Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., (J. M.) gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

Š. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M., nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai Nr. XI-1146, savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, iki 2022 m. balandžio 5 d. laikė šaunamuosius ginklus – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį „Blow Magnum“ 2000 modelio pistoletą „Voltran“ Nr. 5-44928, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) pistoletiniais šoviniais; pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Super-PP“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) pistoletiniais šoviniais, bei du šaudyti tinkamus šaudmenis – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinius pistoletinius šovinius, kurie yra skirti 9 mm kalibro C kategorijos ginklams. Taip J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. M., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne anksčiau kaip 2022 m. vasario 27 d., veikdamas UAB ,,X“ direktoriaus ir akcininko Š. Š. bei tos pačios bendrovės savininko L. S. interesais, pasinaudodamas pažintimis bei kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui S. I., tiesiogiai pažadėjo iš Š. Š. ir L. S. savo ir S. I. naudai priimti neapibrėžto dydžio kyšį už tai, kad paveiks S. I., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – atlikdamas UAB ,,X“ patikrinimą pagal Vokietijos Respublikos mokesčių administratoriaus paklausimą specialioje formoje įrašytų duomenis, jog UAB ,,X“ pažeidimų nenustatyta.

2022 m. kovo 5 d. apie 9:30 val. (duomenys neskelbtini) mieste, prie namo (duomenys neskelbtini), J. M. tiesiogiai pasiūlė S. I. duoti neapibrėžto dydžio kyšį, o 2022 m. kovo 26 d. apie 10:00 val. (duomenys neskelbtini) mieste, prie namo (duomenys neskelbtini), tiesiogiai pasiūlė S. I. duoti ne mažesnį nei 500 eurų ir ne didesnį kaip 1000 eurų kyšį už pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, J. M. 2022 m. balandžio 4 d. apie 14:41 val. nurodė Š. Š. duotino kyšio S. I. sumą – 500 eurų ir 2022 m. balandžio 4 d. apie 20:56 val. (duomenys neskelbtini), iš Š. Š. ir L. S. savo naudai tiesiogiai priėmė 500 eurų kyšį už savo pažadėtą padaryti poveikį valstybės tarnautojui bei priėmė 500 eurų kyšį S. I. naudai už šio, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - už UAB ,,X“ patikrinimo atlikimą pagal Vokietijos Respublikos mokesčių administratoriaus paklausimą specialioje formoje įrašant duomenis, kad UAB ,,X“ pažeidimų nenustatyta.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, J. M. 2022 m. balandžio 5 d. apie 11:55 val. (duomenys neskelbtini) mieste prie prekybos centro ,,R“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, S. I. tiesiogiai davė Š. Š. ir L. S. perduotą 500 eurų kyšį už S. I. neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - už UAB ,,X“ patikrinimo atlikimą pagal Vokietijos Respublikos mokesčių administratoriaus paklausimą specialioje formoje įrašant duomenis, kad UAB ,,X“ pažeidimų nenustatyta. Tokiais veiksmais J. M. savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė kyšį už tai, kad pasinaudodamas pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui paveiks pastarąjį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, bei tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui už šio neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje.

L. S., būdamas UAB ,,X“ komercijos direktorius ir akcininkas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB ,,X“ akcininku bei direktoriumi Š. Š., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne anksčiau kaip nuo 2022 m. vasario 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, siekdamas, kad J. M. pasinaudodamas pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui S. I., atlikusiam UAB ,,X“ patikrinimą pagal Vokietijos Respublikos mokesčių administratoriaus paklausimą, paveiktų pastarąjį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – UAB ,,X“ patikrinimo pagal Vokietijos Respublikos mokesčių administratoriaus paklausimą metu specialioje formoje įrašytų duomenis, jog UAB ,,X“ pažeidimų nenustatyta, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti neapibrėžto dydžio kyšį J. M. už tai, kad šis, pasinaudodamas pažintimis ar kita tikėtina įtaka S. I., paveiktų pastarąjį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, bei netiesiogiai – per J. M. pasiūlė ir pažadėjo duoti S. I. neapibrėžto dydžio kyšį už šio neteisėtą veikimą, o 2022 m. balandžio 4 d. apie 14:41 val. netiesiogiai – per J. M., pažadėjo ir susitarė duoti 500 eurų kyšį valstybės tarnautojui – S. I. už jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB ,,X“ patikrinimo atlikimą pagal Vokietijos Respublikos mokesčių administratoriaus paklausimą specialioje formoje įrašant duomenis, kad UAB ,,X“ pažeidimų nenustatyta.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, L. S., veikdamas kartu su Š. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje susitarę duoti kyšį po 500 eurų J. M. ir S. I., 2022 m. balandžio 4 d apie 20:56 val. (duomenys neskelbtini) davė J. M. anksčiau neįvardinto dydžio kyšį – 500 eurų už J. M. pažadėtą padaryti poveikį S. I., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – UAB ,,X“ patikrinimo pagal Vokietijos Respublikos mokesčių administratoriaus paklausimą metu specialioje formoje įrašytų duomenis, jog UAB ,,X“ pažeidimų nenustatyta. Taip pat, tą pačią dieną ir tuo pačiu metu, jis, L. S., veikdamas bendrai su Š. Š., netiesiogiai – per J. M. perdavė S. I. skirtą kyšį – 500 eurų, kuriuos J. M. 2022 m. balandžio 5 d. apie 11 val. 55 min. (duomenys neskelbtini) mieste prie prekybos centro ,,R“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, perdavė S. I.. Tokiais veiksmais L. S. siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui paveiks pastarąjį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė kyšį bei netiesiogiai, per tarpininką pasiūlė pažadėjo, susitarė duoti ir davė kyšį už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje.

Š. Š., būdamas UAB ,,X“ direktorius ir akcininkas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB ,,X“ akcininku bei komercijos direktoriumi L. S., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne anksčiau kaip nuo 2022 m. vasario 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, siekdamas, kad J. M. pasinaudodamas pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui S. I., atlikusiam UAB ,,X“ patikrinimą pagal Vokietijos Respublikos mokesčių administratoriaus paklausimą, paveiktų pastarąjį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – UAB ,,X“ patikrinimo pagal Vokietijos Respublikos mokesčių administratoriaus paklausimą metu specialioje formoje įrašytų duomenis, jog UAB ,,X“ pažeidimų nenustatyta, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti neapibrėžto dydžio kyšį J. M. už tai, kad šis, pasinaudodamas pažintimis ar kita tikėtina įtaka S. I., paveiktų pastarąjį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, bei netiesiogiai – per J. M. pasiūlė ir pažadėjo duoti S. I. neapibrėžto dydžio kyšį už šio neteisėtą veikimą, o 2022 m. balandžio 4 d. apie 14:41 val. netiesiogiai – per J. M., pažadėjo ir susitarė duoti 500 eurų kyšį valstybės tarnautojui – S. I. už jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB ,,X“ patikrinimo atlikimą pagal Vokietijos Respublikos mokesčių administratoriaus paklausimą specialioje formoje įrašant duomenis, kad UAB ,,X“ pažeidimų nenustatyta.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Š. Š., veikdamas kartu su L. S., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje susitarę duoti kyšį po 500 eurų J. M. ir S. I., 2022 m. balandžio 4 d. apie 20:56 val. (duomenys neskelbtini) davė J. M. anksčiau neįvardinto dydžio kyšį – 500 eurų už J. M. pažadėtą padaryti poveikį S. I., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – UAB ,,X“ patikrinimo pagal Vokietijos Respublikos mokesčių administratoriaus paklausimą metu specialioje formoje įrašytų duomenis, jog UAB ,,X“ pažeidimų nenustatyta. Taip pat, tą pačią dieną ir tuo pačiu metu Š. Š., veikdamas bendrai su L. S., netiesiogiai – per J. M. perdavė S. I. skirtą kyšį – 500 eurų, kuriuos J. M. 2022 m. balandžio 5 d. apie 11 val. 55 min. (duomenys neskelbtini) mieste prie prekybos centro ,,R“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, perdavė S. I.. Tokiais veiksmais Š. Š. siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui paveiks pastarąjį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė kyšį bei netiesiogiai, per tarpininką pasiūlė pažadėjo, susitarė duoti ir davė kyšį už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. M. kaltę dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pripažino ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad kratos metu surastus ginklus įsigijo apie 2004 metus. Vieną ginklą įsigijo kaip šaunamą ginklą, o kitą jam pasiūlė kaip suvenyrą. Jis net nežinojo, kad iš jo galima šaudyti. Ginklus įsigijo todėl, kad tuo metu dirbo privačiame statybų sektoriuje ir su savimi vežiojo nemažas pinigų sumas. Kadangi įsigytų ginklų vėliau jam nereikėjo, tai juos įdėjo į seifą. 2010 metais išlaikė egzaminą ir įsigijo šaunamąjį ginklą. 2013 m. jam persikrausčius į butą reikėjo deklaruoti, kad yra seifas. Į butą atvyko pareigūnas, patikrino seifą, tačiau apie seife buvusius kitus ginklus jam nieko nesakė. 2015 m. reikėjo pratęsti leidimą šaunamam ginklui ir vėl viskas buvo gerai. Jis praleido tą informaciją, kad dujiniams ginklams reikalingas leidimas. Gal ir buvo apie tai girdėjęs. Jis pripažįsta, kad kaltinime nurodytus ginklus laikė neteisėtai. Jis nesikreipė dėl leidimo dujiniam ginklui, nes negalvojo, kad reikia leidimo.

Kaltę dėl kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį J. M. teisme pripažino ir paaiškino, kad viskas prasidėjo nuo to, kai dirbant (duomenys neskelbtini) jam paskambino anksčiau nepažįstami Š. Š. ir L. S. ir paprašė susitikti. Tai galėjo būti 2022 m. vasario mėnesį. Susitikus su Š. ir L. jie bendrai pakalbėjo apie jų įmonę UAB ,,X“. Jie pasakė, kad kažkas vyksta su ta įmone ir paklausė, ar jis gali kažką paįtakoti. Jis atsakė, kad nieko bendro su ta įmone neturi, bet pasidomėti galės. Jis paklausė Š. ir L., kodėl (duomenys neskelbtini) inspekcija tikrina UAB „X“. Jie sakė, kad gali jam persiųsti iš (duomenys neskelbtini) inspekcijos gautą raštą, tačiau jis pasakė, kad to rašto jam nereikia. Jam reikia atsiųsti įmonės pavadinimą ir inspektoriaus, kas tikrina, vardą ir pavardę. Po pokalbio jie išsiskyrė. Netrukus jam atsiuntė įmonės pavadinimą ir pavardę patikrinimą atliekančio asmens – S. I.. Jis surado šio darbuotojo kontaktus ir paprašė kolegos A. B., kad šis jam gautų S. I. mobilaus telefono numerį. Kai jam davė S. I. telefono numerį, jis su juo susiskambino ir susitarė susitikti pas jį namuose (duomenys neskelbtini) mieste. Čia buvo gal kovo mėnuo. Nuvažiavęs pas S. I. į namus su juo pabendravo. Pasakė, kad jis tikrina UAB „X“ ir paklausė ar jis (S. I.) gali į šią įmonę pažiūrėti palankiau ir paprasčiau, stipriai nesigilinant. Jie pakalbėjo ir susitarė, kad susiskambins. Kai S. I. pasveiko nuo „ Covid 19“ jis dar kartą pas jį nuvažiavo ir jam pasiūlė atlygį. S. I. pasakė, kad kai jis padarys ką reikia, tai jam atsilygins. S. I. pasakė, kad iš savo pusės, ką galės, tą padarys. Po to jis paskambino Š. ir L. bei pasakė, kad reikia S. I. perduoti 500 eurų. Susitikus su Š. Š. ir L. S. jie perdavė jam pinigus į rankas ir pasakė, kad čia jam (J. M.) ir S. I.. Kokia pinigų suma buvo jam paduota, iš pradžių nežinojo. Išsiskyrus pažiūrėjo ir pamatė, kad jam davė 1000 eurų po 100 eurų. Kitą dieną apie 11.00 val. jam paskambino S. I. ir pasakė, kad galima susitikti. Jis atvažiavo ir susitikimo metu S. I. atidavė 500 eurų ir po to jį sulaikė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis nurodė, kad iš savo dalies gautų 500 eurų atsiskaitė degalinėje už kurą, atsiskaitė už jam atliktus darbus su meistru. Gali būti, kad meistrui atidavė 450 eurų. Pripažįsta, kad padarė gyvenime klaidą. Savo veiksmus blogai vertina ir negali sau paaiškinti, kam tai padarė. Bendraudamas su Š. Š. ir L. S. už savo paslaugas konkretaus atlygio iš jų neprašė. Tačiau suprato, kad kažkokį atlygį jis gaus, bet nežinojo, ar jis piniginis bus, ar ne. Atlygį gauti tikėjosi. (duomenys neskelbtini) išdirbo 9 metus. Susitikimo su S. I. metu šis pasakė, kad jis turi gauti visus iš UAB „X“ dokumentus ir tada pažiūrės, kas ir kaip. Apie kažkokius konkrečius veiksmus su juo išvis nekalbėjo. Po susitikimo su S. I. jis apie tai informuodavo kitus kaltinamuosius. Paskambindavo ir pasakydavo, kad buvo su S. I. susitikęs.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. gegužės 3 d. J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2022 vasario mėnesį, kurią tiksliai dieną, nepamena, gali būti, kad 2022 m. vasario 18 d., jam į mobilų telefoną paskambino Š. Š. arba L. S.. Skambinusysis paprašė susitikti pasikalbėti. Jam paklausus, dėl ko nori susitikti, pasakė, kad nenori kalbėti telefonu. Iki šio skambučio jis nepažinojo nei Š. Š., nei L. S.. Su Š. Š. ir L. S. susitiko (duomenys neskelbtini), degalinėje ,,Baltic Petroleum“, sekmadienį, gali būti, kad 2022 m. vasario 20 d. apie 15.00 valandą. Kalbėjo lauke, aikštelėje prie degalinės. Š. Š. ir L. S. pasakė, kad jų įmonė gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) inspekcijos. Kaip žino iš įtarimo, įmonė yra UAB ,,X“. Pastarieji norėjo sužinoti, kas vyksta su šia įmone (duomenys neskelbtini) inspekcijoje. Jis pasakė, kad nieko bendro su įmone ,,X“ (duomenys neskelbtini) inspekcijoje neturi, bet šie pradėjo jį įkalbinėti, kad gal kaip nors gali ką nors sužinoti. Jie siūlė jam atsiųsti (duomenys neskelbtini) inspekcijos pranešimą, bet jis atsakė, kad to nereikia. Pasakė, kad jam atsiųstų įmonės pavadinimą ir (duomenys neskelbtini) inspektoriaus pavardę, sutikdamas pasidomėti jų prašomu klausimu, bet nieko nepažadėjo. Jis pasakė, kad jiems paskambins. Apie jokį piniginį ar bet kokį atlygį tuo metu kalbos nebuvo. Jis neklausė, iš kur jie sužinojo jo telefono numerį. Tą pačią dieną po susitikimo jam per „Viber“ programą į telefono numerį atsiuntė įmonės pavadinimą - UAB ,,X“ ir inspektoriaus pavardę – I.. Praėjus kelioms dienoms jis rado I. telefono numerį per darbinius kontaktus. Dar paklausė savo kolegos A. B., ar pastarasis pažįsta I.. Jis paprašė A. B., kad šis paskambintų I. ir pasakytų, kad jis šiam paskambins. A. B. vėliau jam perskambino ir pasakė, kad jis gali paskambinti I.. Gali būti, kad 2022 m. vasario 4 d. jis paskambino S. I. ir paklausė, ar galėtų su juo pasikalbėti. Susitarė, kad susitiks 2022 m. balandžio 5 d. pas S. I. namuose. 2022 m. balandžio 5 d. jis nuvyko pas S. I. į namus, (duomenys neskelbtini). Kalbėjo su S. I. kieme. S. I. jis paklausė, ar šis gali pasižiūrėti dėl įmonės ,,X“, ko ten reikia, gal kokių dokumentų, tiesiog draugiškai paprašė. S. I. pasakė, kad pasižiūrės pirmadienį. Jis pasakė S. I., kad atsidėkos, jei bus galimybė kažką pasižiūrėti, bet konkrečiai, kaip atsidėkos ar atsilygins, nepasakė. Tuo metu net negalvojo apie atsidėkojimą ar atsilyginimą. Sutarė, kad S. I. pažiūrės ir jam paskambins. Po kažkiek laiko S. I. pasakė, kad serga „Corona“ ir apie įmonę ,,X“ visai nekalbėjo. Nepamena, kuris kuriam tą kartą paskambino. Tiksliai aplinkybių nepamena, bet pamena, kad susitarė su S. I. susitikti 2022 m. kovo 26 d. - šeštadienį. Tą dieną jis vėl nuvyko pas S. I., susitiko prie jo namų - kieme. S. I. paklausė, kokia padėtis dėl UAB ,,X“. S. I. sakė, kad trūksta dokumentų, kad jam praktiškai nieko neatsiuntė pagal jo prašymą. Jis pasakė, kad pasakys, kad atsiųstų visus dokumentus pagal S. I. nurodymą ir paprašė, kad gal S. I. galėtų palankiau pažiūrėti į šią įmonę. S. I. pasakė, kad ką galės, iš savo pusės padarys. Jis tada S. I. pasakė, kad jei kažką galės padaryti, kad įvertintų savo darbą. S. I. atsakė, kad nežino. Tada jis ,,iš lubų“ pasakė 500, 1000, turėdamas omeny eurus. S. I. į tai pasakė, kad dėl atlygio nuspręsti jam pačiam. Tarp 2022 m. kovo 5 d. ir 2022 m. kovo 26 d. susitikimų su S. I., du ar tris kartus kalbėjo su Š. Š. arba L. S.. Iš karto po 2022 m. kovo 5 d. susitikimo su S. I. jiems pranešė, kad kalbėjo su S. I.. Gali būti, kad po to pastarieji jam paskambino ir paklausė, kokie reikalai. Tada jis paskambino S. I. ir sužinojęs, kad šis susirgo, apie tai pranešė Š. Š. arba L. S.. Po susitikimo su S. I. tą pačią dieną (2022 m. kovo 26 d.) paskambino Š. Š. arba L. S. ir pasakė, kad nusiųstų visus įmonės dokumentus į (duomenys neskelbtini) inspekciją. Gali būti, kad pasakė, jog susitarė, jog ,,jis“ turėdamas omeny S. I., padarys, ką galės iš savo pusės. Š. Š. arba L. S. pasakė, kad už tai atsilygins. Kokiais žodžiais tai pasakė, nepamena, tačiau apie konkrečias sumas kalbos nebuvo. Jis suprato, kad Š. Š. arba L. S. atsilygins ir jam, ir S. I., nors konkrečių sumų nebuvo įvardinta. Gali būti, kad 2022 m. kovo 30 d. kalbėjo su S. I., pastarojo klausė, ar šis jau kažką padarė, turėdamas omeny dėl įmonės ,,X“. S. I. pasakė, kad padarė. Su S. I. kalbėjo bendromis frazėmis. Jis net nežinojo ir nesigilino, kokie veiksmai atliekami su įmone ,,X“, ar atliekamas koks nors patikrinimas, kokios aplinkybės yra nustatinėjamos. Paklausė S. I., gal šis kada bus (duomenys neskelbtini). Sutarė, kad susiskambins. Galvojo, kad nuvyks pas pastarąjį per išeigines. Tačiau savaitgalį pas S. I. nevažiavo. 2022 m. balandžio 4 d. S. I. pats jam paskambino ir pasakė, kad 2022 m. balandžio 5 d. bus (duomenys neskelbtini). Jie susitarė susitikti. 2022 m. balandžio 4 d. po keleto valandų po pokalbio su S. I. paskambino (duomenys neskelbtini)iams, kaip jis vadino Š. Š. arba L. S. ir pasakė, kad 2022 m. balandžio 5 d. susitiks su S. I. ir pasakė, kad šie turi duoti ,,petsot“ ,,jam“, turėdamas omeny, kad Š. Š. arba L. S. turi per jį perduoti S. I. 500 eurų. Dėl savo atlygio nieko nesakė, bet tikėjosi, kad gaus atlygį už sunaudotą kurą. Susitarė susitikti. 2022 m. balandžio 4 d. apie 21.00 valandą susitiko degalinėje ,,Cirkle C“ prie (duomenys neskelbtini). Į susitikimą atvyko Š. Š. ir L. S.. Kalbėjosi lauke. Pastarieji paklausė, ar viskas gerai. Jis atsakė, kad S. I. sakė, kad viskas gerai su įmone ,,X“. Tada asmuo, kuris stovėjo priešais jį, jam spausdamas ranką padavė pinigus į delną. Pinigai nebuvo supakuoti, jie buvo perlenkti. Š. Š. ir L. S. pasakė, kad ,,čia jam ir tau“. Jis suprato, kad šie jam davė pinigus, kuriuos turi padalinti S. I. ir sau. Kiek jie jam davė pinigų, nežinojo, bet pagalvojo, kad jie duoda jam (J. M.), 500 eurų ir S. I. 500 eurų, bet tiksliai nežinojo, dar pasakė, kad jam per daug. Gal dar atsisveikinant pasakė, kad paskambintų, praneštų, kaip toliau sekasi, tačiau po to Š. Š. ir L. S. jam niekada neskambino ir kitokiais būdais nesusisiekė. Įsėdęs į savo automobilį ir šiek tiek pavažiavęs pažiūrėjo, kiek Š. Š. ir L. S. jam davė pinigų. Buvo duota 1000 eurų - 10 kupiūrų po vieną šimtą eurų. Jis pasiėmė sau 500 eurų, o kitus 500 eurų perdavė S. I.. 2022 m. balandžio 5 d. jam paskambino S. I., pasakė, kad atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir kad su juo galės susitikti po 11.00 valandos. Po to S. I. jam dar kartą paskambino ir pasakė, kad yra prie ,,R“ (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Ten jis atvažiavo ir įsėdęs pas S. I. į jo automobilį, paklausė, ar viskas gerai, turėdamas omeny įmonę ,,X“. S. I. pasakė, kad ką galėjo, tą padarė. Jis dar paklausė, ar nenueis kažkur toliau, vėl turėdamas omeny įmonę ,,X“. S. I. sakė, kad viskas gerai. Tada jis ištraukė 500 eurų, 5 kupiūras po vieną šimtą eurų (tas pačias, kurias 2022 m. balandžio 4 d. gavo iš Š. Š. ir L. S.) ir padavė S. I.. Pinigai nebuvo supakuoti. Po to atsisveikino ir išlipo iš automobilio. Tuomet buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų. Dalį iš Š. Š. ir L. S. gautų pinigų sulaikymo metu turėjo su savimi, kažkiek gautų pinigų išleido - kur nepamena. 50 eurų padėjo į seifą, juos pateikė kratos metu, kažkiek iš tų pinigų 2022 m. balandžio 5 d. ryte perdavė meistrui. Pas jį kratų metu iš viso rasti 375 eurai yra tie pinigai, kuriuos jis gavo iš Š. Š. ir L. S.. Dėl padarytų veiksmų labai gailisi. Savo noru išėjo iš darbo (duomenys neskelbtini), kad negadinti reputacijos. Nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nuoširdžiai gailisi, išsamiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Žala nepadaryta, įsipareigoja laikytis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedaryti. Taip pat nori paaiškinti dėl kratos namuose metu paimtų ginklų. Abu dujinius pistoletus įsigijo apie 2004 metus pagal skelbimus iš fizinio asmens, kurio nepamena, už kiek pinigų, nepamena. Norėjo vieno dujinio pistoleto, bet tas žmogus jam pasiūlė dar vieną, kuris jam patiko dėl grožio. Jo norimas pistoletas buvo juodas ,,SuperPP“, o dėl grožio dar truputį primokėjęs gavo ir kitą - ,,Voltran“. Dujinį pistoletą ,,SuperPP“ laikė automobilyje, su kuriuo važinėjo, kadangi tuomet dirbo su statybomis ir tekdavo vežiotis grynus pinigus. Dujinis pistoletas ,,SuperPP“ buvo kaip atgrasymo priemonė nuo galimų pasikėsinimų. Perkant pistoletą ,,SuperPP“ dėtuvėje buvo 5-6 kulkos, iš kurių dalį iššovė saugioje aplinkoje apie 2005 metus, o dvi liko, kurios buvo paimtos kratos jo namuose metu. 2008-2009 metais statybos sektoriui sustojus, dujinį pistoletą ,,SuperPP“ užrakino seife, kuris ten visada ir buvo iki kol buvo paimtas 2022 m. balandžio 5 d. kratos metu. Pistoletą ,,Voltran“, įsigijo dėl jo grožio, labiau kaip suvenyrinį. Pistoletas visada gulėjo seife, jis net nežino, ar su juo galima iššauti (t. 3, b. l. 102-105, 114).

