Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui T. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka – procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis), atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismo neinformavo, todėl darytina išvada, kad atsakovas nesidomi šia byla ir nėra suinteresuotas jos baigtimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalys susituokė (duomenys neskelbtini)Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Būdami santuokoje šalys, kaip nurodė ieškovė, (duomenys neskelbtini) m. susilaukė dukros V. L..

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima ir kt. Taigi, pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, jog šalių santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, kad jau beveik 25 metus (nuo 1996 m. liepos mėnesio) su atsakovu neveda bendro ūkio ir negyvena bendro santuokinio gyvenimo, nevysto šeiminių santykių, kuomet santuoka iširo dėl nesutaikomų prieštaravimų šeiminiame gyvenime, be to, tinkamai nesusiklostė šalių kaip sutuoktinių tarpusavio ryšys. Ieškovės nuomone, jie abu pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam pakankamai lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro susitarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to šalių bendras santuokinis gyvenimas tapo negalimas.

Tai, kad sutuoktiniai jau ilgus metus nebegyvena šeiminio gyvenimo, nesirūpina vienas kitu, nebeveda bendro ūkio, įrodyta ieškovės ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis bei jos teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais.

Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismo neinformavo, nors procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka (123 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė ir neginčijo ieškovės nurodomų šalių santuokos iširimo priežasčių.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintinas ir šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl sutuoktinių pavardžių.

Nutraukus santuoką ieškovei jos prašymu paliekama jos santuokinė pavardė – L., atsakovui paliekama jo pavardė – L. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo nuo gyvenimo skyrium momento.

Ieškovė prašo nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 1996 m. liepos mėnesio.

Civilinio kodekso 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant abiejų sutuoktinių kaltei, išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, todėl nėra pagrindo drausti naudotis CK. 3.67 straipsnio reikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Taikant Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalys kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 1996 m. liepos mėnesio. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog 1996 m. liepos mėnesį atsakovas išėjo iš bendrų namų, jokių ryšių su atsakovu nepalaiko, bet kartais susitikę Vievyje pasisveikina ir tiek. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys santuokos metu bendro turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo. Ieškovė asmeninių ir/ar bendrų su atsakovu skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturi ir, jos žiniomis, atsakovas asmeninių skolinių įsipareigojimų kreditoriams taip pat neturi. Ieškovė prašė, atsižvelgiant į tai, kad jau ilgą laiką ji su atsakovu jokių ryšių nepalaiko, tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad atsakovas turi asmeninių skolinių įsipareigojimų, juos pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, tačiau duomenų apie atsakovo skolinius įsipareigojimus byloje negauta. Šalys beveik 25 metus neveda bendro ūkio, todėl dėl šios priežasties ieškovė siekia nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi. Atsakovas įrodymų, paneigiančių šias ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė, todėl laikytina nustatyta aplinkybė, kad šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 1996 m. liepos mėnesio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nustato, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1996 m. liepos mėnesio, kai šalys pradėjo gyventi skyrium.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys santuokos metu bendro turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo. Tai patvirtina 2021-03-22 VĮ „Registrų centras“ bei 2021-03-22 VĮ „Regitra“ išrašai, iš kurių matyti, kad Nekilnojamojo turto registre ir Kelių transporto priemonių registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių, kurie gali būti laikomi N. L. ir T. L. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra, todėl, nesant santuokoje šalių įgyto turto, jis nėra dalijamas.

Dėl skolinių įsipareigojimų.

Bylos duomenimis, šalys neturi prievolinių įsipareigojimų.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos 75 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2, byloje susidariusios 3,34 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 79, 80, 88, 92, 93, 96, 98, 99, 177-178, 268-270, 375-386 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp N. L. (iki santuokos – Jonikaitė), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

Nutraukus santuoką N. L. palikti jos santuokinę pavardę – L., T. L. palikti jo pavardę – L..

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas N. L. ir T. L. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1996 m. liepos mėnesio, kai jie pradėjo gyventi skyrium.

Priteisti N. L. iš T. L. 75 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.