Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-43-877/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-21
Bylos Nr.: e2-43-877/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03866-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Liukaitytė
Ieškovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybės

Civilinė byla Nr. e2-43-877/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03866-2021-8 Procesinių sprendimų kategorijos: 3.2.6.1

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,sekretoriaujant Vaidai Margelevičienei, Danguolei Muravjovienei,

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui D. M.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei N. Y.,

trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir jų argumentai

1. ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui patikslintą ieškinį bei dubliką, kuriais prašo: 1) panaikinti 2021 m. vasario 10 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 2021 m. vasario 10 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-38297, DOK-59842).

1.1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba arba ieškovė) 2021 m. vasario 11 d. gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija arba atsakovė): 1) 2021 m. vasario 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas), surašytą Nacionalinei žemės tarnybai, kuriame nurodyta, kad „neturint statybą leidžiančio dokumento (duomenys neskelbtini), šalia pastato (duomenys neskelbtini) įrengtas bazalto trinkelių takelis, kurio matmenys apie 1 m × 35, plotas apie 35 kv. m“; 2) 2021 m. vasario 10 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas1), surašytą ieškovei, kuriame nurodyta „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Išardyti savavališkai įrengtą kitos paskirties inžinerinį statinį – bazalto dangos takelį, kurio matmenys apie 1,00 m × 35,00 m esantį adresu (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę.“ 3) 2021 m. vasario 10 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas2), surašytą Nacionalinei žemės tarnybai, kuriame nurodyta „nevykdyti jokių kitos paskirties inžinerinio statinio adresu (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos darbų išskyrus tuos, kurie būtini atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius.“ Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su Aktu, Nurodymu1 ir Nurodymu2, mano, kad jie nepagrįsti ir naikintini.

1.2. Inspekcija nurodė, kad atliko patikrinimą sklype, bei „nustatė, kad neturint statybą leidžiančio dokumento yra įrengtas apie 35 kv. m. ploto bazalto trinkelių takelis. Apklausus gretimame sklype (duomenys neskelbtini) statybos darbus vykdžiusį statytoją, statinio statybos vadovą, statybos techninį prižiūrėtoją bei rangovus takelį įrengęs asmuo nebuvo nustatytas“, todėl nusprendė, kad privalomasis nurodymas turi būti surašytas Ieškovei.

1.3. Priimant Aktą, Nurodymą1 ir Nurodymą2, Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo išklausyta, Inspekcija surašė administracinius aktus nesikreipusi į Nacionalinę žemės tarnybą.

1.4. Nacionalinei žemės tarnybai, kaip valstybės institucijai, priskirta valstybinės žemės administravimo funkcija, tačiau jokiais teisės aktais nepriskirta pareiga atlikti ūkines funkcijas, t. y. šalinti valstybinėje žemėje esančius statinius, ieškovė neturi (nedisponuoja) tokiam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis). Teisinis reguliavimas numato, kad Inspekcija (o ne Tarnyba), įgyvendindama jai pavestas funkcijas, atstovauja valstybę šalindama savavališkos statybos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-415/2016 22 punktą), todėl Inspekcija, vykdydama jai pavestą valstybės funkciją, privalėjo įvertinti Tarnybai pavestas funkcijas ir nenustačius statytojų, turėtų pati ginti valstybės interesus – pašalinti savavališką statybą.

1.5. Inspekcija privalėjo teikti reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo TPSVPĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytu eiliškumu, t. y. statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui, ir tik nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai galėjo būti teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020).

1.6. Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Panaudos sutartis), perdavė valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto savivaldybė yra žemės sklypo naudotoja, naudojimo faktas yra išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama „išduoti sutikimą atlikti inžinerinių statinių įrengimo darbus neišlaikant normatyvinio 1 m atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), klojant trinkelių dangą greta šio sklypo ribos“, bei pateikė sprendinių brėžinį ir kitus su tuo susijusius dokumentus. Nacionalinė žemės tarnyba, 2021 m. vasario 11 d. gavo Inspekcijos Aktą, Nurodymą1 ir Nurodymą2, o Kauno miesto skyrius 2021 m. vasario 18 d. atliko patikrinimą, bei surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Faktinių duomenų aktas), kuriame nustatyta, kad „žemės sklypas tarp posūkio taškų 1, 2 ir 3, nustatytų sklypo plane, ribojasi su pastato žemės sklypo (duomenys neskelbtini), siena. Sklypo (duomenys neskelbtini), vidinėje dalyje nuo esamo pastato, apie 1 m pločio yra išklotas bazalto dangos trinkelės per visą sklypo kraštinės ilgį (tarp posūkio taškų 1, 2, 3, 4). Gale ties posūkio tašku 5 įrengti laipteliai. Iš esamo pastato ((duomenys neskelbtini)) yra šioje dalyje įrengti 3 išėjimai į žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“.