2022 m. lapkričio 11 d. papildomai apklaustas įtariamasis J. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Parodė, kad sutiko su Š. Š. ir L. S. prašymu, nes pagalvojo, kad iš jų gaus nekonkretizuotą finansinę naudą. Jis nepažinojo S. I., nežinojo, ar šis su juo kalbės, todėl paskambino A. B., nes norėjo žinoti, ar S. I. iš viso su juo bendraus. Paprašė, kad A. B. paprašytų S. I. mobilaus telefono numerio, nes darbo kontaktuose buvo tik laidinis telefono numeris. A. B. atsiuntė jam S. I. mobilaus telefono numerį ir pasakė, kad S. I. sutiko, kad jis šiam paskambintų. Jo tikslas buvo, kad S. I. palankiau pažiūrėtų į įmonę ,,X“. Jis nesigilino, koks patikrinimas buvo atliekamas, kokius veiksmus turėjo ar galėjo atlikti S. I.. Š. Š. ir L. S. jo prašė, kad pakalbėtų su S. I., kad pastarasis, atlikdamas UAB ,,X“ patikrinimą, palankiau pažiūrėtų į įmonę ,,X“. Š. Š. ir L. S. nekonkretizavo konkrečių veiksmų, kokius norėtų, kad atliktų S. I.. 2022 m. kovo 26 d. S. I. jis pasiūlė 500 ar 1000 eurų už pastarojo palankumą įmonei ,,X“. Dėl konkrečių pinigų sumų S. I. iki to laiko nebuvo kalbėjęs su Š. Š. ir su L. S.. Tokio dydžio sumas sugalvojo pats ir jas pasakė S. I.. Jis pats negalvojo apie kažkokią konkrečią pinigų sumą, kurią tikėjosi gauti iš Š. Š. ir L. S.. 2022 m. balandžio 4 d. sužinojo iš S. I., kad šis, atlikdamas įmonės ,,X“ patikrinimą, padarė, kas nuo jo priklauso. Tada paskambino Š. Š. ir pasakė, kad reikia atsiskaityti su S. I.. Jis pasakė Š. Š., kad su S. I. susitiks 2022 m. balandžio 5 d.. Jis Š. Š. pasakė, kad S. I. reikia duoti ,,petsot“, kas reiškia 500 eurų. Taip pat jis tikėjosi, kad Š. Š. ir L. S. susipras ir jam duos kažkiek tai pinigų už jo atliktą darbą, bet sau pinigų neprašė. S. I. nekonkretizavo, kokius konkrečiai veiksmus atliko dėl įmonės ,,X“. Jie bendrai pakalbėjo, kad S. I. baigė patikrinimą ir kad viskas gerai. 2022 m. balandžio 4 d. susitikimo metu su Š. Š. ir L. S. metu Š. Š. jam padavė 1000 eurų ir pasakė: ,,čia tau ir jam“. Jis suprato, kad Š. Š. padavė jam pinigus, skirtus S. I. už pastarojo palankumą įmonei ,,X“ atliekant patikrinimą. Š. Š. jam davė pinigus už tai, kad Š. Š. ir L. S. prašymu, jis važiavo pas S. I., kad jis su S. I. kalbėjosi, bendravo dėl šio palankesnio požiūrio dėl įmonės ,,X“. Jis nusprendė, kad S. I. duos 500 eurų. Sau už savo atliktą darbą pasiliko 500 eurų. J. M. patikslino, kad pirmą kartą S. I. skambino 2022 m. kovo 3 d., kai iš A. B. gavo šio telefono numerį, o ne 2022 m. vasario 4 d., kaip yra nurodyta jo 2022 m. gegužės 3 d. apklausos protokole. Jis susitarė susitikti su S. I. 2022 m. kovo 5 d. pastarojo namuose (duomenys neskelbtini), o ne 2022 m. balandžio 5 d., kaip yra nurodyta 2022 m. gegužės 3 d. apklausos protokole. J. M. papildė savo anksčiau duotus parodymus dėl ginklų ir parodė, kad jis patvirtina savo parodymus, kuriuos davė apie ginklus, rastus pas jį namuose. Papildo, kad jis 2008-2009 metais padėjo du dujinius pistoletus ir šovinius į seifą ir apie juos prisiminė tik tada, kai jie 2022 m. balandžio 5 d. kratos metu buvo rasti. Ginklais nuo jų padėjimo į seifą nesinaudojo ir niekam kitam neleido jais naudotis. Kad vienu iš jų galima šaudyti, žinojo, o kad kitas dujinis pistoletas irgi yra tinkamas šaudyti, net nežinojo. Visada galvojo, kad tas kitas pistoletas yra suvenyrinis. Tik šio ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad suvenyriniu laikytas ginklas yra dujinis pistoletas ir tinkamas šaudyti. Apytiksliai 2010 metais jis įsigijo kovinį ginklą. Išlaikė egzaminą jam laikyti, nešioti, naudotis ir gavo iš policijos leidimą penkiems metams. Paskutinį kartą apytiksliai 2021 metais antrą kartą pratęsė šio kovinio ginklo leidimą. Tuo tarpu apie dujinius pistoletus, kurie buvo užrakinti ir nenaudojami seife, buvo pamiršęs, todėl pasikeitus įstatymų reikalavimams dėl leidimo dujiniams pistoletams niekur nesikreipė ir leidimų neturėjo. Anksčiau dujiniams pistoletams leidimų nereikėjo. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir tikrai labai gailisi, jog taip gavosi (t. 3, b. l. 117-119). [Čia ir toliau S. I. netaisyklingai ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose užrašytas vardas S. taisytas į S.].

2022 m. gruodžio 8 d. įteikus pranešimą apie įtarimus pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, J. M. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir labai gailisi. Parodė, kad apie įvykių aplinkybes yra davęs išsamius parodymus ir nieko papildomai paaiškinti neturi. Jis pilnai patvirtina savo 2022 m. gegužės 3 d., 2022 m. liepos 28 d. ir 2022 m. lapkričio 11 d. duotus parodymus (t. 3, b. l. 126).

Apklaustas teisme kaltinamasis L. S. savo kaltę pripažino pilnai. Nurodė, kad yra UAB „X“ komercijos direktorius. Viskas prasidėjo nuo to, kai UAB ,,X“ gavo užklausimą iš duomenys neskelbtini) inspekcijos. Šios įmonės vadovų (duomenys neskelbtini) inspekcija prašė pateikti tam tikrus dokumentus. Laišką atsiuntė (duomenys neskelbtini) inspekcijos darbuotojas S. I.. Gavę užklausimą jie į (duomenys neskelbtini) inspekciją nusiuntė kažkokius dokumentus, tačiau po kiek laiko gavo gana grasinantį laišką, kad reikia pristatyti visus dokumentus arba bus skiriamos baudos. Jų bendrovės partneriai pradėjo jų klausinėti, kas čia vyksta su įmone, nes (duomenys neskelbtini) inspekcija ir jiems siunčia laiškus ir klausinėja. Jie buvo girdėję, kad jei (duomenys neskelbtini) inspekcija nori rasti prie ko prisikabinti, tai visada randa. Jis ir Š. Š. bandė išsiaiškinti, ko nori iš jų S. I.. Per bendrus pažįstamus gavo J. M. telefoną ir jam paskambino. Po to susitiko ir jam nusiuntė įmonės duomenis. Po kiek laiko J. M. jiems paskambino ir pasakė, kad UAB „X“ nesumokėjo 40 000 PVM į valstybės biudžetą. Tačiau Lietuvoje UAB „X“ sumokėti PVM nereikia, nes veiklos čia nevykdė. Vėliau, kai iš S. I. buvo perimtas patikrinimas, kitai (duomenys neskelbtini) inspekcijos darbuotojai jie atsiuntė visus dokumentus ir viskas buvo gerai, todėl su tais pinigais padarė beprasmį dalyką. Perdavė pinigus, kad baigtųsi tas mokestinis tyrimas, nors realiai to net nereikėjo daryti, bet nenorėjo, kad (duomenys neskelbtini) inspekcija užšaldytų įmonės sąskaitas, kad jie galėtų ir toliau dirbti. J. M. buvo reikalingas, kad padėtų susitvarkyti, kad baigtųsi (duomenys neskelbtini) inspekcijos mokestinis patikrinimas. Kai kreipėsi pagalbos į J., suprato, kad reikės atsilyginti tam (duomenys neskelbtini) inspekcijos darbuotojui. Jie suprato, kad tais nepagrįstais kaltinimais norima pasipelnyti. Jie galvojo viską padaryti paprasčiau ir greičiau, tačiau dabar supranta, kad priėmė kvailą sprendimą. J. M. paskambino Š. Š. ir pasakė, kad S. I. reikia sumokėti 500 eurų. Jis pasitarė su Š. ir nusprendė, kad tuo pačiu reikia atsiskaityti ir su J. M.. Berods kitą dieną nuvežė J. 1000 eurų. Jis su Š. Š. sudarė, kad duodami J. 1000 eurų yra jų pinigai per pusę.

