Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nesutinka su Sprendimo 1 išvada, kad pareiškėja, nusprendusi pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, pasirinko netinkamą pirkimo būdą ir dėl to pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VAĮ 71 str. 1 d. 3 p. nuostatas.

Tvirtina, jog pareiškėja Sprendime nurodyto pažeidimo nepadarė, kadangi egzistavo visos teisinės ir faktinės prielaidos pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Teigia, jog pirkimo sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas atsakovės nepagrįstai laikyti turinčiais įtakos sprendimo pasirinkti neskelbiamų derybų būdą teisėtumui. Nurodo, jog ginčo prekės faktiškai buvo užsakytos kiek vėliau ne dėl išnykusios skubos, o dėl objektyvių aplinkybių (vėluojančio finansavimo).

Paaiškina, jog, remiantis VPĮ 71 str. 1 d. 3 p., pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu galima tik dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių aplinkybių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir kurios lemia būtinybę pirkimą atlikti skubiau, nei tą galima padaryti tiekėjų konkurenciją užtikrinančiais pirkimo būdais. Teigia, jog minėtos sąlygos nagrinėjamo pirkimo atveju buvo tenkintos, nors atsakovė nepagrįstai sprendė priešingai, klaidingai interpretuodama byloje esančią informaciją. Pažymi, jog COVID-19 sukelta krizė viešųjų pirkimų teisės požiūriu pripažįstama didelę ir perkančiosios organizacijos nenumatytą skubą objektyviai pateisinančia aplinkybe. Tai pagrindžia 2021 m. spalio mėnesį išleistas 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – ir Direktyva), taikymo komentaras, Europos Komisijos komunikatas 2020/C 108 I/01 „Europos Komisijos gairės, kaip naudotis viešųjų pirkimų sistema COVID-19 krizės sukeltos nepaprastosios padėties sąlygomis“ (toliau – ir Komunikatas), Lietuvos Respublikos teismų praktika, taip pat ir minėta VPT išvada, priimta dėl kito pirkimo. Nurodo, jog CPVA neginčija aplinkybės, kad pirkimo objektu buvusi įranga (monitoriai ir centrinės monitoravimo stotys buvo ir yra reikalinga COVID-19 pacientų priežiūrai. Nurodo, kad Sprendimas vykdyti Pirkimą priimtas 2020 m. kovo 18 d., o pirkimo sutartis sudaryta 2020 m. balandžio 15 d. (COVID-19 pandemijos pradžioje), skubus sutarties sudarymas užtikrino, jog tiekėjas bus įpareigotas pareiškėjos užsakymus įvykdyti per 40 dienų, kas buvo itin svarbu 2020 metų pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rūpintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu. Mano, jog Sprendime CPVA nepagrįstai darė išvadą, kad taikant pagreitintas pirkimo procedūras, pirkimas, vykdomas atviro konkurso būdu, gali trukti apie 96 dienas, kadangi į šį terminą nėra įtraukiamas laikas rinkos konsultacijoms atlikti ir prekės specifikacijai parengti, potencialių ginčų trukmė (iki 5 mėnesių). Mano, jog konkurencingos procedūros vykdymas galėjo lemti tai, kad Pareiškėja reikiamų prekių nebūtų spėjusi įsigyti 2020 metais.

Paaiškina, jog pirkimo sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas neturėjo ir negalėtų turėti įtakos sprendimo pasirinkti neskelbiamų derybų būdą teisėtumui, nes svarbiomis laikytinos aplinkybės, egzistavusios ne sutarties sudarymo metu (nagrinėjamu atveju 2020 m. balandžio 15 d.) ar vykdymo metu, bet aplinkybės, kurios egzistavo sprendimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų priėmimo metu (nagrinėjamu atveju 2020 m. kovo 18 d.). Pažymi, jog 2020 metų pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rūpintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu, buvo itin svarbios užtikrintos galimybės per apibrėžtą terminą gauti reikalingos įrangos, o skubus pirkimo sutarties sudarymas užtikrino, kad pateikus užsakymą tiekėjas per 40 dienų pateiks prekes, kai pareiškėja turės reikiamas lėšas. Taip pat teigia, jog 12 mėnesių sutarties trukmė nereiškia, kad neįsigijus prekių iškart po sutarties sudarymo, išnyko pirkimo skubą lėmusios aplinkybės, ką patvirtina ir VPT išvada dėl kito pirkimo analogiškomis aplinkybėmis (išvadoje nurodoma, kad aplinkybės, susijusios su prekių poreikio finansavimu, lėmė, kad prekių poreikis būtų patenkintas ne iš karto, tai nepaneigia prekių poreikio ir ypatingos skubos aplinkybių) bei teismų praktika (joje nurodoma, jog sprendžiant klausimą dėl pirkimo objekto įsigijimo skubos negali būti suabsoliutintas vėliausio įmanomo prekių pateikimo terminas).

