Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Granitas“ atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Granitas” ieškinį atsakovui I.P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį Įstatymo 81 straipsnio pagrindu kaip nenagrinėtą teisme, kadangi ieškovui, vekselio turėtojui, neatliktus veiksmų, numatytų Įstatymo 40 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną, turėtojas vekselį privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas, bei neįvykdžius Įstatymo 47 str. 1 d. nurodytos sąlygos, jog vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas per 4 darbo dienas po vekselio pateikimo akceptuoti ar apmokėti, ieškovas nebegali išieškoti skolos pagal vekselį ne ginčo tvarka. Apelianto nuomone, esant šioms aplinkybėms, 2009-05-30 paprastasis neprotestuotinas vekselis turėtų būti laikomas skoliniu įsipareigojimu, pagal kurį reikalavimai gali būti patenkinami tik bendra tvarka – geranoriškai vykdant prievolę ar per teismą. Nesulaukus, kad atsakovas savo prievolę įvykdytų geruoju ir neturint galimybės reikalavimą patenkinti Įstatymo nustatyta tvarka, vekselio turėtojas UAB „Granitas“ yra priverstas kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Apelianto teigimu, šiuo metu 2009-05-30 paprastojo neprotestuotino vekselio turėtojo kreipimasis į notarų biurą tik užvilkintų civilinės bylos nagrinėjimą, nes notarų biuro atsakymas dėl vykdomojo rašto įrašo išdavimo dėl atsisakymo apmokėti vekselį būtų neigiamas. Kadangi ieškovas neatliko visų Įstatyme nustatytų ir reikalaujamų veiksmų, o pagal Įstatymo 76 str. įsipareigojimų pagal vekselį vykdymo terminų atidėjimas neleidžiamas nei įstatymų, nei teismo, apeliantui yra užkirsta galimybė patenkinti reikalavimą pagal 2009-05-30 paprastąjį neprotestuotiną, tačiau neapmokėtą vekselį ne ginčo tvarka. Apeliantas pažymi, jog tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-12-01 nutartis naikinama, o ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-12-01 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB “Granitas” pareiškė ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo I.P. 5237,37 Lt skolą, 122,68 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2009-05-31 iki 2009-11-17, iš viso 5360,05 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-3). 2009 m. gegužės 4 d. atsakovas I.P. pasiskolino iš ieškovo 5237,37 Lt. Skolos patvirtinimui vekselio davėjas I.P. išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo vekselio turėtojui UAB “Granitas” iki 2009 m. gegužės 30 d. vekselyje išrašytą 523,37 Lt sumą grąžinti (b.l. 4). Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009-12-01 nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (b. l. 24).

Civilinė byla iškeliama pateikiant teismui ginčo teisenos atveju ieškinio pareiškimą, ypatingosios teisenos bylose ir kitose bylose – pareiškimą ar prašymą (CPK 5 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad ieškinys paduotas laikantis teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, privalo ieškinį priimti. Ieškinio priėmimo klausimas išsprendžiamas teisėjo rezoliucija, kurios priėmimas ir reiškia civilinės bylos iškėlimą (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio priėmimas reglamentuotas CPK 137 straipsnyje. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis nenagrinėtinas teisme.

Taikant minėtą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, būtina vadovautis CPK 24 straipsnyje nustatytu bylų priskyrimo teismui prioriteto principu. Kilus abejonių dėl konkretaus ginčo priklausomumo, teismas turi priimti bylą savo žinion. Faktiškai bet kuris ginčas dėl asmens teisių, laisvių ir kitų teisėtų interesų yra priskirtinas teismams ir teisminė teisių gynyba yra prioritetinė.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau - ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse.

Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutarts civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas nepagrįstai remdamasis ĮPVĮ 81 straipsniu padarė išvadą, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme, nes vekselio turėtojo reikalavimai tenkintini ne ginčo tvarka.

ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną (šiuo atveju 2009 m. gegužės 30 d.), turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio neakceptavimas arba neapmokėjimas turi būti patvirtintas oficialiu aktu (protestas dėl atsisakymo akceptuoti arba apmokėti). Vekselius protestuoja notarai. (ĮPVĮ 46 str. 1d.). ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselio turėtojas privalo panešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba nepamokėtas per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga ”gražinti be išlaidų” ar ”neprotestuotinas”- per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. ĮPVĮ 55 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu vekselio turėtojas nepateikia vekselio akceptuoti vekselio davėjo sąlygoje nustatytu laiku, jis netenka reikalavimo teisės, atsirandančios ir dėl neapmokėjimo ir dėl neakceptavimo.

Kadangi ieškovas neatliko virš paminėtuose ĮPVĮ straipsniuose nustatytų veiksmų, o pagal Įstatymo 76 straipsnį įsipareigojimų pagal vekselį vykdymo terminų atidėjimas neleidžiamas nei įstatymų, nei teismo, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui UAB “Granitui” užkirsta galimybė patenkinti reikalavimą pagal 2009 m. gegužės 4 d. paprastąjį neapmokėtą vekselį ne ginčo tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškininis reikalavimas dėl skolos priteisimo vekselių pagrindu gali būti nagrinėjamas teismine (civilinio proceso) tvarka, nes juo siekiama teisinių pasekmių, susijusių su prievoliniais teisiniais santykiais. Tai, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta, kad vekselio turėtojo piniginiai reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka, neužkerta kelio šaliai užvesti atskirą civilinę bylą, pareiškiant savo reikalavimus dėl skolos priteisimo vekselių pagrindu. Tai reiškia, jog tai, kad ieškinio reikalavimas kildinamas iš paprastojo neprotestuotino vekselio, savaime nereiškia, kad ieškovas, kaip vekselio gavėjas, turi prievolę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo. Šiuo atveju ieškovas turi teisę pasirinkti, ar kreiptis į notarą ar į teismą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo pareikštas ieškinys priklauso teismo jurisdikcijai, nes ieškovas siekia apginti savo teises teismine tvarka.

Tokią išvadą patvirtina ir teismų praktika: Lietuvos apeliacinis teismas analogiškoje situacijoje pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nutraukti bylą pagal ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą vekselio pagrindu, nutartyje pažymėjo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas, kaip paprastojo neprotestuotino vekselio turėtojas, privalo kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo. Teisėjų kolegija laikė pagrįstais ieškovo argumentus, jog nagrinėjamu atveju, paduodamas ieškinį, ieškovas turėjo teisę pasirinkti, ar kreiptis į notarą, remdamasis skundžiamame sprendime teismo išdėstyta tvarka, ar į teismą, ginčo vekselį, tai yra vienašalį abstraktų sandorį, traktuodamas kaip rašytinį skolos dokumentą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-540/2009).

Taigi teisėjų kolegija sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad apeliantui netekus galimybės apginti savo pažeistas teises ne ginčo tvarka, neužkertamas kelias savo pažeistas teises ginti teismine tvarka (CK 1.138 str.).

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.), o ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 137 str. 1 d., 337 str. 3 p.).

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Patenkinus atskirąjį skundą, iš atsakovo I.P. priteistina 5,70 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir ieškovo UAB „Granitas“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovo I.P. 5 (penkis) litus ir 70 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).