1.7. Tarnyba leidimų išdavimo procese nedalyvauja, juos išduoda savivaldybių administracijos, o statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Susipažinus su Inspekcijos prie Akto pateiktu brėžiniu, Tarnybos Faktinių duomenų aktu, nustatyta, kad savavališkai įrengta bazalto dangos vieta, rūšis (bazaltas), plotas sutampa su Kauno miesto savivaldybės 2020 m. gegužės 13 d. sprendinių brėžinyje pateikta siekiama vykdyti statyba.

1.8. Faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad Kauno miesto savivaldybė yra tikroji savavališkos statybos statytoja, Inspekcija, veikdama valstybės vardu, nustačiusi panaudos sutarties, pasirašytos tarp valstybės ir Kauno miesto savivaldybės, pažeidimą (savavališkos statybos darbus nesant statybą leidžiančio dokumento), Aktą, Nurodymą1 ir Nurodymą2 privalėjo surašyti Kauno miesto savivaldybės administracijai.

1.9. Be to, Inspekcija, nustačiusi, kad (duomenys neskelbtini), pastato patalpų savininkai yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojai, Aktą, Nurodymą1 ir Nurodymą2 privalėjo surašyti (duomenys neskelbtini), esančių patalpų/pastato savininkams.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, kuriais teismo prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (DOK-55988, DOK-73909, DOK-74003, DOK-74002, DOK-74005).

2.1. Atlikus tyrimą, t. y. apklausus sklype2 statybos darbus vykdžiusį statytoją, darbus vykdžiusius rangovus (UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“), statinio statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, Kauno miesto savivaldybės administraciją, nepavyko nustatyti atsakingo asmens įrengusio minėtą bazalto dangos takelį.

2.2. Vadovaudamasi numatytu savavališkos statybos padarinių pašalinimo eiliškumu, Inspekcija, nenustačiusi takelio statytojo ir nenustačiusi takelio savininko, valdytojo ar naudotojo, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustačiusi, kad sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, savavališkos statybos aktą surašė kaip sklypo valdytojui. Savavališkos statybos aktu konstatuota, kad nesudėtingojo inžinerinio statinio kategorijos takelio nauja statyba sklype, kuris patenka į kultūros paveldo vietovę – (duomenys neskelbtini) senamiestį (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), atlikta be privalomojo statybą leidžiančio dokumento.

3. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir trečiasis asmuo) pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį ir teismo prašo dėl patikslinto ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (DOK-45342).

3.1. Trečiojo asmens nuomone, Inspekcija nepakankamai atidžiai ir išsamiai ištyrė aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima nustatyti statybos darbus atlikusį asmenį. Tik dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), yra suteikta Kauno miesto savivaldybės panaudai. Iš ieškovės į bylą pateikto NTR išrašo, visą žemės sklypą patikėjimo teise valdo ieškovė, dalis žemės sklypo panaudos sutartimi perduota trečiajam asmeniui, dalis yra išnuomota fiziniams asmenims. Inspekcija neįvertino, kad nustatytais savavališkos statybos darbais buvo įrengti statiniai aptarnaujantys Informuotiems investuotojams skirto uždarojo tipo investicinio fondo „Citus Development Fund“ (toliau – Citus) gretimame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), vystomą projektą.

3.2. Gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise taip pat valdo ieškovė ir šį žemės sklypą ieškovė yra išnuomojusi Citus. Pastarajame sklype yra nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, kurio statytojas yra Citus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 5 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išduotas pagal „Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektą“.

3.3. Kauno miesto savivaldybė pastaruoju metu nevykdė jokių statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir ginčo savavališko statinio statybos, o kaip galima suprasti iš pastabų Infostatyboje, priešingai – prieštaravo šių statybos darbų skvere atlikimui, būtent atkarpoje ties daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini) takelio – nuogrindos su laiptais įrengimui. Dėl šios priežasties, visiškai nepagrįstu laikytinas ieškinio argumentas, kad savavališkus darbus atliko būtent Kauno miesto savivaldybė.

3.4. Abiejuose sklypuose (tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)), suplanuoti statybos darbai yra to paties vystytojo Citus, leidžia daryti prielaidą, kad ginčo objekto savavališkus statybos darbus atliko būtent minėtas vystytojas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

4. Nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2015-09-29 Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Panaudos sutartis), perdavė valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno miesto savivaldybei.

