Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Pareiškėjas patikslina, kad tai, jog T. L. turtas – šiuo atveju ½ dalis Buto, buvo pradėta faktiškai valdyti, visų pirma, patvirtina tai, jog likusi kita pusė Buto priklauso pačiam pareiškėjui ir kuriame pareiškėjas gyvena nuo 1985 m. spalio 10 d. Todėl natūralu, jog po sutuoktinės T. L. mirties pareiškėjas gyveno ir naudojosi ne tik jam priklausančia ½ dalimi Buto, bet naudojo ir valdė visą nekilnojamąjį turtą. Be to, kaip minėta, tai pareiškėjo vienintelė gyvenamoji vieta. Todėl akivaizdu, jog pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties nuolatos rūpinosi ir dabar rūpinasi minėtu nekilnojamuoju turtu ir jį prižiūri kaip savo, moka Butui tenkančius komunalinius mokesčius. Be to, tai, jog pareiškėjas valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina teismui teikiami atsiskaitymai už komunalinius mokesčius (už visą Butą). Pareiškėjas paaiškina, kad neturi galimybės teismui pateikti mokėjimų būtent per tris mėnesius po sutuoktinės mirties (t. y. nuo (duomenys neskelbtini)), kadangi praėjo jau daug metų ir tokių atsiskaitymo knygelių nėra išsaugojęs, tuo labiau nemanė, jog jos kažkada bus reikalingos.

Pareiškėjas pažymi, kad jo ir T. L. dukra L. B. neprieštarauja, jog teismas nutartimi nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas, t. y. pareiškėjas, po sutuoktinės T. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Kitos T. L. dukterys – J. Ž. ir J. L., yra įtrauktos į bylą suinteresuotais asmenimis (kaip galimos įpėdinės), tačiau pareiškėjas paaiškina, kad, kaip minėta, šie asmenys nesusiję giminystės ryšiais su pareiškėju (nėra jo dukros), todėl pareiškėjas nepalaikė/nepalaiko su jais kontakto.

Taip pat pažymi, kad Testamentų registro pažyma patvirtina, jog paveldėjimo byla po T. L. mirties nebuvo/nėra pradėta, testamentų nebuvo sudaryta, t. y. kitų galimų įpėdinių teisės ir interesai nebus pažeisti. Todėl vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir remiantis prie pareiškimo pridėtais dokumentais, pareiškėjo teigimu, galima pagrįstai tvirtinti, kad jis nepertraukiamai valdo palikėjos T. L. turtą, jį prižiūri, remontuoja, moka mokesčius ir atlieka kitus veiksmus siekiant jos turtą išsaugoti. Nurodo, kad pareiškėjas kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, taip pat prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes.

Suinteresuoti asmenys L. B., J. Ž., J. L. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriais su pareiškimu sutinka.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad T. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu T. L. buvo santuokoje su pareiškėju E. L., santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini), santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra – suinteresuotas asmuo L. B. Tai buvo antroji T. L. santuoka. Pirmąją santuoką T. L. sudarė (duomenys neskelbtini) su A. Ž., mirusiu (duomenys neskelbtini). Jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra – suinteresuotas asmuo J. Ž. T. L. (duomenys neskelbtini) gimė dar viena dukra – suinteresuotas asmuo J. L., kurios tėvas nėra pareiškėjas. T. L. mirus, notarų biure pagal jos paskutinę gyvenamąją vietą nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Testamentų registre nėra registruotų nei T. L. sudarytų testamentų, nei jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad T. L. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre T. L. vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto, tačiau jos sutuoktinio E. L. vardu 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su jam priklausančiu ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po T. L. mirties įstatyminis įpėdinis – palikėją pergyvenęs sutuoktinis – pareiškėjas (CK 5.13 straipsnis), į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, jis savo sutuoktinės turtą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjui turi juridinę reikšmę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjas, būdamas įstatyminis T. L. įpėdinis, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėjas priėmė savo sutuoktinės palikimą, po jos mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).