Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., 24 str. 5 d., 300 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, o būtent:

ji, V. G. sukurstyta padaryti nusikalstamą veiką- V. G. paprašyta padėti jam išvengti atsakomybės už jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, laikotarpiu nuo 2011-09-14 iki 2012-02-10, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, eidama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau- Tarnyba) Administravimo valdybos viršininkės pareigas, adresu Šermukšnių g. 3, Vilniuje, panaudodama savo tarnybinę padėtį priešingai tarnybos interesams, siekdama nuslėpti Tarnybos Vilniaus valdybos viršininko V. G. galimai padarytą Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą vairuojant jam nepriskirtą Tarnybai priklausantį tarnybinį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris EEE 087,- žinodama, kad 2011-05-31 apie 9.17 val., kelyje A14 Vilnius-Utena 23 kilometre, minėtą automobilį, grįždamas į Teisingumo ministerijos mokymo centre (Sanklodiškių k., Molėtų raj.) vykusį seminarą, vairavo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė Tarnybos Vilniaus valdybos viršininkas V. G.,- savo pavaldiniui, Tarnybos Administravimo valdybos Turto skyriaus vedėjui A. R., kuriam buvo pavesta parengti atsakymą į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-09-09 (rašto reg. Nr. 10-10-S-15820) paklausimą, nurodė palaukti su atsakymo rengimu, ir tik po nepagrįstai ilgo laiko, 2011 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, davė A. R. žodinį nurodymą parengti šį atsakymą nenurodant, kas vairavo minėtą automobilį, bet nurodant, kad automobilį vairavęs asmuo vykdė operatyvinę užduotį. Po to, atsižvelgiant į Administravimo valdybos viršininko pareigybės aprašymo 7.9 p., Tarnybos darbo reglamento 117 p., 119 p., 121 p., 127 p., 128 p., įtvirtintas nuostatas, neturėdama įgaliojimų, ji surašė ir savo parašu patvirtino 2011-11-24 raštą reg. Nr. 25/4-4-1-12880, kaip atsakymą į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-09-09 (rašto reg. Nr. 10-10-S-15820) paklausimą, kuriame pateikė žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, kad asmuo, vairavęs minėtą automobilį, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį, todėl prašomi duomenys nebus teikiami. Dėl tokio atsakymo pateikimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje 2011-11-30 buvo priimtas nutarimas (Nr. 110531-8-132) dėl minėto Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylos teiseną nutraukti suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui, todėl V. G. išvengė administracinės atsakomybės.

Tęsdama savo nusikalstamą veiką, eidama Tarnybos Administravimo valdybos viršininkės pareigas, ji, 2011-12-28 gavusi pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą pagal anoniminį skundą dėl Tarnybos Vilniaus valdybos viršininko V. G. veiksmų, galimai tarnybiniu automobiliu pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei likus nenubaustam, žinodama, kad anoniminiame skunde kalbama apie jos veiksmus, surašant ir pateikiant minėtą 2012-11-24 raštą Nr. 24-4-4-1-12880, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 5 p., Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1 d., 4 d., Tarnybos Tarnautojų tarnybinės etikos kodekso 7.4 p. įtvirtintas nuostatas turėdama pareigą nusišalinti, sąmoningai nuslėpė šią informaciją nuo tarnybinį patikrinimą atliekančio pavaldinio, tuo metu ėjusio Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas J. G., aktyviai dalyvavo šio tarnybinio patikrinimo eigoje, dėl to tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių V. G. padarytų pažeidimų požymių (2012-02-10 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/4-5-2-1309), tokiais savo veiksmais ji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo įgaliojimus ir taip padarė didelę žalą valstybei, kuri pasireiškė pareigūno vardo diskreditavimu ir Tarnybos prestižo, autoriteto bei pasitikėjimo Tarnyba, kaip institucija, sumenkinimu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat R. K. suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, o būtent:

ji, V. G. sukurstyta padaryti nusikalstamą veiką- V. G. paprašyta padėti jam išvengti atsakomybės už jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 2011-11-23, eidama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau Tarnyba) Administravimo valdybos viršininkės pareigas, adresu Šermukšnių g. 3, Vilniuje, neturėdama įgaliojimų, ant Tarnybos Administravimo valdybos blanko savo vardu surašė ir savo parašu patvirtino atsakymą (rašto reg. Nr. 25/4-4-1-12880) į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-09-09 (rašto reg. Nr. 10-10-S-15820) paklausimą, kuriuo buvo prašoma pranešti, kas 2011-05-31 apie 9.17 val., kelyje A14 Vilnius- Utena 23 kilometre, vairavo Tarnybai priklausantį tarnybinį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris EEE 087, ir galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus,- ji, siekdama paleisti šį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, įtvirtino žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją,- kad paklausime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje tarnybiniu automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris EEE 087 naudojęsis asmuo, galimai pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį, todėl prašomos informacijos suteikti negalima, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo normomis, detalūs duomenys, galintys atskleisti įslaptintus operatyvinės veiklos metodus ir priemones, operatyvinių veiksmų atlikimo taktiką, sutrikdyti operatyvinę veiklą ar padaryti žalą nebaigtiems operatyviniams tyrimams, taip pat duomenys, galintys atskleisti operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius, neteikiami,- taip ji suklastojo tikrą dokumentą, kurį, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2011-11-24 pateikė išsiųsti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai kaip tikrą,- taip šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

V. G. sukurstė kitą asmenį piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir viršyti įgaliojimus, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2011-09-14 iki 2012-02-10, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, žinodamas, kad grįždamas į Teisingumo ministerijos mokymo centre (Sanklodiškių k., Molėtų raj.) vykusį seminarą, vairuodamas jam nepriskirtą Tarnybai priklausantį tarnybinį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris EEE 087, 2011-05-31 apie 9.17 val., kelyje A14 Vilnius-Utena 23 kilometre, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pasinaudodamas asmeniniais ryšiais, paprašė R. K. padėti jam išvengti administracinės atsakomybės už minėto pažeidimo padarymą, taip palenkė ją daryti nusikalstamą veiką, dėl ko R. K., adresu Šermukšnių g. 3, Vilniuje, eidama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau- Tarnyba) Administravimo valdybos viršininkės pareigas, panaudodama savo tarnybinę padėtį priešingai tarnybos interesams- savo pavaldiniui, Tarnybos Administravimo valdybos Turto skyriaus vedėjui A. R., kuriam buvo pavesta parengti atsakymą į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-09-09 (rašto reg. Nr. 10-10-S-15820) paklausimą, nurodė palaukti su atsakymo rengimu, ir tik po nepagrįstai ilgo laiko, 2011 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, davė A. R. žodinį nurodymą parengti šį atsakymą nenurodant, kas vairavo minėtą automobilį, bet nurodant, kad automobilį vairavęs asmuo vykdė operatyvinę užduotį. Po to, atsižvelgiant į Tarnybos darbo reglamento 117 p., 119 p., 121 p., 127 p., 128 p. įtvirtintas nuostatas, neturėdama įgaliojimų, ji surašė ir savo parašu patvirtino 2011-11-24 raštą reg. Nr. 25/4-4-1-12880, kaip atsakymą į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-09-09 (rašto reg. Nr. 10-10-S-15820) paklausimą, kuriame pateikė žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, kad asmuo, vairavęs minėtą automobilį, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį, todėl prašomi duomenys nebus teikiami. Dėl tokio atsakymo pateikimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje 2011-11-30 buvo priimtas nutarimas (Nr. 110531-8-132) dėl minėto Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylos teiseną nutraukti suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui, todėl jis išvengė administracinės atsakomybės.