Paaiškina, jog pirkimo objektu buvusių prekių vėlesnį užsakymą įtakojo objektyvios aplinkybės (vėluojantis finansavimas), o ne skubos išnykimas, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Nurodo, jog pirkimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. balandžio 15 d. (kai dar nebuvo patvirtintas Europos Sąjungos struktūrinių fondų (toliau – ir ESSF) finansavimas), Finansavimo sutartis įsigaliojo 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir avansinis mokėjimas pagal Finansavimo sutartį buvo gautas 2020 m. rugpjūčio 24 d., užsakymas ginčo prekėms pateiktas 2020 m. rugpjūčio 4 d. (paaiškėjus, jog finansavimo sutartis bus sudaryta). Teigia, jog buvo daroma viskas, kad pandemijos sąlygomis skubiai reikalinga įranga COVID – 19 liga sergančių pacientų gydymui kuo operatyviau būtų įsigyta. Pažymi, jog VPT išvadoje dėl kito pirkimo vėluojantis finansavimas laikytas pakankama priežastimi, objektyviai pateisinančia pareiškėjos elgesį. Pirkimą buvo būtina atlikti ypač skubiai dėl būtinybės tinkamai ir operatyviai reaguoti į susiklosčiusią pandeminę situaciją, kurią labai sunku prognozuoti dėl pacientų skaičių dinamikos, besikeičiančios situacijos rinkoje, prekių tiekimo trikdžių. Neatlikus pirkimo ypač skubiai, pareiškėja rizikavo nesuteikti reikalingų paslaugų ir sukelti pavojų pacientų sveikatai. Nurodo, jog sudarius Sutartį, buvo vertinama situacija dėl sergamumo, galimybės gauti lėšas iš Europos Sąjungos, turimos nuosavos lėšos, įvertinami reikalingos įrangos prioritetai.

Tvirtina, jog tuo atveju, jei teismas pripažintų pareiškėją padarius pažeidimą, pažeidimas laikytinas formaliu, nesudarančiu pagrindo už jį taikyti finansinės korekcijos, o pritaikyta korekcija laikytina neproporcinga ir prieštaraujančia finansinių korekcijų tikslui.

Paaiškina, jog pažeidimas laikytinas formaliu, atsižvelgiant į tai, jog CPVA 2020 m. liepos 15 d., atlikusi paskesnę pirkimo patikrą, pažeidimų vykdant pirkimą nenustatė. Teigia, jog žala Europos Sąjungos ar nacionaliniams biudžetams padaryta nebuvo ir negalėjo būti padaryta, ginčo laikotarpiu buvo labai didelė dalyvių konkurencija, rinkoje trūko prekių. Mano, jog teismui vertinant Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos nepagrįstumą ir formalumą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, jog CPVA pažeidė PAFT 305 p. nustatytą terminą pažeidimo procedūrai atlikti (2021 m. gruodžio 17 d. užregistruotas įtarimas apie pažeidimą, 2021 m. gruodžio 21 d. pareiškėja pateikė paaiškinimus CPVA, Sprendimas privalėjo būti priimtas ne vėliau kaip 2022 m. sausio 20 d., tačiau Sprendimas buvo priimtas 2022 m. vasario 4 d. Teigia, jog Sprendime remiamasi subjektyvaus pobūdžio prielaidomis, neįvertinus visų aplinkybių, tai nesudaro pagrindo taikyti 26 200,00 Eur dydžio finansinę korekciją, Sprendimas neatitinka proporcingumo principo.

Taip pat paaiškina, jog pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslams užtikrinti Europos Sąjungos biudžeto finansinius interesus, kadangi perkančiojo subjekto atlikti techninės specifikacijos pakeitimai neturėjo įtakos tinkamam Projekto ir Europos Sąjungos finansavimo tikslų įgyvendinimui. Teigia, jog finansinės korekcijos suma neužtikrina žalos Europos Sąjungos biudžetui kompensacinio pobūdžio, nes jokios žalos patirta nėra.

Tvirtina, jog Sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintą objektyvumo principą ir VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

Paaiškina, jog objektyvumo principas pažeistas, kadangi pažeidimo tyrimas pradėtas gavus VK išvadą (nors prieš tai savo iniciatyva atlikusi pirkimo vertinimą, CPVA pažeidimų nenustatė), Sprendimas savo turiniu yra beveik analogiškas VK išvadai, dėl to mano, jog pažeidimo tyrimas atliktas aplaidžiai, nesavarankiškai ir neobjektyviai. Teigia, jog Sprendime neįvertinta VPT išvadoje pateikta pozicija, kad pareiškėja pažeidimų nepadarė, taip pat nepasisakyta dėl pareiškėjos 2021 m. gruodžio 21 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodytų vėlesnį prekių užsakymą lėmusių aplinkybių, kurias VPT laikė svarbiomis.

