Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. J., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nusikaltimo padarymo metu dirbo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio.

G. J. 2017 m. birželio 24 d., apie 3.37 val., Pakerpės k., Čiobiškio sen., Širvintų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, taip pat asmenims neturintiems teisės vairuoti, vairavo automobilį Ford Galaxy, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. K., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,70 prom. alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole fiksuota transporto priemonės apžiūra (b. l. 6-8).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Ford Galaxy, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. K. (b. l. 46). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 30 d. nutarimu automobilis Ford Galaxy, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti D. K. (b. l. 44-45).

BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio.

G. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio. Kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 28, 38-39, 41) ir parodymais teisiamajame posėdyje, policijos pareigūno E. J. tarnybiniu pranešimu (b. l. 2), liudytojo D. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 26-27), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 5), sprendimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 4), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su fotolentelėmis (b. l. 6-8), alkoholio matuoklio duomenimis (b. l. 3), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (b. l. 15), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad G. J. kraujyje nustatyta 1,70 prom. etilo alkoholio (b. l. 21).

Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas kaltinamojo sesers A. D. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. D. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, be užstato. Nurodė, kad gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, yra įsitikinusi, kad jis ateityje nenusižengs įstatymams; pateikė Širvintų rajono savivaldybės administracijos Čiobiškio seniūnijos parengtą charakteristiką, kurioje A. D. charakterizuojama teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu siūloma laiduotoja patvirtino, jog kaltinamasis turi problemą dėl alkoholio vartojimo. Išsakė nuomonę, kad jei brolis nenorės, tai nevartos alkoholio, o jei norės, tai niekas nepadės. Pažymėjo, kad kaltinamasis yra ne mažas vaikas, kad jį pradėtų auklėti. Nurodė, kad turi autoritetą broliui, nurodys jam, kad nevairuotų alkoholio.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Nagrinėjamu atveju, nors byloje ir nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų praeityje baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau jau buvo baustas už vairavimą, neturint teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 32), kas rodo, kad kaltinamasis yra linkęs daryti pažeidimus, nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Teismo posėdžio metu kaltinamasis pats pripažino, kad vairuodavo automobilį, kai vairuotojas negalėdavo. Iš laiduotoja siūlomos A. D. pasisakymo teismo posėdyje matyti, kad ji nėra tikra dėl brolio elgesio pasikeitimo, ji pažymėjo, kad kaltinamasis yra ne mažas vaikas, kad jį pradėtų auklėti ir panašiai, todėl teismas daro išvadą, kad laiduotoja yra abejojanti, ar galės teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį. Teismo vertinimu, siūloma laiduotoja nesupranta laidavimo esmės ir laiduotojo atsakomybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo G. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Skirdamas kaltinamajam G. J. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, t. y. tai, kad jis neteistas (b. l. 29-30), baustas administracine tvarka už vairavimą, neturint teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 32), tačiau tinkamų išvadų nedaro, toliau pažeidinėja nustatytas elgesio taisykles. Kaltinamasis nedirba ir pajamų neturi, todėl, teismo vertinimu, jam nebūtų tikslinga skirti baudą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę 45 paroms, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina 1/3.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais. Bylos duomenimis, automobilis, kurį vairavo G. J., priklauso D. K., kuris buvo davęs automobilį kaltinamajam važinėti į darbą. Šią aplinkybę patvirtino kaltinamasis, automobilio savininkas - liudytojas D. K.. Teismo vertinimu, automobilio savininkas, patikėdamas kitam pašaliniam asmeniui naudotis savo automobilį, turėjo būti ypač atidus ir atsakingas, įsitikinti, kad automobilio vairuotojas bent turi teisę vairuoti transporto priemones. Tačiau jokių panašių veiksmų automobilio savininkas neatliko, o nors galėjo ir privalėjo atlikti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, BK 72 straipsnio nuostatas, D. K. priklausanti transporto priemonė konfiskuotina.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. J. neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas net 1,70 prom. girtumo laipsnis. Taigi, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 prom. girtumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam kartu su bausme būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, nors jis šiuo metu šios teisės ir neturi, taip užtikrinant šios teisės neatsiradimą nurodytu laikotarpiu.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama G. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 30 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42-43).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti areštą 45 paroms, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę G. J. – areštą 30 parų, bausmę atliekant areštinėje.

G. J. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti D. K. priklausantį automobilį Ford Galaxy, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

G. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.