Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, Silvijai Gervienei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, gynėjai advokatei Dianai Višinskienei, nukentėjusiajam E. M., jo atstovui advokatui Tomui Petkauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. C., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, sūnus 24 m., dirba (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. C. 2012 m. vasario 18 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje tarpusavio konflikto metu stumdamas nukentėjusįjį kaimyną E. M., dėl ko pastarasis nukrito ir trenkėsi galva į koridoriaus sieną bei spirdamas koja nukentėjusiajam E. M. į koją, padarė nukentėjusiajam E. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, tai yra šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 139 str. 1 d.

Pareikštas nukentėjusiojo E. M. civilinis ieškinys 955,40 litų turtinei žalai atlyginti, 10000 litų neturtinei žalai atlyginti bei 1500 litų teismo išlaidų už advokato pagalbą.

Kaltinamasis S. C. kaltu visiškai neprisipažino ir parodė, kad jokių santykių su nukentėjusiuoju nepalaiko, jo nepažįsta, į svečius pas jį nevaikšto, tik viename name gyvena , bendrabutyje. E. M. gyvena virš jo, naudojasi bendru koridoriumi. Bendra virtuve nesinaudoja. Taip gyvena jau šešis metus. E. M. šeima yra konfliktiška, priekabiaujanti. 2012-02-18 Jo šeima buvo išvažiavusi, grįžo vakare 17.30 val., žmona pradėjo ruošti vakarienę. Tada į duri paskambino E. M.. Jis atidarė duris. E. M. liepė išjungti garų surinkėją. Ramiai jam atsakė, kad kai žmona pagamins vakarienę, tada išjungs. Tuo metu E. M. žmona būdama antrame aukšte pradėjo kažką rėkti. Smalsumo vedamas išėjo pažiūrėti ir gavo smūgį. Griūdamas čiupo E. M. į atlapus, kad nenugriūti. Nemušė E. M.. Garų surinkėją ir toliau naudoja, bet pretenzijų niekas jiems nereiškia. Čia buvo tik pretekstas E. M. jį sumušti. Po sumušimo jis išsikvietė greitąją ,prastai jautėsi. Ligoninėje jį aplankė pareigūnai, patarė surašyti pareiškimą dėl to, kas įvyko. Jis tik buvo įsikibęs nukentėjusiajam į atlapus, jam nesudavė. E. M. gal žmona sužalojo? Neįsivaizduoja kas sumušė E. M.. Į koją jam nespyrė. Juos išskyrė kaimynas M. K.. Įvykio metu buvo blaivus. Specialisto išvadoje neteisingai parašyta, kad buvo išgėręs alaus. Jis buvo nusipirkęs tris butelius alaus, bet nespėjo dar išgerti. Viskas yra grynas melas E. M. jį užpuolė , sumušė atėjęs pas jį į namus. Padavė jį į teismą. Tada nerinko tiek popierių kiek jis dabar renka. Yra nekaltas ir prašo jį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu visiškai neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo E. M., liudytojų R. M., M. K., G. Š.–Kazlauskienės parodymais, specialisto išvada bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis E. M. parodė, kad kaltinamasis yra aukštu žemiau gyvenantis kaimynas. Visą laiką gyvena konfliktiškai. Bendrauja per policiją. .Nuolat kelia triukšmą, į prašymus nekelti triukšmo, nereaguoja. .2012-02-18 pas juos buvo paliktas veikiantis triukšmą keliantis įrenginys kažkur nuo 14-15 val. Abejoja ar jie buvo kur išvykę. , nes matė C. vaikštant. Ėjo į rūsį žiurkių nuodų ir žmonos prašymu užsuko pas kaimynus. Paskambino į duris, duris atidarė S. C.. Jam atidarius duris, paprašė išjungti tą ventiliatorių. Kaltinamasis iš kart puolė jį necenzūriniais žodžiais, griebė už atlapų ir trinktelėjo į sieną. Jis apsvaigo, išmetė raktus, turėtus nuodus. Atsigavęs, gynėsi, bet kaltinamasis parvertė jį ant grindų ir puolė spardyti į kojas. Tuo metu triukšmą išgirdusi atėjo jo žmona. S. C. sudavė jai keletą smūgių , jis šoko ginti žmonos. Kažkuriuo metu kai viskas vyko trumpam duris buvo atidariusi kaimynė G. Š., vėliau M. K. juos išskyrė. Be to, V. C. jam dūrė pirštu į akį, bet jis užsimerkė Ir tuo metu dar keletą smūgių gavo iš S. C.. Dėl įvykio patyrė kelio sumušimą ir vidinio menisko plyšimą. Meniskas galėjo plyšti jam griūnant arba nuo spardymo į kojas. Reikėtų S. C. klausti ar jis specialiai spyrė jam į kelį. Kai atidarė duris S. C. jį pirmiausia išstūmė į koridorių, po to griebė už atlapų, bet jis gynėsi nuo jo veiksmų. Tada kaltinamasis pasakė , kad vis tiek jį įveiks, staigiai apglėbė nukentėjusįjį ir pradėjo sukti. Patampė kaltinamąjį už ausų, kad paleistų, kaltinamasis jį paleido ir jis griuvo ant grindų, nes kaltinamasis staigiai jį paleido. Jis krito ir susimušė alkūnę. Už talijos paėmęs kaltinamasis jį aplik save pradėjo greitai sukti ir nukentėjusysis nelaukė kol įsuks. Todėl tik pradėjus sukti, patampė kaltinamąjį už ausų, kad paleistų. Jam buvo tai žinoma, kad užpuoliką reikia patampyti už ausų, kad paleistų. Paleistas jis nukrito ant nugaros ir alkūnės, tada priėjęs S. C. paspardė jam į kelią. Sekančią dieną kreipėsi į traumatologinį pas gydytoją A. G.. Iš pradžių nepajuto skausmo dėl streso. Bet po įvyko eidamas į parduotuvę pastebėjo, kad negali pritūpti, vėliau skausmas vis didėjo, kol visai pasidarė sunku vaikščioti. Ir kitą dieną jau vyko pas gydytoją. Gydytojas išrašė vaistų, kitą dieną nuėjo pas savo gydytoją, rentgenas nerodė lūžio. Pasidaręs echoskopiją, buvo nustatytas įtrūkimas. Reiškia 10000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti dėl patirto psichologinio streso, neigiamo poveikio darbui, prasto miego. Patyrė didžiulį stresą, nes pirmą kartą jam taip įvyko, kad konfliktas pasiekė tokį lygį. Taip pat prašo atlyginti turtinę žalą sumoje 955 litų, kas sudaro medikamentai ir medicinos profilaktinės priežiūros priemonės, atlikti mokami tyrimai, 180 litų sumokėjo echoskopijai , vaistai 430 litų kainavo. Pas gydytojus važiuoti įmanoma tik su elastiniu bintu subintuota koja, tuo metu dirbo VRS vyresniuoju specialistu, po įvykio turėjo nedarbingumo lapelį virš 10 dienų, negautos pajamos, taip pat prašo atlyginti teismo išlaidas už advokato pagalbą.

Liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamasis yra jų kaimynas. 2007m. C. atsikraustė ir iš karto S. C. pasakė, kad bus balai, kadangi žmona turi daug seserų, reiks daryti įkurtuves su visais. Ir kai pradėjo gyventi prasidėjo palaipsninis kenkimas jų šeimai. Nežino kodėl norėjo jiems kenkti, - ar todėl, kad su jais nešvęsdavo, ar norėjo, kad jie neišsimiegotų, o ji tai dirba atsakingą darbą dėstytoja vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedroje. Iš pradžių bandė geruoju kalbėti,- dar V. C. ateidavo skųstis, kad vyras į namus jos neįsileidžia, dar gindavo ją, eidavo jai padėti. Po to šunį įsigijo. Po šuns laikė katę, neprižiūrėdavo augintinių, kniaukdavo po langais. Vėliau atsirado ventiliacijos triukšmas ir dienomis, ir naktimis. Po to įsistatė metalines duris ir pardidėjo jų trankymas. 2012-02-18 buvo šeštadienis, ji buvo darbe, parėjo iš darbo 15.10 val. ir buvo įjungtas tas triukšmą keliantis prietaisas, kuris veikė iki 17.10 val. 17.25 val. ėjo prašyti, kad ventiliaciją išjungtų, nes jau artėjo 18 val., kada triukšmauti namuose negalima. Jai durų niekas neatidarė. Artėjant 18 val. vyras ėjo į rūsį ir ji paprašė, kad vyras paskambintų kaimynams į duris ir paprašytų išjungti tą prietaisą. Vyras eidamas į rūsį užėjo pas kaimynus ir tada ji išgirdo, kad jos vyras jau keikiamas S. C. rusiškais keiksmažodžiais. Išbėgo pažiūrėti kas vyksta, pamatė, kad vyras išstumiamas, ji nuėjo apsirengti, išėjo, pamatė, kad jos vyras jau spardomas ant žemės. S. C. ją pamatęs ir jai trinktelėjo kelis kartus ir vėl vyrą pradėjo mušti, nukritusį spardyti, vėl atsisuka į ją ir iš dešinės rankos jai suduoda į krūtinę ir į kairį šoną, vėl nusisuka į vyrą ir jį muša jau atsistojusį. Ji nesitikėjo, kad moterį muš, nesuprato už ką. Matė kaip vyrą mušė per veidą, per krūtinę. Prisiartinus jautė iš S. C. alkoholio kvapą. Neturėjo galimybės jų išskirti, šaukėsi pagalbos. Į jos pagalbos šauksmą atėjo kaimynas M. K.. Paskui išėjo G. Š. su telefonu, pasižiūrėjo ir nieko nesakiusi grįžo į savo butą. M. K. išskyrus vyrus, kai jie ėjo jau namo, pribėgusi V. C. dar dūrė jos vyrui pirštu į akį. Jiems su vyru buvo šokas. Vyrui buvo sužalota akis, lūpa, veidas, suplėšyta striukė. Kai vėliau apdarė tyrimus, rado ir kitus sužalojimus. Tą patį vakarą pas gydytojus nesikreipė, kreipėsi sekmadienį ,važiavo į traumatologinį, nes vyras sakė, kad skauda suspardytas kojas ir alkūnę, sakė, kad skauda dešinę koją kelio srityje ir kairę koją. Gydytojai nustatė sumušimą ir menisko plyšimą. Tuo metu vyras dirbo. Pirmadienį ėjo pas savo gydytoją, nes didesni skausmai užėjo, negalėjo vaikščioti. Gėrė gydytojo paskirtus vaistus ir sąnarių. Pareiškė vyras civilinį ieškinį 10 00 litų sumai neturtinei žalai atlyginti, nes buvo S. C. sumuštas, suspardytas. S. C. visaip jiems kenkia. Ir po to įvykio duris tranko, ventiliaciją jungia. Taip pat reiškia ir civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti Buvo daromos mokamos procedūros. Sąnario echoskopija buvo daroma ne vieną kartą, nes tik taip buvo nustatytas menisko plyšimas. Vaistai buvo perkami: diklofenamas skausmui malšinti nimesulidas- priešuždegiminis, veido sumušimi vaistai, prasidėjusiam sinusitui .