Dėl pareiškėjos pasirinkto pirkimo būdo pagrįstumo teigia, jog VPĮ 71 str. 1 d. 3 p. nuostatos yra aiškinamos siaurai ir taikomos išimtinais atvejais, kai pirkimo neįmanoma atlikti kitais VPĮ numatytais pirkimo būdais. Sutinka su pareiškėja, jog COVID-19 pandemija neabejotinai sukėlė sveikatos sistemos krizę visame pasaulyje, tačiau nurodo, jog EK Komunikatas draudžia išimtimi dėl ypatingos skubos aplinkybių naudotis, jei tokiu būdu sutarties sudarymo procedūra užtrunka ilgiau nei vykdant skaidrų, atvirą ar ribotą konkursą, įskaitant pagreitintas (atviro arba riboto konkurso) procedūras. Teigia, jog skunde, nesutikdama su VPT 2020 m. veiklos ataskaitoje pateiktu pirkimo procedūrų trukmės skaičiavimu (esant skubiam poreikiui, galima pirkimą vykdyti pagreitintų procedūrų būdu per 96 dienas), pareiškėja nepagrindė tikslingumo nagrinėjamu atveju rengti rinkos konsultacijas (kurios nebuvo privalomos pagal Pirkimo vykdymo metu galiojusio VPĮ 27 str. 1 d.), nepateikė paskaičiavimų, kiek būtų sugaišta rinkos konsultacijoms, jeigu Pirkimas būtų vykdomas atviro konkurso būdu, nepagrįstai rėmėsi argumentu, jog dėl potencialių ginčų ženkliai pailgėtų pirkimo procedūrų trukmė. Teigia, jog pareiškėjos argumentas dėl vėluojančio finansavimo nėra pagrįstas, atsižvelgiant į tai, jog Sutartyje numatė, kad už pateiktas prekes bus atsiskaitoma gavus lėšas iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų bei valstybės biudžeto lėšų. Mano, jog buvo pakankamai laiko atlikti pirkimą labiau skaidresniu būdu (pvz., atviro konkurso, pagreitintų procedūrų), atsižvelgiant į tai, jog užsakymas tiekėjui buvo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 4 d. (126 dienos nuo kvietimo dalyvauti Pirkime paskelbimo. Mano, jog pareiškėja, įvykdžiusi pirkimą neskelbiamų derybų būdu dėl prekių kiekių, nurodytų Užsakyme, savo veiksmais nedemonstravo jokios skubos (medicininė įranga buvo užsakyta ne iš karto įsigaliojus pirkimo sutarčiai, o 2020 m. rugpjūčio 4 d., praėjus 110 dienų nuo Sutarties sudarymo). Taip pat teigia, jog pareiškėja nesilaikė EK Komunikato reikalavimo, jog derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą pasitelkiamos laikinam problemos sprendimui, kol bus rastas ilgalaikis sprendimas, kadangi Sutartis sudaryta 12 mėnesių laikotarpiui negali būti vertinama, kaip laikinas problemos sprendimo būdas.

Dėl pažeidimo formalaus pobūdžio nurodo, jog pareiškėja, neteisėtai pasirinkusi neskelbiamų derybų būdą, dėl ko buvo eliminuota galimybė visiems suinteresuotiems tiekėjams dalyvauti pirkime, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. nustatytus principus, todėl toks pažeidimas negali būti laikomas tik formalaus pobūdžio, pažeidimas turi tiek finansinį poveikį, tiek poveikį pirkimo rezultatui. Teigia, jog pareiškėjo sprendimas pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu galėtų būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pirkimo vykdymo metu egzistavo visos VPĮ 71 str. 1 d. 3 p. nustatytos sąlygos, tačiau šios sąlygos nebuvo tenkintos, bylos aplinkybės paneigia didelės skubos realų egzistavimą.

