- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-29
- Bylos Nr.
- I1-5485-505/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01344-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Alytaus pataisos namams, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. skundo reikalavimais (reg. Nr. DOK-18498, b. l. 55) teismo prašo: 1) panaikinti Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 376-17 „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2S-1751 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; 3) įpareigoti Alytaus pataisos namų Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisiją iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl perkėlimo į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–8) nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis Vilniaus pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę (pabaiga (duomenys neskelbtini)). Teigė, jog Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijai Alytaus pataisos namuose pateikė prašymą perkelti jį likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti į Alytaus pataisos namų specialųjį padalinį – pusiaukelės namus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau jo prašymas Alytaus pataisos namų 2020 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 376-17 nebuvo patenkintas. Pažymėjo, kad jis laisvės atėmimo bausmės 1/3 dalį jau yra atlikęs, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra 57 įverčio balai, vidutinė rizika, ir 2020 m. sausio 22 d. nustatytas 54 įverčio balai, vidutinė rizika, stebėtinas akivaizdus 3 balų mažėjimas, o tai atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir sudaro absoliučius pagrindus panaikinti skundžiamą nutarimą. Pabrėžė, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo pataisos namų ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir akivaizdžiai mažėja, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, turi nebaigtą vidurinį išsilavinimą, yra keturis kartus skatintas, neturi drausminių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su sutuoktine ir artimaisiais, laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nei karto nėra vartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų, neprieštarauja būti stebimas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, iki perkėlimo į pataisos namų specialųjį padalinį – pusiaukelės namus jam yra saugomos darbo vietos. Pareiškėjo įsitikinimu, perkėlimo į pusiaukelės namus prašymo tenkinimas arba netenkinimas nėra Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos subjektinė teisė, jeigu yra įstatyme nustatytos teisės, todėl jo prašymas turėjo būti patenkintas arba pateikti įrodymai, kad jis neatitinka perkėlimo į pusiaukelės namus sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnyje, tačiau skundžiamame nutarime nenurodyti jokie vertinamieji kriterijai bausmės atlikimo metu, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendime Nr. 2S-1751 nenurodomi įrodymai dėl jo neatitikties Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 daliai. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas nutarimas akivaizdžiai neatitinka pagrįstumo, argumentavimo racionalumo ir aiškumo reikalavimų, kadangi Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija nagrinėjo ne jo prašymą, o savo sugalvotus klausimus, o tai įrodo, jog prašymo nagrinėjimą, perkėlimo į pusiaukelės namus taikymą arba netaikymą ši komisija traktavo kaip jai suteikta teise. Akcentavo, kad nepateikus įrodymų, jog nuteistasis neatitinka minimalių Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, yra privaloma priimti verdiktą perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 63–64).
Atsiliepime į skundą nurodė, kad Alytaus pataisos namų Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija yra visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kuri savo veikloje vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, bendrais protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais ir turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į pusiaukelės namus. Pabrėžė, jog Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija pagal savo kompetenciją vertina ne kiekvieną atskirai, bet pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija pareiškėjo prašymo netenkino konstatavusi, kad pareiškėjas teistas už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimai sunkėja, atliko mažiau negu pusę paskirtos bausmės, pareiškėjas nepakankamai geba pasimokyti iš savo ankstesnių neigiamų patirčių, kartodavo tas pačias klaidas ir neįvertindavo savo elgesio galimų pasekmių, jam nėra būdinga stabili darbinė padėtis, teistas tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, dalis nusikaltimų įvykdyta planuotai, nusikaltimo elgesys siejamas su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais, bausmių atlikimo metu niekur nedirbo ir nesistengė atlyginti turtinės žalos, nors tam turėjo galimybę. Pabrėžė, kad pareiškėjas vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio korekcijos programose, tačiau tikslai dar nepasiekti. Nusikaltimo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, t. y. 54 balai. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 376-17 „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 2S-1751 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. V. 11 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga (duomenys neskelbtini), atlieka Vilniaus pataisos namuose.