5. Kauno miesto savivaldybės administracija 2020-05-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prašydama „išduoti sutikimą atlikti inžinerinių statinių įrengimo darbus neišlaikant normatyvinio 1 m atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), klojant trinkelių dangą greta šio sklypo ribos“, bei pateikė sprendinių brėžinį ir kitus su tuo susijusius dokumentus.

6. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – departamentas) nagrinėjo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas), šalia žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – gretimas sklypas) bazalto trinkelių dangos takelio, kurio matmenys apie 1 m x 35 m, plotas apie 35 kv. m. (toliau – takelis), atliktų statybos darbų teisėtumą.

7. Inspekcijos pareigūnas 2020-12-18 privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas (duomenys neskelbtini)) iš informuotiesiems investuotojams skirto investicinio fondo „Citus Development Fund“ (toliau – „Citus Development Fund“) pareikalavo per penkias darbo dienas nuo nurodymo (duomenys neskelbtini)gavimo pateikti informaciją: „1. Kas organizavo takelio statybos darbus (atsakingas asmuo)? 2. Kas vykdė statybos darbus (rangovas, konkreti įmonė)? 3. Ar yra parengtas gatvės statybos projektas bei gautas statybą leidžiantis dokumentas? 4. Ar esate finansiškai prisidėję prie vykdytų statybos darbų?“. Inspekcijos departamentas 2020-12-18 lydraščiu Nr. 2D-18690 „Dėl dokumentų siuntimo“ (toliau – lydraštis CDF) (duomenys neskelbtini) išsiuntė „Citus develompent Fund“ elektroniniu paštu.

8. Atsakydamas į nurodymą (duomenys neskelbtini), „Citus Development Fund“, už kurį veikia fondo valdymo įmonė UAB „Victory Funds“ (į. k. (duomenys neskelbtini), įgaliotas asmuo A. Ž. 2020-12-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – atsakymas į (duomenys neskelbtini)) nurodė, jog „Citus Development Fund“ „vykdė Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), projekto įgyvendinimo statybos darbus. 2020-12-18 Privalomame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas takelis nėra minėto projekto sprendinys, todėl minėta įmonė vadovaujantis taikytinais teisės aktais neįgyvendina jokių šio takelio statytojo teisių. <...> neturi informacijos apie vykdytus minėto takelio statybos darbus ir negali nurodyti minėto takelio statybos darbų rangovo. <...> pagal 2016 m. lapkričio 29 d. su Kauno miesto savivaldybe pasirašytą susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir/ar įrengimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (atkreiptinas dėmesys, kad ši sutartis šiuo metu jau yra netekusi galios) parengė (duomenys neskelbtini), esančio ir panaudos pagrindais Kauno miesto savivaldybės valdomo žemės sklypo sutvarkymo (įskaitant ir įvairių takų bei takelių įrengimą) projektą (manytina, kad tai nėra 2020-12-18 Privalomame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) minimas „gatvės statybos projektas“), tačiau šis projektas nebuvo suderintas su Kauno miesto savivaldybės atsakingais specialistais, jo pagrindu įmonės žiniomis joks statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas ir įmonė nebuvo pradėjusi įgyvendinti jame numatytų minėto sklypo sutvarkymo (įskaitant ir įvairių takų bei takelių įrengimą) sprendinių. Vadovaujantis taikytinais teisės aktais šio sklypo sutvarkymo sprendinius (t.y. statytojo teisę) turėjo įgyvendinti Kauno miesto savivaldybė. <...> įmonė finansiškai neprisidėjo prie jo [takelio] įgyvendinimo. Pažymėtina, kad pasibaigus 2016 m. lapkričio 29 d. su Kauno miesto savivaldybe pasirašytai susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir/ar įrengimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančio ir panaudos pagrindais Kauno miesto savivaldybės valdomo žemės sklypo sutvarkymo (įskaitant ir įvairių takų bei takelių įrengimą) projekto sprendinius turėtų įgyvendinti pati Kauno miesto savivaldybė“.

9. Inspekcijos pareigūnas 2020-12-18 privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas (duomenys neskelbtini)) analogiškos informacijos pareikalavo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija). Nurodymas (duomenys neskelbtini) Administracijai išsiųstas Inspekcijos departamento 2020-12-18 lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų siuntimo“ (toliau – lydraštis Administracijai). Administracijos Miesto tvarkymo skyrius, vykdydamas nurodymą (duomenys neskelbtini), 2020-12-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – atsakymas į (duomenys neskelbtini)) Inspekciją informavo, kad „2016 m. tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir atvirojo tipo investicinio fondo „Citus development fund“, kurį valdo Valdymo įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Synergy finance“, pasirašyta Kauno miesto susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir / ar įrengimo sutartis dėl skvero, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymo. Pažymima, kad vadovaujantis Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), visus šiuos skvero sutvarkymo darbus savo lėšomis atliks atvirojo tipo investicinis fondas „Citus development fund“. Šiuo metu yra pateiktas projektas statybos leidimui gauti“.