Dėl Sprendimu pritaikytos 25 proc. finansinės korekcijos pagrįstumo, proporcingumo ir atitikties finansinių korekcijų taikymo tikslams teigia, jog pareiškėjos argumentai nepagrįsti. Pažymi, jog Sprendime nenagrinėti jokie skunde minimi techninės specifikacijos pakeitimai. Teigia, jog pažeidimas laikytinas turinčiu finansinį poveikį, atsižvelgiant į Gairių 1.1 skyriaus trečios pastraipos nuostatas, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas), 2 str. 36 p. nuostatas ir teismų praktiką. Nurodo, jog finansinė korekcija pagrįstai skirta, atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą (nepagrįstai pasirinkusi neskelbiamų derybų pirkimo būdą dėl užsakyme nurodyto prekių kiekio, pareiškėja pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 71 str. 1 d. 3 p.). Nurodo, kad finansinė korekcija yra proporcinga, jos dydis nustatytas remiantis Gairių 2.1. „Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ lentelės 7 punktu (numatoma 25 proc. finansinė korekcija, kai perkančioji organizacija skiria viešąją sutartį surengusi konkurso procedūrą su derybomis arba konkurencinį dialogą direktyvoje nenurodytomis aplinkybėmis), atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį (viešųjų pirkimų principų pažeidimas) bei visas reikšmingas aplinkybes.

Dėl objektyvumo principo laikymosi nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais. Nurodo, jog CPVA vykdo Europos Sąjungos lėšų panaudojimo kontrolę, vadovaudamasi Reglamentu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais ir Stebėsenos komiteto patvirtintais dokumentais, įskaitant Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisykles, PAFT, kurie suteikia teisę įgyvendinančiajai institucijai (CPVA), gavus informacijos iš audito ir (ar) kitų institucijų apie galimą pažeidimą, pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą nepriklausomai nuo projekto įgyvendinimo stadijos. Pažymi, jog aplinkybė, kad CPVA, atlikusi pirkimo vertinimą, informavo pareiškėją, jog nenustatė pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, savaime nereiškia, kad pareiškėjos atsakomybė už tinkamą pirkimo atlikimą pasibaigė, kadangi paramos lėšų tinkamas panaudojimas gali būti pakartotinai kontroliuojamas, pareiškėja lieka atsakinga už savo neteisėtus veiksmus. Taip pat pažymi, jog galiojantis teisinis reguliavimas nenumato VPT priimtos išvados privalomumo ES finansinę paramą administruojančioms institucijoms. Teigia, jog pažeidimo tyrimo metu išsamiai išnagrinėjo ir įvertino faktines aplinkybes, teiktus pareiškėjos paaiškinimus ir priėmė motyvuotą Sprendimą.

Dėl Sprendimo atitikimo VAĮ įtvirtintiems reikalavimams, keliamiems administraciniam aktui, nurodo, jog Sprendimas atitiko VAĮ 3 ir 10 str. reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos; Sprendime išsamiai išdėstytos galimo pažeidimo aplinkybės, nurodytas teisinis pagrindas, įvertinti pareiškėjos paaiškinimai, išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis ir aktualia teismų praktika, išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjos argumentai, detaliai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias teisės aktų nuostatas pažeidė pareiškėja, pateiktas pritaikytos finansinės korekcijos pagrindimas.

Byloje ginčas kilo dėl CPVA 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 2022/3-35-47 „Sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT24“ (toliau – ir Sprendimas 1) ir prie jo pridedamo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 2022-SF/2-66 „Grąžintinos lėšos“ (toliau – ir Sprendimas 2) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, atsižvelgdama į 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) raštą Nr. (10.1.1.20-422)10-1793 (juo nurodyta užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį, taip pat informuota, kad šių prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų investicijų ir valstybės biudžeto lėšų), inicijavo pirkimą „Moduliniai paciento monitoriai su centrine monitoravimo stotimi“, pirkimo Nr. 480223 (toliau – ir Pirkimas).

2020 m. kovo 18 d. pareiškėjos viešųjų pirkimų komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 71 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 72 straipsnio 1 dalimi, protokolu (toliau – ir Protokolas) nutarė Pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu bei patvirtino neskelbiamo Pirkimo sąlygas.

Pirkimo sąlygų 9 p. nurodytas Pirkimo objektas – moduliniai paciento monitoriai su centrine monitoravimo stotimi. Pirkimo sąlygų 11 punkte nurodyti šie prekių kiekiai: 1) VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė – 52 vnt.; 2) VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė – 5 vnt.; 3) VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė – 11 vnt. Pirkimo sąlygų 12 punkte nustatyta, kad Pirkimo objektas yra neskaidomas. Pirkimo sąlygų priede Nr. 2 „Techninė specifikacija“ (toliau – ir Specifikacija) nurodyta, jog Pirkime iš viso yra perkama iki 13 vnt. modulinių pacientų monitorių (Monitorius Nr. 1), iki 52 vnt. modulinių pacientų monitorių (Monitorius Nr. 2), iki 3 vnt. centrinių monitoravimo stočių.

Pirkimo sąlygų 13 punkte nurodyta, kad dalyvauti Pirkime kviečiami UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ ir UAB „Graina“.

