- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-1944-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08024-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- T. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. Š. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 891,26 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 802,80 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ ir atsakovas T. Š. 2020 m. gruodžio 29 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-025129, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas Apple-iPhone SE (2020), 128GB, (duomenys neskelbtini) 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 38,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas turėjo teisę įsigyti daiktą, sumokėdamas 1 Eur mokestį. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, t .y. pradiniam kreditoriui iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo daikto, todėl pradinis kreditorius atsakovui siųstu raštišku pranešimu su atsakovu sudarytą sutartį nutraukė. 2021 m. birželio 11 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal išperkamosios nuomos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1 891,26 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 80,21 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 971,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 280 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovo 13,44 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 29 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito“ ir atsakovo T. Š. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-025129, kuria nuomotojas už sutartyje nurodytą nuomos mokestį perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis nuomotojui nuosavybės teise priklausantį sutartyje nurodytą daiktą – telefoną Apple-iPhone SE (2020), 128GB, su galimybe jį įsigyti, o atsakovas įsipareigojo nuomotojui mokėti nuomos mokestį dalimis per 24 mėnesių terminą, mokant kas mėnesį po 38,99 Eur. Anot ieškovės, atsakovui savo sutartinių įsipareigojimų nevykdant, pradinis kreditorius sutartį vienašališkai nutraukė. Tarp pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito“ ir ieškovės 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01 su Priedu Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-06/01. Pasak ieškovės, apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas 2021 m. birželio 16 d. buvo informuotas sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiųstu pranešimu. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal sutartį, dėl to teismas reikalavimą priteisti iš atsakovo 891,26 Eur nesumokėtas nuomos įmokas ieškovei laikė pagrįstu ir tenkino.
Šalies argumentai
5. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 802,80 Eur netesybų, paskaičiuotų už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,5 proc. normą. Teismo vertinimu, šalių tarpusavio sudaryta sutartis turi tiek išperkamosios nuomos, tiek ir vartojimo kredito sutarties požymių, todėl ieškovės prašomų delspinigių suma yra pernelyg didelė ir neproporcinga, nes savo verte beveik prilygsta pagrindinės skolos dydžiui. Ieškovės prašoma 0,5 proc. dydžio delspinigių norma už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną sudaro net 182,50 proc. per metus, todėl teismas netesybas mažino iki 0,05 proc. dydžio už kiekvieną dieną ir ieškovei iš atsakovo priteisė 80,21 Eur (891,26 Eur x 0,05 proc. x 180 d./100) delspinigius. Teismas bylinėjimosi išlaidų nemažino, kadangi nors ir buvo sumažinti priteistini delspinigiai, tačiau ieškovės reikalavimų patenkinimo rezultatas iš esmės yra jos naudai.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Ieškovė UAB „Legal balance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovo 802,80 Eur delspinigių, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
7. Nurodė, kad teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinis kreditorius ir atsakovas Sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 802,80 Eur iki 80,21 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantui, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
8. Atsakovas T. Š. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 29 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito“ ir atsakovo T. Š. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-025129, kuria nuomotojas už sutartyje nurodytą nuomos mokestį perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis nuomotojui nuosavybės teise priklausantį sutartyje nurodytą daiktą – telefoną Apple-iPhone SE (2020), 128GB, su galimybe jį įsigyti, o atsakovas įsipareigojo nuomotojui mokėti nuomos mokestį dalimis per 24 mėnesių terminą, mokant kas mėnesį po 38,99 Eur. Anot ieškovės, atsakovui savo sutartinių įsipareigojimų nevykdant, pradinis kreditorius sutartį vienašališkai nutraukė. Tarp pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito“ ir ieškovės 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01 su Priedu Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-06/01.
11. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims. Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi Vartojimo kredito įstatymas turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į Vartojimo kredito įstatymo reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.
12. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys šią sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sutartis turi vartojimo kredito sutarties požymių. Apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo neturi teisinės reikšmės teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui, kadangi pirmosios instancijos teismas tiesiogiai šio įstatymo normų netaikė. Teismas, vertindamas delspinigių dydį CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, atsižvelgė į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas tik kaip į kriterijų, ir sprendė, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo kaip silpnesnės šalies interesus, neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine – komercine veikla, interesus.
13. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pavyzdžiui, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi atitinkamomis Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, kaip vienu iš kriterijų, spręsdamas priteistinų delspinigių dydžio klausimą ir pagrįstai sumažino delspinigius iki 0,05 proc. už kiekvieną praleistą dieną.
14. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl daro išvadą, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą už akių nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.