10. Inspekcijos pareigūnas, gavęs pirmiau nurodytą informaciją, 2020-12-31 privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas (duomenys neskelbtini)) iš MB „Betosta“ (į. k. (duomenys neskelbtini) per penkias darbo dienas nuo nurodymo (duomenys neskelbtini) gavimo dienos pareikalavo pateikti Inspekcijai informaciją „1. Kas organizavo takelio statybos darbus (atsakingas asmuo)? 2. Kas vykdė takelio statybos darbus (rangovas, konkreti įmonė)?“. Nurodymas (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu 2020-12-31 išsiųstas MB „Betosta“ Inspekcijos departamento lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų siuntimo“ (toliau – lydraštis MB „Betosta“). (duomenys neskelbtini), atsakydama į nurodymą (duomenys neskelbtini), 2021-01-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – atsakymas į (duomenys neskelbtini)) informavo, jog MB „Betosta“ vykdė „Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), projekto įgyvendinimo statybos darbus. 2020-12-31 Privalomame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) minimas statinys – bazalto trinkelių danga, esanti šalia pastato esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) – neįėjo į minėto projekto statybos darbus, todėl atsakyti į klausimą, kas organizavo minimo takelio įrengimo darbus ir tuo pačiu nurodyti už tai atsakingo asmens negalime. <...> atsakyti į klausimą, kas vykdė minimo takelio įrengimo darbus ir tuo pačiu nurodyti už tai atsakingo asmens negalime“.

11. Dėl analogiškos informacijos pateikimo Inspekcijos pareigūnas 2020-12-31 surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas (duomenys neskelbtini)) J. M., kuriam Inspekcijos departamento 2020-12-31 lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų siuntimo“ (toliau – lydraštis J. M.) nurodymas (duomenys neskelbtini) išsiųstas elektroniniu paštu. Atsakydamas į nurodymą (duomenys neskelbtini), MB „Betosta“ statybos darbų vadovas J. M. 2021-01-13 rašytiniame paaiškinime (toliau – atsakymas į (duomenys neskelbtini)) Inspekcijai nurodė, jog nežino, kas organizavo takelio statybos darbus ir nežino, kas vykdė takelio statybos darbus.

12. Inspekcijos pareigūno 2020-12-31 privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas (duomenys neskelbtini)) tokios pačios informacijos pareikalauta ir iš R. B., kuriam Inspekcijos departamento 2020-12-31 lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų siuntimo“ (toliau – lydraštis R. B.) nurodymas (duomenys neskelbtini) išsiųstas elektroniniu paštu. Atsakydamas į nurodymą (duomenys neskelbtini), UAB „BŪSTO SPRENDIMAI“ techninės priežiūros vadovas R. B. 2021-01-20 elektroniniame laiške (toliau – atsakymas į (duomenys neskelbtini)) nurodė, jog nežino, kas organizavo ir vykdė takelio statybos darbus.

13. Inspekcijos pareigūnas 2021-01-13 privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas (duomenys neskelbtini)) UAB „Dirbam“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) nurodė, jog „patikrinus statybos techninę dokumentaciją nustatyta, kad Jūsų įmonė vykdė aplinkos tvarkymo darbus ir dėjo bazalto trinkelių dangą. Departamentui, norint ištirti statybos darbų teisėtumą ir priimti sprendimą yra reikalinga papildoma informacija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prašome pateikti Jums žinomą informaciją bei dokumentus: 1. Kada buvo įrengta bazalto trinkelių danga šalia pastato pietinės pusės (šalia pastato ašių A-A ir 1-5) 2. Pateikti departamentui statybos darbų rangos sutartį. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 5 darbo dienos nuo nurodymo gavimo <...>“. Inspekcijos departamentas 2021-01-13 lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų siuntimo“ (toliau – lydraštis UAB „Dirbam“) nurodymą (duomenys neskelbtini) išsiuntė UAB „Dirbam“ vadovui el. paštu. Atsakydama į nurodymą (duomenys neskelbtini), UAB „Dirbam“ 2021-01-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – atsakymas į PN-38) Inspekcijai pateikė priedo Nr. 7 prie Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir nurodė, jog „UAB „Dirbam“ vykdė Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), projekte numatytus ir išimtinai (duomenys neskelbtini), žemės sklypo viduje numatytus betono trinkelių, juodo bazalto trinkelių, granito bortų, metalo juostų bortų, kojų valymo grotelių ir lietaus įrengimo latakų bei kitus susijusius darbus numatytus projekte. 2021-01-13 Privalomajame nurodyme (duomenys neskelbtini) minima bazalto trinkelių danga šalia pastato pietinės pusės (šalia pastato ašių A-A ir 1-5, t. y. esanti gretimame žemės sklype) – neįėjo į mūsų vykdytus statybos darbus, todėl atsakyti į klausimą, kada buvo įrengta minėta bazalto trinkelių danga už aptariamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), negalime“.