Pareiškėjas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) pateikė prašymą perkelti pareiškėją likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti į Alytaus pataisos namų specialųjį padalinį – pusiaukelės namus (toliau – ir Pusiaukelės namai) Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 2 dalies pagrindu, kuriame nurodė: 1/3 dalį bausmės yra atlikęs (duomenys neskelbtini); pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra 57 įverčio balai ir 2020 m. sausio 22 d. nustatyta 54 įverčio balai, stebėtinas akivaizdus 3 balų mažėjimas; nusikalstamo elgesio vertinimas atliktas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aprobuotą vieningą OASys metodiką; vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Pareiškėjas minėtą Nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuris 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 2S-1751 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 15, toliau – ir Sprendimas) pripažino, kad Komijos 2020 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. 376-17 yra motyvuotas, objektyviai pagrįstas sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti jį į Pusiaukelės namus.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog administraciniai aktai yra neteisėti ir naikintini, nes sprendžiant nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus klausimą Komisiją turi dominti tik penki faktai – pareiškėjo atlikta bausmės dalis (ar yra atlikęs 1/3 dalį skirtos bausmės); pareiškėjui nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodiką ir šio balo sumažėjimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytos priemonės vykdymas, nuobaudos, ar pareiškėjas nebuvo perkeltas iš atvirosios kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus. Šie faktai pareiškėjo atžvilgiu yra šie: skirta bausmė 11 metų; atliktos bausmės dalis (duomenys neskelbtini); nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas 2019 m. spalio 16 d. sudaro 57 įverčio balus, nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir pakartotinai daryta 2020 m. sausio 22 d., nustatytas 54 įverčio balas, stebėtinas 3 balų elgesio rizikos sumažėjimas; vykdo socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; nėra perkeltas iš atvirosios kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus, nuobaudų neturi. Taigi pareiškėjas atitinka visus BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, o kita skundžiamame Nutarime pateikiama informacija yra tuščiažodžiavimas ir pažeidžia pareiškėjo teisę į tinkamą, teisingą ir nešališką administracinę procedūrą.
Atsakovas atsiliepime į skundą teigė priešingai, jog Komisija turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į pusiaukelės namus pagal savo kompetenciją, įvertinusi ne kiekvieną aplinkybę atskirai, bet pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą. Atsakovo nuomone, Komisija, vertindama pateiktą dokumentinę medžiagą ir priimdama Nutarimą, nepažeidė nustatytos tvarkos, Nutarimas, priimtas nepažeidus teisės aktų normų reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas.
Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (Pusiaukelės namus) – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. kovo 16 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-77 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. kovo 17 d.).
BVK 69 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės, – atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės; 2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 3) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 4) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 5) nebuvo perkelti iš atvirosios kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimų.
BVK 69 straipsnio 3 dalis nustato, kad į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi BVK 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nustatytas teises. Pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų pusiaukelės namų administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės pažeidimus, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu grąžinami iš pusiaukelės namų į pataisos namus.
Iš nurodyto BVK 69 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad į Pusiaukelės namus (Pusiaukelės namai – pataisos įstaigos specialus padalinys, kuriame gyvenantys nuteistieji intensyviai rengiami išėjimui į laisvę) gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirosiose kolonijose atliekantys nuteistieji, suteikimu.
BVK 69 straipsnio 5 dalis nustato, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirąją koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Pagal Aprašo 8 punktą, pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus.
Pagal Aprašo 10 punktą, drausmės komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima vieną iš šių sprendimų: teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.1 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.2 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.3 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.4 p.).
Aprašo 5 punkte nustatyta, kad nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą pusiaukelės namuose, ne anksčiau kaip likus dviem mėnesiams iki dienos, kai jie gali būti perkelti į pusiaukelės namus, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Prašyme nuteistasis nurodo, į kuriuos pusiaukelės namus jis nori būti perkeltas.
Aprašo 11 punkte nustatyta, kad drausmės komisija priimdama sprendimą įvertina: likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos (11.1 p.); nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (11.2 p.); nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus (11.3 p.); individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus (11.4 p.); nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius (11.5 p.); nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje (11.6 p.); nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį (11.7 p.); ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą (11.8 p.); kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (11.9 p.). Tai reiškia, kad Komisijai suteikiama diskrecija priimti sprendimą dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus tenkinimo arba netenkinimo.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007, 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to Komisija, priimdama sprendimus dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.
Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas formaliai atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalies bei Aprašo 3 punkto, t. y. į pusiaukelės namus gali būti perkelti nuteistieji, atitinkantys BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, ir šiuos reikalavimus: sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą ar įsipareigoja savarankiškai susirasti darbą, jei pataisos įstaiga neturi darbo pasiūlymų, arba studijuoja nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal dieninį studijų tvarkaraštį (3.1 p.); turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (3.2 p.), todėl turėjo formalią teisę pateikti prašymą dėl perkėlimo atlikti tolesnę bausmę į Pusiaukelės namus: pareiškėjas yra atlikęs nustatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio korekcijos programose, neturi nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, tačiau vien to nepakanka, kadangi sprendžiant nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, bet būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris, Komisijos narių nuomone (kaip nurodyta Nutarime), rodo, kad tikslai dar nepasiekti, nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, t. y. 54 balai.
Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo turinio, Komisija pareiškėjo prašymo netenkino konstatavusi: nuteistasis teistas už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimai sunkėja. Atliko mažiau negu pusę paskirtos bausmės, likęs ilgas bausmės atlikimo laikas (neįgyvendintas teisingumo principas). Jis nepakankamai geba pasimokyti iš savo ankstesnių neigiamų patirčių, kartodavo tas pačias klaidas bei neįvertindavo savo elgesio galimų pasekmių, jam nėra būdinga stabili darbinė padėtis. Teistas tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje. Dalis nusikaltimų įvykdyti planuotai, jo nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais. Bausmių atlikimo metu niekur nedirbo ir nesistengė atlyginti turtinės žalos, nors tam turėjo galimybę. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio korekcijos programose, tačiau jo elgesys rodo, kad tikslai dar nepasiekti. Akivaizdu, kad Komisija, svarstydama pareiškėjo prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus, prieš priimdama ginčijamą Nutarimą, įvertino Apraše numatytas aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėjas yra atlikęs mažiau negu pusę paskirtos bausmės, likęs ilgas bausmės atlikimo laikas (Aprašo 11.1 p.), tai, kad pareiškėjo elgesys, nors jis ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, rodo, kad tikslai nepasiekti (Aprašo 11.2, 11.3 ir 11.4 p.), tai, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, t. y. 54 balai (Aprašo 11.5 p.), taip pat vertino tai, kad pareiškėjas bausmių atlikimo metu niekur nedirbo ir nesistengė atlyginti turtinės žalos, nors tam turėjo galimybę, t. y. kad pareiškėjui nebūdinga stabili darbinė patirtis (Aprašo 11.6 p.). Nors pareiškėjas skunde akcentavo, kad jis antrą kartą yra baudžiamas netenkinant prašymo dėl padarytų jo nusikalstamų veikų, tačiau pažymėtina, jog pagal Aprašo 11.7 punktą Komisija turi įvertinti pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis yra nuteistas, jų pavojingumą ir pobūdį, o tai Nutarime labai detaliai ir buvo išdėstyta: pareiškėjo nusikalstamos veikos, dėl kurių pareiškėjas yra nuteistas, jų pavojingumas ir pobūdis, taip pat buvo vertintos ir kitos aplinkybės, kurios turėjo įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, t. y. kad pareiškėjas nepakankamai geba pasimokyti iš savo ankstesnių neigiamų patirčių, kartodavo tas pačias klaidas bei neįvertindavo savo elgesio galimų pasekmių, jo nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais (Aprašo 11.9 p.). Pažymėtina, nors Aprašo 11.8 punkte nurodyta, jog Komisija turi įvertinti, ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą, tačiau nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas į minėtą įskaitą įtrauktas nebuvo, todėl, teismo vertinimu, Komisijai neturint tokių duomenų ir tai nenurodant Nutarime, negali būti pagrindas Nutarimo panaikinimui, kadangi tai Nutarimo iš esmės nepakeistų.
Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus sudarytoje 2020 m. sausio 28 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 1 (b. l. 16–23) nurodyta, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0–40 taškų), vidutinė (41–99 taškai), aukšta (100–168 taškai). Pareiškėjui atlikus pakartotinį rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 54 taškai, palyginti su 2019 m. spalio 16 d. atliktu vertinimu (buvo nustatyta vidutinė rizika – 57 taškai), rizika sumažėjo 3 taškais.
Kaip minėta, pagal BVK 69 straipsnio 2 dalies 3 punktą, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta.
Teismo vertinimu, Komisija, svarstydama pareiškėjo prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus ir remdamasi 2020 m. sausio 28 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 1, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 54 taškai, t. y. kad bausmės atlikimo metu ši rizika nebuvo akivaizdžiai sumažinta (sumažėjo tik 3 taškais). Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada ir priimtu Nutarimu, kuriuo pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į Pataisos namus nepatenkintas, kadangi pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius sumažinti jų įtaką, o akivaizdi pažanga reiškia realius, aiškius ir konkrečius asmens veiksnius, liudijančius apie nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą. Nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad nusikalstamo elgesio rizika pareiškėjo akivaizdžiai buvo sumažinta, sutiktina, kad ji buvo sumažinta 3 taškais, tačiau tai nėra tokia pažanga, kuri reikštų realius, aiškius ir konkrečius asmens veiksnius, liudijančius apie nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą.
Sutiktina ir su Kalėjimų departamento Sprendime padaryta išvada, kad nors 2020 m. sausio 28 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 1 nurodyta, jog pareiškėjas šiuo metu stengiasi labiau įvertinti galimas savo elgesio pasekmes ir kryptingiau siekti savo asmeninių tikslų, tačiau kitų duomenų visuma (pareiškėjo požiūris į savo asocialaus elgesio apraiškas gynybinis, stokojantis objektyvaus nusikalstamo elgesio vertinimo bei asmeninės atsakomybės prisiėmimo už nusikaltimų įvykdymą bei sukeltas pasekmes, nepakankamas sugebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos) neleidžia daryti išvados, kad 3-jų taškų pažanga akivaizdžiai sumažina nusikalstamo elgesio riziką.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Nutarimas yra pakankamai argumentuotas ir motyvuotas, aiškus, kad būtų suprantamas, yra aiškiai įvardytos prašymo netenkinimo priežastys, todėl nėra pagrindo jį naikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Nutarimo, 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu skundą atmetė. Kalėjimų departamento Sprendimas yra motyvuotas, išsamus, aiškus ir suprantamas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl nėra jokio pagrindo naikinti ir skundžiamą Kalėjimų departamento 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.