2022 m. balandžio 5 d. apklaustas įtariamuoju L. S. kaltę pripažino visiškai. Gali paaiškinti, kad jis yra UAB „X“ akcininkas ir komercijos direktorius. Įmonės veikla yra medienos gaminių prekyba. Jis atsakingas už klientų paiešką. UAB „X“ akcininku yra ir Š. Š., kuris šioje įmonėje eina direktoriaus pareigas. Su Š. Š. pažįstami seniai. Juos sieja kolegiški ir draugiški santykiai. Š. Š. sesuo yra ištekėjusi už jo brolio. Dėl pranešime apie įtarimą nurodyto (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto J. M. gali pasakyti, kad šio asmens nepažįsta, tačiau jį yra matęs dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių ir du kartus susitikęs. Su J. M. jį supažindino bendri pažįstami. Įtarime nurodyto asmens S. I. nepažįsta ir nėra matęs. Gali pasakyti, kad anksčiau įmonė, kurioje jis dirba, vertėsi alkoholinių gėrimų prekyba. Tai buvo maždaug 2019 metais dar prieš Covid-19 pandemiją. Tuo metu jam teko bendradarbiauti su Vokietijos įmone „A“. Tikslus pavadinimas ilgesnis, bet jo tiksliai neprisimena. „A“ iš jų įmonės buvo įsigijusi alkoholinių gėrimų, tačiau po to ši įmonė paskelbė bankrotą ir liko su jais neatsiskaičiusi. Jeigu gerai prisimena, šių metų vasario mėnesį į jų įmonės elektroninį paštą atėjo (duomenys neskelbtini) inspekcijos - (toliau - (duomenys neskelbtini) inspekcija), pranešimas, kurio tikslaus turinio jis neprisimena. Pranešimo esmė, kad reikalinga pagal Vokietijos Respublikos mokesčių administratoriaus paklausimą pateikti dokumentus, susijusius su Vokietijos įmone „A“. Kiek prisimena, iš (duomenys neskelbtini) inspekcijos elektroninį pranešimą atsiuntė (duomenys neskelbtini) inspekcijos tarnautojas S. I.. Prašė pateikti sąskaitas faktūras, CMR - važtaraščius. Visus susijusius dokumentus jie pateikė. Kiek prisimena, jie buvo (duomenys neskelbtini) inspekcijos paprašę duoti daugiau laiko, nes ilgai nepavyko gauti CMR - važtaraščių iš Italijos įmonės, kuri buvo krovinio vežėjas. Kai šiuos dokumentus gavo, viską pateikė (duomenys neskelbtini) inspekcijai. Tai padarė įmonės buhalterė per (duomenys neskelbtini) inspekcijos elektroninę sistemą. Po to, kai pateikė visus dokumentus, tikslaus laiko neprisimena, iš (duomenys neskelbtini) inspekcijos elektroniniu paštu gavo dar vieną laišką, taip pat nuo S. I., kuris jam pasirodė grasinantis, kad jei sekantį kartą nepateiks prašomų dokumentų, už tai yra numatyta atsakomybė. Tikslaus šio laiško turinio neprisimena. Jokių kontaktų, kuriais būtų buvę galima susisiekti su S. I., nebuvo nurodyta. Kiek jam žinoma, už šį patikrinimą jokia atsakomybė negrėsė, be to buvo sumokėję visus privalomus mokesčius, susijusius su alkoholinių gėrimų prekyba. Po šių pranešimų su Š. Š. aptarė situaciją, kad jeigu jau (duomenys neskelbtini) inspekcija prisikabino, tai galimai neatstos, o nubausti už ką jie tikrai suras, ir todėl nusprendė, kad reikia bandyti ieškoti kontakto (duomenys neskelbtini) inspekcijoje, kad būtų galima susitarti ir išvengti baudų. Tiksliai nurodyti, iš kur gavo J. M. kontaktą, negali. Šį asmenį nurodė bendri pažįstami, kurie J. M. pristatė kaip asmenį, kuris dirba (duomenys neskelbtini) ir kad galės padėti šioje situacijoje. Per jį galbūt pavyks susisiekti su minėtu (duomenys neskelbtini) inspekcijos tarnautoju S. I.. Gali pasakyti, kad su J. M. telefonu bendravo Š. Š.. Iš pastarojo žino, kad J. M. nurodė, kokius dokumentus reikia pateikti (duomenys neskelbtini) inspekcijai, kad S. I. reikia perduoti 500 eurų, kad (duomenys neskelbtini) inspekcijos atliekamas patikrinimas būtų baigtas. Šias aplinkybes dar iki susitinkant su J. M. buvo aptaręs Š. Š. telefonu. Kaip minėjo, prieš tai su J. M. buvo susitikęs du kartus. Kada įvyko pirmasis susitikimas, tiksliai pasakyti negali, tai galėjo būti pačioje pradžioje, kai buvo gautas J. M. kontaktas. Apie bendravimą tarp (duomenys neskelbtini) inspekcijos tarnautojų J. M. ir S. I. jam nėra žinoma. 2022 m. balandžio 4 d., tikslaus laiko neprisimena, jam paskambino Š. Š. ir pasakė, kad telefonu su J. M. sutarė susitikti (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, 2022 m. balandžio 4 d., apie 20:56 val., (duomenys neskelbtini) kartu su Š. Š. susitiko su J. M. bei susitikimo metu jam perdavė 1000 eurų. Pinigus perdavė Š. Š.. Pinigai, kiek prisimena, buvo 100 eurų nominalo vertės kupiūros, iš viso 10 kupiūrų po šimtą eurų. Pinigai buvo jo, L. S., tačiau su Š. susitarė, kad Š. Š. jam 500 eurų grąžins. Susitikimo metu J. M. minėtus pinigus paėmė. Taip pat susitikimo metu J. M. paminėjo, kad ateinančiomis dienomis turės iš (duomenys neskelbtini) inspekcijos gauti pranešimą apie tai, kad jų įmonės patikrinimas baigtas. J. M. už tai, kad S. I. perduos 500 eurų, neprašė jokio atlygio, bet jie su Š. Š. suprato ir buvo aptarę, kad šiam taip pat reikės duoti pinigų, todėl bendrai ir perdavė 1000 eurų. Šiuo metu jam nėra žinoma, ar (duomenys neskelbtini) inspekcijos atliekamas patikrinimas jų įmonės UAB „X“ atžvilgiu yra pasibaigęs ar ne. Dėl šios situacijos labai gailisi (t. 3, b. l. 39-41). 2022 m. gruodžio 6 d. apklaustas papildomai L. S. pilnai patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (t.3, b. l. 44-45). 2022 m. gruodžio 6 d. įteikus pranešimą apie įtarimus pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, L. S. parodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailisi. Parodė, kad yra davęs anksčiau išsamius parodymus ir nieko papildyti neturi. Jis pilnai patvirtina savo 2022 m. balandžio 5 d. ir 2022 m. gruodžio 6 d. duotus parodymus (t. 3, b. l. 52).

Apklaustas teisme kaltinamasis Š. Š. savo kaltę pripažino pilnai. Nurodė, kad jis yra UAB „X“ direktorius, o Š. Š. dirba komercijos direktoriumi. Vienu metu iš (duomenys neskelbtini) inspekcijos gavo pranešimą, kad vyksta jų įmonės patikrinimas. (duomenys neskelbtini) inspekcijos darbuotojas S. I. jiems atsiuntė raštą dėl tam tikrų dokumentų pateikimo. Prašomus pateikti dokumentus S. I. gavo ne iš karto. Jie neturėjo prašomų pateikti CMR. Jie davė užklausimą, kad CMR jiems atsiųstų ir informavo (duomenys neskelbtini) inspekciją, kad reikės tų dokumentų palaukti. Tada prasidėjo grasinimas. Paskui viena Lietuvos įmonė gavo iš S. I. laišką. Jie išsigandę paskambino, nes su ta įmone UAB „X“ turėjo kontraktą ir klausė, ar nebus problemų, nes UAB „X“ turėjo padaryti pavedimą. Pradėjo ieškoti pažįstamų, kad išsiaiškinti situaciją. Susirado J. M.. Susitiko ir jo paprašė sužinoti, kas vyksta. Iš J. M. buvo gauta pirma informacija, kad jų įmonė skolinga PVM. Jie pasakė, kad nesąmonė, nes prekės ne Lietuvoje. Po kiek laiko pasakė, kad reikės „duoti“ ir viskas bus gerai. Tada jie atvežė ir padavė pinigus. Tai ir visa istorija. Pinigus su L. S. sudėjo per pusę. J. M. neprašė iš jų tokių pinigų. Sumą jie patys nusistatė. Yra Lietuvoje giminystės ir skambučio teisė. Kad (duomenys neskelbtini) inspekcijos patikrinimas nesitęstų ilgai, jie taip ir padarė, nes mokestiniai patikrinimai būna ilgi. Dabar dėl to labai gailisi, nes dėl to (duomenys neskelbtini) inspekcijos tyrimo jų įmonė ar vadovai negavo jokių baudų. S. I. pinigai buvo perduoti, kad suteiktų informaciją. Net STT tyrėjas pasakė, kad S. I. neturi kompetencijos. Davė jam 500 eurų, kad (duomenys neskelbtini) inspekcijos tyrimas nesitęstų pusę metų. Davė pinigus, kad baigtųsi tas tyrimas, kad įrašytų, kad pažeidimų nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra tikslūs. J. M. jiems pasakė: „Duosite 500 eurų, ir viskas bus gerai“.

2022 m. balandžio 6 d. apklaustas įtariamuoju Š. Š. kaltę pripažino pilnai. Jis parodė, kad yra UAB „X“ direktorius ir akcininkas maždaug nuo 2018 metų. Šios įmonės akcininku yra ir L. S.. Jų įmonė šiuo metu užsiima statybinių medžiagų pardavimu, kurias importuodavo iš Baltarusijos. Prieš tai užsiėmė alkoholinių gėrimų prekyba, tačiau kai prasidėjo pandemija, užsidarė barai ir restoranai ir pradėjo ieškoti būdų kita veikla užsiimti. Tiksliai neatsimena, bet galimai 2022 m. vasario 21 d. gavo paklausimą iš (duomenys neskelbtini) inspekcijos darbuotojo S. I. pateikti dokumentus. Buvo pateiktas sąrašas dokumentų, kurių tiksliai įvardinti negali, bet jie buvo susiję su Vokietijos ir jų įmonės prekyba. Paklausimas buvo gautas į „Mano (duomenys neskelbtini) inspekcija“ sistemą, į kurią jis gali patekti prisijungiant su įmonės prisijungimais. Apie tai pranešė jų buhalteris – T., kurio pavardės neatsimena. Per buhalterį jie pradėjo pateikinėti dokumentus, kokių reikia. Kiek atsimena, buvo nurodytas terminas dokumentus pateikti iki 2022 m. kovo 4 d.. Pamatė, kad nespės nurodytu terminu, nes visi dokumentai yra elektroniniai. Jie paprašė dokumentų kopijų iš transporto įmonės, kuri vežė prekes. Tai greičiausiai buvo Italijos įmonė. Tiksliai negali pasakyti, nes L. S. mokėjo anglų kalbą ir bendravo su užsienio tiekėjais ir vežėjais. Buhalteris turėjo per „Mano (duomenys neskelbtini) inspekcija“ pateikti prašymą pratęsti dokumentų pateikimo terminą iki 2022 m. kovo 16 d.. Buhalteris neminėjo, ar buvo gautas atsakymas iš (duomenys neskelbtini) inspekcijos, kad terminas pratęsiamas, bet jie iki to termino per minėtą sistemą susiuntė visus dokumentus. Po to pagalvojo, kad gal reikia ieškoti kažkokio žmogaus ir išsiaiškinti, kas čia vyksta ir kokia yra reali situacija. Jis nesuprato, kodėl iš jų prašoma pateikti dokumentus ir kas gali dėl to nutikti. Per pažįstamų ratą, kurių įvardinti negali, nes jų buvo daug ir visų neprisimena, gavo J. M. kontaktą. Jis paskambino J. M., prisistatė ir pasiūlė susitikti. Datos tiksliai neatsimena, bet pirmą kartą su J. M. susitiko (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje degalinėje. Su J. M. bendravo per „Viber“ pokalbių programą. Į susitikimą vyko ir L. S.. Susitikimo metu J. M. nupasakojo, kad įmonėje situacija gera, tačiau jie nepridavę metinės pajamų deklaracijos. Klausė, ar dėl to nekils problemų, nebus baudų, nes toje situacijoje nesigaudė, nėra tos srities žinovai. J. M. pasakė, kad nepažįsta paklausimą teikiančio asmens S. I., bet nurodė, kad pasidomės. Gal kas nors jį pažįsta ir jiems duos žinoti, ar galima pasikalbėti dėl jų įmonės situacijos. Jis suprato, kad J. M. turi ryšių ir kontaktų su (duomenys neskelbtini) inspekcijos darbuotojais, nes yra ten dirbęs ar dirba. Po kurio laiko J. M. jam paskambino ir pasakė, kad kalbėjo su S. I.. Papasakojo, kad paklausimas yra gautas į (duomenys neskelbtini) inspekcijos iš Vokietijos, kad patikrinimas vyksta ne dėl jų, o dėl Vokietijos įmonės. Po kažkurio laiko jis jau pats paskambino J. M. ir paklausė, kokia situacija, o J. M. jam papasakojo, kad S. I. nurodė, kad situacija yra bloga, kad jų įmonė nėra sumokėjusi 40 000 Eur PVM. Jis šiam pasakė, kad taip negali būti, nes jie Lietuvoje nevykdė prekybos. J. M. sakė, kad nežino, bet jis gavo tokią informaciją. Tada jis pakalbėjo su buhalteriu, paklausė, ar jie kažką ne taip suformino. Buhalteris pasakė, kad taip negali būti. „Mano (duomenys neskelbtini) inspekcija“ sistemoje vėl buvo prisegtas prašymas dėl papildomų dokumentų gavimo, tuomet jie papildomai pateikė visus prašomus dokumentus. Suprato, kad S. I. nori papildomai pasitikrinti situaciją dėl nesumokėto PVM mokesčio. Po kiek laiko vėl paskambino J. M. ir paklausė, kokia situacija. J. M. pasakė, kad buvo susitikęs su S. I. ir pasakė, kad jų įmonėje nėra problemų, nėra nesumokėto PVM mokesčio, nieko blogo nenustatyta. Tada jis pasakė, kad reikia susitikti ir atsilyginti už jo pagalbą. Nenurodė apibrėžtai, ką jis siūlo, bet J. M. jį suprato. Šis pasakė, kad žais futbolą ir kad nebūtų kamščių paprašė susitikti (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 4 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), šalia „Circle K“ degalinės. Į susitikimą kartu su juo vyko L. S.. Susitikime J. M. patikino, kad (duomenys neskelbtini) inspekcija nieko blogo nenustatė. Tada jis J. M. padavė pinigus 1000 Eur po 100 Eur kupiūromis. Pinigus J. M. padavė teisiai į rankas, prie automobilio. Šalia buvo ir L. S., kuris žinojo, kad jie važiuoja perduoti pinigų J. M.. 500 Eur buvo jo asmeniniai pinigai ir kiti 500 Eur buvo L. S. asmeniniai pinigai. J. M. tiesiogiai nepasakė, kad reikės pinigų ir S. I., bet kad reikės atsilyginti, suprato. Kokią sumą duos, jis nusprendė savo nuožiūra. Suprato, kad iš šių pinigų J. M. turėtų duoti kažkokią sumą S. I., bet sumos neaptarinėjo. Ar J. M. perduos pinigus, ar ne, jis nežinojo. J. M. susitikimo metu dar paklausė, ar jie negavo dokumento, kad (duomenys neskelbtini) inspekcijos tyrimas yra baigtas. Jis atsakė, kad negavo. Tada J. M. pasakė, kad galbūt jį gaus rytoj. Prieš važiuojant į susitikimą jis L. S. pasakė, kad paduos po 500 Eur abiem, t. y. J. M. ir S. I. per J. M., kad (duomenys neskelbtini) inspekcijos tyrimas būtų baigtas, nes situacija apie 40 000 Eur nesumokėtą PVM mokestį tikrai juos išgąsdino. Tiesiog nenorėjo, kad atsirastų kažkokių problemų įmonei. Labai gailisi dėl šio poelgio, supranta, kad davė kyšį valstybės tarnautojams dėl jų veiksmų atlikimo (t. 2, b. l. 141-143).??

2022 m. gruodžio 6 d. apklaustas papildomai Š. Š. parodė, kad nuo pat bendravimo su J. M. pradžios suprato ir suvokė, kad šiam už pastarojo atliktą darbą reikės atsilyginti. Taip yra įprasta. Su L. S. iš pradžių neaptarinėjo šio klausimo. Mano, kad abu suprato, jog reikės atsilyginti J. M. už jo darbą. Su L. S. jie aptarė J. M. atsilyginimo klausimą tada, kai J. M. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) inspekcijos darbuotojui S. I. reikės duoti 500 eurų. Tada jie su L. S. pasitarė ir nusprendė, kad J. M. reikia duoti tiek pat – 500 eurų. J. M. sau iš jų atlygio neprašė. Jo ir L. S. tikslas buvo gauti informaciją apie patikrinimą iš S. I.. Jis pilnai patvirtina savo anksčiau duotus parodymus. Visų aplinkybių, praėjus tiek laiko nuo pirmos jo apklausos, taip tiksliai neprisimena (t. 2, b. l. 146-147). 2022 m. gruodžio 6 d. įteikus pranešimą apie įtarimą pagal BK 226 straipsnio 1 dalį 227 straipsnio 2 dalį, Š. Š. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas, ir labai gailisi. Jis yra davęs išsamius parodymus ir nieko papildomai pasakyti neturi. Pilnai patvirtina savo 2022 m. balandžio 6 d. ir 2022 m. gruodžio 6 d. duotus parodymus (t. 2, b. l. 156).