Tęsdama savo nusikalstamą veiką R. K., eidama Tarnybos Administravimo valdybos viršininkės pareigas, 2011-12-28 gavusi pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą pagal anoniminį skundą dėl jo veiksmų, galimai tarnybiniu automobiliu pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei likus nenubaustam, žinodama, kad anoniminiame skunde kalbama apie jų veiksmus, surašant ir pateikiant minėtą 2012-11-24 raštą Nr. 24-4-4-1-12880, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 5 p., Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1 d., 4 d., Tarnybos Tarnautojų tarnybinės etikos kodekso 7.4 p. įtvirtintas nuostatas turėdama pareigą nusišalinti, sąmoningai nuslėpė šią informaciją nuo tarnybinį patikrinimą atliekančio pavaldinio, tuo metu ėjusio Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas J. G., aktyviai kontroliavo šio tarnybinio patikrinimo eigą, dėl to tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių jo padarytų pažeidimų požymių (2012-02-10 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/4-5-2-1309), tokiais savo veiksmais sukurstė R. K. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, viršyti įgaliojimus ir taip padarė didelę žalą valstybei, kuri pasireiškė pareigūno vardo diskreditavimu ir Tarnybos prestižo, autoriteto bei pasitikėjimo Tarnyba, kaip institucija, sumenkinimu, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. G. sukurstė kitą asmenį suklastoti tikrą dokumentą ir panaudoti žinomai suklastotą tikrą dokumentą, o būtent:

jis, pasinaudodamas asmeniniais ryšiais, paprašė R. K. padėti jam išvengti administracinės atsakomybės už jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymą, taip palenkė ją daryti nusikalstamą veiką, dėl ko 2011-11-23 R. K., eidama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau Tarnyba) Administravimo valdybos viršininkės pareigas, adresu Šermukšnių g. 3, Vilniuje, neturėdama įgaliojimų, ant Tarnybos Administravimo valdybos blanko savo vardu surašė ir savo parašu patvirtino atsakymą (rašto reg. Nr. 25/4-4-1-12880) į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-09-09 (rašto reg. Nr. 10-10-S-15820) paklausimą, kuriuo buvo prašoma pranešti, kas 2011-05-31 apie 9.17 val., kelyje A14 Vilnius- Utena 23 kilometre, vairavo Tarnybai priklausantį tarnybinį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris EEE 087, ir galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus,-siekdama paleisti šį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, įtvirtino žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją,- kad paklausime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje tarnybiniu automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris EEE 087 naudojęsis asmuo, galimai pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį, todėl prašomos informacijos suteikti negalima, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo normomis, detalūs duomenys, galintys atskleisti įslaptintus operatyvinės veiklos metodus ir priemones, operatyvinių veiksmų atlikimo taktiką, sutrikdyti operatyvinę veiklą ar padaryti žalą nebaigtiems operatyviniams tyrimams, taip pat duomenys, galintys atskleisti operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius, neteikiami, kurį 2011-11-24 pateikė išsiųsti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai kaip tikrą,- taip jis sukurstė R. K. suklastoti tikrą dokumentą ir panaudoti žinomai suklastotą tikrą dokumentą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji R. K. kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir paaiškino, kad FNTT dirbo Teisės personalo skyriaus viršininke, po reorganizacijos nuo 2011-03-01 d. laikinai ėjo FNTT Administravimo valdybos viršininkės pareigas. Tarnyboje buvo gautas Kelių policijos raštas, kuris FNTT direktoriaus V. G. buvo vizuotas patikrinti A. R.. V. G. tiesiogiai nurodė A. R. patikrinti visas rašte nurodomas aplinkybes. Tuo metu ji nežinojo apie gautą tarnyboje Kelių policijos raštą, atsakymą į kurį buvo pavesta parengti A. R., nežinojo, kokioje apimtyje A. R. turi atlikti patikrinimą, ir apie tai, kad tai pavedama padaryti A. R., V. G. jos apie tai neinformavo, apie šitą raštą jokios informacijos