Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. M., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą ypatingos teisenos tvarka prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti, kad R. M. faktiniu valdymu priėmė T. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nurodė, kad pareiškėjas M. M. yra R. M. ir T. M. sūnus. T. M. mirė (duomenys neskelbtini), R. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tėvo palikimą priėmė pagal testamentą, pateikdamas pareiškimą notarui. Mirties dieną motinai bendros jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas R. M. priėmė sutuoktinės T. M. palikimą, nes per tris mėnesius nuo jos mirties pradėjo faktiškai valdyti kaip savininkas palikėjai priklausiusią buto dalį: R. M. gyveno bute, reguliariai mokėjo butui teikiamų komunalinių paslaugų mokesčius. R. M. nesikreipė pas notarą per tris mėnesius nuo sutuoktinės palikimo atsiradimo dienos.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos T. M. palikimo perėjimą valstybei ar jos palikto turto priėmimą valdyti.

Suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Valstybės įmonės Registrų centro pažymos patvirtina, kad T. M. mirė (duomenys neskelbtini), o R. M. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro pažymomis nustatyta, kad T. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė būdama santuokoje, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini); R. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas našliu. Taip pat Valstybės įmonės Registrų centro pažymos patvirtina, kad T. M. ir R. M. vaikai yra: M. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po T. M. mirties palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų registre nėra registruota. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo ir (duomenys neskelbtini) oficialaus testamento nustatyta, kad R. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sūnui M. M.. Po R. M. mirties palikimą priėmė pareiškėjas M. M..

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad R. M. nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamasis turtas - butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu santuokos su T. M. metu, vadinasi, jiems abiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Pareiškėjo paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad R. M. po sutuoktinės T. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėjęs jį faktiškai valdyti, kadangi tiek prieš sutuoktinės mirtį, tiek po to, gyveno bendrame bute, adresu (duomenys neskelbtini), jį naudojo kaip savą, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius (už AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „C gates“, (duomenys neskelbtini), „UAB Ignitis“, SĮ VASA, DNSB suteiktas paslaugas), tokiu būdu išreikšdamas valią jį priimti. Aukščiau nurodyto palikimo faktinio valdymo neginčijo nei vienas suinteresuotas asmuo.

Byloje nėra duomenų, kad po T. M. mirties likusį jos turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad R. M. po sutuoktinės T. M. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu T. M. palikimą faktiniu valdymu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. M. priėmė palikimą po sutuoktinės T. M. mirties, kadangi po (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjui teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Byloje susidarė 8,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl valstybei priteisiamos iš civilinę bylą inicijavusio asmens (pareiškėjo).

Byloje mokėtinas žyminis mokestis sudarė 57 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis), tačiau pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad jis sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui grąžintina 53 Eur žyminio mokesčio permoka, (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).Visgi atsižvelgiant į tai, kad iš pareiškėjo priteista 8,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, ši suma išskaitoma iš grąžintino 53 Eur žyminio mokesčio. Atlikus procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumos įskaitymą, pareiškėjui grąžinama 44,36 Eur žyminio mokesčio (53 Eur-8,64 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo M. M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties ir įregistruoti palikimą.

Grąžinti pareiškėjui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,36 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 36 ct) žyminio mokesčio, sumokėto D. M. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. 71 per AB SEB banką, permoką.

Išaiškinti pareiškėjui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.