Liudytoja V. C. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, nukentėjusysis yra kaimynas. Visko būna. Daro valgyti, būna įjungtas ventiliatorius. Ateina R. M. ir liepia jį išjungti. Anksčiau taip nebūdavo. Buvo konfliktas dėl šuniuko, jie buvo nepatenkinti, kad jis triukšmauja, nors šuniukas mažas. Jie gyvena pirmame aukšte, o kaimynai antrame. Prieš šešias į duris paskambino kaimynas, liepė išjungti garų surinkėją , Vyras atsakė, kad kai pasidarys valgyti, tada išjungs. Paskui girdi triukšmas, jos vyras suklupęs ant žemės, o E. M. jam veidą daužė, smilkinius. Paskui išėjo kaimynas Martynas , dar kaimynė ir muštynės baigėsi. Vyras iškvietė greitąją pagalbą, jam pradėjo darytis silpna. Kaimynai Martynas ir dar kaimynė išėjo kai muštynės baigėsi. Iškvietė vyras policiją , bet jie nėjo E. M. apklausti, kodėl, nežino, nors ji pati informavo ,kad E. M. sumušė jos vyrą. Su kitais kaimynais jie nekonfliktuoja. O M. konfliktuoja ir su kitais kaimynais. Jie raštus į policiją rašinėja. Prieš tai su vyru kavinėje pietavo, bet ten vyras išgėrė tik bealkoholinio alaus.

Liudytojas M. K. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta kaip kaimynus, gyvena (duomenys neskelbtini). Yra girdėjęs, kad tarp jų vyksta konfliktai.

2013-02-18 dieną buvo namuose. Kai išgirdo koridoriuje triukšmą – pamatė du kaimynus, susikibusius vienas su kitu. Jis juos išskyrė , konfliktas baigėsi. Kas kurį mušė,- nematė. Juos rado laikantis vienas kitam už atlapų. Matė kaip kaltinamajam bėgo kraujas iš lūpos, ar iš nosies, buvo siena ištepta krauju. Žino, kad kažkas kažką pasakė. Išskyrė juos ir jie patraukė į atskiras puses. Kuo viskas baigėsi nežino. Yra girdėjęs, kad kaltinamasis buvo medpunkte. Žino, kad nukentėjusysis konfliktuoja su tais, kas turi šunų.