2022 m. kovo 8 d. pareiškėjas S. I. nurodė, kad 2022 m. kovo 4 d. 09.31 val. jam paskambino tame pačiame skyriuje dirbantis bendradarbis A. B. ir pasakė, kad su juo nori susisiekti kolega – (duomenys neskelbtini) dirbantis J. M.. Paklausė, ar gali duoti jo telefoną. Jis paklausė, kokiu klausimu į jį nori kreiptis. A. B. atsakė, kad tiksliai nežino, paaiškino, kad J. M. klausė, ar jis dar dirba (duomenys neskelbtini) ir prašė telefono numerio. Jis atsakė A. B., kad šis gali nurodyti jo tarnybinio telefono numerį. 2022 m. kovo 4 d. 09.36 val. į jo tarnybinį telefoną paskambino vyras (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Prisistatė, kad yra jo kolega J. M., ir pasakė, kad nori pasikalbėti, bei pasiūlė susitikti. Jis paklausė, kokiu klausimu nori su juo pasikalbėti, į ką J. atsakė, kad nenori apie tai kalbėtis telefonu ir pasisiūlė šeštadienį atvažiuoti pas jį į namus, į (duomenys neskelbtini). Kadangi jo kaimynystėje, gretimoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), gyvena M., jis pagalvojo, kad jie yra bendradarbio J. M. giminaičiai ir gali būti kažkokių su tuo susijusių klausimų, todėl sutiko, kad J. M. atvažiuotų pas jį į namus (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad šeštadienį yra suplanavęs pjauti malkas, todėl bus namuose ir davė J. M. savo namų adresą, jam nusiuntė SMS žinutę. Šeštadienį kovo 5 d. apie 9.00 val. 30 min. J. M. atvyko pas jį į namus su automobiliu. J. M. atvykimas yra užfiksuotas jo namų vaizdo kamera, šį įrašą yra atsisiuntęs į telefoną. Susitikus su J. M., pastarasis prisistatė ir iškart pasakė, kad atėjo dėl savo draugo įmonės UAB „X“. Paaiškino, kad įmonė neturi visų prašomų dokumentų, neturi atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų ir panašiai. (duomenys neskelbtini) inspekcijoje yra gautas Vokietijos mokesčių administratoriaus paklausimas dėl UAB ,,X“ veiklos (maisto ir alkoholinių gėrimų tiekimo 2020 m. spalio - lapkričio ir 2021 m. kovo mėnesiais), todėl 2022 m. vasario 21 d. per ,,Mano (duomenys neskelbtini) inspekcija“ ir elektroniniu laišku jis kreipėsi į UAB ,,X“ su prašymu pateikti reikiamą informaciją. Tiksliai neprisimena kada, tačiau kovo mėnesio pradžioje jam skambino UAB ,,X“ atstovas ir prašė pratęsti dokumentų pateikimo terminą. Jis sutiko ir pratęsė jį iki 2022 m. kovo 16 d.. Pokalbio su J. M. metu pastarasis pasakė jam, kad jeigu jis (S. I.) kažkaip padarys, kad įmonė praeitų patikrinimą sklandžiai, be problemų ir panašiai, jam, S. I., bus finansiškai atsilyginta. Dar pridūrė, kad jų atlyginimai maži ir pinigai niekam nepamaišys. Konkrečios pinigų sumos J. M. neįvardijo. Iš pradžių jis patylėjo, vėliau paaiškino, kad net jeigu patvirtins, kad patikrinimo rezultatai geri, jo išvada bus tikrinama grupės koordinatoriaus, kuris pastebės neatitikimus. Kadangi patikrinimas susijęs su galimu sukčiavimu, patikrinimo medžiagą taip pat peržiūri (duomenys neskelbtini) inspekcijos (duomenys neskelbtini) departamentas ir (duomenys neskelbtini) skyrius. Jis suprato, kad J. M. neišmano jo darbo specifikos, ir paaiškino, kad net jeigu parašytų, kad viskas gerai, tokia išvada būtų grąžinta, nes neatitiktų faktų. J. M. leido suprasti, kad jo prašomu klausimu niekuo negali padėti. Jis atsakė J. M., kad paties paklausimo iš esmės dar net nenagrinėjo, nepamena apie ką ten eina kalba, kad galėtų pažiūrėti pirmadienį ir pasiūlė paskambinti pirmadienį iki pietų. Išvykdamas J. M. paprašė jo pirmadienį pažiūrėti paklausimą, ar galima kažką padaryti, kad pagelbėti jo draugo įmonei UAB „X“, tačiau nei pirmadienį, nei vėliau jam neskambino ir kitaip nebandė susisiekti. Daugiau jokių kontaktų su J. M. ir UAB ,,X“ nebuvo. Jam skambino tik A. B., klausė, ko buvo atvažiavęs J. M., jis atsakė, kad J. M. nebuvo atvažiavęs. Aktyvūs UAB ,,X“ patikrinimo veiksmai šiuo metu neatliekami, laukiama iki 2022 m. kovo 16 d., ar bus pateikti dokumentai. Jei dokumentai nebus pateikti, patikrinimo medžiaga bus perduota tolimesniems kontrolės veiksmams (t. 1, b. l. 1-2).

2022 m. kovo 10 d. apklaustas liudytoju S. I. parodė, kad pilnai patvirtina savo anksčiau duotus parodymus Specialiųjų tyrimų tarnybai (2022 m. kovo 8 d. pareiškime išdėstytos aplinkybės). Nuo paskutinio susitikimo 2022 m. kovo 5 d. su J. M., pastarasis jam paskambino 2022 m. kovo 10 d. 9.36 valandą. Pokalbio metu J. M. jo paklausė trumpai: ,,kaip reikalai?“. Iš šito klausimo suprato, kad J. M., klausia apie tai, ar jis atliko kokius nors veiksmus pagal jo prašymą dėl UAB ,,X“, nes jokiais kitais klausimais su juo nebendravo ir kitokių santykių su J. M. neturi. Jis pasakė, kad negali kalbėti ir tuo jų pokalbis baigėsi. Šiandien (2022 m. kovo 10 d.) 15.48 valandą J. M. vėl skambino, tačiau jis telefono nepakėlė – neatsiliepė. Daugiau jokio susitikimo su J. M. nebuvo. Jis, (S. I.) sutinka bendradarbiauti su Specialiųjų tyrimų tarnyba (t. 2, b. l. 80-82).

2022 m. kovo 16 d. papildomai apklaustas liudytojas S. I. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu. Jis yra (duomenys neskelbtini) grupės darbuotojas. Jo funkcijos ruošti atsakymus į užsienio mokesčių administratorių paklausimus PVM srityje, tiesioginių mokesčių srityje ir atsakymus į spontaninę informaciją. Paklausimus iš užsienio mokesčių administratorių gauna iš savo koordinatoriaus - (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojos N. I.. Paklausimus koordinatorius pateikia per sistemą ,,itis_eu". Gavęs užsienio mokesčių administratoriaus paklausimą jis pažiūri, kokios informacijos yra prašoma iš Lietuvos mokesčių mokėtojo ir parašo tam mokesčių mokėtojui pranešimą pateikti dokumentus ir informaciją (atsakymus į klausimus, pavyzdžiui, sandorių aplinkybes). Mokesčių mokėtojui paklausimus siunčia per sistemą ,,Mano (duomenys neskelbtini) inspekcija“. Šioje sistemoje jis mato, kada mokesčių mokėtojas perskaito jo pateiktą pranešimą. Jei mokesčių mokėtojas per 3 dienas neperskaito pranešimo, (duomenys neskelbtini) inspekcijos darbuotojas užduoties vykdytojas į elektroninį paštą gauna pranešimą su informacija, kad mokesčių mokėtojas pranešimo neperskaitė. Gavęs atsakymą iš mokesčių mokėtojo, informaciją apie mokesčių mokėtoją suveda į sistemą ,,efca“, kurioje užpildo atitinkamus privalomus pildyti laukelius ir surašo informacijos aprašymą. Užpildytą formą elektroniniu paštu perduoda savo koordinatoriui, suderina su juo. Suderinus formą ir suderinus duomenis su koordinatoriumi, duomenis perduoda per sistemą ,,itis_eu“ (duomenys neskelbtini) inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriui. Jei užsienio mokesčių administratorius prašo duomenų, susijusių su sukčiavimu, kad būna pažymėta formoje/paklausime, kurią jis gauna, jo parengtas atsakymas sistemoje ,,efca“ papildomai automatiškai perduodamas (duomenys neskelbtini) inspekcijos (duomenys neskelbtini) departamentui. Užsienio mokesčių administratoriaus paklausimui įvykdyti turi dviejų mėnesių terminą (70 dienų). Vokietijos mokesčių administratoriaus paklausimą dėl UAB ,,X“ per sistemą ,,itis_eu“ iš koordinatorės N. I. gavo 2022 m. vasario 21 d.. Jam buvo sukurta užduotis atsakyti iki 2022 m. balandžio 29 d., o (duomenys neskelbtini) inspekcija Vokietijos mokesčių administratoriui turi pateikti atsakymą iki 2022 m. gegužės 10 d.. Gavęs paklausimą atitinkama forma su pažymėtais laukeliais, kokia informacija reikalinga, matė, kad yra pažymėtas laukelis, jog prašoma pateikti informacija yra susijusi su sukčiavimu, kas reiškia, kad jo teikiamą atsakymą papildomai peržiūrės (duomenys neskelbtini) inspekcijos (duomenys neskelbtini) departamentas. 2022 m. vasario 21 d. jis parašė UAB ,,X“ raštą ,,Dėl informacijos pateikimo“, prašydamas iki 2022 m. kovo 4 d. pateikti dokumentus ir informaciją. Raštą UAB ,,X“ pateikė per ,,Mano (duomenys neskelbtini) inspekcija“. Iš gauto Vokietijos mokesčių administratoriaus paklausimo jam yra žinoma, kad UAB ,,X“ pagrindinė veikla yra didmeninė prekyba maisto produktais ir alkoholiniais gėrimais. Taip pat nustatė, kad UAB ,,X“ pateikė prekių tiekimo, paslaugų teikimo į kitas ES valstybes nares ataskaitas (duomenys neskelbtini) inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą. Iš minėtos deklaravimo sistemos informacija buvo pateikta į tarptautinę deklaravimo sistemą ,,VIES“. Iš ataskaitos matyti, kad UAB ,,X“ deklaravo, kad pateikė prekes Vokietijos įmonei, kurios prekybinis pavadinimas ,,D Aurelio Emanuele Import Export“. Minėta Vokietijos įmonė nedeklaravo Vokietijos deklaravimo sistemoje prekių įsigijimo iš UAB ,,X“. Kadangi yra informacija, kad informacija yra susijusi su sukčiavimu, gali būti, kad Vokietijoje yra tikrinama Vokietijos įmonė ir buvo nustatytas prekių gavimo nedeklaravimas. Būtent dėl to Vokietijos mokesčių administratorius ir kreipėsi į Lietuvos mokesčių administratorių dėl informacijos pateikimo. 2022 m. kovo 4 d. jam paskambino A. B., paklausė, ar gali duoti jo telefono numerį J. M.. Jis pasakė, kad gali duoti tarnybinį mobilų telefoną. Su A. B. jis dirba vienoje grupėje. Jie yra draugai, palaiko ne tik kolegiškus, bet ir draugiškus santykius. Tada, 2022 m. kovo 4 d. apie 9:36 val. jam paskambino J. M. ir paprašė susitikti, bet nesakė kokiu klausimu. 2022 m. kovo 3 d. jam į laidinį telefoną (duomenys neskelbtini), kuris yra peradresuotas į jo tarnybinį mobilų telefoną ((duomenys neskelbtini)) apie 9:42 val. paskambino asmuo, kuris neprisistatė. Peradresuojamas skambutis jo mobiliame telefone nerodo skambinančiojo numerio, jis rodo visų vienodą numerį - (duomenys neskelbtini). Asmuo pasakė, kad norėtų atidėti dokumentų pateikimo terminą. Jis paklausė, kokios įmonės, asmuo pasakė, kad UAB ,,X“. Asmuo prašė dokumentų pateikimo terminą atidėti iki 2022 m. kovo 14 d., bet žinodamas iš savo praktikos, kad paprastai įmonės nepateikia greitai dokumentų, jis asmeniui pasakė, kad dokumentų pateikimo terminą atideda iki 2022 m. kovo 16 d.. Tokiu būdu, žodžiu buvo pratęstas UAB ,,X" dokumentų pateikimo terminas. Po susitikimo su J. M., jis suprato, kad gali būti, jog asmuo UAB ,,X“ vardu paprašė atidėti dokumentų pateikimo terminą, tikėdamasis gauti kažkokį atsakymą iš J. M.. 2022 m. kovo 16 d., UAB ,,X“ turi pateikti dokumentus. Jeigu UAB ,,X“ pateiks visus dokumentus, užpildys formą, suderins su koordinatore ir perduos Tarptautinės informacijos mainų skyriui. Jeigu pateiks ne visus dokumentus, kurių nepakaks formai užpildyti, teiks pasiūlymą (duomenys neskelbtini) inspekcijos (duomenys neskelbtini) inspekcijos skyriui su siūlymu dėl UAB ,,X“ išregistravimo iš PVM mokėtojų registro. Jeigu visai nepateiks dokumentų arba netinkamai pateiks, rašys mokesčių administratoriaus nurodymą UAB ,,X“ pateikti dokumentus ir informaciją. Nurodymo nevykdymas pagal ANK 55 straipsnį yra baudžiamas pinigine bauda. Pagal paskutinio pokalbio turinį su J. M., pastarasis jam turi paskambinti rytoj, tai yra 2022 m. kovo 17 d..

Jis nežino, ar J. M. žino, kad jis patikrinimo neatlieka, kad atlieka tik informacijos pateikimą Vokietijos mokesčių administratoriui. Jis nežino, ar J. M. žino, kokį jis atlieka darbą, ar supranta, kad jis negali nuslėpti jokios informacijos arba įrašyti, kad gavo ir turi dokumentus ar informaciją apie UAB ,,X“, nes tai yra lengvai patikrinama ir tai iš karto pastebėtų kuratorė N. I.. Gali būti, kad J. M. to nesupranta ir kreipėsi į jį bei skambino po to, kai jis šiam išaiškino, kad niekuo padėti negali (t. 2, b. l. 83-85).

2022 m. kovo 26 d. papildomai apklaustas liudytojas S. I. parodė, kad J. M., kaip ir buvo žadėjęs telefonu, pas jį atvyko 2022 m. kovo 26 d. apie 9.55 valandą. Jau atvykęs, paskambino jam telefonu ir pasakė, kad jau atvyko. Jis išėjo į kiemą. J. M. taip pat užėjo pas jį į kiemą ir jo paklausė ,,kaip reikalai?“, ką jis suprato, kad klausia dėl įmonės ,,X“, nes kitokių reikalų, dėl kitų įmonių jie neturi. Jis pasakė, kad dar nepateikė visų dokumentų, tokių kaip sąskaitos-faktūros, apmokėjimo dokumentai. J. M. pasakė, kad pasakys – perduos, kad trūksta dokumentų, tačiau neįvardijo nei įmonės, nei fizinių asmenų. Tada J. M. paklausė, kas blogiausia gresia įmonei ,,X“. Jis pasakė, kad gali būti, kad duomenys apie įmonę gali būti perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, ar tolimesnei įmonės kontrolei. Tačiau jis nežino, ar (duomenys neskelbtini) inspekcija jo nustatytus duomenis kur nors, ar kam nors perduos, tiesiog pasakė, kaip gali būti ir yra buvę, kai būna nustatoma kažkas nusikalstamo dėl mokesčių nemokėjimo ar apsimestinių sandorių. Į tai J. M. atsakė: ,,net taip“. Tada J. M. paklausė, ar jis nenorėtų su juo bendrauti elektroniniu paštu, o ne telefonu, į ką jis atsakė, kad nėra jokio skirtumo, pasakė, kad tinka telefonu. Tada J. M. jo paklausė: ,,pasakyk sumą, kiek?“. Jis pasakė, kad nežino, kad pats turi galvoti, kiek įmonei rūpi tas klausimas. J. M. tada pasakė kaip klausdamas: ,,500, 1000?“, neįvardindamas valiutos. Jis suprato, kad kalbama apie nacionalinę valiutą – eurus. J. M. pasakė, kad pinigai nėra problema, neįvardindamas, kam tai nėra problema. Konkrečiai J. M. sumos neįvardino, nepasakė, kiek jis ruošiasi duoti jam pinigų, jis taip pat konkrečios sumos neįvardijo. Tada jis paklausė J. M., dėl ko šis taip stengiasi dėl tos įmonės. Į tai J. M. pasakė, kad geri draugai ar geri pažįstami, kad jis taip pat stengiasi ne veltui, ne už dyka – ką jis suprato, kad J. M., už tai, kad bendrauja su juo, taip pat gaus atlygį, tačiau iš ko, kokią sumą, neįvardino. Dar J. M. jis pasakė, kad įmonei gali nurodyti apie 40 000 eurų sumokėti PVM. J. M., paklausė, ką jis gali padaryti, kad nereikėtų sumokėti. Jis pasakė, kad padarys viską, kas nuo jo priklauso. J. M. rodydamas pirštu į viršų paklausė, ar nuo tų, kas aukščiau jo, ar kas nuo jo paties priklauso. Jis atsakė, kad tai, kas nuo jo priklauso. J. M. paminėjo Ž., buvusį (duomenys neskelbtini) inspekcijos (duomenys neskelbtini) departamento viršininką, dabar (duomenys neskelbtini) inspekcijoje nebedirba, kuris padeda įmonėms ,,sumažinti“ į valstybės biudžetą mokėtinas sumas. Mano, kad J. M. paminėjo M. Ž. tame kontekste, kad ir jis – J. M. – užsiima panašia veikla, bent jau šiuo atveju dėl įmonės ,,X“. J. M. pasakė, kad kažkam (neįvardino) paskambins, kad pirmadienį – 2022 m. kovo 28 d. – pateiktų trūkstamus ,,X“ dokumentus, jis juos įvertins ir pasakys J. M., ar jau užtenka dokumentų. Taip pat J. M. pasakė, kad terminas, kada jis turi užbaigti darbą, yra 2022 m. balandžio 7 d.. J. M. pasakė, kad jam paskambins 2022 m. balandžio 28 d. Jeigu ,,X“ nepateiks reikiamų dokumentų, jis užpildys ankstesnių apklausų metu minėtą formą, kuri bus perduota Tarptautiniam informacijos mainų skyriui. Be to, jis privalomai turės surašyti raštą (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskalbtini) skyriui, kurio darbuotojai imsis veiksmų išregistruoti ,,X“ iš PVM mokėtojų registro, apie ką per ,,Mano (duomenys neskelbtini) inspekcija“ informuos ,,X“. Įmonės ,,X“ atstovai, gavę tokį pranešimą, supras, kad tai jo darbo pasekmė. Įmonė ,,X“ taps nepatikima. J. M. pasakė, kad ,,jie“ ruošiasi likviduoti įmonę. Jo ir J. M. pokalbis truko maždaug iki 9.10 valandos. J. M., jau sėdėdamas savo automobilyje ,,BMW“, atidarė langą ir pasakė, kad reikia ,,prisidurti prie atlyginimo“, mano, jog turėjo omeny savo automobilį ,,BMW“, kuris vizualiai yra tvarkomas (t. 2, b. l. 88-92).

