Alytaus apylinkės teismo nutartis

2022-03-14 · Civilinė byla Nr. e2VP-930-887/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-14
Bylos Nr.
e2VP-930-887/2022
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00099-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Suinteresuotas asmuo
E. L., J. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-930-887/2022Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00099-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.7.1.; 3.5.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 14 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio Sauliaus Virbicko pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto perdavimo, suinteresuoti asmenys – E. L., J. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 23 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-6167-292/2020 pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 2 punkte šalys susitarė dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukra D. L. tvarkos. Ieškovei J. L. 2021 m. spalio 8 d. išduotas vykdomasis raštas dėl nutartimi patvirtintos, šalių susitartos tėvo su nepilnamete dukra bendravimo tvarkos.

Antstolis Saulius Virbickas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje nustatyta tvarka 2022 m. sausio 17 d. pateikė teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-127-1100 dėl 2021 m. spalio 8 d. vykdomojo rašto Nr. e2-6167-292/2020. Nurodė, kad 2022 m. sausio 17 d. išieškotoja pateikė informaciją, kad skolininkas 2022 m. sausio 14 d. nevykdė teismo sprendime nustatytos tvarkos bendrauti su dukra (2022-01-18 CBP-193).

Atsiliepimas

J. L. (išieškotoja) atsiliepime (2022-02-25 DOK-6923) pateikė prašymą jos naudai paskirti skolininkui baudą už sprendimo nevykdymą nuo antstolio akto surašymo dienos. Nurodė, kad skolininkas su dukra nebendrauja vieną savaitgalį per mėnesį, nustatytu laiku negalėdamas bendrauti su dukra, ne vėliau kaip prieš tris dienas iki vaiko pasiėmimo dienos apie negalėjimą pasiimti dukros nurodytu laiku, jos SMS žinute neinformuoja, nevykdo įsipareigojimo nedelsiant informuoti ją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, kuri jai tapo nežinoma, nes dukrą per atostogas paima ir nuvežęs palieka pas senelius. Skolininkui nevykdant teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal Alytaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-6167-292/2020 antstolio kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Tačiau ir toliau nepavyko su skolininku gera valia susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl ji kreipėsi į antstolį Saulių Virbicką, kad surašytų sprendimą, įpareigojantį skolininką E. L. atlikti tam tikrus veiksmus, bei veiksmų neįvykdymo aktą ir kreiptųsi į teismą. Skolininkas akivaizdžiai siekia išvengti pareigos auklėti, lankyti dukrą bei bendrauti su ja. Jis klaidina teismą nurodydamas, kad 2021 m. sausio 3 d. parvežęs dukrą, informavo ją, jog negalės vaiko pasiimti sausio mėnesį bei nepateikė jokių nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Skolininkas su ja nesitaria dėl kito laiko, jei negali bendrauti su dukra numatytu laiku. Pateikdamas teismui atsiliepimą, jis gina ne vaiko, o savo interesus, grindžia nenorą vykdyti savo kaip tėvo pareigą bendrauti su dukra, taip pažeisdamas geriausius vaiko interesus. Dukra kiekvieną kartą nustatytu bendravimo laiku tėvo laukia ir labai išgyvena, kai jos nepasiima. Skolininkas bando pasiteisinti, kad yra užimtas žmogus, daug dirbantis, tačiau nepateikia jokių įrodymų kur jis dirba, koks užimtumo laikas darbe, kokios pareigos. Bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymas turėjo neigiamus padarinius jos ir dukros interesams, jos abi patyrė neigiamas emocijas, nes skolininko elgesys (neveikimas) nepateisino dukros teisėtų lūkesčių bendrauti su tėvu.

E. L. (skolininkas) atsiliepime (2022-02-21 DOK-5981) nurodė, kad nesutinka su antstolio Sauliaus Virbicko pareiškimu pripažinti jį skolininku, taip pat įpareigoti jį atlikti ar nutraukti tam tikrus, aiškiai nenurodytus veiksmus. Teigė, kad vaikas su juo atostogavo nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki 2022 m. sausio 3 d., parvežęs vaiką vaiko motinai žodžiu pranešė, jog negalės vaiko pasiimti sausio mėnesį. Jis yra ganėtinai užimtas žmogus, turi daug dirbti, kad galėtų kas mėnesį sumokėti alimentus ir teikti išlaikymą savo vaikams. Jis yra KASP savanoris, tad dažniausiai savaitgaliais vyksta karinės pratybos. Gyvena Vilniuje, todėl 2022 m. sausio 14 d. nepasiėmęs vaiko, nemano padaręs kažką tragiško, dėl ko yra laikomas skolininku. Jis kas mėnesį teikia vaikui išlaikymą, bendrauja su vaiku, tačiau pasitaiko ir nenumatytų aplinkybių. Jo nuomone, šis pareiškimas tėra eilinis vaiko motinos mėginimas emocionaliai jį pažeminti, J. L. tenkina savo poreikius ar interesus, o ne vaiko, dėl vieno savaitgalio gyvenimas negriūna ir ryšis su vaiku nesibaigia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Teismas pažymi, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

Bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Saulius Virbickas vykdo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-6167-292/2020 dėl nustatytos E. L. bendravimo su nepilnamete dukra D. L. tvarkos. Vykdomajame rašte nurodyta, kad E. L. su nepilnamete dukra bendrauja tokia tvarka: 2.1. Tėvas bendrauja su dukra vieną savaitgalį per mėnesį, pasiimdamas dukrą iš mokyklos antrą einamojo mėnesio penktadienį (jei penktadienis ne darbo diena, tai pasiimdamas dukrą ketvirtadienį) ir nuveždamas dukrą į mokyklą po bendravimo savaitgalio einantį pirmadienį (jei pirmadienis ne darbo diena, tai sekančią darbo dieną). Apie planuojamą bendravimo su dukra laiką vaiko tėvas informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki vaiko paėmimo dienos. Apie negalėjimą pasiimti dukros šiame punkte nurodytu laiku tėvas informuoja vaiko motiną SMS žinute iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki vaiko paėmimo dienos; 2.4. Dėl objektyvių priežasčių (ligos ir kt.) nustatytu laiku negalėdamas bendrauti su dukra, tėvas apie tai praneša vaiko motinai SMS žinute ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki numatyto bendravimo laiko.

Kaip matyti iš antstolio Sauliaus Virbicko teismui pateikto 2022 m. sausio 17 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, antstolis kreipėsi į teismą nustatęs, kad E. L. tinkamai nevykdo 2021 m. spalio 8 d. vykdomajame rašte numatytų įpareigojimų nustatyta tvarka bendrauti su vaiku. Nustatyta, kad E. L. 2022 m. sausio 14 d. nevykdė vykdomajame rašte numatytos bendravimo su dukra tvarkos. Atsiliepime E. L. nurodė, kad dukra su juo atostogavo nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki 2022 m. sausio 3 d. ir jis parvežęs vaiką motinai, žodžiu ją informavo, jog negalės vaiko pasiimti sausio mėnesį. Jis yra užimtas žmogus, turi daug dirbti, kad galėtų kas mėnesį sumokėti alimentus ir teikti išlaikymą savo vaikams. Jis gyvena Vilniuje, yra KASP savanoris, todėl savaitgaliais dažniausiai vyksta karinės pratybos. Pripažįsta, jog 2022 m. sausio 14 d. nepasiėmė vaiko, tačiau nemano, jog tai yra priežastis laikyti jį skolininku.

Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdomajame rašte nurodyta, kad dėl objektyvių priežasčių (ligos ir kt.) nustatytu laiku negalėdamas bendrauti su dukra, tėvas apie tai praneša vaiko motinai SMS žinute ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki numatyto bendravimo laiko. Taigi tėvas, negalėdamas nustatytu laiku bendrauti su dukra, vaiko motiną turėjo informuoti SMS žinute, o ne žodžiu. Pažymėtina ir tai, kad skolininko nurodomos aplinkybės (didelis užimtumas, darbo krūvis, savanorystė KASP), dėl kurių jis nebendravo su dukra, neatleidžia jo nuo pareigos betarpiškai vykdyti teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, be to, jis minėtų aplinkybių niekuo neįrodinėjo, taigi šie argumentai atmestini kaip neįrodyti. E. L. subjektyvus aplinkybių, jo teigimu, lėmusių nebendravimą su vaiku, nurodymas vertintinas kaip vengimas įgyvendinti tėvo pareigas savo vaikui, juolab, kad pagal taikos sutartį tėvas su vaiku bendrauja tik vieną savaitgalį per mėnesį. Duomenų, kad jis būtų bendravęs su vaiku kita nei nustatyta taikos sutartimi forma (ryšio priemonėmis, per socialinius tinklus ir pan.), byloje nėra. Teismas taip pat pažymi, jog E. L., prieš pasirašydamas taikos sutartį, kurioje numatytas jo bendravimas su vaiku, privalėjo įvertinti savo darbo ir gyvenimo kitame mieste sąlygas, arba, paaiškėjus naujoms sąlygoms, kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Tačiau E. L. dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo į teismą nesikreipė. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iš J. L. teismui pateikto šalių susirašinėjimo akivaizdu, kad E. L. teismo patvirtintos bendravimo su dukra tvarkos - apie negalėjimą pasiimti dukros nurodytu laiku tėvas informuoja vaiko motiną SMS žinute iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki vaiko paėmimo dienos, nevykdė kelis kartus.

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Vertinant nurodytas įstatymines nuostatas, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas pirmenybę skiria vaiko interesams, kurie yra prioritetiniai, užtikrinti, todėl tiek kartu su vaikais, tiek skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Teismo nutarties dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.

Baudos skyrimas yra teismo teisė, tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių buvo nevykdoma teismo nutartis, kas įtakojo pažeidimo atsiradimą. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Sprendžiant dėl baudos už teismo nutarties nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo nutarties negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį.

Vadovaujantis suformuota teismų praktika, pirmiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad E. L. 2022 m. sausio 14 d., nesant objektyvių priežasčių, nevykdė 2021 m. spalio 8 d. vykdomajame rašte Nr. e2-6167-292/2020 numatytų įpareigojimų nustatyta tvarka bendrauti su vaiku, todėl E. L. skirtina 100,00 Eur vienkartinė bauda už teismo nutarties nevykdymą.

E. L. išaiškintina, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia nutarčiai įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti teismo nutartyje numatytus veiksmus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Suinteresuotas asmuo J. L. prašo priteisti iš suinteresuoto asmens E. L. 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą, atlyginimo. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 771 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

Skirti E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur vienkartinę baudą už teismo nutarties nevykdymą, ją išieškant išieškotojos J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė