Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I1-5485-505/2020 duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) pateikė prašymą perkelti pareiškėją likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti į Alytaus pataisos namų specialųjį padalinį – pusiaukelės namus (toliau – ir Pusiaukelės namai) Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 2 dalies pagrindu. Komisija 2020 m. kovo 20 d. vykusiame posėdyje nagrinėjo pareiškėjo prašymą perkelti jį į Alytaus pataisos namų specialųjį padalinį – Pusiaukelės namus ir posėdyje dalyvavusių Komisijos narių vienbalsiu balsavimu nutarė nuteistojo A. V. prašymo netenkinti ir neperkelti į Pusiaukelės namus (Komisijos 2020 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. 376-17) (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas minėtą Nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuris 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 2S-1751 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 15, toliau – ir Sprendimas) pripažino, kad Komijos 2020 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. 376-17 yra motyvuotas, objektyviai pagrįstas sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti jį į Pusiaukelės namus.

Pareiškėjas su skundo reikalavimais panaikinti Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 376-17 „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2S-1751 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir įpareigoti Alytaus pataisos namų Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisiją iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl perkėlimo į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus, kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą. Teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I1-5485-505/2020) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtą teismo sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. sausio 12 d. sprendimu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - panaikino Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 376-17 „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2S-1751 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, įpareigojo Alytaus pataisos namus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. V. prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 17) nurodė, kad Alytaus PN administracija gavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-239-822/2022, kuriuo buvo panaikintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. 376-17 „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. 2S-1751 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei Alytaus PN įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. V. prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus. Kadangi šiuo laikotarpiu buvo įsigalioję teisės aktų susijusių su Komisijos Alytaus PN sudarymu pakeitimai, todėl šis sprendimas vykdymui buvo persiųstas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-220 sudarytai Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijai.

Teismui pateiktas Alytaus PN 2022 m. sausio 25 d. raštas Nr. 8-689, kuriuo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijai persiųstas vykdymui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimas, kuriuo panaikintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. 376-17 „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. 2S-1751 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei Alytaus pataisos namai įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. V. prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus (b. l. 24-25).

Teismas pažymi, kad byloje vertintina, ar tinkamai buvo pritaikomas perkėlimo į pusiaukelės namus institutas pareiškėjo atžvilgiu.

Kaip jau anksčiau nustatyta Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu panaikino Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus PN 2020 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 376-17 „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus“ ir įpareigojo Alytaus PN iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. LVAT sprendime nurodė, kad pagal Departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtintą Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo 10 punktą, Departamento direktoriaus įsakymu sprendimams dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus sudaryta komisija neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad administraciniai sprendimai (Komisijos nutarimas ir Departamento sprendimas) dėl procedūrinių pažeidimų pripažįstami neteisėtais ir panaikinami, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Kaip jau nustatyta, 2020 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 376-17, kuriuo nuspręsta neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, priėmė Komisija, kuri pagal savo kompetenciją negalėjo priimti savarankiško sprendimo perkelti ar neperkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus priėmimą, o tik galėjo teikti atitinkamą pataisos įstaigos direktoriui teikimą. Tai yra atsakovės atstovas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą ir Komisija priimdama nutarimą neįvertino pasikeitusio teisinio reguliavimo, kad keitėsi nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus procedūrinė tvarka, jog pagal Aprašo (akto redakcija, galiojusi iki 2021-07-01) 10 punktą, komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima vieną iš šių sprendimų: 10.1. teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai;10.2. teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai;10.3. teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai; 10.4. teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai. Priimti kitokius sprendimus Komisijai teisė suteikta nėra, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.

Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3635-662/2020). Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju nesprendžia, ar pareiškėjas galėjo būti perkeltas į pusiaukelės namus, ar ne, kadangi šioje byloje iš esmės yra skundžiamas ne jo neperkėlimas į pusiaukelės namus, o netinkamas jo prašymo perkelti į pusiaukelės namus išsprendimas. Teismas pažymi, jog ne bet koks teisės akto pripažinimas neteisėtu sukelia pareiškėjui žalą, reikalinga vertinti, dėl kokių priežasčių tokie teismo aktai yra panaikinami.

LVAT panaikino Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus PN 2020 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 376-17 „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus“ ir įpareigojo Alytaus PN iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. LVAT sprendime nurodė, kad Komisija neturėjo įgaliojimų priimti sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus ir konstatavo, kad Komisijos nutarimas ir Departamento sprendimas dėl procedūrinių pažeidimų pripažįstami neteisėtais ir panaikinami. Teismas vertina, jog pareiškėjo atžvilgiu priimtas nepagrįstas Komisijos nutarimas, kuris priimtas pažeidžiant Aprašo 10 punkte nurodytus reikalavimus, galėjo sukelti tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais, nes neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik abstrakčiai teigė, kad dėl to patyrė žalą, kuri pasireiškė jo psichologiniais pergyvenimais, nemiga, teisėtų lūkesčių pažeidimu, tačiau šių savo argumentų nepagrindė ir neigiamų pasekmių neindividualizavo, todėl jie vertintini kaip deklaratyvūs. Nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad pažeidimas padarė neigiamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei būklei. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam tolimesni sprendimai dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus yra neaktualūs, nes jau yra perkeltas į Vilniaus pusiaukelės namus tolimesniam bausmės atlikimui. Byloje nėra duomenų, jog dėl nepagrįsto 2020 m. kovo 20 d. Komisijos nutarimo pareiškėjas būtų kreipęsis į psichologus. Teismas sprendžia, kad aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda dėl Komisijos priimto nutarimo nebuvo tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma. Apibendrinus tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad pripažinus, jog 2020 m. kovo 20 d. Komisijos nutarimu buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, yra pagrindas apsiriboti jo teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, o neturtinės žalos atlyginimo piniginėmis lėšomis nepriteisti.

Vertinant pareiškėjo nurodytą turtinę žalą, pažymėtina, jog ši žala išimtinai siejama su tuo, jog pareiškėjas , būdamas pusiaukelės namuose, būtų dirbęs ir uždirbęs pinigų. Ši žala galėjo atsirasti tik tuo atveju, jei pareiškėjas neabejotinai turėjo būti perkeltas į pusiaukelės namus, tačiau tokių duomenų byloje nėra, pats pareiškėjas to nenurodo. Diskrecija perkelti ar ne asmenį į pusiaukelės namus priklauso tų pataisos namų, prie kurios yra pusiaukelės namai, administracijai, teismas šiuo atveju negali tvirtinti, jog toks perkėlimas būtų tikrai įvykęs, tad skundas šioje dalyje atmetamas.

Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad neteisėtu Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 376-17 „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus“, kuriuo nutarta pareiškėjo neperkelti į Pusiaukelės namus, buvo pažeistos pareiškėjo A. V. teisės.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.