- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-15
- Bylos Nr.
- e2YT-7165-931/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K. J. mirties faktiniu valdymu tinkamai visą J. K. J. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, priėmė V. J.
Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo R. J. (toliau tekste – ir pareiškėjas) tėvas J. K. J. (toliau tekste – ir tėvas) ir (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina V. J. (toliau tekste – ir motina). Tėvas ir motina daugiau vaikų be pareiškėjo neturėjo. Mirus tėvui, motina nepriėmė palikimo ir neišsiėmė paveldėjimo teisės liudijimo, dėl to įgytas turtas santuokoje nebuvo pilnai sutvarkytas ir perkeltas motinai. Motina savo vardu registravo šiuos turto vienetus (toliau tekste – turtas): 1. butas, esantis (duomenys neskelbtini); 2. žemės sklypo dalis (9/45), adresu (duomenys neskelbtini); 3. žemės sklypo dalis (60/237) adresu: (duomenys neskelbtini); 4. žemės sklypo dalis (21/108) adresu: (duomenys neskelbtini); 5. žemės sklypo dalis (204/695) adresu: (duomenys neskelbtini). Motina visus turto vienetus įregistravo savo vardu, tačiau, kadangi motinos ir tėvo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir nenutraukta, visi turto vienetai buvo įgyti santuokoje iki tėvo mirties. Motina jokių veiksmų po tėvo mirties neatliko, t. y. nepriėmė paveldėjimo pagal liudijimą, nes buvo įsitikinusi, kad visas turtas priklauso jai, tačiau mirus motinai pareiškėjas kreipėsi (duomenys neskelbtini) Testamento pagrindu, priėmė motinos palikimą ir gavo (duomenys neskelbtini) liudijimą dėl palikimo priėmimo. Kadangi motina nebuvo priėmusi palikimo po tėvo mirties, notaras nurodė kreiptis dėl juridinio fakto nustatymo. Motina po tėvo mirties jo palikimo nepriėmė, tačiau turtą valdė faktiškai ir jį priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėjas pažymi, kad motina šių klausimų nesprendė anksčiau dėl to, kad ji neturėjo teisinių žinių ir informacijos dėl turto ir buvo įsitikinusi, kad paveldėjo visą tėvo turtą po jo mirties ir turtas priklauso jai. Tačiau tik pareiškėjui pasikreipus dėl paveldėjimo priėmimo po motinos mirties, paaiškėjo, kad motina tinkamai nepriėmė palikimo po tėvo mirties. Pareiškėjo tėvas daugiau testamentų niekam nebuvo surašęs ir daugiau palikuonių neturėjo. Pareiškėjo motina aktyviai rūpinosi turto išlaikymo klausimais. Nurodytame bute yra registruotas, deklaruotas ir jame šiuo metu gyvena ir pats pareiškėjas. Aktyvūs pareiškėjo veiksmai įrodo faktą, kad jis atliko visus įmanomus veiksmus, kad būtų atkurta nuosavybė į turtą po motinos mirties. Reikalinga nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjo motina po tėvo mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti, kadangi visas turtas buvo įgytas santuokoje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo tėvai – V. J., mirusi (duomenys neskelbtini), ir J. K. J., pagal Gyventojų registro duomenis miręs (duomenys neskelbtini), o pagal Mirties liudijimą miręs (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo tėvai sudarė santuoką (duomenys neskelbtini).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog pareiškėjo tėvai būdami santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir keturių žemės sklypų dalis. Pažymėtina, kad aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisė įregistruota tik V. J. vardu, tačiau šiuo atveju preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (po ½ dalį) (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 1970 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d.), Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas teigia, kad po pareiškėjo tėvo mirties pareiškėjo motina priėmė sutuoktinio J. K. J. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po sutuoktinio J. K. J. mirties pareiškėjo motina V. J. ir toliau gyveno kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, jį prižiūrėjo, šio buto adresu deklaravo gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdinei, t. y. pareiškėjo motinai, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo motina turėjo teisę paveldėti mirusiojo turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikomi įpėdine pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo motina po sutuoktinio mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą J. K. J. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjo patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. K. J. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.