Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-07-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1487-264/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2013-07-08
Bylos Nr.
2S-1487-264/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
D. K.
Ieškovas
R. K.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1487-264/2013Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2; 110.1; 122.2; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. K. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1533-722/2013 pagal ieškovo R. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pareiškimo teismui dienos, išvadą teikianti institucija Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas pateikė teismui prašymą iki ieškinio teismui padavimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną dukters V. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu. Nurodė, kad jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta 2011-07-11 bendru šalių sutikimu, dukros gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo buvo nustatyta su jos motina D. K.. Balandžio 28 d. apie 20.20 val. jam telefonu paskambino dukra ir pranešė, kad ją sumušė motina D. K.. Nuėjęs į jų namus, rado dukrą sumuštą - jai iš burnos bėgo kraujas, buvo pramušta lūpa. Jis pasiėmė dukrą su savimi į savo namus ir kreipėsi su pareiškimu į Jonavos rajono PK, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. (tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo balandžio 28 d. dukra gyveno su ieškovu ir iki gegužės 3 dienos vakaro atsakovė nei skambino, nei kaip nors kitaip domėjosi dukra. Nuo penktadienio D. K. pradėjo aktyviai reikalauti, kad jis grąžintų dukrą. Mano, kad to reikalaudama atsakovė siekia daryti dukrai įtaką ir nuteikti neduoti pareigūnams parodymų apie sumušimą. Šalims dar gyvenant kartu, atsakovė kartais nesusivaldydavo, jei nesugebėdavo priversti dukros jai paklusti, imdavo rėkti, grasinti. Mano, kad D. K. ir toliau nesugebės valdyti savo emocijų ir griebsis fizinių poveikio priemonių prieš dukrą. Nesiimant laikinųjų apsaugos priemonių, vaikui gali būti padaryta žala, t.y. ne tik fizinis smurtas iš motinos pusės, bet ir D. K. tyčinės pastangos paveikti dukrą, įkalbėti ją meluoti, liudyti motinos naudai, t. y. daryti neleistiną poveikį nepilnamečio vaiko psichikai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino; taikė laikinąsias apsaugos priemones - nustatė laikiną nepilnametės V. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. K. iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1414-598/2013 ir priimtas teismo sprendimas; pavedė Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui kontroliuoti, ar ieškovas užtikrina visapusišką ir pilnavertę dukters priežiūrą, tinkamą ugdymą bei auklėjimą; sustabdė 2011 m. liepos 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-1966-814/2011 ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (2 p.) vykdymą dalyje dėl išlaikymo V. M. K. po 400 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo iki vaiko pilnametystės mokėjimo; nutartį nurodė vykdyti skubiai. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimu patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvę sutuoktiniai susitarė, kad nepilnametės jų dukters gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina D. K.. Ieškovas gyvena savo tėvų bute, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė D. K. – gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). 2013-04-28 įvykus incidentui tarp dukters ir motinos buvo kreiptasi į policijos pareigūnus ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad D. K. smogė dukrai V. M. K. į veidą, o 2013-05-03 D. K. pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. Teismas nurodė, kad toks atsakovės elgesys negali būti pateisinamas, nes pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, nes vaikui tikėtinai daroma įtaka, nepagrįstai formuojamas neigiamas tėvo įvaizdis ir tokiems santykiams besitęsiant - vaikas gali vis mažiau norėti ar bijoti bendrauti su tėvu. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas galėtų daryti žalingą poveikį dukrai, netinkamai su ja elgtis, kad yra nepajėgus psichologiškai ar fiziškai tinkamai vaiką auklėti ir auginti. Nepaneigta, jog ieškovas turi visas sąlygas užtikrinti vaikui sveiką, normalų ir saugų gyvenimą, nes gyvena bute, turi darbą ir atitinkamas pajamas. Spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, teismas atsižvelgė išim­ti­nai į vai­ko in­te­re­sus bei būtinybę vaikui užtikrinti kuo saugesnę, stabilesnę aplinką. Įvertinęs ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas faktines aplinkybes, motyvus, byloje esančius įrodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismas sprendė, kad apsaugant nepilnamečio vaiko interesus esamoje situacijoje tikslinga iki teismo sprendimo priėmimo nepilnametės V. M. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Nustatęs laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, teismas sustabdė išlaikymo nepilnametei dukrai išieškojimą iš ieškovo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė D. K. atskiruoju skundu (b. l. 14-15) prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-05-09 nutartį panaikinti, ieškovo R. K. prašymą atmesti. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

1. Teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartį priėmė nepranešęs apeliantei, nors nebuvo nustatyta išimtinų atvejų, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos jai nepranešus. Apeliantei buvo atimta teisė dalyvauti nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikti atsikirtimus, paaiškinimus ar kitus įrodymus. Teismo šaukimą atvykti į teismo posėdį 2013 m. gegužės 9 d. gavo tik 2013 m. gegužės 13 d.

2. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neišsiaiškino svarbių aplinkybių, o vadovavosi tik ieškovo pateiktu prašymu ir argumentais. Ieškovas nurodė prašyme neteisingas aplinkybes, kad jam paskambino dukra ir pranešė, jog apeliantė ją sumušė. Dukra nebuvo sumušta ir jai iš lūpos nebėgo kraujas. Ieškovas teismui nepateikė duomenų apie dukros sumušimą. Ieškovas dukros atžvilgiu taiko įvairias priemones ją prisivilioti kartu gyventi. Jis ir jo tėvai nuolat grasina, kad dukra su apeliante nebegyvens. Po kilusio konflikto ieškovas neleido jai matytis su dukra, todėl ji kreipėsi į Jonavos rajono policijos komisariatą. Nenustatyta aplinkybių, kad apeliantė dukros neprižiūrėjo, tinkamai ja nesirūpino. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dukrai ji darė ar daro poveikį, įtaką ir ją nuteiktų duoti kažkokius parodymus.

3. Ieškovas, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams. Ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Nėra nustatyta aplinkybių, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl laikinųjų priemonių taikymas iki ieškinio pateikimo nebuvo būtinas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas neišsiaiškino aplinkybių apie ieškovo teistumą. Ieškovui apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamoje byloje paskirta laisvės atėmimo bausmė, o bausmės vykdymas atidėtas. Jam yra nustatyti apribojimai. Todėl pavesti vaiko priežiūrą ieškovui nebūtų pagrindo.

Atsiliepimas

Ieškovas R. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 17-18) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nuo sumušimo balandžio 28 d. dukra faktiškai apsigyveno pas ieškovą. Po įtarimų baudžiamojoje byloje apeliantei pareiškimo, apeliantė ėmė aktyviai reikalauti, kad ieškovas grąžintų dukrą jai, o gegužės 6 dieną ji savavališkai pasiėmė dukrą iš mokyklos. Todėl, siekdamas apsaugoti dukros interesus, ieškovas kreipėsi su prašymu į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovei apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo žinoma - ji ieškovui pati apie tai pasakė, kalbantis telefonu. Kad atsakovė negavo teismo šaukimo, yra kalta ji pati - turėdama nedarbingumo pažymėjimą, ji iš tiesų nesirgo ir nesigydė namuose, o buvo išvykusi su dukra į Kauną ir pas gimines į Ukmergę. Atsakovė, žinodama apie tai, kad teismui yra pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, žinodama apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tyčia neatvyko į teismo posėdį, tokiu būdu pažeisdama CPK 7 str. 2 d. numatytas savo pareigas. Atsakovė atskirajame skunde teigdama, jog ieškovas teismui nepateikė duomenų apie dukros sumušimą, neigia akivaizdžias aplinkybes, kurias patvirtino teismo med. ekspertas ir dėl kurių vyksta ikiteisminis tyrimas. Teismo posėdyje dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovas, VTAS davė savo raštišką išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria pasisakė, kad laikinas dukros gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka vaiko interesus. Ieškinys dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo jau yra paduotas teismui nustatytu terminu, jo nagrinėjimo eigoje atsakovė galės pateikti teismui visus pageidaujamus įrodymus ir išsakyti visus savo argumentus dėl vaiko gyvenamosios vietos, o teismas, priimdamas sprendimą, galės juos tinkamai įvertinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje yra kilęs ginčas dėl šalių nepilnametės šalių dukters V. M. K. gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). CK 3.65 straipsnyje nustatytų priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Viena tokio laikino pobūdžio priemonių yra nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.). Asmeniui prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-153/2013).

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones vadovavosi tik ieškovo pateiktu prašymu ir jame išdėstytais argumentais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo 2011-07-11 sprendimu nutraukus šalių santuoką, pagal patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jų dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama D. K. (b. l. 5-7). Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pagal ieškovo pareiškimą 2013-04-29 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad D. K. smogė delnu dukrai V. M. K. į veidą, 2013-05-03 D. K. pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. (b. l. 4). Byloje pateikta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, laikinai nustatant mažametės V. M. K. gyvenamąją vietą su tėvu R. K., atitinka vaiko interesus (b. l. 5). Pagal CK 3.156 straipsnio nuostatas tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, kitais šeimos nariais galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Pažymėtina, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog apeliantės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš dukrą, aptartus byloje esančius įrodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, pagrįstai sprendė, jog siekiant apsaugoti nepilnametės šalių dukters interesus šiuo laikotarpiu tikslinga iki teismo sprendimo priėmimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu.

Apeliantės teiginys, kad teismas nesiaiškino aplinkybių apie ieškovo teistumą, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį su dukra ar duomenų, kad dukros gyvenimas su tėvu kenktų jos interesams. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes reikalavimų pagrįstumą ir visus pateiktus įrodymus įvertins pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą CPK nustatyta tvarka.

Apeliantė skunde teigia, jog teismas, nepranešęs jai apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, atėmė iš jos teisę dalyvauti nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikti atsikirtimus, paaiškinimus ar kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus, kadangi pagal CK 147 straipsnio 1 dalį teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra būtina pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Kaip matyti iš Jonavos rajono apylinkės teismo posėdžio 2013-05-09 protokolo, apeliantei buvo išsiųstas teismo šaukimas paštu ir faksu į darbovietę (b. l. 8), tačiau atsakovei susirgus, operatyviai šaukimo jos darbovietėje nepavyko įteikti. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dalykas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesų apsauga ir reikalauja operatyvaus klausimo sprendimo, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad buvo būtina pranešti atsakovei apie prašymo nagrinėjimą.

Remiantis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Jonavos rajono apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Baubienė