14. Inspekcijos pareigūnas 2021-01-13 privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas (duomenys neskelbtini)) UAB „Dirbam“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) nurodė, jog „patikrinus statybos techninę dokumentaciją nustatyta, kad Jūsų įmonė vykdė aplinkos tvarkymo darbus ir dėjo bazalto trinkelių dangą. Departamentui, norint ištirti statybos darbų teisėtumą ir priimti sprendimą yra reikalinga papildoma informacija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prašome pateikti Jums žinomą informaciją bei dokumentus: 1. Kada buvo įrengta bazalto trinkelių danga šalia pastato pietinės pusės (šalia pastato ašių A-A ir 1-5) 2. Pateikti departamentui statybos darbų rangos sutartį. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 5 darbo dienos nuo nurodymo gavimo <...>“. Inspekcijos departamentas 2021-01-13 lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų siuntimo“ (toliau – lydraštis UAB „Dirbam“) nurodymą (duomenys neskelbtini) išsiuntė UAB „Dirbam“ vadovui el. paštu. Atsakydama į nurodymą (duomenys neskelbtini), UAB „Dirbam“ 2021-01-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakymas į (duomenys neskelbtini)) Inspekcijai pateikė priedo Nr. 7 prie Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir nurodė, jog „UAB „Dirbam“ vykdė Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), projekte numatytus ir išimtinai (duomenys neskelbtini), žemės sklypo viduje numatytus betono trinkelių, juodo bazalto trinkelių, granito bortų, metalo juostų bortų, kojų valymo grotelių ir lietaus įrengimo latakų bei kitus susijusius darbus numatytus projekte. 2021-01-13 Privalomajame nurodyme (duomenys neskelbtini) minima bazalto trinkelių danga šalia pastato pietinės pusės (šalia pastato ašių A-A ir 1-5, t. y. esanti gretimame žemės sklype) – neįėjo į mūsų vykdytus statybos darbus, todėl atsakyti į klausimą, kada buvo įrengta minėta bazalto trinkelių danga už aptariamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), negalime“.

15. 2021-02-10 privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas nevykdyti darbų) iš NŽT buvo pareikalauta „nevykdyti jokių kitos paskirties inžinerinio statinio adresu (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos darbų išskyrus tuos, kurie būtini atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius“. O 2021-02-10 privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – privalomasis nurodymas) iš NŽT buvo pareikalauta iki 2021-08-10 „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Išardyti savavališkai įrengtą kitos paskirties inžinerinį statinį – bazalto dangos takelį, kurio matmenys apie 1,00 m x 35,00 m. esantį adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę“.

16. Inspekcija, nenustačiusi takelio statytojo ir nenustačiusi takelio savininko, valdytojo ar naudotojo, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustačiusi, kad sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2021-02-10 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – savavališkos statybos aktas) NŽT surašė kaip sklypo valdytojui. Savavališkos statybos aktu konstatuota, kad nesudėtingojo inžinerinio statinio kategorijos takelio nauja statyba sklype, kuris patenka į kultūros paveldo vietovę – (duomenys neskelbtini) senamiestį (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), atlikta be privalomojo statybą leidžiančio dokumento.

17. 2021-02-10 privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas nevykdyti darbų) iš NŽT buvo pareikalauta „nevykdyti jokių kitos paskirties inžinerinio statinio adresu (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos darbų išskyrus tuos, kurie būtini atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius“. O 2021-02-10 privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – privalomasis nurodymas) iš NŽT buvo pareikalauta iki 2021-08-10 „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Išardyti savavališkai įrengtą kitos paskirties inžinerinį statinį – bazalto dangos takelį, kurio matmenys apie 1,00 m x 35,00 m. esantį adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę“.

18. Savavališkos statybos aktas, nurodymas nevykdyti darbų ir privalomasis nurodymas Inspekcijos departamento 2021-02-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų siuntimo“ (toliau – lydraštis NŽT) išsiųsti NŽT ir įteikti 2021-02-17.