2022 m. balandžio 5 d. papildomai apklaustas liudytojas S. I. parodė, kad praeitos apklausos metu sakė, kad J. M. turėjo jam paskambinti 2022 m. kovo 17 d.. Neprisimena, ar tą dieną jis paskambino, ar ne, nes tų skambučių buvo ne vienas. Visais atvejais pokalbio metu nieko konkrečiai nekalbėjo, tik klausė, kaip reikalai su įmone UAB „X“. Kaip minėjo praeitos apklausos metu, iki 2022 m. kovo 16 d. įmonė UAB „X“ turėjo pateikti dokumentus, kurių pagrindu būtų paruoštas atsakymas Vokietijos mokesčių administratoriui. UAB „X“ atsakydama į jo raštą 2022 m. kovo 16 d., po darbo valandų pateikė dokumentus ir prašomą informaciją per sistemą „Mano (duomenys neskelbtini) inspekcija“. Peržiūrėjęs pateiktus duomenis, pamatė, kad jie nėra tinkami, dėl to parašė UAB „X“ dar vieną raštą per sistemą „Mano (duomenys neskelbtini) inspekcija“, kad pateiktų PVM sąskaitas-faktūras, kad paaiškintų įvykusio sandorio detales. Nepamena tiksliai, bet lyg ir nurodė penkių dienų terminą duomenų pateikimui, iki 2022 m. kovo 21 d.. Negavęs minėtą dieną prašomų dokumentų ir paaiškinimo, surašė mokesčių administratoriaus nurodymą UAB „X“ ir jį išsiuntė per sistemą „Mano (duomenys neskelbtini) inspekcija“. Tą pačią savaitę J. M. jam paskambino ir pasakė, kad nori susitikti, pakalbėti gyvai, pasakė, kad atvyktų darbo dieną, išeitų anksčiau iš darbo ir būtų (duomenys neskelbtini) iki 18.00 val. Pokalbio metu J. M. nesakė, dėl ko nori susitikti, bet suprato, kad pakalbėti apie įmonę UAB „X“. Jis J. M. atsakė, kad tinka, jeigu atvažiuos, kol dar šviesu, iki 18.00 val. Nepamena, ar tą pačią, ar kitą dieną J. M. jam paskambino ir pasakė, kad geriau atvažiuos į jo namus savaitgalį, šeštadienį, išvažiuos 09.00 val. ir bus apie 10.00 val. Taip ir įvyko, mėnesio dienos neprisimena, bet tai buvo šeštadienio rytas, kai į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini) atvyko J. M.. Pastarasis atvyko automobiliu „BMW“, tikslesnių duomenų neprisimena. Susitikimo metu J. klausė, kaip reikalai su įmone UAB „X“, klausė kokius dokumentus jiems reikia pateikti. J. M. jis pasakė, kad yra šiai įmonei išsiuntęs raštą dėl duomenų pateikimo ir net nurodymą, kad ten viskas yra surašyta, kokių dokumentų ir duomenų reikia. J. tada pasakė, kad jiems tai pasakys, kad pirmadienį jau bus visi dokumentai. J. paklausė, kokia jam iš to nauda, pridūrė, kad matyt iš to uždirbs. J. M. neneigė, pasakė, kad „žinoma, galvoji, aš už dyką čia važinėsiu“. Kai J. pasakė, kad pirmadienį bus dokumentai, jis (S. I.) pasakė, kad juos gali pateikti net šiandien, kad pirmadienį jau viską turėtų. Taip pat šio susitikimo metu J. domėjosi, kas įmonei UAB „X“ gresia už tai, kad nepateiks dokumentų, pagrindžiančių sandorį, dėl kurio ir kreipėsi Vokietijos mokesčių administratorius. Jis atsakė, kad įmonei gali tekti susimokėti PVM mokestį apie 40 000 eurų, tai pat baudos ir panašiai. J. M. tada, kaip ir pirmojo susitikimo metu, paprašė „sušvelninti situaciją“. Jis suprato, kad J. M. nori, kad jis pateiktų atsakymą Vokietijai tokį, kad įmonei būtų kuo mažiau žalos. Kaip minėjo praeitos apklausos metu, jis J. jau buvo paaiškinęs, kad nuo jo čia niekas nepriklauso, nes jo rengtas atsakymas – forma suderinama su koordinatore ir perduodama Tarptautinės informacijos mainų skyriui. Tą patį jam priminė ir šio susitikimo metu, pasakė, kad peržiūrės pirmadienį pateiktus dokumentus ir padarys, kaip turi padaryti. Taip jų antrasis susitikimas ir baigėsi. 2022 m. kovo 28 d. atėjęs į darbą, prisijungęs prie sistemos „Mano (duomenys neskelbtini) inspekcija“ pamatė, kad UAB „X“ dokumentų dar nepateikė. Taip pat pamatė, kad jo siųstas nurodymas UAB „X“ buvo perskaitytas, nors prieš tai sistemoje rodė, kad mokesčių mokėtojas neperskaitė nurodymo. Suprato, kad J. įmonei UAB „X“ perdavė, kad jis išsiuntė jiems raštą ir nurodymą, kuriame nurodyta kokius dokumentus reikia pateikti. Tą pačią dieną, tik po darbo valandų UAB „X“ pateikė dokumentus. Šiuos dokumentus pamatė jau tik antradienį. Minėta įmonė pateikė tik sąskaitas – faktūras, jokių gabenimo dokumentų, kurių buvo prašoma, nei paaiškinimo. Kitą dieną, 2022 m. kovo 30 d., vakare, jam paskambino J. ir paklausė, ar gavo dokumentus, ar jie tinkami. Jis šiam atsakė, kad turbūt UAB „X“ daugiau vis tiek nepateiks dokumentų, tai jau ką pateikė, tą pateikė. Pasakė, kad pagal pateiktus dokumentus paruoš atsakymą - užpildys formą ir pateiks ją derinti koordinatorei. J. tada paklausė, kada čia viskas bus sutvarkyta, jis atsakė, kad iki penktadienio. Tada J. M. jam pasakė, kad kai viskas bus sutvarkyta, paskambintų. 2022 m. balandžio 4 d., apie 13.00 val., jam paskambino J. ir pasakė, kad jau viskas padaryta. J. M. paklausė, ar viskas tvarkoje, ar viską pavyko padaryti. Jis pastarajam dar kartą pasakė, kad viską padarė, kaip turi būti. Jis turėjo omenyje, kad padarė viską taip, kaip turi būti pagal tvarką, bet kaip J. M. tai suprato, nežino. Tada J. pasakė, kad jam turbūt reikia atvažiuoti iki jo bei paklausė, galbūt jis planuoja būti (duomenys neskelbtini). Jis atsakė, kad rytoj – 2022 m. balandžio 5 d. planuoja būti (duomenys neskelbtini). J. M. pasakė, kad kai bus (duomenys neskelbtini), paskambinti. 2022 m. balandžio 5 d., apie 11.00 val. jis paskambino J. ir pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini), kad bus už valandos prie parduotuvės „R“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. J. M. atsakė, kad gerai, kad paskambintų, kai bus vietoje, paminėjo, kad jam iki tos vietos dvi minutės kelio. 11.39 val. nuvykęs prie parduotuvės „R“ jis paskambino J. ir pasakė, kad yra vietoje, nurodė, kad stovi prie aptvertos aikštelės, prie automobilių „Tesla“ bei nurodė savo automobilio duomenis – pilkos spalvos „Peugeot 3008“. Praėjus kažkur 5-10 min., prie jo automobilio prisiparkavo, jeigu neklysta, nes matė tik šonu, sidabrinės spalvos automobilis „Volkswagen Passat“, kurį vairavo J. M.. J. išlipo iš automobilio ir atsisėdo į jo automobilį, priekyje, keleivio pusėje. Įlipęs į automobilį J. paklausė, ar viskas sutvarkyta su įmone UAB „X“. Jis atsakė, kad viską padarė, kad atsakymas bus pateiktas Vokietijos mokesčių administratoriui. J. paklausė, ar nieko ten neišlįs, atsakė, kad niekas nežino, kad nieko negali garantuoti. Tada J. M. iš savo palto kišenės, dešinės pusės išsitraukė pinigus, kuriuos laikė sulenktus rankoje. Jis, pamatęs pinigus iškart paklausė, kas čia. J. M. atsakė, kad pinigai ar eurai, dabar jau neprisimena. Tada J. M. paklausė, kiek čia pinigų. J. M. atsakė, kad 500 eurų ir paklausė, ar užteks. Jis pasakė, kad užteks, ir juos padėjo tarp vairuotojo ir keleivio sėdynės esančioje ertmėje, kur laikomi puodeliai. Pinigai buvo sudėti kupiūromis, nesurišti, nesupakuoti. J. padėjęs pinigus pasakė, kad skuba, neturi laiko, atsisveikino ir išlipo iš automobilio. Po to iškart buvo sulaikytas pareigūnų. Priduria, kad jis suprato, kad J. M. užmezgė su juo kontaktą dėl to, kad jis „sušvelnintų“ galimas pasekmes įmonei UAB „X“ dėl galimų jos pažeidimų vykdant sandorius su Vokietijos mokesčių mokėtoju, kad pateikdamas atsakymą Vokietijos mokesčių administratoriui, kiek įmanoma surašytų teigiamą atsakymą. Kaip minėjo, jis jau pirmojo susitikimo metu J. sakė, kad nuo jo niekas nepriklauso, kad patikrinimą atlieka ne jis, o Vokietijos mokesčių administratorius, kad jie tik teikia jiems prašomą informaciją. Galimai J, to nesuprato arba nenorėjo suprasti, dėl to siekė toliau su juo, S. I., bendrauti bei davė 500 eurų kyšį (t. 2, b. l. 93-95).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) inspekcijoje dirba nuo 2002 metų su dviejų-trijų mėnesių pertrauka. S. I. pažįsta nuo 2010 metų, kai buvo suformuotas (duomenys neskelbtini) skyrius. Jie su S. I. dirbo viename kabinete, iki kol 2011 metais S. I. išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Santykiai su S. I. yra ir buvo draugiški. S. I. (duomenys neskelbtini) inspekcijoje nebedirba nuo šių metų rugpjūčio mėnesio. Jis su S. I. dirbo tą patį darbą – rengdavo atsakymus į užsienio šalių mokesčių administratorių paklausimus. Jis, A. B., nežinodavo, į kokius konkrečiai, kokių šalių, dėl kokių įmonių ar asmenų paklausimus atsakymus rengdavo S. I.. Maždaug nuo COVID karantino pradžios, jis su S. I. nesusitinka, kadangi šis dirba (duomenys neskelbtini), o jis - (duomenys neskelbtini), bendrauja telefonu. J. M. pažįsta apie 10 metų. Su juo susipažino, kai pastarasis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) inspekcijoje, susitikdavo per bendras (duomenys neskelbtini) inspekcijos šventes. Apytiksliai nuo 2020 metų rudens jis pradėjo dirbti iš namų, o iki to laiko su J. M. dirbo viename pastate (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Su J. M. niekada nedirbo tame pačiame skyriuje. Su J. M. asmeninių santykių nepalaikė ir nepalaiko, su juo nebendravo nuo šių metų gal kovo mėnesio. Iki to laiko yra kartu keletą kartų pietavę su kitais kolegomis, kartais J. M. paskambindavo dėl (duomenys neskelbtini) inspekcijos renginių, pavyzdžiui, paklausti, ar jis eis į renginį, bet labai retai, gal kartą į metus. 2022 metų kovo mėnesį, tikslios datos nepamena, jam į mobilų telefoną paskambino J. M.. Šis paklausė, ar jis pažįsta S. I., paklausė, ar galima su S. I. pakalbėti ir paprašė duoti jo mobilaus telefono numerį. J. M. nesakė, kokiu klausimu jis nori pakalbėti su S. I., tik pasakė, kad tai klausimas, apie kurį šis jam negali pasakyti telefonu. Jis pagalvojo, kad J. M. turi kažkokį asmeninį klausimą ar reikalą. J. M. neklausė, kokiu konkrečiai klausimu jis nori kalbėti su S. I.. Jis J. M. pasakė, kad paklaus S. I., ar gali jam duoti telefono numerį. Tą pačią dieną jis paskambino S. I. į asmeninį mobilų telefoną ir paklausė, ar jis pažįsta J. M.. S. I. pasakė, kad J. M. pažįsta. Tada jis S. I. pasakė, kad J. M. jam skambino ir nori su juo (S. I.) pasikalbėti kažkokiu klausimu. S. I. dar paklausė, kokiu klausimu su nori kalbėtis J. M., jis pasakė, kad J. nesako, kokiu klausimus nori kalbėtis, tik prašo jo (S. I.) mobilaus telefono numerio. S. I. pasakė, kad J. M. gali duoti jo tarnybinio mobilaus telefono numerį. Jam atrodo, kad jis iš karto po pokalbio su S. I. paskambino J. M. ir pasakė, kad gali duoti S. I. tarnybinio mobilaus telefono numerį, daugiau nieko nekalbėjo. PASTABA. Apklausos metu liudytojui A. B. buvo leista pasižiūrėti savo mobiliame telefone bendravimo su J. M. istoriją. Pažiūrėjęs savo mobiliame telefone gali pasakyti, kad J. M. prašymu, jis J. M., S. I. telefono numerį nusiuntė SMS žinute 2022 m. kovo 3 d. 9.35 val. Po poros dienų po pokalbio su J. M., S. I., nuotolinio seminaro metu pamatė J. M. ir nusprendė įdomumo dėlei paklausti, kaip jam sekėsi bendrauti su S. I.. Jis paskambino J. M. ir paklausė, ar pasisekė pasiskambinti ir pakalbėti su S. I.. J. M. pasakė, kad pasiskambino, bet daugiau nieko nekalbėjo. Po to su J. M. nebendravo. Taip pat, panašiu laiku, paskambino ir S. I., norėjo sužinoti, ko norėjo J. M.. Jam tiesiog buvo įdomu. S. I. tada pasakė, kad J. M. jam neskambino. Gali būti, kad S. I. paskambino anksčiau nei J. M.. Su S. I. telefonu kalbėjo gal po savaitės po to. S. I. papasakojo, kad J. M. domėjosi vienu jo atliekamu patikrinimu, ar sakė, kuriuo, nepamena. S. I. taip pat sakė, kad J. M. jam, S. I., siūlė pinigų, kiek, nesakė, pinigus siūlė už tai, kad S. I. nieko blogo neparašytų patikrinime. Su S. I. kalbėjosi 2022 metų pavasarį. Jam nebuvo žinoma, kad J. M. užsiėmė kažkokiais neteisėtais dalykais. Jam nėra žinoma, kad J. M. būtų ėmęs kyšius. Taip pat jam nėra žinoma, kad S. I. būtų ėmęs kyšius ar užsiėmęs neteisėta veikla. J. M. neprašė įtakoti S. I., neprašė, kad jis, A. B., paprašytų, kad S. I. atliktų kokius nors veiksmus, kurių prašys J. M. (t. 2, b. l. 111-113).

2022 m. balandžio 5 d,. atlikus kratą įtariamojo J. M. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti du pistoletai ir du šaudmenys (t. 4, b. l. 21-23).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad: tirti pateiktas pirmasis pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (Turkija) 9 mm kalibro dujinis „Blow Magnum“ 2000 modelio pistoletas „Voltran“ Nr. 5-44928, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniai (garsiniais) pistoletiniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas antrasis pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro dujinis pistoletas Super-PP, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) pistoletiniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Ant pistoleto nepažymėtas ginklo identifikacinis numeris. Tirti pateikti du šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys - pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro dujiniai (vienas - su PV, kitas – su CN užtaisu) pistoletiniai šoviniai, kurie yra skirti 9 mm kalibro C kategorijos ginklams - dujiniams pistoletams, tame tarpe ir abiem tirti pateiktiems pistoletams, t.y. tirti pateiktus šovinius galima iššauti iš abiejų tirti pateiktų pistoletų (t. 2, b. l. 12-19). Ginklai ir šaudmenys saugomi Specialiųjų tyrimų tarnybos daiktų saugykloje (t. 2, b. l. 21-22).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi leista klausytis įtariamojo J. M. ir liudytojo S. I. telefoninių pokalbių (t. 1, b. l. 20-21). Atliekant minėtų asmenų telefonų kontrolę 2022 m. kovo 23 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti minėtų asmenų pokalbiai ( t. 1, 26-30, 38-52, 54-55).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi leista S. I. atlikti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus (t. 1, b. l. 105-107). 2022 m. kovo 31 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2022 m. kovo 26 d. apie 10.00 val. S. I. ir J. M. susitikimas kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. balandžio 5 d. apie 11.55 val. S. I. ir J. M. susitikimas (duomenys neskelbtini) mieste prie prekybos centro ,,R“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Susitikimo metu J. M. perdavė S. I. 500 eurų ( t.1 b.l. 110-117, 119-120).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi leista slapta sekti J. M.. 2022 m. gegužės 5 d. slapto sekimo protokole metu užfiksuota, kaip 2022 m. kovo 26 d. 9.54 val. J. M. automobiliu ,,BMW X3“ atvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur išlipo iš automobilio ir užėjo į minėto namo kiemą, kur toliau stebimas nebuvo. 2022 m. balandžio 4 d. 20:56 val. J. M. automobiliu ,,VW Passat“ privažiavo prie pastato, (duomenys neskelbtini), kur išlipo iš automobilio ir susitiko su tuo metu automobiliu ,,VW Golf“ atvažiavusiais dviem vyrais, kurie atpažinti kaip L. S. ir Š. Š.. J. M. kalbėjosi su L. S. ir Š. Š. stovėdami prie automobilio ,,VW Golf". Pokalbio metu Š. Š. J. M. perdavė nenustatytą objektą, kurį J. M. dešine ranka paėmė ir įsidėjo į savo dešinės pusės kelnių kišenę. 2022 m. balandžio 5 d. 11:50 val. J. M. atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie prekybos centro ,,R“, (duomenys neskelbtini), kur išlipo iš automobilio ,,VW Passat" ir įsėdo į šalia stovėjusį automobilį ,,Peugeot 3008“ (t. 1, b. l.132, 133-134, 135-136).

(duomenys neskelbtini) inspekcija raštu informavo, kad S. I. nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., o J. M. nuo 2022 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) inspekcijoje nebedirba. Taip pat pateikė S. I. pareigybės aprašymą, pagal kurio 11 punktą pagal užsienio administratorių paklausimus renka priešpriešinę informaciją (t. 2, b. l. 4-8).

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas raštu informavo, kad J. M. 2021 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate išduotas leidimas laikyti (nešiotis) B kategorijos ginklus. Neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, kuris išduodamas įsigyti ir laikyti C kategorijos ginklus, J. M. išduotas nebuvo (t. 2, b. l. 28-29).

2022 m. kovo 16 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. I. savanoriškai pateikė mobilų telefoną „Samsung A41“, kompiuterinę laikmeną ,,HAMA“ su vaizdo įrašu ir dokumentais (t. 1, b. l. 140). Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas minėtas telefonas ir jo apžiūros metu nustatyta:

Tarp 2022 m. kovo 3 d. skambučių yra A. B. skambutis - 09:31 val.; J. M. skambutis iš telefono (duomenys neskelbtini) 09:36 val.; praleistas iš laidinio telefono (duomenys neskelbtini) peradresuotas skambutis 09:41 val.; iš laidinio telefono peradresuotas skambutis 09:42 val. S. I. paaiškino, kad visi iš leidinio telefono peradresuojami skambučiai yra rodomi vienu numeriu - (duomenys neskelbtini). Taip pat S. I. paaiškino, kad praleistas skambutis ir atsilieptas skambutis į laidinį telefoną buvo UAB ,,X“ atstovo. Po apžiūros mobilus telefonas grąžintas S. I.(t. 1, b. l. 145-146).

Liudytojo S. I. savanoriškai pateikti dokumentai ir vaizdo įrašas iš kompiuterinės laikmenos (USB raktas) ,,HAMA“ apžiūros metu (2022 m. kovo 16 d. daiktų apžiūros protokolas) buvo perkelti į kompiuterinę laikmeną (DVD diską) (t. 1, b. l. 149-150).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus pateiktą Vaizdo įrašą nustatyta: Vaizdo įrašas darytas 2022 m. kovo 4 d.. Įraše matyti, kaip privataus namo kieme du vyrai atlieka medienos tvarkymo darbus. 09:21 val. matyti, kaip prie kiemo vartelių ateina vyras, panašus į J. M.. 09:28 val. vienas iš besidarbuojančių vyrų, panašus į S. I., prieina prie vyro, stovėjusio prie vartų. 09:39 vyrai atsisveikina. Vyras, panašus į J. M., išeina per vartelius, dar kurį laiką pasikalba ir nueina keliu. Pagal liudytojo S. I. parodymus, įraše užfiksuotas prie jo namo pritvirtinta kamera, 2022 m. kovo 4 d. pas jį buvo atvykęs J. M. (t. 1, b. l. 153-154).

Kitų objektų apžiūros protokolas užfiksuota, kad apžiūrint kompiuterinėje laikmenoje (DVD diske) esančius dokumentus (2022 m. kovo 16 d. savanoriškai pateiktus S. I.) nustatyta: Dokumentas, pavadinimu ,,Informacijos mainai“|. Dokumente nurodoma, kad Vokietijos Centrinė ryšių įstaiga 2022 m. vasario 11 d. klausia Lietuvos Centrinės ryšių įstaigos su sukčiavimu susijusios informacijos apie UAB ,,X“ veiklą, susijusią su alkoholio importu įmonei ,,A“, priedas Nr. 1. Iš kompiuterio ekrano nuotraukos, iš kurių matyti: Vokietijos paklausimas (duomenys neskelbtini) inspekcijoje gautas 2022 m. vasario 11 d.. Užduoties atsakingu darbuotoju paskirtas S. I.; tikrinama Lietuvos įmonė - UAB ,,X“, tikrinama Vokietijos įmonė - ,,A“, tikrinamo sandoros suma 17876 eurų; duomenys apie S. I. paskirtą užduotį; duomenys iš sistemos ,,Mano (duomenys neskelbtini) inspekcija“ apie dokumento išsiuntimą 2022 m. vasario 21 d. raštą Nr. (17.17-40)RES-33541 per sistemą ,,Mano (duomenys neskelbtini) inspekcija; (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) inspekcijos 2022 m. vasario 21 d. raštas Nr. (17.17-40)RES-33541 UAB ,,X“ prašant pateikti dokumentus ir informaciją, priedas Nr. 2. Dokumentai: elektroninis laiškas, kuriuo S. I. 2022 m. vasario 21 d. 15:26 val. išsiuntė raštą dėl informacijos pateikimo UAB ,,X“ adresais X.ltd@gmail.com ir ino.X@gmail.com; informacija apie užduoties paskyrimą S. I. 2022 m. vasario 21 d.; - elektroninis laiškas S. I. apie jam suformuotą užduotį iš Vokietijos 2022 m. vasario 21 d. 10:26 val., priedas Nr. 3 (t. 1, b. l. 155-156).

2022 m. kovo 26 d. S. I. savanoriškai pateikė SD kortelę su vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 179-181). Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta: Vaizdo įrašas iš tarnybinio kompiuterio buvo perkeltas į kompiuterinę laikmeną į dvi bylas: ,,1648280453-1201“ ir ,,1648281655-1201“. Vaizdo įrašas darytas 2022 m. kovo 26 d.. Įraše matyti privataus namo kiemas, kuriame stovi lengvasis automobilis. 09:55 keliu privažiuoja rudos spalvos automobilis, sustoja netoli kiemo vartų. Iš privažiavusio automobilio išlipa vyras, panašus į J. M. ir skambina telefonu. 09:56 į kiemą išeina vyras, panašus į S. I.. Iki 10:11 val. vyrai kalbasi kieme, po ko vyras, panašus į J. M. įsėda į rudos spalvos automobilį ir nuvažiuoja. Pagal liudytojo S. I. parodymus, 2022 m. kovo 26 d. pas jį į namus buvo atvykęs J. M. (t. 1, b. l. 182-183).

2022 m. balandžio 5 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad S. I. savanoriškai pateikė pinigus (t. 1, b. l. 184-185). Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos penkios kupiūros po vieną šimtą eurų, iš viso 500 eurų (t. 1, b. l. 187-188). Pinigai perduoti saugoti Specialiųjų tyrimų tarnybos Biudžeto ir finansų skyriui (t. 1, b. l. 191-194).

2022 m. balandžio 5 d. įtariamojo J. M. asmens kratos metu rasti ir paimti 325 eurai, J. M. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti 50 eurų. Šiems pinigams skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris 2023 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pratęstas iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. (t. 3, b. l. 85-88, t. 4, b. l. 21-23, t. 4, b. l. 69-70, 5 t. b.l. 16). Pinigai - 375,00 eurų perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybos Biudžeto ir finansų skyriui (t. 4, b. l. 72).

2022 m. balandžio 5 d. atlikus kratą įtariamojo Š. Š. gyvenamojoje vietoje buvo surastas ir paimtas mobilus telefonas ,,iPhone“ IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 172-177). 2022 m. gegužės 12 d. kitų daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima minėtame telefone esančios informacijos identiška kopija, kuri buvo padaryta atliekant objekto - telefono tyrimą (2022 m. gegužės 9 d. specialisto išvada Nr. L-01-5434), esanti LRSTT duomenų saugykloje. Apžiūrint telefone esančius adresatus (pagal paiešką) nustatyta, kad tarp programos ,,Viber“ adresatų yra:

1) adresatas ,,J.“, telefono numeris (duomenys neskelbtini) (iš kitų ikiteisminio tyrimo duomenų nustatyta, kad šiuo telefono numeriu naudojasi įtariamasis J. M.). 2) adresatas ,,L.“, telefono numeris (duomenys neskelbtini) (iš kitų ikiteisminio tyrimo duomenų nustatyta, kad šiuo telefono numeriu naudojasi įtariamasis L. S.).

Apžiūrint telefone esančios programos ,,Viber“ informaciją nustatytas susirašinėjimas su adresatu ,,J.“:

- 2022-02-27 15:34:39(UTC+2) pranešimas iš Š. Š. naudojamo telefono adresatui ,,J.“: ,,X UAB ,im.k. (duomenys neskelbtini), tikrina S. I.“;

- 2022-03-04 10:44:32(UTC+2) pranešimas iš Š. Š. naudojamo telefono adresatui ,,J.“: ,,Sveikas, mums atidėjo iki 16 d,ar pas tave yra naujienų ?“;

- 2022-03-04 10:47:08(UTC+2) pranešimas iš adresato ,,J.“ į Š. Š. naudojamą telefoną: ,,Labas yra rytoj vazioju pas jį“;

- 2022-03-04 10:47:30(UTC+2) pranešimas iš Š. Š. naudojamo telefono adresatui ,,J.“: ,,Ok";

- 2022-03-14 13:44:08(UTC+2) pranešimas iš Š. Š. naudojamo telefono adresatui ,,J.“: ,,Sveikas, ar turi kokiu nors naujienų ?“;

- 2022-03-14 13:58:15(UTC+2) pranešimas iš adresato ,,J.“ į Š. Š. naudojamą telefoną: ,,Labas turiu, susirgo korona jis sakė ketvirtadienį paskambins man“;

- 2022-03-14 13:58:45(UTC+2) pranešimas iš Š. Š. naudojamo telefono adresatui ,,J.“: ,,Ok ,laukiu“ ;

- 2022-04-04 20:39:13(UTC+3) pranešimas iš Š. Š. naudojamo telefono adresatui ,,J.“: ,,Busiu uz 10 M“";

- 2022-04-04 20:45:18(UTC+3) pranešimas iš Š. Š. naudojamo telefono adresatui ,,J.“: ,,Mes vietoje“.

Apžiūrint telefone esančios programos ,,Viber" informaciją nustatyti susiskambinimai su adresatu ,,J." (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Susiskambinimo žurnale fiksuota 15 skambučių nuo 2022 m. kovo 5 d. iki 2022 m. balandžio 4 d. (t. 2, b. l. 32-43). Mobilus telefonas grąžintas saugoti įtariamajam Š. Š. (t. 2, b. l. 178).

2022 m. balandžio 5 d. įtariamojo J. M. asmens kratos metu rastas ir paimtas mobilus telefonas ,,Xiaomi Mi 11T 5G“ IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 85-88). 2022 m. gegužės 24 d. kitų daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta telefone esančios informacijos identiška kopija, kuri buvo padaryta atliekant objekto - telefono tyrimą (2022 m. gegužės 17 d. specialisto išvada Nr. L-01-5764), esanti LRSTT duomenų saugykloje. Atliekant adresatų apžiūrą nustatytas telefono adresatas ,,S. (duomenys neskelbtini) inspekcija“ (duomenys neskelbtini). Iš kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad šiuo telefono numeriu naudojasi liudytojas S. I.. Tarpe žinučių yra 2022-03-03 09:35:56 žinutė nuo adresato ,,A. (duomenys neskelbtini) inspekcija", tel Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu: ,, (duomenys neskelbtini) S.“. Skambučių žurnale yra skambučiai:- 2022-03-03 09:36:17(UTC+2) skambutis adresatui ,, (duomenys neskelbtini) S. (duomenys neskelbtini) inspekcija“; 2022-03-05 16:46:58(UTC+2) įeinantis adresato ,, (duomenys neskelbtini) S. (duomenys neskelbtini) inspekcija“ skambutis; 2022-03-05 16:47:12(UTC+2) skambutis adresatui ,, (duomenys neskelbtini) S. (duomenys neskelbtini) inspekcija“; 2022-03-10 09:36:51(UTC+2) skambutis adresatui ,, (duomenys neskelbtini) S. (duomenys neskelbtini) inspekcija“;- 2022-03-10 15:47:59(UTC+2) skambutis adresatui ,, (duomenys neskelbtini) S. (duomenys neskelbtini) inspekcija“; 2022-03-10 19:37:20(UTC+2) skambutis adresatui ,,(duomenys neskelbtini) S. (duomenys neskelbtini) inspekcija“; 2022-03-17 19:35:44(UTC+2) skambutis adresatui ,,(duomenys neskelbtini) S. (duomenys neskelbtini) inspekcija“;- 2022-03-21 17:53:16(UTC+2) skambutis adresatui ,,(duomenys neskelbtini) S. (duomenys neskelbtini) inspekcija“; 2022-03-23 14:47:35(UTC+2) skambutis adresatui ,,(duomenys neskelbtini) S. (duomenys neskelbtini) inspekcija“; 2022-03-26 09:55:31(UTC+2) skambutis adresatui ,,(duomenys neskelbtini) S. (duomenys neskelbtini) inspekcija“; 2022-03-30 18:34:00(UTC+3) skambutis adresatui ,,(duomenys neskelbtini) S. (duomenys neskelbtini) inspekcija“; 2022-04-04 13:21:28(UTC+3) įeinantis adresato ,,(duomenys neskelbtini) S. (duomenys neskelbtini) inspekcija“ skambutis; 2022-04-05 10:36:43(UTC+3) įeinantis adresato ,, (duomenys neskelbtini) S. (duomenys neskelbtini) inspekcija“ skambutis; 2022-04-05 11:40:50(UTC+3) įeinantis adresato ,, (duomenys neskelbtini) S. (duomenys neskelbtini) inspekcija“ skambutis.

Programoje ,,Viber“ yra adresatas ,,Š.", tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos metyti, kad šiuo telefono numeriu naudojasi įtariamasis Š. Š.. Apžiūrint telefone esančios programos ,,Viber“ informaciją nustatytas susirašinėjimas su adresatu ,,Š.“: 2022-02-27 3:34 PM pranešimas iš Š. Š. naudojamo telefono adresatui ,,J.“: ,,X UAB ,im.k. (duomenys neskelbtini),tikrina S. I.“; 2022-03-04 10:44 AM pranešimas iš Š. Š. naudojamo telefono adresatui ,,J.“: ,,Sveikas, mums atidėjo iki 16 d, ar pas tave yra naujienų ?“;2022-03-04 10:47 AM pranešimas iš adresato ,,J.“ į Š. Š. naudojamą telefoną: ,,Labas yra rytoj vazioju pas jį“; 2022-03-04 10:47 AM pranešimas iš Š. Š. naudojamo telefono adresatui ,,J.“: ,,Ok“; 2022-03-14 1:44 PM pranešimas iš Š. Š. naudojamo telefono adresatui ,,J.“: ,,Sveikas, ar turi kokiu nors naujienų ?“; - 2022-03-14 1:58 PM pranešimas iš adresato ,,J." į Š. Š. naudojamą telefoną: ,,Labas turiu, susirgo korona jis sakė ketvirtadienį paskambins man“;2022-03-14 1:58 PM pranešimas iš Š. Š. naudojamo telefono adresatui ,,J.“ ,,Ok, laukiu“;- 2022-04-04 8:39 PM pranešimas iš Š. Š. naudojamo telefono adresatui ,,J.“: ,,Busiu uz 10 Mi“; 2022-04-04 8:45 PM pranešimas iš Š. Š. naudojamo telefono adresatui ,,J.“; ,,Mes vietoje“(t. 2, b. l. 47-49, 62-70). Mobilus telefonas grąžintas saugoti įtariamajam J. M. (t. 2, b. l. 71).

Dėl J. M. pateikto kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

BK 253 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šiame straipsnyje išvardytus objektus. Straipsnio dispozicijoje numatyti veiksmai, kaip ir numatyti objektai, yra alternatyvūs, todėl bet kurio iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme kaltinamasis J. M. pripažino, kad savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), neturėdamas atitinkamo leidimo laikė šaunamuosius ginklus: pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį „Blow Magnum 2000“ modelio pistoletą „Voltran“, pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Super-PP“ bei du šaudyti tinkamus šaudmenis – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinius pistoletinius šovinius, kurie yra skirti 9 mm kalibro C kategorijos ginklams, kol juos 2022 m. balandžio 5 d. atliekamos kratos metu surado bei išėmė policijos pareigūnai.

Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 5 straipsnio 6 punktą C kategorijos ginklams buvo priskirti dujiniai pistoletai (revolveriai), kuriems laikyti reikalingas leidimas (Įstatymo 12, 13 straipsniai). Galiojančios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos 5 straipsnio 2 punktas C kategorijos ginklams priskiria dujinius ginklus. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija), asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalėjo iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti tokius ginklus.

Duodamas parodymus teisme J. M. neneigė savo kaltės, kad be leidimo savo gyvenamojoje vietoje laikė (disponavo) dviem dujiniais pistoletais ir šaudmenimis. Kaltinamasis pripažino, kad ginklus ir šovinius laikė galimai nuo 2004 metų iki 2022 m. balandžio 5 d., tačiau teisinosi, kad nežinojo, jog jo laikomiems dujiniams ginklams ir šoviniams reikalingas specialus leidimas. Jis turėjo išduotą leidimą disponuoti koviniu ginklu, kurį laikė tame pačiame seife kaip ir dujinius pistoletus bei jiems tinkamus šovinius. Teisinosi, kad galimai praleido per visuomenines informavimo priemones skelbiamą informaciją, kad tokiems ginklams reikalingas leidimas.

Vertindamas kaltinamojo poziciją, teismas pažymi, kad tokio pobūdžio pranešimai buvo skelbiami pakankamai ilgą laiką, įspėjant gyventojus, kad to nepadarę ir ginklus turintys asmenys bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą jais. Be to įstatymu nustatytas tokio leidimo įsigijimo pirmas terminas buvo net pratęstas, suteikiant tokių ginklų turėtojams papildomai laiko kreiptis į atitinkamas institucijas tokio leidimo gavimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkdamas ginklą ar šaudmenis asmuo privalo žinoti, kad turi laikytis įstatymų nustatytos naudojimosi ginklu tvarkos, o jos nesuprantant, ar nesant tikram dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su ginklo ir šaudmenų naudojimu, privalo pats tuo papildomai pasidomėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-625/2013).