neturėjo, atsakymą į jį rengė A. R., kuris turėjo atlikti tyrimą ir parengti atsakymo Kelių policijai projektą. Ji pati tik buvo gavusi to rašto projektą elektroniniu paštu, kad peržiūrėtų jį kaip vadovė. Atsakymo projektą A. R. iš savo darbinio kompiuterio atsiuntė į jos darbinį kompiuterį, ji tada nesidomėjo to rašto turiniu, pasižiūrėjo ir iš karto persiuntė A. O. elektroniniu paštu, pastarasis jį ir taisė. Dabar negalėtų to rašto turinio atkartoti, tačiau, kiek atsimena, jis savo turiniu buvo analogiškas A. O. pataisyto rašto turiniui. Yra duomenys, kad A. O. taisė tą raštą. Tiksliai neprisimena, ar A. O. tą raštą išsiuntė atgal A. R., ar ji pati pataisytą A. O. variantą išsiuntė A. R. atgal, bet tas raštas tikrai buvo persiųstas atgal A. R., jis jį atspausdino ir toliau tvarkė jo išsiuntimą, ji to rašto toliau nekontroliavo, jo nematė ir nesidomėjo, pati asmeniškai tuo metu nedarė jokių to rašto korektūrų, tik po kurio laiko pakeitė blanką į Administravimo valdybos blanką, parašė R. K. ir pasirašė, tada A. R. raštą pasiėmė, nunešė registruoti ir išsiuntė. Dėl tos jos korektūros rašto turinys ar jame esantys duomenys nė kiek nepakito. Tą raštą pasirašė po vadovo pavedimo, pagal nustatytą reglamentą turėjo pilną teisę tą raštą pasirašyti, nes automobilis, su kuriuo buvo įvykdytas KET pažeidimas, buvo priskirtas administracijai, o ji tuo metu vadovavo FNTT Administravimo valdybai, kurią sudarė keturi padaliniai. A. R. pagal darbo reglamentą neturėjo kompetencijos pasirašyti to rašto, ji turėjo kompetenciją pasirašyti. Supranta, kad pasirašydama taip pat atsakė už tą raštą, tačiau pasirašė pasitikėdama A. R., pasirašydama tą raštą patvirtino A. R. surinktus duomenis, už duomenų teisingumą atsakė A. R., to paklausimo iš Kelių policijos ji nebuvo mačiusi, nesidomėjo, ar nustatyta, kas iš tikrųjų padarė tą KET pažeidimą. A. R. privalėjo nustatyti, kitaip negalėjo būti. Jeigu jis parašė tokį raštą, reiškia nustatė. Kai paklausė A. R., kas čia per situacija, buvo pasakyta, kad čia vienas iš pareigūnų ir nebuvo detalizuota kuris, buvo tik A. R. pasakyta, kad viskas čia tvarkoje, viskas čia gerai ištirta. Ji nesidomėjo, nei kas tai buvo per pareigūnas, nei kas įvyko, nei kur kas tuo automobiliu važiavo. Tai jau buvo rašto pasirašymo momentas, prieš tai su A. R. apie tą raštą nekalbėjo, jis jai jokių duomenų neteikė ir to rašto nerodė, į ją nesikreipė, jokių duomenų neprašė, neinformavo apie tai, kaip jam sekasi tirti tą įvykį, jokių ataskaitų jai nedavė. A. R. tarnybiniuose reikaluose niekada nėra jos pavedęs ar apgavęs, abu dirbo pasitikėjimo būdu, jokio pagrindo savo iniciatyva tikrinti A. R. veiksmus ji neturėjo. A. R. atėjo, pasirašytą raštą pasiėmė, nunešė registruoti į dokumentų valdymo padalinį, tolesnės aplinkybės jai nežinomos. Nebuvo, kaip aiškina A. R., kad jis neva ją informavo, ir ji neva liepė jam palaukti su atsakymo Kelių policijai rengimu, taip pat nebuvo ir to, kaip aiškina A. R., kad ji neva jau buvo išsiuntusi tą raštą, t.y. jis jau buvo užregistruotas tuo metu, kai jis jį paėmė. Ji jam parašė, kad ateitų pasiimti, kad raštas pasirašytas, pasirašytas – nereiškia užregistruotas. Jis atėjo, pasiėmė jį ir nešė į dokumentų valdymo skyrių. Kiekvienas pareigūnas, kurio yra ruoštas raštas, pats nešdavo jį registracijai. Į šitą Kelių policijos raštą turėjo būti pateiktas atsakymas, negalėjo būti taip, kad joks atsakymas nebūtų pateiktas. Iš dokumentų valdymo sistemos ateidavo pranešimai į elektroninį paštą, jeigu likus tam tikram terminui į raštą nebūdavo atsakymo. Kelių policijai adresuotame rašte esančius duomenys surinko, juos įrašė ir apibendrino A. R., už tų duomenų teisingumą, jos supratimu, buvo atsakingas A. R., todėl nesupranta jai pareikšto kaltinimo dėl to, kad ji asmeniškai pateikė Kelių policijai tikrovės neatitinkančius duomenis, nes jų ji neteikė. A. R. paruošė rašto turinį, tik buvo jos parašas pateikiant tą raštą Kelių policijai. Jeigu A. R. žinojo, kad tame rašte Kelių policijai teikiami neteisingi duomenys, jis aplamai neturėjo jo rašyti ir be abejo jis turėjo visas galimybes to rašto nesiųsti, kreiptis į vadovybę, bet jis pats parašė tą raštą, ji to rašto Kelių policijai neteikė.

