64, 15, 38, 24, DI-1, 42 ir 27, viso 247 dienas, vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,66 kv. m iki 18,85 kv. m, taigi visas 247 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakyme Nr. V-109 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dydžius (21-26 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (27-28 b. l.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (1-6), nustatė, kad tuo atveju, kai kamerose Nr. 7, 20, 64, 15, 24 ir 42 buvo laikomi 5-6 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m. Kai šiose kamerose buvo laikoma mažiau asmenų, taip pat kitose kamerose, net ir atėmus sanitarinių mazgų užimamą plotą pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m.
Pareiškėjas nurodo, kad buvo labai ankšta, trūko ploto kamerose Nr. 24, 27 ir 64.
Iš byloje esančių pažymų matosi, kad kameros Nr. 24 plotas yra 18,85 kv. m, sanitarinis mazgas šioje kameroje 2019 metais užėmė 1,1454 kv. m (29-30 b. l.), joje buvo laikomi daugiausia 5 asmenys, taigi įvertinus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui šioje kameroje teko mažiausiai 3,48 kv. m. 2017-09-06 pažymos apie gyvenamosiose kamerose baldų užimamą plotą duomenimis kameroje Nr. 24 buvo 3 dviaukščiai gultai, kurie užėmė 4,26 kv. m (32 b. l.). Pareiškėjas kameroje Nr. 24 buvo laikomas laikotarpiais nuo 2019-09-29 iki 2019-10-01 ir nuo 2019-10-15 iki 2019-12-09. Įvertinus šiuos duomenis bei apžiūrėjus į bylą pateiktą šios kameros fotonuotrauką, darytą 2019 m. vasario mėn. (82 b. l.), matosi, kad kameroje buvo pakankamai laisvo grindų ploto, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Kameros Nr. 27 plotas buvo 15,93 kv. m, sanitarinis mazgas šioje kameroje 2019-06-13 pažymos duomenimis užėmė 1,118 kv. m, joje buvo laikomi daugiausia 4 asmenys, taigi įvertinus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko mažiausiai 3,70 kv. m, t. y. daugiau kaip 3,6 kv. m. Šioje kameroje buvo du dviaukščiai gultai, kurie užėmė 2,84 kv. m. Pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2019 m. spalio mėn. Į bylą pateikta ir šios kameros fotonuotrauka, daryta 2019 m. vasario mėn. (83 b. l.), kurią apžiūrėjus ir įvertinus pateiktus duomenis nėra jokio pagrindo laikyti, kad šioje kameroje buvo labai ankšta ir pareiškėjas negalėjo judėti.
Kameros Nr. 64 plotas buvo 22,34 kv. m, sanitarinis mazgas šioje kameroje 2019-06-13 pažymos duomenimis užėmė 1,93 kv. m (30 b. l.), joje buvo laikomi daugiausia 6 asmenys, taigi įvertinus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui šioje kameroje teko mažiausiai 3,40 kv. m. Kameroje buvo 3 dviaukščiai gultai, kurie užėmė 4,26 kv. m. Pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2019-06-26 iki 2019-08-28 ir nuo 2019-09-16 iki 2019-09-18. Iš byloje esančios šios kameros fotonuotraukos, darytos 2019 m. vasario mėn., matosi, kad kameroje pakankamai daug laisvo grindų ploto, todėl pareiškėjo teiginys, kad šioje kameroje trūko ploto, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 64 šalta, drėgna, nėra natūralaus dienos apšvietimo, tik dirbtinis, prie kurio negali nei skaityti, nei rašyti, nes dirgina akis, virš tualeto ir prausyklos ant kameros lubų laikosi didelė drėgmė bei pelėsis, nuo lubų atšokusi kreida, kameroje Nr. 24 drėgna, šalta, nes langas tik su vienu stiklu ir sandariai neužsidarė.
Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę – nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (55-75 b. l.), iš kurių matosi, kad 2017 metais buvo patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 12, 20, 86, 5 ir 63, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės pažeidimai bei pelėsis užfiksuoti tik kameroje Nr. 86 bei pelėsis kameroje Nr. 12. 2019 m. lapkričio 25 d. kameroje Nr. 64 dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, apšvietimo įrenginiai tvarkingi, pelėsio nebuvo, nustatyta, kad galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta (74-75 b. l.). 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA-4414 užfiksuota, kad Šiaulių TI patalpose, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 val., yra natūralus apšvietimas (68-69 b. l.). Duomenų, kad 2019 metais buvo atliktas kameros Nr. 24 patikrinimas dėl jos atitikimo higienos normos reikalavimams, nėra. Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie 2018 metais atliktus remonto darbus (42-52 b. l.) matosi, kad 2018 m. pareiškėjo laikymo kameros Nr. 64 ir 24 nebuvo remontuojamos. Taigi pateikti dokumentai paneigė pareiškėjo teiginius dėl per didelės drėgmės ir pelėsio kameroje Nr. 64, kurioje patikrinimas buvo atliktas 2019 m. lapkričio mėn., o pareiškėjas buvo laikomas 2019 m. birželio – rugsėjo mėnesiais, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie kameros Nr. 24 oro temperatūrą ir santykinę oro drėgmę.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y., kad jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.). Šiais atvejais turi būti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).
Pareiškėjas kameroje Nr. 24 buvo laikomas 2019 m. rugsėjo 19 ir 20 d. bei nuo 2019-10-15 iki 2019-12-09 (25-26 b. l.).
Iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų (55-75 b. l.) matosi, kad 2019 metais buvo patikrintos Šiaulių TI kameros Nr. 15, 26, 28, 35, 60, 69, 79, 86, 103, 104, 10, 27, 11, 22, 23, 43, 45 ir 96, patikrinimų metu nustatyta, kad visose kamerose yra natūralus apšvietimas, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, tik kamerose Nr. 103, 104 ir 23 užfiksuotas vizualiai matomas pelėsis, kamerose Nr. 10 ir 27 pašalintas higienos normos 12 punkto pažeidimas – užtinkuota ištrupėjusi sienų ir lubų dangos dalis; nei oro temperatūros, nei santykinės oro drėgmės pažeidimų tikrintose kamerose nebuvo nustatyta.
Atsakovė į bylą pateikė ir 2019 m. gruodžio 30 d. Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymą Nr. 61/04-3205 (53 b. l.), kurioje nurodyta, kad I. R. laikotarpiu nuo 2017-10-10 iki 2019-12-09 su prašymais ir skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų į Šiaulių TI direktorių nesikreipė, byloje nėra jokių duomenų (jų nepateikė ir pareiškėjas), kad dėl higienos normas neatitinkančių sąlygų jis pats būtų kreipęsis į visuomenės sveikatos centrą, kitas valstybės institucijas ar organizacijas. Kadangi bylai aktualiu laikotarpiu oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės pažeidimų tikrintose Šiaulių TI kamerose nebuvo užfiksuota, natūralus apšvietimas kamerose užtikrintas, teismas laiko, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas kamerose Nr. 64 ir 24 buvo laikomas, pažeidžiant higienos normos reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 64 sanitarinis mazgas ir kriauklė buvo ankštoje patalpoje, kurioje nėra nei stogo, nei durų, nei ventiliacijos, visas fekalijų kvapas išeina į bendras kameros patalpas, kur visą laiką turi būti atidaryti kameros langai, kad išsivėdintų, kamerose Nr. 27 ir 24 buvo tupimas tualetas, o tai jį žemino.
Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.
Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (29-30 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos kamerose Nr. 24 ir 27 mūrinės, o kameroje Nr. 64 - pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis atitinkamai 2,29 m, 2,32 m ir 1,81 m., sanitarinių mazgų plotas – 1,454 kv. m kameroje Nr. 24, 1,118 kv. m kameroje Nr. 27 ir 1,93 kv. m kameroje Nr. 64. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos (76-85 b. l.), iš kurių matosi, kad įėjimai į sanitarinių mazgų zonas kamerose Nr. 24, 27 ir 64 atitverti užuolaidomis.
Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o jose laikomi asmenys patirti su tuo susijusius nepatogumus (LVAT 2019-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3219-662/2019, LVAT 2020-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-551-1062/2020 ir kt.). Atsižvelgus į šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinus, kad nagrinėjamu atveju kameroje Nr. 64 buvo laikoma ir po 6 asmenis, laikytina, kad šioje kameroje visą pareiškėjo laikymo joje laikotarpį jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Pareiškėjas nenurodo, ar naudojantis gyvenamųjų kamerų sanitariniais mazgais buvo / nebuvo užtikrintas jo privatumas ir neturtinės žalos iš to nekildina, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisako.
Iš byloje esančių fotonuotraukų (76-85 b. l.) matosi, kad kamerose Nr. 27 ir 24 nėra unitazų (klozetų), tik sanitariniai įrenginiai grindyse.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog prieiga prie tinkamai įrengtų ir higienos reikalavimus atitinkančių sanitarinių įrenginių yra pirmaeilės svarbos tam, kad kaliniai galėtų išlaikyti asmens orumo jausmą. Higiena ir švara yra ne tik dalis pagarbos, kurią asmenys turi skirti savo kūnui ir savo kaimynams, su kuriais dalijasi patalpomis ilgą laiką, jos taip pat yra sveikatos išsaugojimo sąlyga ir būtinybė. Tikrai humaniška aplinka yra neįmanoma be laisvos prieigos prie tualeto arba galimybės išlikti švariam (žr., pvz., 2015 m. sausio 27 d. sprendimo byloje Neshkov ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimų Nr. 36925/10 ir kt.), 240 p., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 114 p.).
Teismų praktikoje unitazų neįrengimas tardymo izoliatoriaus kameroje (sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, t. y. „tupimas“ tualetas) buvo laikomas būtent Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-10-31) 21 punkto reikalavimų neatitikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-925-822/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje priduriama, kad atvejai, kai sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, tinkamai neužtikrina asmenų fiziologinių poreikių (žr., pvz., 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-646-756/2018). Įvertinus faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgus į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, laikytina, kad pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 24 ir 27 sanitariniai mazgai nebuvo tinkamai įrengti, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo iškvietimo mygtukų, norint išsikviesti pareigūną tekdavo belsti į duris, tai sukėlė daug nepatogumų.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punkte ir pasakyta, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) bei radijo įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas ar radijas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl ko reikėdavo kviesti pareigūnus, kad pareigūnai, tokiu būdu juos iškvietus, neprieidavo ar prieidavo tik po ilgo laiko tarpo, kokius nepatogumus jis dėl to patyrė, todėl dėstomų pareiškėjo teiginių nepakanka, kad būtų galima konstatuoti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 24 prie stalo buvo tik dvi kėdės ir valgant galėjo atsisėsti tik du žmonės, o dar trys turėjo valgyti lovose ir būtent jam teko tai daryti, kas labai žemino.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).
Pažymoje apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (31-34 b. l.) nurodyta, kad pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 24 yra stalas, dvi taburetės, trys dviaukščiai gultai ir pastatoma lentyna. Iš pateiktos fotonuotraukos (82 b. l.) taip pat matosi, kad kameroje Nr. 24 stalas pastatytas prie sienos, o prie stalo yra tik dvi taburetės. Šioje kameroje buvo laikomi ir 5 asmenys, taigi ši kamera nebuvo aprūpinta tokiu taburečių skaičiumi, kas jų užtektų kiekvienam asmeniui, todėl darytina išvada, kad buvo pažeistos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, o pareiškėjas, neturėdamas galimybės atsisėsti prie stalo pavalgyti, galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad atvykus į Šiaulių TI 2017 m. spalio 10 d. buvo apžiūrimi jo asmeniniai daiktai bei jis pats, dėl tokių pareigūnų veiksmų pasijuto pažemintas prieš kitus sulaikytuosius, nes jam liepė nuogai nusirengti, asmeninius rūbus dėti į nešvarias tam pritaikytas dėžes bei stovėti nuogam šaltoje patalpoje prieš kitus asmenis, kol patikrins asmeninius daiktus, vertė apsisukinėti prieš pareigūnus, nes tikrino metalo detektoriumi.
Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.
Iš byloje esančių 2017 m. balandžio 18 d. bei 2018 m. vasario 13 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų (55-56, 65-67 b. l.) matosi, kad patikrinimų metų buvo tikrinamos ir bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, nustatyta, jog kratos patalpose naudojamos vonelės švarios. Taigi pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI jo krata liepiant išsirengti buvo atliekama vykdant teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo teiginys dėl nešvarių vonelių paneigtas patikrinimų aktų duomenimis. Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI visuminė krata atliekama už mūrinės pertvaros arba kitoje atskiroje patalpoje, todėl kiti suimtieji (nuteistieji) asmens, kuriam atliekama krata, nemato. Pareiškėjas pats nurodo tik vieną atvejį, kai buvo atliekama krata, todėl nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui Šiaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytą tvarką ar higienos normos reikalavimus, ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose Nr. 27 ir 24 jį ne kartą sukandžiojo blakės.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją) įstaiga organizuoja esant poreikiui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad Šiaulių TI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir, nustačius jų buvimo pėdsakus ar gavus nusiskundimus iš Šiaulių TI laikomų asmenų, jų naikinimas, kurį pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, atlikti darbai registruojami žurnale (68-69, 73 b. l.). Iš įrašų Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnale matosi, kad dezinsekcija dėl blakių kameroje Nr. 27 atlikta 2019 m. spalio 11 d., o kameroje Nr. 24 – 2019 m. rugsėjo 13 d., 2019 m. rugsėjo 23 d., 2019 m. rugsėjo 26 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. (86-90 b. l.) Pareiškėjas kameroje Nr. 27 buvo laikomas nuo 2019 m. spalio 3 d. iki spalio 15 d., o kameroje Nr. 24 – 2019 m. rugsėjo 19-20 d. ir nuo 2019 m. spalio 15 d. iki gruodžio 9 d. Taigi blakės kameroje Nr. 27 buvo užfiksuotos pareiškėjo buvimo šioje kameroje metu, taip pat jo buvimo kameroje Nr. 24 metu rugsėjo mėn. Taigi pasitvirtino pareiškėjo teiginys, kad kamerose Nr. 24 ir 27 jo laikymo laikotarpiais buvo blakių, tačiau pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje jokių įrašų 2019 m. rugsėjo ir spalio mėn. dėl nusiskundimų blakių sukandžiojimu nėra (131 b. l.), taigi nėra duomenų, kad jis buvo sukandžiotas. Šiaulių TI administracija ėmėsi priemonių blakių naikinimui, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI dienos metu negalima miegoti po antklode, už tai skiriamos nuobaudos, suimtajam nepaaiškinama, ką jis turi veikti nuo 6 val. ryto iki 22.00 val. vakaro.
Bausmių vykdymo kodekso 113 straipsnyje nustatyta, kad pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra šios: pataisos įstaigų apsauga; teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atvejais. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad Šiaulių TI direktorius 2011 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-205 patvirtino (vėlesniais įsakymais pakeitė) Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašą (92-97 b. l.), kurio 10 punkte sakoma, kad suimtieji (nuteistieji) privalo laikytis nustatytų režimo reikalavimų ir šio punkto papunkčiuose nurodytų elgesio taisyklių, o 10.2. papunktyje (2016-02-25 įsakymo Nr. 1/01-28 redakcija) įtvirtinta, kad dienotvarkėje miegui nenumatytu laiku miegamąją vietą laikyti tvarkingai paklotą, lovos čiužinys turi būti ištiestas per visą lovą ir užklotas paklode, antklodė tvarkingai sulenkta per pusę ir užklota ant čiužinio, pagalvė apvilkta užvalkalu ir padėta ant antklodės lovos gale. 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-391 patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo 10.2. punkte įrašyta analogiška nuostata (99-101 b. l.). Šiaulių TI laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtintos 2012 m. balandžio 6 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-58 bei 2018 m. kovo 29 įsakymu Nr. 1/01-110 (102-105 b. l.). Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje aiškiai išdėstyta suimtųjų (nuteistųjų) veikla nuo pat jų atsikėlimo 6.00 val. ryto iki 22.00 val. vakaro, nustatyta, kada konkrečiai asmenys yra maitinami, kada jie privalo tvarkyti kameras, kada jie išvedami į darbą, mokytis, sanitariniam švarinimui, pasivaikščioti, pas pareigūnus, socialinius, psichologinės ir sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojus, socialiniam darbui ir užimtumui, kada jie turi laisvalaikį ir kt. Dienotvarkės skelbiamos suimtiesiems ir nuteistiesiems, už tai atsakingas socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas (102, 104 b. l.). Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje privalėjo laikytis Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašu nustatytos vidaus tvarkos ir dienos metu miegamąją vietą laikyti tvarkingai paklotą, o jo teiginys, kad jam nebuvo paaiškinta, ką jis turi veikti nuo 6.00 iki 22.00 val., nepagrįstas, nes visa veikla numatyta įstaigos dienotvarkėje. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo teiginiai atmestini.