Apylinkės teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 2 dalį, kurioje iš esmės atkartojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas principas, įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. Tačiau BK 2 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, kai jis yra kaltas ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Taigi BK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto principo negalima suabsoliutinti. BK 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta taisyklė taikoma, kai veikos padarymo metu iš asmens galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu kratos metu pas J. M. surasti du pistoletai yra „C“ kategorijos ginklai, o rasti du šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys, kurie skirti 9 mm kalibro C kategorijos ginklams - dujiniams pistoletams, tame tarpe ir abiem tirti pateiktiems pistoletams. Tirti pateiktus šovinius galima iššauti iš abiejų tirti pateiktų pistoletų. Tokiu būdu apylinkės teismas pripažįsta, kad byloje nustatyta, jog J. M. neturėdamas leidimo neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, todėl ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu buvo tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, pripažįstant, kad jo padaryta veika atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėties požymius.

Tačiau kaltinamojo gynyba, neneigdama J. M. kaltės dėl jam inkriminuotos BK 253 straipsnio 1 dalies, nesutiko su valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusios prokurorės pozicija ir prašė teismo J. M. atžvilgiu taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir dėl mažareikšmiškumo nutraukti J. M. iškeltą baudžiamąją bylą dėl neteisėto disponavimo ginklais ir jų šaudmenimis. Savo prašymą gynyba argumentavo tuo, kad naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nustatant BK 253 straipsnyje nurodytą neteisėtumo požymį, nepakanka formalaus konstatavimo, kad disponavimo BK 253 straipsnyje išvardytais objektais tvarka yra pažeista. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamajai atsakomybei taikyti pavojingumo laipsnį. Jeigu asmens veika yra nepavojinga arba jos pavojingumo laipsnis nesiekia tokio lygio, kad galėtų būti vertinama kaip BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-648/2022). Gynybos įsitikinimu, nors J. M. ir pažeidė disponavimo šaunamaisiais ginklais tvarką, tačiau jo veiksmų neteisėtumas nesiekia būtino baudžiamajai atsakomybei taikyti pavojingumo laipsnio. Pas J. M. rasti ir paimti 2 (du) pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai pistoletai, skirti šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) pistoletiniais šoviniais, ir 2 (du) dujiniai šoviniai nepasižymi dideliu pavojingumu dėl savo konstrukcijos, leidžiančios įgyvendinti jų kovines savybes ir galimybę padaryti žmogaus gyvybei pavojingus sužalojimus. J. M. dujinius pistoletus ir šovinius įsigijo apie 2004 metus, o nuo 2008-2009 metų šių dujinių pistoletų nebenaudojo bei niekam kitam neleido naudotis. Su savimi jų nesinešiojo ir juos laikė užrakintus seife, todėl pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui nebuvo sukurtas realus pavojus visuomenės saugumui. J. M. tvirtino, kad iki ikiteisminio tyrimo pradžios jis net nežinojo, jog vienas iš seife laikomų dujinių pistoletų „Blow Magnum 2000“ modelio pistoletas „Voltran“, yra tinkamas šaudyti ir manė, jog tai yra suvenyras. Vien tai, kad J. M. seife laikė užrakintus dujinius pistoletus ir ignoruodamas įstatymus nuo 2014 m. liepos 1 d. neturėjo leidimo šiems dujiniams pistoletams, nepatvirtina jo didesnio pavojingumo įstatymų saugomoms vertybėms, šiuo konkrečiu atveju – visuomenės saugumui. J. M. nuo maždaug 2010 metų įsigijo kovinį ginklą, priskirtiną B kategorijos ginklams, ir turi išduotą leidimą laikyti ir nešiotis kovinį pistoletą, kurio galiojimą jis buvo prasitęsęs 5 metų laikotarpiui dar prieš ikiteisminio tyrimo pradžią, t. y. apie 2021 metus. Bylos medžiagoje yra 2022 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas, kuriuo informuota apie tai, kad J. M. 2021 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate išduotas leidimas laikyti (nešiotis) B kategorijos ginklus. Tai patvirtina, kad J. M. atitinka visus reikalavimus, keliamus asmenims turėti ir laikyti šaunamąjį ginklą, išlaikė egzaminą, žino teisės aktais nustatytas naudojimosi ginklais ir šaudmenimis taisykles. Duodamas parodymus J. M. paaiškino, kad nuo 2008-2009 metų užrakinęs seife dujinius pistoletus jų nenaudodamas apie juos tiesiog pamiršo. Jiems leidimo neturėjo, nes anksčiau toks leidimas nebuvo būtinas, todėl pasikeitus įstatymų reglamentavimui dėl leidimo niekur nesikreipė. J. M. pareiškė norą duoti parodymus apie dujinių pistoletų ir šovinių įsigijimo ir laikymo aplinkybes ir juos davė tuo metu, kai pranešimas apie įtarimą dėl neteisėto jų laikymo jam dar nebuvo įteiktas. J. M. davė išsamius parodymus apie dujinius pistoletus dar 2022 m. gegužės 3 d., o pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, įteiktas tik 2022 m. liepos 28 d., kas patvirtina jo duotų parodymų nuoširdumą. J. M. per visą disponavimo dujiniais pistoletais laikotarpį, nuo 2004 m. iki 2022 m., nepadarė jokių teisės pažeidimų. Dėl disponavimo dujiniais pistoletais jokie procesai taip pat nebuvo pradėti. Tai, kad J. M. iki 2022 m. balandžio 5 d. kratos atlikimo 2 (du) dujinius pistoletus kartu su 2 (dviem) dujiniais šoviniais laikė užrakintus seife, įrodo, jog jokios grėsmės visuomenės saugumui jo veiksmai nesukėlė. J. M. gynybos įsitikinimu, įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad J. M. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo lygio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Pasisakydama dėl BK 37 straipsnio taikymo, J. M. gynyba nurodė atitinkamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką: baudžiamosios bylos Nr. 2K-112-648-2022, Nr. 2 K-202-489-2018, Nr. 2K-202-303-2017, Nr. 2K-153-942-2016, kur mažesnio pavojingumo šaunamųjų ginklų laikymas, atsižvelgiant į BK 37 straipsnio nuostatas buvo pripažintas kaip mažareikšmis. J. M. gynybos įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju įvertinus aukščiau apibūdintus J. M. inkriminuojamo nusikaltimo dalyką, nusikaltimo padarymo aplinkybes, žalos kitiems įstatymo saugomiems gėriams atsiradimo galimybę, nusikaltimo subjektą apibūdinančias aplinkybes, aptariamu atveju darytina pagrįsta išvada, kad nors J. M. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, jo veika pripažintina mažareikšme ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pritaikius BK 37 straipsnio nuostatas.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė nesutiko su gynybos prašymu dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo J. M.. Prokurorė nurodė, kad J. M. teigimas, jog nežinojo, kad 2010 metais buvo priimtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir asmenys iki šio įstatymo įsigaliojimo 2014 m. sausio 1 d. turėjo gauti atitinkamus leidimus, leidžiančius jiems disponuoti jų turimais dujiniais ginklais bei jiems tinkamais šaudmenimis, šios bylos kontekste neturi būti vertinamas kaip mažareikšmis. Analogišką prašymą J. M. gynybą teikė ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jis buvo atmestas. Šios veikos objektas yra visuomenės saugumas. Dėl neteisėto ginklų ir šaudmenų laikymo kyla pavojus visuomenei. Pats ginklų laikymas yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl ir nustatyta atitinkama jų kontrolė.

Dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis)

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Pagal teismų praktiką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., nusprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

BK 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimu laikoma pavojinga, šiame kodekse uždrausta veika, už kurią nustatyta laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formaliųjų nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015). Pažymėtina, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-261-677/2015, 2K-153-942/2016, 2K-238-699/2016, 2K-202-303/2017, 2K-1-303/2022).

Byloje nustatyta, kad J. M. savo namuose, neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį „Blow Magnum 2000“ modelio pistoletą „Voltran“, pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Super-PP“ bei du šaudyti tinkamus šaudmenis – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinius pistoletinius šovinius, kurie yra skirti 9 mm kalibro C kategorijos ginklams. 2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146 buvo priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio 1 straipsniu buvo pakeistas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir išdėstyta naujo įstatymo redakcija. Šios redakcijos 5 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad C kategorijos ginklams priskiriami dujiniai pistoletai (revolveriai). Būtent šis įstatymo pakeitimas lėmė, kad nuo įstatymo įsigaliojimo pasikeitė J. M. laikomo ginklo ir šaudmenų kategorija iš D į C.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus, straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad 2 dalyje nurodyti asmenys iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos turi teisę laikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo. Iš to išplaukia, kad J. M. nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. įstatymo keitimosi pereinamuoju laikotarpiu turėjo pareigą pateikti prašymą gauti leidimą turimam ginklui laikyti. Pagal pasikeitusius įstatymo reikalavimus, pasibaigus šios pareigos įvykdymo terminui, nepateikus prašymo atitinkama tvarka ir negavus leidimo tokio ginklo turėjimui, jo laikymas tampa neteisėtas, t. y. esant kitiems būtiniems nusikalstamos veikos sudėties požymiams iš esmės formaliai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalies sudėtį. Apylinkės teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje formaliai visi veikos būtinieji požymiai yra nustatyti, t. y. nusikaltimo dalykas – šaunamasis ginklas: J. M. namuose laikė ginklus ir šaudmenis, pagal byloje esančią ekspertų išvadą šaunamieji ginklai priskiriami C kategorijai yra tinkami šaudyti, o šaudmenys skirti šaudyti C kategorijos ginklais; objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas: tokio ginklo laikymui radimo metu J. M. neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo; subjektyvusis požymis – J. M. veikė tiesiogine tyčia, t. y. teisėtai įgytus šaunamuosius ginklus ir šovinius, pasikeitus įstatymui, laikė suvokdamas, kad šiems ginklams ir šoviniams laikyti reikalingas leidimas, bet nieko dėl to nedarydamas ir norėdamas taip veikti. Kaltinamasis pripažino, kad galimai girdėjo apie pasikeitusio įstatymo nuostatas per žiniasklaidos priemones, tačiau nieko nedarė ir į tai nekreipė dėmesio.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

BK nenumato išimtinių ribojimų sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms. BK 37 straipsnis, nustačius šio straipsnio taikymui būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K-275/2014). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos kontekste yra pagrindas svarstyti BK 37 straipsnio taikymą. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-77-489/2022 ir kt.).

J. M. padarytos veikos, neteisėtas disponavimas ginklais ir šaudmenimis – teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip apysunkio nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų neatitinka. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad J. M. savo namuose, specialiai ginklams laikyti skirtame seife, laikydamas surastus ginklus ir du šaudmenis, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs patį nusikaltimo dalyką, kitus sudėties požymių ypatumus bei svarbias bylai aplinkybes ir žalos atsiradimo galimybę.

Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad galiojančio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 punkte pateiktoje ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų klasifikacijoje jie priskiriami pagal jų pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D). Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai ir šaudmenys. Vadinasi, J. M. teisėtai įsigijo dujinius pistoletus ir 2 šovinius, kurie tuo metu buvo priskiriami mažiausio pavojingumo kategorijai (kategorijai D), ir juos laikė iki kratos jo namuose atlikimo. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo antrajame skirsnyje, skirtame ginklų ir šaudmenų klasifikacijai, keturiuose straipsniuose (3-6 straipsniai) yra išvardyti ginklai, šaudmenys ir jų dalys, ginklų priedėliai ir nurodomi kai kurie šių objektų požymiai. Šis skirstymas grindžiamas šaunamųjų ginklų skirstymu Europos Tarybos 1991 m. birželio 18 d. direktyvoje Nr. 477, kurioje ginklai taip pat skirstomi į keturias kategorijas, atitinkamai A, B, C ir D. Tačiau Direktyvoje ginklai skirstomi į kategorijas ne pagal jų pavojingumą, o pagal apyvartos apribojimų griežtumą.

Reguliuojant civilinę šaunamųjų ginklų apyvartą ir teisiškai vertinant nusikaltimus, susijusius su neteisėta šaunamųjų ginklų apyvarta ir jų naudojimu, būtina kriminalistiniu požiūriu vertinti šiuos ginklus. Baudžiamojoje teisėje nagrinėjant nusikalstamas veikas, kuriuose nusikaltimo objektas yra ginklas, šio konkretaus objekto priskyrimą prie ginklų ir atitinkamai kurios nors ginklų (ar šaudmenų) rūšies pavedama atlikti kriminalistikos, o konkrečiai – ginklotyros – specialistui (ekspertui). Specialistas šį uždavinį sprendžia atlikdamas išsamų ekspertinį tyrimą, remdamasis turimomis specialiomis žiniomis bei aprobuotomis kriminalistinio ginklų tyrimo metodikomis. Specialistas teikia išvadą dėl tiriamo objekto remdamasis tyrimo metu nustatytais faktiniais duomenimis. Visų pirma svarbu objekto paskirtis, atsispindinti jo konstrukcijose, matmenyse ir panaudotoje jo gamybai medžiagoje, bei techninė būklė, leidžianti įgyvendinti jo kovines savybes, tai reiškia galimybę padaryti žmogui pavojingus gyvybei sužalojimus. Netgi įvertinus baudžiamosios bylos aplinkybes, jog pasikeitus įstatymo nuostatoms J. M. laikomi ginklai bei šaudmenys buvo priskirti C kategorijai, konstatuotina, jog paties ginklo savybės nepasižymi itin dideliu pavojingumu, be to, byloje nėra duomenų, kad J. M. šiuos ginklus intensyviai naudojo. Šioje baudžiamojoje byloje vertinant nusikaltimo dalyką nustatyta, kad J. M. namuose rasti šaunamieji ginklai ir šaudmenys specialistų buvo priskirti C kategorijai. Šie ginklai ilgą laiką buvo laikomi ginklais, kuriems nereikalingas leidimas ir juos buvo galima įsigyti paprastai nusiperkant pateikus asmens dokumentą.

Vertinant kitas svarbias aplinkybes, pažymėtina, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, galimai apie 2004 metus J. M. teisėtai įsigijo tuo metu pagal galiojantį įstatymą D kategorijai priklausančius šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, juos laikė gyvenamoje vietoje neslėpdamas, specialiai pritaikytame seife, kuriame tuo pačiu laikė ir kovinį „B“ kategorijos šaunamą ginklą. Dujiniai pistoletai ir jiems tinkami du šoviniai rasti 2022 m. balandžio 5 d. atliekant kratą dėl visai kitų su ginklo neteisėtu turėjimu ar jo panaudojimu nesusijusių nusikalstamų veikų (BK 227, 226 straipsniai), nenustatyta, kad J. M. ginklų ir šovinių neteisėto disponavimo laikotarpiu būtų pažeidęs įstatymuose įtvirtintas turimo „B“ ginklo naudojimo ar laikymo taisykles ar naudodamas ginklą padaręs nusikalstamas veikas.

Vertinant padarytos žalos dydį, konstatuotina, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams, taigi pagal bylos aplinkybes nebuvo realaus pavojaus žalos visuomenei atsiradimui.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir pagal šio įstatymo įgyvendinimui skirtas teisines nuostatas) kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktuose numatytus reikalavimus, turi teisę laikydamasis nustatytos tvarkos įsigyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Tai reiškia, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra draudžiamas, disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi nors J. M. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, teismas sutinka su jo gynybos išdėstyta pozicija ir mano, kad kaltinamojo padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

J. M., Š. Š. ir L. S. nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį.

Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

Įstatymų leidėjo valia kriminalizuoti prekybą poveikiu (tarpininko kyšininkavimą) sietina su Europos Tarybos 1999 m. Europos baudžiamosios teisės konvencija prieš korupciją, kuri įpareigoja prie konvencijos prisijungusias valstybes priimti reikiamus teisės aktus ir imtis priemonių, kad pagal jos nacionalinę teisę baudžiamuoju nusikaltimu būtų laikomi tyčiniai veiksmai bet kuriam asmeniui, kuris teigia arba patvirtina galįs mainais už nepagrįstą atlygį daryti poveikį (12 straipsnis). Tokiu kriminalizavimu, be kita ko, siekiama saugoti skaidrumą ir nešališkumą viešųjų institucijų sprendimo priėmimo procese. Prekybos poveikiu sudėtis apima tiek tuos atvejus, kai tarpininkas turi realių galimybių už kyšį paveikti adresatą ir ketina tai padaryti, tiek ir tuos atvejus, kai kyšio davėjas dėl tarpininko galimybių ir (ar) ketinimų paveikti adresatą yra apgaunamas.

BK 226 straipsnio 1 dalyje kriminalizuota veika reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį siūloma, žadama, susitariama duoti ar jis duodamas už poveikį atitinkamai institucijai, įstaigai ar organizacijai, valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, pasinaudojant savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka jiems, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, jo sudėtis formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurio iš šių alternatyvių veiksmų padarymo.

Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė BK 226 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta tarpininkui, veikiančiam tarp suinteresuoto asmens ir atitinkamos institucijos, įstaigos ar organizacijos, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tam, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Šiame straipsnyje kriminalizuotos veikos sudėtis taip pat yra formalioji ir šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iš viso ketino tai padaryti, – svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai. Atsižvelgdama į tai, prekybos poveikiu baigtumui būtina nustatyti ne tik vieną iš alternatyvių objektyviųjų požymių, t. y. kaltininko (taip pat ir per tarpininką) duotą pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, ar kyšio priėmimą, bet ir jo (taip pat ir per tarpininką) pažadą kyšio davėjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytus subjektus, kad šie atitinkamai veiktų ar neveikų vykdydami įgaliojimus. Šis nusikaltimas taip pat padaromas tiesiogine tyčia.