Ji nedalyvavo tarnybiniame patikrinime dėl anoniminio skundo. Buvo V. G. viza jai atlikti patikrinimą, grįžus direktoriui V. G. nuėjo pas jį ir išaiškino, kad negali atlikti to patikrinimo, nes anoniminis skundas yra ir V. G. atžvilgiu, tarnybinis patikrinimas tokiu būdu turi būti atliekamas ir jo atžvilgiu, o kadangi buvo tiesiogiai pavaldi FNTT direktoriui V. G., iš karto pasakė negalinti atlikinėti šio patikrinimo. Kitas nusišalinimo dalykas buvo tai, kad jos manymu, Vidaus reikalų ministras viršijo savo kompetenciją, sakė direktoriui, kad jie negali atlikti to tarnybinio patikrinimo, bet direktoriaus sprendimas buvo jį atlikti. Ji pati buvo nusišalinusi. Anoniminį skundą perskaitė, nes jis jai buvo pavizuotas V. G., tada nesuprato, apie kokias aplinkybes konkrečiai ten yra kalba, tik buvo kalba apie V. G. ir FNTT direktoriaus veiksmus. Anoniminiame skunde ji pati nebuvo minima, tarnybiniame patikrinime dėl to skundo visiškai nedalyvavo – nei aktyviai, nei pasyviai, patikrinimo išvados nematė, jos nevizavo, atsimena, kad atliekantis tarnybinį patikrinimą J. G. atėjo pas ją, atnešė tą raštą, ir ji jam pasakė, kad nedalyvaus patikrinime, nedalyvavo jokiame tyrime, J. G. derino savo veiksmus su V. G., ji jokios patikrinimo eigos su J. G. neaptarinėjo. Atliekančiam tarnybinį patikrinimą J. G. rodė Kelių policijos raštą ir sakė, jog gali būti, kad tas anoniminis skundas yra dėl to, nes A. R. po straipsnio žiniasklaidoje buvo išsikvietusi ir aiškinosi situaciją. Neprisimena, ar tarnybinis patikrinimas jau buvo pradėtas ar ne, bet ji buvo iškviesta pas laikinai paskirtą direktorių po V. G. išėjimo, jai buvo pasakyta, kad ji privalo duoti nepalankius V. G. parodymus, jeigu ne, tai jai bus baudžiamoji byla. Ji pasakė, kad yra taip kaip yra, ir duomenys bus tokie, kokie yra. Tokio fakto, kad V. G. tiesiogiai, ar per kitus asmenis jos būtų prašęs pagalbos išvengti atsakomybės už KET pažeidimą, nebuvo, jie buvo analogiškose pareigose, ji jam nebuvo pavaldi ir jokių prašymų negalėjo būti, aplamai ji į prašymus nereaguodavo, savo iniciatyva siūlyti V. G. jam padėti, negalėjo, nes nieko nežinojo apie jo įvykdytą pažeidimą, net nežinojo apie šito Kelių policijos rašto buvimą tarnyboje, jokių pastangų nuslėpti V. G. galimai padarytą pažeidimą nedėjo ir negalėjo dėti, nes net nežinojo apie užklausimą ar aplamai apie kažkokius V. G. pasivažinėjimus ar kažkokį vairavimą. Nežinojo, kur ir kokiuose mokymuose buvo tuo metu V. G.. Tiksliai nepamena, ar iki jai pareiškiant kaltinimus kalbėjo su V. G. dėl to KET pažeidimo ir dėl tarnybinio patikrinimo. Kada buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, buvo kalba su A. R., po to V. G. paklausė, kas ten yra, ir ji tada net nešnekėjo su juo dėl tų dalykų, pasakė, kad išsiaiškins. Visi tarnybos automobiliai yra turto valdymo skyriaus žinioje, R. K. direktoriaus įsakymu buvo priskirtas prie to automobilio, su kuriuo V. G. padarė KET pažeidimą, ji pati asmeniškai neturėjo nieko bendro su automobilių naudojimu, jokios įtakos, kam priskirti automobilį, neturėjo, nes yra nustatyta automobilių valdymo tvarka. Šitas atvejis su A. R. ruoštu Kelių policijai raštu jai buvo pirmas, jos supratimu turėjo dėl to įvykio turėjo būti atliekami tyrimai raštu, dėl bet kokio incidento su automobiliais Turto valdymo skyrius privalėjo atlikti tyrimą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. G. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino ir paaiškino, kad su kolegomis buvo mokymo centre Molėtuose, vyko ten su tarnybiniu automobiliu, kuris buvo priskirtas kolegai R. K., atsiradus būtinumui pagal jo kuruojamą operatyvinį tyrimą turėjo grįžti į Vilnių. Vilniaus apygardos FNTT valdybai buvo patikėtas rimtas rezonansinis operatyvinis tyrimas – taip vadinamoji Gariūnų byla, jis turėjo grįžti sudėlioti tam tikrus akcentus operatyvinio tyrimo byloje. Iš Molėtų į Vilnių tikrai grįžo tarnybos reikalais. Direktorius apie tai žinojo. Apie tai, kad grįždamas atgal į Molėtus viršijo greitį, negalėjo pagalvoti ir įtarti, todėl tikrai nustebo, kai A. R. jam apie tai pasakė. Nuėjo pas tuometinį direktorių V. G., pasakė, kad viršijo greitį ir kad yra gautas iš Kelių policijos raštas. V. G. pasakė, kad atsakymą yra pavesta paruošti Turto valdymo skyriui, pasakė jam užsiimti savo reikalais, kad tai ne jo kompetencijos klausimas, berods prie jo paskambino A. R. ir priminė, kad reikia paruošti atsakymą, tuo jų pokalbis su V. G. ir pasibaigė. Daugiau jokių klausimų iš nieko dėl to greičio viršijimo nesulaukė, todėl jam tikrai buvo labai keista, kai būdamas komandiruotėje perskaitė internete straipsnį, kur buvo paminėta, kad yra kažkoks pasirašytas raštas, buvo labai nustebęs. Apie tą atsakymą Kelių policijai nieko nežinojo. A. R. su juo visiškai nieko nederino, tik paklausė, ar tai jis vairavo, jis prisiminė, kad tikrai galėjo važiuoti, tuo ir pasibaigė jų pokalbis. R. K. nieko neprašė, nebuvo jokio reikalo jos prašyti, nes tarnybos vadovas pasakė, kad tai ne jo (V. G.) reikalas, pasakė užsiimti savo reikalais, mano, kad tuo viskas buvo pasakyta, nes tarnyboje buvo pakankamai griežta tvarka, kas liečia tarnybinius automobilius, yra teisės aktai, kurie reglamentuoja, kaip reikia atsakyti, kažkokia saviveikla šitoje situacijoje negalima, be to buvo žinoma, kad V. G. yra be galo principingas. Už tą pažeidimą numatyta piniginė bauda, tebūtų reikėję tik nuvažiuoti į Kelių policiją ir susimokėti. Mano, kad kolega A. R. ar dėl patirties, ar dėl kompetencijos stokos surašė tokį raštą Kelių policijai. Kai tarnyboje buvo gaunami paklausimai, jie buvo nukreipiami atsakingam padaliniui, kuris pagal nustatytą tvarką išsiaiškindavo, tam tikrais momentais net gi atlikdavo tyrimą ir paruošdavo konkretų atsakymą. Tokį atsakymą ir pats yra pasirašęs, kadangi su jo padaliniui priskirtu automobiliu pareigūnas viršijo greitį, tuomet jis pasirašė raštą, kad būtent toks pareigūnas viršijo greitį, kadangi vykdė tarnybinę užduotį, ir tuo remiantis buvo priimtas Kelių policijos sprendimas, situacija buvo įvertinta kaip tarnybinis reikalingumas ir to asmens atžvilgiu byla buvo nutraukta. Jo paties atveju jis buvo tarnybinėje komandiruotėje, vykdė tarnybines funkcijas, tą ir pripažino tarnybinį patikrinimą atlikdama VRM tyrėja. Ar buvo būtinas reikalingumas pažeisti KET, tai sprendžia tas pareigūnas, kuriam yra paskirta nagrinėti šitą klausimą. A. R. atsakymo Kelių policijai turinio su juo (V. G.) visiškai nederino, tą A. R. paruoštą atsakymą jis (V. G.) pamatė tik tarnybinio patikrinimo