Patikslintame skunde pareiškėjas papildomai nurodė, kad kamerose Nr. 64, 15, 27 ir 24 buvo laikomas su ŽIV sergančiais asmenimis, šie asmenys kameroje Nr. 64 susipjaustė dilbius ir buvo daug kraujo, o tai jam sukėlė didelę baimę užsikrėsti ŽIV.
Atsakovė, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė papildomą atsiliepimą (158-159 b. l.), kuriame nurodė, kad patikrinus II aukšto Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo specialiais klausimais apskaitos žurnalą nustatyta, jog kameroje Nr. 64 2019-08-05 buvęs vienas iš suimtųjų M. R., reikšdamas nepasitenkinimą dėl neperkėlimo į kitą kamerą, susipjaustė dešinės rankos dilbį, apie įvykį informuotas kriminalinės žvalgybos skyrius. Tiriant šio įvykio aplinkybes apklaustas ir pareiškėjas I. R., kuris nurodė, jog kameroje Nr. 64 niekas nekonfliktavo, o kaip minėtas suimtasis susipjaustė ranką, jis nematė, apie susipjaustymą sužinojo tik tuomet, kai pats M. R. pabeldė į duris, kad ateitų pareigūnai. Jokios informacijos apie susipjausčiusio asmens galimą agresiją prieš kitus asmenis ar fizinį kontaktą su jais nėra, taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui būtų kilusi grėsmė turėti sąlytį su M. R. ir užsikrėsti kokiomis nors ligomis.
Į bylą pateikti papildomi dokumentai (161-175 b. l.), iš kurių matosi, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. kameroje Nr. 64 suimtasis M. R. susipjaustė dešinės rankos dilbį, kaip jis susižalojo, kiti kameroje buvę suimtieji, tame tarpe ir I. R., nematė; I. R. tuo metu gulėjo lovoje ir skaitė knygą, ir tik M. R. pabeldus į duris ir išsikvietus pareigūnus pamatė, kad jo ranka sužalota. M. R. buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros skyrių, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. Byloje nėra duomenų, kad šis asmuo sirgo ŽIV, pastebėjus susižalojimą jis nedelsiant buvo nuvestas pas medikus ir jam suteikta pagalba, pareiškėjas, apklaustas liudytoju, nenurodė, kad turėjo artimą kontaktą su susižalojusiu asmeniu ir į Šiaulių TI administraciją nesikreipė (162 b. l.), o 2019-08-06 M. R. buvo perkeltas į kitą kamerą (174 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas dėl kito asmens susižalojimo galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kameroje Nr. 64, kurioje visą laikymo laikotarpį iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas (67 dienas), netinkamai įrengti sanitariniai mazgai kamerose Nr. 24 ir 27, kėdžių trūkumas kameroje Nr. 24 sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 10 000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, nesiskundė (53 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į šiai bylai aktualią naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2019-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2744-662/2019, 2019-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2804-662/2019, 2020-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-19-1062/2020 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100,00 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 100,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. R. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui I. R. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100,00 Eur (vieną šimtą Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.