- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-1765-432/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27510-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Pareiškėjas
- T. J.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Registrų centras
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-17 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotasis asmuo VĮ Registrų centras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina Č. P. 1992-02-24 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Teigia, kad minėtą butą jis paveldėjo pagal testamentą, tačiau paveldimos nuosavybės teisinis režimas VĮ Registrų centro duomenimis nėra nurodytas. Pareiškime nurodo, kad privatizuojant butą 1992 metais, jis ir kiti šeimos nariai pageidavimo tapti buto savininkais neišreiškė, todėl Č. P. įsigytas turtas pripažintinas asmenine nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. 2019-09-17 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
3. Pirmosios instancijos teismas 2019-09-17 nutartyje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi, tik esant visoms išvardytoms sąlygoms: nuo šių faktų priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tokius faktus patvirtinančių dokumentų arba prarastų dokumentų negalima atkurti; įstatymai nenumato neteisminės šių faktų nustatymo tvarkos (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridinę reikšmę turintys ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išsiaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato galimybę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. įregistravimo faktą (ar kitokius faktus), o ne patį turto teisinį režimą.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ketina paneigti įstatymo nustatytą prezumpciją, numatančią kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Teismas laikė, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas, jog jo motina nekilnojamąjį turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise, turi ne juridinę, o tik įrodomąją reikšmę ir tokiam reikalavimui turi būti taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą, CPK 176 - 185 straipsniai). Todėl CPK XXXIV skyriaus trečiojo skirsnio nustatyta tvarka toks pareiškimo reikalavimas negali būti nagrinėjamas, nes tokie reikalavimai nagrinėtini ne supaprastinta, bet ginčo teisenos tvarka, paduodant atitinkamą ieškinį bei prie jo pridedant leistinus įrodymus (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Faktas, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
5. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-09-17 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti apskųstąją nutartį.
6. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą (CPK 176 - 185 straipsniai) taikomos ir ypatingojoje teisenoje, taip pat ir bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Nagrinėjamu klausimu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu apeliantas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti, sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą.
7. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai argumentavo savo sprendimą ir nepagrįstai 2019-09-17 nutartimi atsisakė ypatingosios teisenos tvarka nagrinėti pareiškėjo T. J. 2019-09-16 pareikšimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto- asmeninės nuosavybės įregistravimo ir patikslinimo nekilnojamojo turto registre dėl buto (duomenys neskelbtini), nurodant, kad visas butas Č. P. įgytas asmeninės nuosavybės teise.
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-17 nutartis paliktina nepakeista.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka yra pagrįsta ir teisėta. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo pareikšimą ypatingosios teisenos tvarka ir netinkamai taikė CPK 444 – 448 straipsnių nuostatas.
10. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008, 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). Reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).
11. Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina Č. P. pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Pareiškime ir atskirajame skunde pareiškėjas nenurodė, kuriam tikslui jis siekia nustatyti pareiškime nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą. Tad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog prašomas nustatyti faktas sukels jam kokius nors reikšmingus materialinius teisinius padarinius.
12. VĮ Registrų centro išraše nurodytas Č. P. įgyto buto (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas- 1992-02-24 pirkimo-pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374. Butas įgytas Č. P. esant ištekėjusiai už J. P. (2019-10-24 VĮ Registrų centro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.4A-1850). Pareiškėjo motina, manydama, kad butas yra jos asmeninė nuosavybė, sudarė testamentą ir jo pagrindu pareiškėjas 2019-03-18 priėmė palikimą į minėtą butą. Iš VĮ Registrų centro pažymos Nr. GR.4A-1850 taip pat matyti, kad pareiškėjo motina mirė 2015-02-28, jos sutuoktinis J. P. mirė 2016-02-20. Šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad butas, dėl kurio įgijimo asmeninės nuosavybės teise pareiškėjas prašo nustatyti atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, buvo įgytas, esant sudarytai buto savininkės Č. P. ir J. P. santuokai. (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis).
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ketina paneigti įstatymo nustatytą prezumpciją, numatančią kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo prašomas nustatyti faktas, kad jo motina nekilnojamąjį turtą įgijo ir valdė kaip asmeninę nuosavybę, turi įrodomąją reikšmę ir tokios aplinkybės įrodinėjamos, teisme ginčo teisenos tvarka nagrinėjant atitinkamą bylą, kurioje šios aplinkybės yra reikšmingos. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, kad CPK XXXIV skyriaus trečiojo skirsnio nustatyta tvarka toks pareiškimo reikalavimas negali būti nagrinėjamas. Jei aplinkybė, kad pareiškėjo motina butą (duomenys neskelbtini) įgijo ir valdė kaip asmeninę nuosavybę, yra reikšmingas pareiškėjo interesams ir dėl tokio buto statuso kyla pareiškėjo ir trečiųjų asmenų ginčas, paminėto buto statuso (asmeninė ar bendroji jungtinė nuosavybė) klausimas turi būti sprendžiamas, nagrinėjant atitinkamą bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
14. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo klausimu ir, atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336- 339 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
P. T. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-17 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.