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstama veika laikoma baigta ne tik davus kyšį, bet ir pasiūlius, pažadėjus ar susitarus kyšį duoti. Kyšis laikomas duotu, kai asmuo jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Neteisėtas neveikimas kyšininkavimo atveju teismų praktikoje suprantamas kaip sąmoningas susilaikymas nuo veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus, o neteisėtas veikimas – kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir pan.). Inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai neviršytų šio asmens tarnybinių galimybių ribų, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-390/2014, 2K-566/2014).

Be to, akcentuotina, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį būtina nustatyti ne tik objektyviąją papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltės klausimą, tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016).

Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme kaltinamieji J. M., Š. Š. bei L. S. visiškai pripažino jiems teikiamus kaltinimus ir dėl įvykdytų veikų nuoširdžiai gailėjosi. J. M. neneigė, kad susitikęs su Š. Š. bei L. S. ir išklausęs jiems iškilusią problemą bei išgirdęs jam adresuotą prašymą sutiko įtakoti valstybės tarnautoją – S. I., kad šis atlikdamas Š. Š. bei L. S. priklausančios įmonės - UAB ,,X“ patikrinimą įrašytų duomenis, jog UAB „X“ pažeidimų nenustatyta. Duodamas parodymus kaltinamasis J. M. nuosekliai papasakojo, kaip jam pavyko susipažinti su S. I., kokie tarp jų vyko pokalbiai, kiek kartų jis važiavo pas S. I. į (duomenys neskelbtini). J. M. pripažino, kad prašė S. I., kad šis atliekamo patikrinimo metu nerastų UAB „X“ veikloje jokių pažeidimų bei davė jam suprasti, kad už S. I. pastangas ir prašomą jo padaryti teigiamą rezultatą jam bus atlyginta. Pokalbio metu su S. I. J. M. neslėpė, kad tikėjosi, jog už dedamas jo pastangas, keliones į (duomenys neskelbtini), susitikimus su S. I. taip pat bus atitinkamai atlyginta. Apie susitikimus su S. I. ir iš pastarojo gautą informaciją kaltinamasis J. M. nedelsdamas informuodavo Š. Š. bei L. S., 2022 m. balandžio 4 d. telefoninio pokalbio metu su užsakovais (Š. Š. ir L. S.), J. M. pasakė, kad sekančią dieną jis susitiks su S. I. ir, kad jie turi jam duoti 500. Sekančią dieną susitikęs su šiais asmenimis iš jų gavo pluoštą eurų. Jiems išsiskyrus gautus eurus perskaičiavo. Jam buvo perduota 1000 eurų. Pusę šių pinigų – 500 eurus pasiliko sau ir dalį jų išleido savo reikmėms. Kitus 500 eurų iš jam perduotų pinigų 2022 m. balandžio 5 d. perdavė S. I. ir po to buvo sulaikytas.

Kaltinamieji Š. Š. bei L. S. pripažino, kad kaip UAB „X“ vadovai sulaukę (duomenys neskelbtini) inspekcijos patikrinimo bei reikalavimų per nustatytą laiką pateikti atitinkamus buhalterinius dokumentus, nusprendė susirasti asmenį, šiuo atveju kaltinamąjį J. M., kuris už atitinkamą atlygį išsiaiškintų, dėl ko vyksta (duomenys neskelbtini) inspekcijos patikrinimas, bei padarytų, kad atliekamas patikrinimas jiems pasibaigtų palankiai. Š. Š. bei L. S. nurodė, kad su J. M. nebuvo konkrečiai kalbama, kokią pinigų sumą jie skiria jam už dedamas pastangas bei patikrinimą atliekančiam (duomenys neskelbtini) inspekcijos pareigūnui, šiuo atveju S. I., tačiau iš J. M. išgirdę, kad reikia S. I. duoti 500 eurų, tarpusavyje nusprendė, kad tokią pačią pinigų sumą reikią duoti ir J. M., kas susitikimo metu ir buvo padaryta. Be kaltinamųjų parodymų ir jų prisipažinimo, jų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina liudytojo S. I. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, kuriuose užfiksuoti J. M., Š. Š., L. S. bei S. I. telefoniniai pokalbiai, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas, kaltinamojo J. M. sekimo protokolas bei kiti rašytiniai bylos įrodymai, fiksuojantys J. M. bei S. I. susitikimus, kratos protokolai. Kadangi kaltinamieji pripažino jiems teikiamus kaltinimus ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas smulkiai neanalizuoja ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų. Teismo išvardinti įrodymai leidžia konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo J. M. nusikalstami veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 226 straipsnio 2 dalį bei 227 straipsnio 2 dalį, o kaltinamųjų Š. Š. bei L. S. veiksmai – pagal BK 226 straipsnio 1 dalį bei 227 straipsnio 2 dalį.

Dėl J. M., Š. Š. bei L. S. skirtinų bausmių

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 55 ir 61 straipsnių nuostatomis. J. M. padarė du tyčinius nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams veikdamas kaip tarpininkas dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas neteisėtai pasipelnyti. Svarbu ir tai, kad J. M. korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas padarė būdamas valstybės tarnautoju, tarnybinėje srityje, taip pažeidė valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, diskreditavo bei pakenkė (duomenys neskelbtini) inspekcijos autoritetui.

Teismas taip pat įvertina J. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis – vidutinio amžiaus, vedęs, dirbantis, praeityje neteistas (t. 3 b.l. 59), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t.3 b.l. 63). Teismas pripažįsta J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu J. M. atsakomybę sukina tai, kad veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Š. Š. ir L. S., kiekvienas iš jų, padarė po du tyčinius nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams dėl asmeninių paskatų. Teismas taip pat įvertina Š. Š. ir L. S. asmenybes charakterizuojančius duomenis – vidutinio amžiaus, dirbantys, praeityje neteisti (t. 2 b.l. 116, t.3 b.l. 1), bausti administracine tvarka (t.2 b.l. 119, t.3 b.l. 14). Teismas pripažįsta Š. Š. ir L. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. M. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje padarymą, Š. Š. ir L. S. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudas, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytos baudos už apysunkį nusikaltimą vidurkis.

Pagal teismų praktiką už valstybės tarnybą ir viešiesiems interesams padarytas nusikalstamas veikas skiriamų piniginių baudų dydžiai nebūna mažesni nei siūlomas ar paimamas kyšis. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamųjų Š. Š. ir L. S. duotas kyšis J. M. buvo 1000 eurų, iš kurių pusę sumos - 500 eurų jis pasiliko sau. Manytina, kad šioje byloje kaltinamiesiems skiriamos baudos privalo viršyti 1000 eurų, tačiau, teismas nesutinka su valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės prašymu J. M. skirti 500 MGL dydžio t.y. 25 000 Eur baudą, o Š. Š. ir L. S. – po 400 MGL dydžio, t.y. po 20 000 Eur pinigines baudas. Vertinant kaltinamųjų įvykdytas veikas, jų padarymo aplinkybes bei jų asmenybes, prokurorės prašomų skirti baudų dydžiai neatitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijų ir bus akivaizdžiai per griežtos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę – baudą įskaitytinas J. M. laikiname sulaikyme nuo 2022 m. balandžio 5 d. 12.00 val. iki 2022 m. balandžio 7 d. 8.46 val. išbūtas laikas (t.3 b.l. 73-78), Š. Š. laikiname sulaikyme nuo 2022 m. balandžio 5 d. 12.50 val. iki 2022 m. balandžio 6 d. 14.26 val. išbūtas laikas (t.2 b.l. 123-129), bei L. S. laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. balandžio 5 d. 12.48 val. iki 2022 m. balandžio 5 d. 18.21 val. (t. 3 b.l. 22-29), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

J. M., Š. Š. ir L. S. pripažino savo kaltę, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl teismas jų atžvilgiu taiko BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas ir 1/3 sumažina jiems paskirtas bausmes. Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, J. M., Š. Š. ir L. S. nustatytinas 9 (devynių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta teismo paskirta piniginė bauda.

Dėl J. M. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių bei rastų piniginių lėšų konfiskavimo

J. M. korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas padarė būdamas valstybės tarnautoju, tarnybinėje srityje, taip pažeidė valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, diskreditavo bei pakenkė kelių policijos autoritetui. Tai sudaro pagrindą, vadovaujantis BK 68² straipsnio 1 dalimi, J. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą atėmimą, kurio terminas, remiantis BK 68² straipsnio 2 dalimi, nustatytinas minimalus, kaip už BK XXXIII skyriuje numatytą apysunkį nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 24 d. prokurorės nutarimu iki 2023 m. vasario 24 d. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 375 eurams, kratos metu surastiems J. M. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (t.4 b.l.) Rasti pinigai 2023 m. rugpjūčio 25 d. pagal Lietuvos Respublikos SST pinigų ir kitų vertybių perdavimo - priėmimo kvitą Nr. 000432 perduoti saugoti STT biudžeto ir finansų skyriuje (t.4 b.l. 72). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartimi, iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo J. M. gyvenamojoje vietoje surastiems 375 eurams (t.5 b.l. 14-16).

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme J. M. pripažino, kad iš jam perduotų 1000 eurų sau pasiliko 500 eurus, iš kurių dalį išleido savo reikmėms. Teismas nustatė, kad J. M. iš Š. Š. ir L. S. paėmė 500 Eur kyšį, kuris pripažintinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, rezultatu. Dalis paimto kyšio – 125 eurai nerasti. Tai sudaro pagrindą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalimis, J. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo išieško nerasto konfiskuotino kyšio vertę atitinkančią 125 Eur sumą bei valstybės nuosavybei konfiskuoti likusią gauto kyšio dalį 375 eurus, kurie buvo rasti J. M. gyvenamojoje vietoje ir kuriems iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. teismas pritaikė laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

2022 m. balandžio 5 d. 15.02 val. liudytojo S. I. pateikti 500 eurų, kuriuos jam perdavė kaltinamasis J. M., ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti (t.1 b.l. 187) ir 2022 m birželio 1 d. perduoti saugoti STT Biudžeto ir Finansų skyriui (t.1 b.l. 191), 2022 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos SST pinigų ir kitų vertybių perdavimo - priėmimo kvitas Nr. 000426 (t.1 b.l. 193), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini valstybės nuosavybėn.

Dėl kardomųjų priemonių ir daiktinių įrodymų likimo

J. M., Š. Š. ir L. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini (t.2 b.l. 131, t. 3 b.l. 55, 80).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) garso įrašai prie 2022 m. kovo 23 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, kompiuterinė laikmena ,,Maxell“ Nr. CD-13-038-22, 1 vnt. (t. 1, b. l. 20-23), 2) garso įrašai prie 2022 m. gegužės 2 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, kompiuterinė laikmena ,,Maxell“ Nr. CD-13-045-22, 1 vnt. (t. 1, b. l. 31-37), 3) garso įrašai prie 2022 m. gegužės 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, kompiuterinė laikmena ,,Maxell“ Nr. CD-13-046-22, 1 vnt. (t. 1, b. l. 47-48), 4) garso įrašas prie 2022 m. kovo 31 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo, kompiuterinė laikmena, 1 vnt. (t. 1, b. l. 103-110), 5) garso įrašas prie 2022 m. gegužės 4 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo, kompiuterinė laikmena Nr. 22-14-54, 1 vnt. (t. 1, b. l. 112-113), 6) vaizdo įrašas prie 2022 m. gegužės 5 d. slapto sekimo protokolo, kompiuterinė laikmena Nr. CD-11-039-22, 1 vnt. (t. 1, b. l. 125), 7) vaizdo įrašas prie 2022 m. gegužės 5 d. slapto sekimo protokolo, kompiuterinė laikmena Nr. CD-11-041-22, 1 vnt. (t. 1, b. l. 126-127), 8) priedas prie 2022 m. rugpjūčio 24 d. apžiūros protokolo (2022 m. kovo 4 d. S. I. kiemo vaizdo įrašas), kompiuterinė laikmena, 1 vnt. (t. 1, b. l. 146-147), 9) priedas prie 2022 m. birželio 1 d. apžiūros protokolo (S. I. pateikti dokumentai), kompiuterinė laikmena, 1 vnt. (t. 1, b. l. 148-149), 10) priedas prie 2022 m. rugpjūčio 24 d. apžiūros protokolo (2022 m. kovo 26 d. S. I. kiemo vaizdo įrašas), kompiuterinė laikmena, 1 vnt. (t. 1, b. l. 175-176), 11) priedas prie 2022 m. rugpjūčio 24 d. apžiūros protokolo (UAB ,,Baltic Petroleum“ pateiktas 2022 m. balandžio 4 d. vaizdo įrašas), kompiuterinė laikmena, 1 vnt. (t. 1, b. l. 189-194), saugomi voke, prie baudžiamosios bylos Nr. 1-690-369/2023, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Kaltinamojo J. M. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti šaunamieji ginklai – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis „Blow Magnum 2000“ modelio pistoletas „Voltran“ Nr. 5-44928, pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas Super-PP, saugomi Specialiųjų tyrimų tarnybos daiktų saugykloje (t. 2, b. l. 21-24), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 5, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M. (J. M.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, šioje dalyje jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

J. M. (J. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

J. M. (J. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu J. M. paskirtas bausmes subendrinti ir jam paskirti 180 MGL (9 000 Eur) dydžio piniginę baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu J. M. skirti 120 MGL dydžio (6 000 Eur ) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę – piniginę baudą įskaityti J. M. laikiname sulaikyme nuo 2022 m. balandžio 5 d. 12.00 val. iki 2022 m. balandžio 7 d. 8.46 val. išbūtą laiką – dvi paras, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio sumokėtos baudos sumai ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 116 MGL (5 800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, J. M. nustatyti 9 (devynių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68² straipsnio 1 ir 2 dalimis, J. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, J. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti valstybės nuosavybėn 375 eurus, rastus jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, J. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo išieškoti konfiskuotino turto (kyšio) vertę atitinkančią 125 Eur sumą.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą 375 eurams, surastiems J. M. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Š. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Š. Š., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu Š. Š. paskirtas bausmes subendrinti ir jam paskirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio piniginę baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu Š. Š. paskirti 100 MGL dydžio (5 000 Eur ) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę – piniginę baudą įskaityti Š. Š. laikiname sulaikyme nuo 2022 m. balandžio 5 d. 12.50 val. iki 2022 m. balandžio 6 d. 14.26 val. išbūtą laiką – dvi paras, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio sumokėtos baudos sumai ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 96 MGL (4 800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Š. Š. nustatyti 9 (devynių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Š. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu L. S. paskirtas bausmes subendrinti ir jam paskirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio piniginę baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu L. S. paskirti 100 MGL (5 000 Eur ) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę – piniginę baudą įskaityti L. S. laikiname sulaikyme nuo 2022 m. balandžio 5 d. 12.48 val. iki 2022 m. balandžio 5 d. 18.21 val. išbūtą laiką – vieną parą, ją prilyginant dviejų MGL dydžio sumokėtos baudos sumai ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 98 MGL (4 900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, L. S. nustatyti 9 (devynių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuoti valstybės nuosavybėn 500 (penkis) šimtus Eur, saugomus STT Biudžeto ir Finansų skyriuje (kvitas Nr. 000426).

J. M. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus šaunamuosius ginklus: pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį „Blow Magnum 2000“ modelio pistoletą „Voltran“ Nr. 5-44928, pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Super-PP“, saugomus Specialiųjų tyrimų tarnybos daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) garso įrašus prie 2022 m. kovo 23 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, kompiuterinė laikmena ,,Maxell“ Nr. CD-13-038-22, 1 vnt. (t. 1, b. l. 20-23), 2) garso įrašus prie 2022 m. gegužės 2 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, kompiuterinė laikmena ,,Maxell“ Nr. CD-13-045-22, 1 vnt. (t. 1, b. l. 31-37), 3) garso įrašus prie 2022 m. gegužės 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, kompiuterinė laikmena ,,Maxell“ Nr. CD-13-046-22, 1 vnt. (t. 1, b. l. 47-48), 4) garso įrašą prie 2022 m. kovo 31 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo, kompiuterinė laikmena, 1 vnt. (t. 1, b. l. 103-110), 5) garso įrašą prie 2022 m. gegužės 4 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo, kompiuterinė laikmena Nr. 22-14-54, 1 vnt. (t. 1, b. l. 112-113), 6) vaizdo įrašą prie 2022 m. gegužės 5 d. slapto sekimo protokolo, kompiuterinė laikmena Nr. CD-11-039-22, 1 vnt. (t. 1, b. l. 125), 7) vaizdo įrašą prie 2022 m. gegužės 5 d. slapto sekimo protokolo, kompiuterinė laikmena Nr. CD-11-041-22, 1 vnt. (t. 1, b. l. 126-127), 8) priedą prie 2022 m. rugpjūčio 24 d. apžiūros protokolo (2022 m. kovo 4 d. S. I. kiemo vaizdo įrašas), kompiuterinė laikmena, 1 vnt. (t. 1, b. l. 146-147), 9) priedą prie 2022 m. birželio 1 d. apžiūros protokolo (S. I. pateikti dokumentai), kompiuterinė laikmena, 1 vnt. (t. 1, b. l. 148-149), 10) priedą prie 2022 m. rugpjūčio 24 d. apžiūros protokolo (2022 m. kovo 26 d. S. I. kiemo vaizdo įrašas), kompiuterinė laikmena, 1 vnt. (t. 1, b. l. 175-176), 11) priedą prie 2022 m. rugpjūčio 24 d. apžiūros protokolo (UAB ,,Baltic Petroleum“ pateiktas 2022 m. balandžio 4 d. vaizdo įrašas), kompiuterinė laikmena, 1 vnt. (t. 1, b. l. 189-194), saugomus voke, prie baudžiamosios bylos Nr. 1-690-369/2023, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti šioje byloje.

Išaiškinti J. M., Š. Š. ir L. S., kad šiuo nuosprendžiu paskirta ir likusi sumokėti J. M. - 5 800 Eur Š. Š. – 4 800 Eur ir L. S. – 4 900 Eur per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.