19. Tarnybos Kauno miesto skyrius 2021 m. vasario 18 d. atliko valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimą, bei surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Faktinių duomenų aktas).

Dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo

20. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) bei statybos techniniuose reglamentuose.

21. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

22. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys yra nesudėtingasis statinys, o inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713, 3 lentelės 4.1. papunkčiu, plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas yra nuo 10 m² iki 100 m² priskirtini I grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio kategorijai. Patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad takelis yra 35 m² ploto, todėl jis priskirtinas I grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio kategorijai.

23. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 3 dalimi, naujo nesudėtingojo statinio statybai rengiamas supaprastintas statybos projektas, kurį privaloma rengti tais atvejais, kai privaloma gauti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad leidimas statyti naują statinį yra privalomas naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; o naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

24. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, (toliau – STR 1.05.01:2017) 23 punktas numato, jog atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą nesudėtingojo statinio statybai, nurodyti STR 1.05.01:2017 3 priede. Atitinkamai STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1. papunktyje nustatyta, kad statant I grupės nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje privalomas leidimas statyti naują statinį.

25. Statybų procesą reglamentuojantys teisės aktai numato, jog I grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio kategorijai priskirtino takelio statybai sklype, kuris patenka į kultūros paveldo vietovę – Kauno senamiestį (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), buvo privaloma rengti supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį.

26. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis reglamentuoja, kad statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra savavališka statyba. Atitinkamai Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis). Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatyta tvarka.

27. Priežiūros įstatymo 8 straipsnyje reglamentuota, jog Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą. Statybos valstybinė priežiūra be kita ko apima statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą ir privalomųjų nurodymų teikimą. Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

28. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.

29. Remiantis Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Inspekcijos pareigūnas privalomuoju nurodymu sustabdo statybą, kai nustatoma, kad statyba yra savavališka ir surašomas savavališkos statybos aktas. Atitinkamai Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-701/2020 pasisakyta, jog „reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nesant nustatyto statytojo, teikiami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytu eiliškumu: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; tik nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui“.

31. Pagal CK 4.40 straipsnio 1 dalį žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Savavališkai pastatyto statinio statytojas dėl įstatyme nustatytų reikalavimų statybai nesilaikymo neįgyja nuosavybės teisių į statinį kaip į nekilnojamąjį daiktą, tačiau jis yra statybai panaudotų medžiagų savininkas. Jei statytojas perleidžia savavališkai pastatytą statinį kitam asmeniui, jam, o ne žemės sklypo savininkui pereina visos statytojo ankstesnio savininko teisės į tokį statinį, kartu – ir pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-701/2020 52 p.).

32. Ginčo atveju akivaizdu, kad Inspekcija siekė nustatyti ginčo objekto statytoją ir statybos darbus atlikusius asmenis, tai patvirtina jos parengti privalomieji nurodymai investiciniam fondui „Citus Development Fund“, Kauno miesto savivaldybės administracijai, MB „Betosta“, statybos darbų vadovui J. M., UAB „BŪSTO SPRENDIMAI“ techninės priežiūros vadovui R. B., UAB „Dirbam“, tai patvirtina privalomųjų nurodymų turinys ir atsakymai į juos, aptarti sprendimo 7-15 pastraipose. Inspekcija, nenustačiusi takelio statytojo ir nenustačiusi takelio savininko, valdytojo ar naudotojo, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustačiusi, kad sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas NŽT, savavališkos statybos aktą, nurodymą nevykdyti darbų ir privalomąjį nurodymą NŽT surašė kaip sklypo valdytojui.

33. Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 punktas). Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) yra Nacionalinė žemės tarnyba - visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

34. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas - „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010,2012 m. gegužės d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015).

35. Tai reiškia, kad Tarnybai, kaip valstybės institucijai, priskirta valstybinės žemės administravimo funkcija, tačiau jokiais teisės aktais nepriskirta pareiga atlikti ūkines funkcijas, t.y. šalinti valstybinėje žemėje esančius statinius, Tarnyba neturi (nedisponuoja tokiam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis), tuo tarpu Inspekcijai įstatymu yra pavesta ne tik kontroliuoti statybos procesą, bet ir organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal šiame įstatyme nurodytus privalomuosius nurodymus arba įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai <...> kiti viešojo administravimo subjektai ar prokuratūra (Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 1 d. 16 p.).

36. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad nei įstatymai, nei poįstatyminiai teisės aktai nenumato Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybės žemės patikėtinio pareigos šalinti savavališkos statybos padarinius, kai tuo tarpu atsakovė pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo atstovauja valstybę ir turi įstatymu jai suteiktą teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakingo už savavališką statybą asmens, numatyto šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje lėšomis. Tačiau sutiktina ir su atsakovės argumentais, kad galimybė surašyti nurodymą žemės savininkui įstatyme taip pat yra numatyta.

37. Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas ir ieškovo nurodoma kasacinio teismo nuostata dėl jai įstatymu priskirtų funkcijų perkėlimo kitam viešojo administravimo subjektui (Byla Nr. 3K-3-323-415/2016 25 p.) nustato inspekcijos pareigą itin atidžiai ir rūpestingai atlikti pareigą nustatyti už savavališką statybą atsakingus asmenis. Be to, šiuo konkrečiu atveju iš į bylą šalių pateiktų įrodymų matyti, kad valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp posūkio taškų 1, 2 ir 3, nustatytų sklypo plane, ribojasi su pastato žemės sklypo (duomenys neskelbtini) siena. Sklypo (duomenys neskelbtini), vidinėje dalyje nuo esamo pastato, apie 1 m. pločio yra išklotas bazalto dangos trinkelės per visą sklypo kraštinės ilgį (tarp posūkio taškų 1, 2, 3, 4). Gale ties posūkio tašku 5 įrengti laipteliai. Iš esamo pastato ((duomenys neskelbtini)) yra šioje dalyje įrengti 3 išėjimai į žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“(faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini).). Inspekcija nepateikė duomenų, kad ėmėsi veiksmų nustatyti pastato (duomenys neskelbtini), savininkus, kurie ginčo sklypu neabejotinai naudojasi ne tik patekimui į savo patalpas, bet ir gyvenamojo namo išorės priežiūrai ir kurių tiesioginis suinteresuotumas įrengti dangą yra akivaizdus, tai matyti iš prie Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-05-13 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei, kuriuo prašoma išduoti sutikimą atlikti inžinerinių statinių įrengimo darbus neišlaikant normatyvinio 1 m atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), klojant trinkelių dangą greta šio sklypo ribos, pridėto balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), savininkai pritarė tam, kad būtų įrengti takai „sklype (duomenys neskelbtini), kurių klojama trinkelių danga būtų įrengta (duomenys neskelbtini), ribos“, todėl sutiktina su ieškovu, kad visi šie asmenys atitinka TPSVPĮ 14 str. 1 d. 2 p. naudotojo sąvoką ir jiems turėjo būti surašomi ginčijami aktai. Iš balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad balsavimą organizavo UAB „Domus tersus“, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad aiškinosi, kokiu būdu ir koks subjektas vykdo šio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą, o šios aplinkybės tikėtina leistų išsiaiškinti ir dėl ginčo takelio statytojo.

38. Ieškovas nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2015-09-29 Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kauno miesto savivaldybei. Naudojimo faktas yra išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Tačiau pagal panaudos sutarties 1 punktą, yra perduota savivaldybei tik šio sklypo dalis – 0,2517 ha (iš 0,2550 ha). Kauno miesto savivaldybės administracija 2020-05-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Tarnybą prašydama „išduoti sutikimą atlikti inžinerinių statinių įrengimo darbus neišlaikant normatyvinio 1 m atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), klojant trinkelių dangą greta šio sklypo ribos“, bei pateikė sprendinių brėžinį. Iš prie akto pateikto brėžinio matyti, kad savavališkai įrengta bazalto dangos vieta, rūšis (bazaltas), plotas sutampa su Kauno miesto savivaldybės 2020-05-13 sprendinių brėžinyje pateikta siekiama vykdyti statyba. Panaudos sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad „suteiktoje naudotis žemėje gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui suteikiamas naudotis žemės sklypas <...> Statinius ir įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant išvardintų sąlygų, panaudos gavėjas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą“.

39. Atsakovės teigimu, su Savivaldybe yra sudaryta panaudos sutartis tik patvirtina, kad Savivaldybė yra sklypo dalies naudotoja, o nurodytų prašymų teikimas nepatvirtina lėšų į takelio statybą investavimo ir kartu takelio statybos užsakovo funkcijų atlikimo, o „Citus Development Fund“ nurodė, kad <...> takelis nėra minėto projekto sprendinys, todėl <...> neįgyvendina jokių šio takelio statytojo teisių, todėl šios Inspekcijos pareigūno nustatytos faktinės aplinkybės nesudarė teisinio pagrindo Savivaldybę ir „Citus Development Fund“ laikyti statytoju, taip kaip apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje. Visi Inspekcijos pareigūno raštu užklausti subjektai patvirtino, jog nežino, kas organizavo takelio statybos darbus ir nežino, kas vykdė takelio statybos darbus. Todėl objektyviai įmanomomis informacijos gavimo priemonėmis takelio statytojas nenustatytas.