2020 m. balandžio 3 d. Komisijos protokolu nustatyta, kad gautas tik vieno tiekėjo UAB „Graina“ pasiūlymas (759 900,00 Eur kaina).

2020 m. balandžio 10 d. Komisijos protokolu nutarta konsoliduoto Pirkimo laimėtoju skelbti UAB „Graina“ (toliau – ir Tiekėjas) bei siūlyti pareiškėjai, VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninei ir VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei sudaryti pirkimo sutartis.

2020 m. balandžio 15 d. SAM raštu Nr. (11.1.3-20)10-2661 nurodyta, jog pareiškėja gali būti projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiūlymą pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V „Profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas tuberkuliozės bei ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų srityse“ (toliau – ir Priemonė) ir taip finansuoti Pirkimo objektu esančių prekių įsigijimą.

2020 m. balandžio 15 d. su Tiekėju sudaryta Pirkimo sutartis Nr. 14-20-0018 (toliau – ir Sutartis) dėl 8 vnt. modulinių pacientų monitorių Bene Vision N15+N1, Mindray. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, jog prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš 2014-2020 m. ES fondų investicijų ir valstybės biudžeto lėšų, numatant sąlygą, jog, negavus finansavimo, Sutartis gali būti nutraukiama. Pagal Sutarties 5.1 punktą, įranga pareiškėjai turėjo būti pristatyta per 40 dienų nuo užsakymo pateikimo dienos. Sutarties 7.1 p. nurodyta, kad Sutartis įsigalioja nuo Sutarties pasirašymo dienos ir galioja 12 mėnesių.

2020 m. balandžio 23 d. pareiškėja pateikė projektinį pasiūlymą pagal Priemonę, pagal kurį ketino finansuoti Pirkimo objektu esančios įrangos įsigijimą.

2020 m. gegužės 6 d. SAM raštu Nr. (11.1.3-20)10-3290 pareiškėjai nurodyta iki 2020 m. gegužės 11 d. pateikti patikslintą projektinį pasiūlymą su jos veikimo teritorijoje esančių įstaigų išlaidomis.

2020 m. gegužės 7 d. pareiškėja kreipėsi į SAM, prašydama nurodyti teisinį pagrindą įtraukti VšĮ Šilalės ligoninę ir kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas į projektinį pasiūlymą.

2020 m. gegužės 19 d. pareiškėja pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą.

2020 m. gegužės 22 d. SAM rašte Nr.(11.1.3-20)10-3774 pateiktas prašymas patikslinti 2020 m. gegužės 19 d. pateiktą projektinį pasiūlymą, kad finansavimo poreikis neviršytų 5 855 055 eurų.

2020 m. gegužės 26 d. pareiškėja pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą.

2020 m. birželio 9 d. SAM įsakymu Nr. V-1415 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. V-1229 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ jungtinės priemonės Nr. J02-CPVA-V „Profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas tuberkuliozės bei ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų srityse“ iš ES struktūrinių fondų (toliau – ir ESSF) lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašo Nr. 11 patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas Priemonės iš ESSF lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašas Nr. 11 (toliau – ir Sąrašas), įtraukiant pareiškėją ir numatant finansavimą iš ESSF bei valstybės biudžeto (galutinis paraiškų pateikimo terminas – 2020 m. birželio 30 d.).

2020 m. birželio 12 d. CPVA pateikė kvietimą teikti paraišką.

2020 m. birželio 25 d. pareiškėja pateikė paraišką finansuoti iš ESSF lėšų bendrai finansuojamą projektą „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“, projekto kodas J02-CPVA-V-11-0006 (toliau – ir Projektas).

2020 m. liepos 15 d., įvertinusi pareiškėjos pateiktus Pirkimo dokumentus, CPVA informavo pareiškėją, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo Pirkime nenustatė.

2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėja Tiekėjui pateikė užsakymą pristatyti įrangą pagal Sutartį (toliau – ir Užsakymas).

2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo iš ESSF lėšų finansuojamo Projekto sutartis Nr. J02-CVPA-V-11-0006 (toliau – ir Finansavimo sutartis).

2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja gavo avansinį mokėjimą pagal Finansavimo sutartį.

2021 m. liepos 1 d. pareiškėja pateikė CPVA Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai.

2021 m. gruodžio 17 d. raštu CPVA informavo pareiškėją apie įtariamą pažeidimą Projekte (toliau – ir Įtarimas).

2021 m. gruodžio 20 d. CPVA per Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektų Duomenų mainų svetainę (toliau – DMS) pranešimu informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą bei paprašė per 2 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti paaiškinimus ir kitus dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai.