Liudytoja G. Š.-K. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta kaip kaimynus. Namuose už sienos išgirdo triukšmą, bumbtelėjo kažkas, išgirdo kad šaukia R. M. „gelbėkit muša“ norėjo pažiūrėti pro akutę , nesimatė .Atidarė duris , iškišo galvą pažiūrėti triukšmo priežasties. Pamatė kaimynus vienas kitam į atlapus įsikibusius. Smūgių nematė. Kaimynas Martynas juos išskyrė. V. C. buvo įvykio vietoje, ji neutraliai stovėjo už vyro, prie sienos, ji nieko nekalbėjo, nešaukė. Paskui nurimo. Nematė kaip kas sužalotas. Tik skundėsi R. M., kad S. C. sumušė jos vyrą, kad sumušė į kelią, į koją. Jie mažai susitinka.

Vertinant tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų M. K. bei G. Š. – K. parodymus,- susikibusius už atlapų besitąsančius kaimynus įrodo priešiškus , konfliktiškus kaimyniškus santykius, kurie smurto pagalba sprendžia savo tarpusavio santykius. Byloje iš esančių pateiktos specialisto išvados seka, kad įvykio metu nežymiai buvo sužaloti liudytoja R. M. ./b.l. 24/ bei kaips pats nurodo kaltinamasis S. C..

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013-05-23 nuosprendžiu E. M. pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl S. C. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo išteisintas LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. tvarka nenustačius, kad E. M. padarė nusikalstamą veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nuosprendis neįsiteisėjęs – apskųstas apeliacine tvarka.

Specialisto išvada Nr. G-2048/12/02/ konstatuota, kad E. M. konstatuota, dešinės akies srities sumušimas, dešinės alkūnės sumušimas, dešinio kelio sumušimas su dešinio kelio vidinio menisko plyšimu, dešinio kelio sumušimas su dešinio kelio vidinio menisko plyšimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ./b.l.39/.

Apžiūrėjus nukentėjusiojo E. M. asmens sveikatos istorijos kortelę gautą iš UAB „Pasirink“ klinikos seka, kad 2012-02-22 nukentėjusysis kreipėsi pas gydytojus dėl traumos kelyje bei dėl dešinės akies traumos, gautų 2012-02-18d.

Išanalizavus specialisto išvadą, nukentėjusiajam padarytas sužalojimas – dešinio kelio vidinio menisko plyšimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, išklausius tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymus, nustatytas įvykio aplinkybes, bei nukentėjusiojo parodymus, kad jam ginantis nuo kaltinamojo ir patraukus kaltinamajam už ausų, kaltinamasis jį staigiai paleido, ir tas nukrito, nukrisdamas galėjo užsigauti, teismas daro išvadą, jog nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau jis turėjo ir galėjo numatyti nusikalstamos veikos pasekmes. Jo padaryta nusikalstama veika atitinka LR BK 139str.1d. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.

Todėl kaltinamojo nusikalstama veika iš LR BK 138str.1d. perkvalifikuotina į LR BK 139str.1d. kaip nesunkaus sveikatos padarymas dėl neatsargumo.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika priskirtina prie neatsargių nusikaltimų, dirbantis, jam skirtina bausmė – bauda.

Nukentėjusiojo E. M. civilinis ieškinys 955,40 litų, kas sudaro negautos pajamos –341,62 litų, / b.l. 113/,echoskopija 180 litų /b.l.111-112/, išlaidos vaistams – 433, 78 litų / b.l. 121-124, 138-146,151/ turtinei žalai atlyginti pagrįstas, įrodytas bei tenkintinas.

Nukentėjusiojo E. M. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei tenkintinas dalinai ir mažintinas iki 5000 litų.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai , dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį./LR CK 6.250 str./

Ieškinys priteistinas atsižvelgiant į tai, kad sužalota sveikata, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Mažintinas atsižvelgiant, kad sunkių pasekmių nesukėlė.

Iš kaltinamojo priteistinas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamojo priteistinos ir teismo išlaidos nukentėjusiajam advokato pagalbą. /b.l.109 /. /LR (duomenys neskelbtini)104str./

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 299, 301, 302, 303, 304, 305, 308, 309 str.,

nusprendžia:

S. C. pripažinti kaltu pagal LR BK 139 str. 1 d. ir nubausti bauda 5 MGL dydžio (650 Lt – šeši šimtai penkiasdešimt litų).

Įpareigoti nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti - baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas — 6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Priteisti išį S. C., a/k (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam E. M., a/k (duomenys neskelbtini) 955,40 /devynis šimtu penkiasdešimt penkis litus 40 cnt/ turtinei žalai atlyginti, 5000 /penkis tūkstančius/ litų neturtinei žalai atlyginti bei 1500 /vieną tūkstantį penkis šimtus/ litų teismo išlaidų už advokato pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.