metu, jį jam parodė VRM tyrėja. Mano, kad A. R. parodymai apie tai, kad jis kalbėjosi su juo, rodė tą raštą Kelių policijai, gal būt net įteikė jo kopiją ir sutarė, kad jis (V. G.) nuvyks į Kelių policiją ir prisistatys kaip pažeidėjas, yra truputį interpretuoti, mano, kad kolega A. R. painioja tam tikrus momentus. Jis (V. G.) tik sutiko A. R. koridoriuje, nebuvo tokio pokalbio su A. R., kad jis (V. G.) nuvyks į Kelių policiją susitarti, nėra tokios praktikos jų tarnyboje, daro prielaidą, kad šioje situacijoje buvo A. R. nekompetencija, gal pastarasis išsigando, nes nėra paaiškinimo kodėl 2 mėnesius ir 10 dienų laikė neatsakytą raštą, dėl tokių dalykų atliekamas tarnybinis patikrinimas ir gresia tarnybinė nuobauda. R. K. neprašė padėti išvengti administracinės atsakomybės, su niekuo nekalbėjo ir nieko neprašė, nes nematė jokio reikalo tą daryti. Daro prielaidą, kad pas A. R. tas raštas užsimėtė, atsakymas užsitęsė ir po to pastarasis greičiausiai išsigando. Dėl to, ar teisingi įrašyti duomenys atsakyme Kelių policijai, mano kad įvyko kažkoks kazusas, nes tikrai jokios naudos iš to niekam absoliučiai nebuvo. Jeigu pas jį būtų atėję ir paklausę, jis būtų pasakęs ir parašęs kažkokį paaiškinimą, bet pas jį niekas neatėjo ir nieko neklausė. Vykstant tarnybiniam patikrinimui su R. K. apie minėtą patikrinimą visiškai nekalbėjo, kai praėjus metams po įvykio grįžo iš komandiruotės iš Anglijos, sutiko R. K. koridoriuje ir paklausė, kas ten atsitiko ir kokį jie paruošė Kelių policijai raštą, R. K. buvo labai supykusi, lyg paminėjo, kad dėl operatyvinės veiklos. Kai vyko patikrinimas dėl anoniminio skundo, jis Lietuvoje buvo, nes bendravo su J. G., davė paaiškinimus.

Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu visiškai patvirtino pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.II, 112-114, 115-117) bei papildomai parodė, kad dirba FNTT prie VRM Administravimo valdybos Turto valdymo skyriaus vedėju. Atsakyti į Kelių policijos valdybos 2011-09-09 raštą turėjo FNTT buvusio direktoriaus V. G. pavedimu, o paskui turėjo derinti atsakomąjį raštą su R. K., kuri buvo jo tiesioginė viršininkė. Gavo pavedimą, pasižiūrėjo, kokia galimybė, kas tą dieną galėjo vairuoti automobilį, išsiaiškino, kad minėtą automobilį tą dieną galėjo vairuoti R. K., nuvyko pas pastarąjį, pasikalbėjo. R. K. pasakė, kad tomis dienomis jie buvo išvykę į mokymus ir jis (R. K.) negalėjo to padaryti, nurodė, jog tą automobilį galėjo vairuoti V. G.. Kelių policijos raštą R. K. rodė, bet nebuvo jam jo palikęs. Tyrimą dėl to, kas vairavo automobilį, atliko žodžiu ir išsiaiškino, kas vairavo automobilį. Kai su V. G. kalbėjo apie įvykį, buvo pas jį užėjęs į kabinetą, parodė minėtą raštą ir buvo padaręs kopiją to rašto, kad V. G. žinotų, apie ką eina kalba. Originalą pasiliko sau, o kopiją atidavė V. G., sutarė, kad jis (V. G.) nuvažiuos į Kelių policiją ir prisistatys kaip Kelių eismo taisyklių pažeidėjas bei išsiaiškins tą situaciją. V. G. per tą laiką nenuvyko į Kelių policiją, ir jis (A. R.) po to kreipėsi į R. K. dėl to, ką daryti su tuo atsakymu Kelių policijai. Jeigu V. G. būtų nuvykęs į Kelių policiją, tikriausiai nieko tokio, kas dabar yra, ir nebūtų. Niekas jo (A. R.) nebuvo įpareigojęs kreiptis į V. G. ir sakyti