2021 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 16-3852 „Dėl įtarimų apie pažeidimus Nr. IT22, IT23, IT24“ pareiškėja pateikė CPVA paaiškinimus (toliau – ir Paaiškinimai) dėl neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo, kuriuose, be kita ko, nurodė, jog „KUL įvykdžius įrangos pirkimo procedūras, dar nebuvo patvirtintas ir iki galo užtikrintas ES struktūrinių fondų finansavimas įrangos įsigijimui. Tik 2020-04-15 VšĮ KUL buvo įtraukta į projekto pareiškėjų sąrašą, o finansavimo sutartis įsigaliojo 2020-08-10. VšĮ KUL, įvykdžiusi pirkimo procedūras, neturėdama galiojančios finansavimo sutarties, įsivertino savo finansines galimybes, kiek įrangos gali apmokėti savomis lėšomis, jei nebūtų patvirtintas ES finansavimas. Pirktos įrangos įsigijimas ligoninei buvo būtinas ir skubus, tačiau dėl to, kad nebuvo aiškus ir užtikrintas galutinis finansavimas visam prekių kiekiui, užsakymai buvo padaryti iš karto, kai tik buvo gautas patvirtinimas dėl finansavimo. Jei finansavimo patvirtinimas būtų gautas anksčiau, tai ir užsakymai prekėms būtų pateikti anksčiau. Šios aplinkybės priklausė ne nuo perkančiosios organizacijos ir buvo daroma viskas, kad pandemijos sąlygomis skubiai reikalinga įranga COVID – 19 liga sergančių pacientų gydymui kuo operatyviau būtų įsigyta. Pirkimą buvo būtina atlikti ypač skubiai dėl būtinybės tinkamai ir operatyviai reaguoti į susiklosčiusią pandeminę situaciją, kurią labai sunku prognozuoti dėl pacientų skaičių dinamikos, besikeičiančios situacijos rinkoje, prekių tiekimo trikdžių. Neatlikus pirkimų ypač skubiai, ligoninė rizikavo nesuteikti reikalingų paslaugų ir sukelti pavojų pacientų sveikatai. Vertinant pažeidimus, prašome įvertinti, kad tokia ekstremali situacija buvo susiklosčiusi pirmą kartą ir niekas negalėjo numatyti, kaip ji klostysis toliau. Parenkant pirkimo būdą, perkančiosios organizacijos komisija įvertino tuo metu turėtą informaciją ir aplinkybes. Įvykdžius pirkimus ir sudarius sutartis, buvo vertinama situacija dėl sergamumo, galimybės gauti lėšas iš ES, turimos nuosavo lėšos, įvertinami reikalingos įrangos prioritetai.“

2022 m. sausio 7 d. raštu SAM, atsižvelgdama į VK atliekamus viešųjų pirkimų pagal Projektą patikrinimus, kreipėsi į VK ir CPVA, nurodydama aplinkybes bei motyvus, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama vertinant atliktas viešųjų pirkimų procedūras, jų pagrindu sudarytų sutarčių vykdymą, sprendžiant dėl galimų pažeidimų ar poreikio taikyti finansines korekcijas, korekcijų dydžio. Be kita ko, rašte nurodyta:

„1.4. Siekiant ypatingos skubos tvarka aprūpinti ASPĮ priemonėmis, skirtomis COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnozavimui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras (toliau – ESSC) kartu su ASPĮ buvo įpareigotas organizuoti reikalingos medicininės įrangos bei priemonių pirkimus.

1.5. Atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 ligos plitimas vertė veikti skubiai, Lietuvos Respublikos Seimas skubos tvarka priėmė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –

Įstatymas, VPĮ) pakeitimus, leidžiančius paprasčiau vykdyti tarptautines neskelbiamas derybas. <...>

1.7. Identifikavus infrastruktūros, medicininės įrangos ir kitų priemonių įsigijimo papildomus poreikius, dėl jų įsigijimo turėjo būti sprendžiama nedelsiant, nes pasauliniu mastu kilusi pandemija parodė, kad nei viena iš šalių nėra visiškai pasiruošusi veikti iškilusios grėsmės sąlygomis. Didėjant užsikrėtusių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) bei mirštančių nuo šios ligos pacientų skaičiui, daugelis valstybių, kaip ir Lietuva, nedelsiant ėmėsi ne tik asmenų judėjimą ribojančių, bet taip pat reikiamos infrastruktūros bei būtinųjų atsargų užtikrinimo priemonių. Dėl sutrikusio tiekimo grandinių (tiek dėl rinkos dalyvių konkurencijos, tiek dėl atitinkamų valstybių, kuriose gaminamos vienkartinės asmens apsaugos priemonės, medicininė įranga ir pan. sprendimų ir (ar) gamyklų veiklos