40. Esant šioms aplinkybėms teismas sutinka su ieškovu, kad Inspekcija turėjo imtis veiksmų nustatyti pastato (duomenys neskelbtini), savininkus, kurie galėjo būti statytojais, taip pat ir su trečiojo asmens argumentais, kad privalėjo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti investicinio fondo „Citus Development Fund“ sprendinius, susijusius su gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini) vykdoma daugiabučio namo statyba bei Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-11-29 pasirašyta susisiekimo komunikacijų išplėtimo sutartimi (duomenys neskelbtini), kurios objektas yra ir įrengiami pėsčiųjų takai bei šio fondo suinteresuotumu įrengti nuogrindą, takelį ir laiptus, nes kitaip jo statomas daugiabutis (duomenys neskelbtini) negalėtų būti pripažintas tinkamu naudoti ir jo statyba užbaigta. Tik paaiškėjus, kad šie asmenys dangos neįrengė, turėjo spręsti klausimą dėl privalomojo nurodymo surašymo Kauno miesto savivaldybei, kurios naudojimosi valstybės žeme faktas įregistruotas viešame registre.

41. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Todėl svarbu akcentuoti, kad Inspekcija, būdama valstybės patikėtine, savo veikloje turi vadovaudamasi gero administravimo principais ir atsakingo valdymo principais turi siekti, kad valstybės turtas ir lėšos būtų naudojamos racionaliai. Šiuo atveju akivaizdu, kad valstybinės žemės patikėtinis ginčo objekto neįrengė, o įrengę asmenys nesilaikė teisės aktų reikalavimų gauti statybą leidžiantį dokumentą ir galimai bando nuslėpti nuo Inspekcijos esantys statytojai, siekdami išvengti neigiamų padarinių, tačiau jie turi ir įstatyme numatytą galimybę savavališką statybą įteisinti. Pripažinus pagrįstais ir teisėtais atsakovės nurodymus ir išardant statinį neteisėtos statybos šalinimo našta tektų valstybei, mokesčių mokėtojams, o tai neatitinka visuomenės interesų ir bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Be to, kaip nurodyta šalių procesiniuose dokumentuose, statinys yra senamiestyje, juo naudojasi ne tik statytojas, bet ir gretimų namų gyventojai, praeiviai, miesto svečiai, todėl racionalesnis ir visuomenės interesus labiau atitinkantis sprendimas būtų statinį išsaugoti, įstatymo nustatyta tvarka gavus statybą leidžiantį dokumentą. Savavališka statyba yra atlikta visai neseniai, todėl teismo neįtikino atsakovės argumentai, kad ji dėjo visas pastangas faktiniam statytojui nustatyti ir to negalėjo padaryti. Teismas taip pat pritaria ieškovės argumentams, kad prieš priimant ginčijamus nurodymus valstybės interesus atstovaujančios institucijos šios bylos šalys, o taip pat ir žemės sklypo naudotoja Savivaldybė turėjo siekti išspręsti susidariusią situaciją gera valia, aiškintis, kokio masto padarytas pažeidimas, galbūt yra galimybė jį nesunkiai pašalinti, o atsakovė- bent jau pranešti ieškovei apie ketinimą priimti tokio pobūdžio sprendimą, tačiau atsakovė nuėjo lengviausiu keliu, naudodamasi įstatyme numatyta savo esme formalia kraštutine galimybe, nedraudžiančia surašyti ginčijamus nurodymus asmeniui, kuris akivaizdžiai nėra statytojas.

42. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad esant duomenims viešame registre apie tai, jog dėl valstybės žemės yra sudaryta panaudos sutartis ir panaudos gavėjas yra žinomas, taip pat žinomas vystytojo „Citus Development Fund“ suinteresuotumas daugiabučio gyvenamojo namo statybos užbaigimu, pastato (duomenys neskelbtini) savininkų suinteresuotumas ginčo statinį naudoti gyvenamojo namo eksploatacijai ir priežiūrai, atsakovė nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti asmenis, kuriems pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytą eiliškumą savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai turėjo būti surašyti pirmesne eile, todėl daroma išvada, kad ginčijami nurodymai neatitinka išsamumo principo, juos priimant nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, todėl šie nurodymai panaikintini remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

panaikinti 2021 m. vasario 10 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti 2021 m. vasario 10 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rita Liukaitytė