sumažėjimo dėl darbuotojų užsikrėtimo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ar žaliavų trūkumo)

iš karto iškilo rizika, kad bet koks delsimas įsigyti trūkstamas priemones lemtų, kad reikiamos trūkstamos medicininės įrangos ar priemonių nebūtų gauta savalaikiai, kas, atitinkamai, apribotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei paties medicinos personalo, dirbančio su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiais pacientais, aprūpinimą būtinomis asmens apsaugos priemonėmis. Tiek Lietuvos ASPĮ, tiek ir Ministerijos pavedimu ESSC sprendė dėl būtinybės ypač skubiai įsigyti reikiamas priemones, t. y. esant galimybei viešųjų pirkimų procedūras

vykdyti neskelbiamų derybų būdu vadovaujantis VPĮ 71 str. 1 d. 3 p. nuostatomis. Vertintina, kad neskelbiamų derybų procedūra galėjo būti taikoma, kadangi 2020 metų pavasarį–vasarą vykdytų pirkimų metu susiklosčiusi situacija (COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemija) šalyje visiškai nepriklausė nuo perkančiųjų organizacijų, trūkstamos įrangos ir/ar priemonių pirkimų poreikio progresijos nebuvo galima iš anksto suplanuoti ir tai reikėjo atlikti itin skubiai, o tai nulėmė pirkimo būdo (neskelbiamų derybų) parinkimą.“

2022 m. vasario 10 d., baigusi Projekto pažeidimo tyrimą, CPVA priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT24 (toliau – ir Sprendimas).

Sprendimu, įvertinus Pirkimo dokumentus, pareiškėjos Paaiškinimus, pažeidimo tyrime nustatytas aplinkybes ir visą pateiktos informacijos analizę, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, spręsta, jog pareiškėja pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei 71 str. 1 d. 3 p. nuostatas, nepagrįstai pasirinkdama neskelbiamų derybų pirkimo būdą.

Sprendime vertinta, jog Pirkimo aplinkybės paneigia itin didelės skubos realų egzistavimą, pareiškėja savo veiksmais nedemonstravo jokios skubos, pateikdama užsakymą Tiekėjui praėjus 110 dienų nuo Sutarties sudarymo dienos, todėl laikytina, jog pareiškėja Pirkimui neskelbiamų derybų būdą pasirinko nepagrįstai, nesant vienos iš būtinųjų sąlygų, pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo būdą. Spręsta, kad pareiškėja Prekes galėjo įsigyti pasirinkdama labiau skaidrų pirkimo būdą, pvz. atvirą konkursą, jį atlikdama pagal pagreitintas pirkimo procedūras, atsižvelgiant į tai, jog, remiantis VPT 2020 m. veiklos ataskaita, taikant pagreitintas pirkimo procedūras, pirkimas, vykdomas atviro konkurso būdu, gali trukti apie 96 dienas. Pabrėžtina, jog, remiantis teisiniu reguliavimu, teismų praktika, EK ir VPT išaiškinimais, viešųjų pirkimų apimtis turi būti tik tokia, kokia tuo metu yra objektyviai būtina siekiant nurodytų tikslų, tai yra vykdomi laikinam kylančių problemų sprendimui, kol bus rastos ilgalaikės išeitys.

Sprendimu už nustatytus pažeidimus pareiškėjai taikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija nuo Sutarties vertės (26 200,00 Eur), vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT) 311 p., 7 priedo 6 p., 7 priedo 10 p., Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo (toliau – Gairės) 2.1 lentelės 7 punktu. Finansinė korekcija skirta atsižvelgus į tai, jog: 1) Pirkimas nepagrįstai atliktas neskelbiamų derybų būdu, kadangi Sutarties vykdymo faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti Pirkimo sąlygose numatytą prekių kiekį; 2) dalyvauti Pirkime buvo pakviesti du tiekėjai, pasiūlymą Pirkime pateikė vienas tiekėjas.

Prie Sprendimo pridedamas 2022 m. vasario 3 d. suformuotas CPVA sprendimas Nr. 2022-SF/2-66 „Grąžintinos lėšos“ (toliau – ir Sprendimas 2), kuriuo nustatyta, jog dėl nustatyto pažeidimo IT24 pagal UAB „GRAINA“ pirkimo sutartį Nr. 14-20-0018 bendra netinkama finansuoti ir (ar) kitų pagal teisės aktus reikalaujamų grąžinti lėšų suma – 26 200,00 Eur (ESSF lėšos - 22 130,73 Eur; Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 4 069,23 Eur).

2022 m. kovo 8 d., nesutikdama su Sprendimu ir prie jo pridedamu Sprendimu 2, pareiškėja pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Ginčui aktualioje Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) redakcijoje (pareiškėjai priimant sprendimą Pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu galiojusi redakcija, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. kovo 18 d. galiojusi redakcija) buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Remiantis VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais, o aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

VPĮ komentare išaiškinta, kad pirkimą neskelbiamų derybų būdu galima vykdyti, tik tais atvejais, kai pirkimą būtina atlikti ypač skubiai. Ne bet kokios aplinkybės lemia neskelbiamų derybų taikymą, o tik tokios, į kurias reikia reaguoti su itin didele skuba. Itin didelė skuba turi būti aiškinama kaip situacija, kai pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais.

Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjos Viešojo pirkimo komisija 2020 m. kovo 18 d. patvirtino modulinių paciento monitorių su centrine monitoravimo stotimi pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygas, nurodydama perkamų prekių kiekį – iki 13 vnt. modulinių pacientų monitorių (Monitorius Nr. 1), iki 52 vnt. modulinių pacientų monitorių (Monitorius Nr. 2) ir iki 3 vnt. centrinių monitoravimo stočių. Byloje nėra ginčo, kad šis pirkimo objektas pateko į SAM 2020 m. kovo 17 d. rašte Nr. (10.1.1.20-422)10-1793 nurodytų priemonių, reikalingų užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, sąrašą.

Byloje iš esmės kilo ginčas, ar Sutarties vykdymas pateikiant užsakymą (2020 m. rugpjūčio 4 d.) atitiko skubos aplinkybę.

Byloje yra pateiktas atsakovės 2020 m. liepos 15 d. pranešimas dėl ginčo pirkimo patikros rezultatų, kuriame nurodyta kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimų dėl pažeidimo, nenustatė.

Pagal Teisingumo Teismo praktiką neskelbiamų derybų procedūra gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: a) turi įvykti nenumatomas įvykis; b) turi susidėti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; c) turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iš nurodytų sąlygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių būtent su paskelbimu apie pirkimą (žr. pvz. Teisingumo Teismo 1992 m. kovo 18 d. sprendimą Komisija prieš Ispaniją, C-24/91, 1993 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Komisija prieš Italiją, C-107/92). Nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (žr. mutatis mutandis Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12). Kita vertus, pabrėžtina, kad neskelbiamų derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius. Vertinant aplinkybių, galbūt pateisinančių šį pirkimo būdą, chronologiją (t. y. nuo sužinojimo apie poreikį pirkimo objektų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo) ir sprendžiant apie priežastinį ryšį tarp ypatingos skubos ir nenumatytų įvykių, gali būti nustatyta, kad ir kokia galėtų būti atliktinų darbų skuba, ji nėra nenumatytų įvykių padarinys (žr. mutatis mutandis Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Komisija prieš Italiją). Be to, Teisingumo Teismo aiškinimu, vertinant neskelbiamų derybų procedūros taikymo teisėtumą, reikia atsižvelgti ir į tai, ar nenumatytų įvykių sukelta skuba lemia perkančiosios organizacijos negalimumą pirkimą vykdyti viešųjų pirkimų direktyvoje nurodytais terminais, įskaitant ir pagreitintą procedūrą, bei į perkančiosios organizacijos veiksmus, kurių ji galėjo imtis, tačiau jų nesiėmė, siekdama kuo anksčiau paskelbti apie pirkimą arba sumažinti nustatytus paskelbimo terminus (žr. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija prieš Ispaniją, C-24/91).

Taip pat teismas pažymi, jog visuotinai žinoma aplinkybė ir byloje nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, ir 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. VPT, Lietuvos Respublikoje paskelbus ekstremaliąją padėtį dėl koronaviruso plitimo, savo internetiniame puslapyje naujienų skiltyje 2020 m. vasario 26 d. paskelbė informacinį pranešimą „Dėl priemonių įsigijimo koronaviruso grėsmės suvaldymui“, kuriame pirkimų vykdytojams nurodė, kad teisės aktai nustato galimybę atlikti neskelbiamą pirkimą tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atveju, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju pirkimų vykdytojai turi įvertinti ir tai, ar pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir skundžiamo Sprendimo turinį, sutiktina su pareiškėja, jog Sprendimas neatitinka VAĮ administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Atsakovė, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai darė išvadą, jog itin didelės skubos aplinkybės realiai neegzistavo, todėl priėmė objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą ir netinkamai motyvuotą Sprendimą (ABTĮ 91 str., VAĮ 10 str. 5 d.).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju skundžiami sprendimai naikinami, taigi laikytina, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo teismo priteisti 3100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (įskaitant žyminį mokestį), pateikdama apmokėjimą patvirtinančius dokumentus ir nurodydama, kad sąskaita apmokėta 2022-04-28.