jam, kad jis nuvyktų į Kelių policiją, su juo kalbėjo savo iniciatyva. Kai sužinojo, kad V. G. nenuvyko į Kelių policiją, apie Kelių policijos raštą informavo R. K., tai buvo tarnybos patalpose, tačiau nepamena, ar kabinete, ar koridoriuje. Atsakymą Kelių policijai turėjo surašyti per 10 dienų, tačiau gali ir klysti dėl termino. Atsakymo neparašė per 10 dienų, kadangi iš pradžių manė, kad viskas ir be rašto bus sutvarkyta, nes tokių atvejų jau yra buvę – nuvažiuodavo žmogus į kelių policiją ir susitvarkydavo. Surašė atsakymą direktoriaus V. G. vardu ir nusiuntė tiesioginei savo viršininkei R. K.. Atsakyme, nusiųstame R. K., buvo nurodytos kitos aplinkybės nei tos, kurias nustatė atlikto tyrimo metu. Neparašė atsakyme to, ką nustatė žodžiu, kadangi atsakymas buvo derinamas su R. K., kadangi be jos vizos nei vienas jo (A. R.) raštas negalėtų išeiti iš tarnybos į kitas institucijas, nes ji buvo jo tiesioginė vadovė, ir kiekvienas raštas buvo derinamas su ja. Tokį atsakymą jam liepė surašyti R. K.. Apie tai, kad atsakymą Kelių policijai surašyti jam pavedė V. G., R. K. informavo praėjus daugiau nei 10 dienų. Jo (A. R.) atsakymo, rengto direktoriaus V. G. vardu, ir atsakymo, išsiųsto Kelių policijai, formuluotės skiriasi, bet esmė, tikriausiai ne, turinio prasme raštas nesikeičia. Pagal savo tarnybines funkcijas jis (A. R.) turėjo išsiaiškinti, kaip atsakyti į tą raštą ir parengti jo turinį. R. K. žodžiu jam nurodė, kokį raštą rašyti, ji sakė, kad reikia parengti atsakymą, nenurodant, kas vairavo automobilį. Raštą Kelių policijai rašė jis pats, bet jam buvo pasakyta, ką rašyti. Buvo du variantai: arba parašyti kas vairavo, arba neatskleisti duomenų, nes asmuo vykdė operatyvinę veiklą. R. K. pasakė, kad rašyti „vykdė operatyvinę veiklą“. Apie rašto eigą, atlikto tyrimo aplinkybes ir pan. direktoriaus V. G. neinformavo, kreipėsi į savo tiesioginę vadovę (R. K.), kuri patvirtino, kad buvo dalykinis vadovų pasitarimas ir buvo apie tai kalbėta, bet ar iš tiesų buvo apie tai kalbėta jis (A. R.) negali pasakyti, nes ten nedalyvavo. R. K., pagal jos žodžius, po vadovų susitikimo pasakė, kad raštas turi būti parengtas apie operatyvinę veiklą. Jis pats negali tikrinti tokio pobūdžio aplinkybių, t.y. ar tuo metu, kai vairavo automobilį, V. G. neatlikinėjo operatyvinės užduoties, nes neprieina prie tokių duomenų, mano, kad direktorius turėjo tokią informaciją.

Kiek kartų R. K. informuodavo apie tokius raštus, gautus tarnyboje, tiksliai nepamena. Pamena raštą, kuris buvo susijęs su Klaipėdos miestu, neatsimena, ar reikėjo dėl to informuoti R. K., nes nepamena, ar tai buvo prieš tarnybos reorganizaciją ar po jos, kadangi po reorganizacijos keitėsi pavaldumas. Direktoriaus V. G. neinformavo apie tai, kad būtent V. G. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nežino, ar privalėjo informuoti. Į V. G. dėl rašto parengimo nesikreipė, nes raštas buvo rengiamas ant tarnybos blanko, ir jį turėjo pasirašyti pats buvęs direktorius V. G.. V. G. to rašto nepasirašė. Galutinis atsakymas Kelių policijai buvo paruoštas ant Administravimo valdybos blanko ir buvo pasirašytas Administravimo valdybos viršininkės R. K.. Mano, kad už rašto turinį atsakingas rengėjas ir tas, kas pasirašo. Jis (A. R.) gavo registruotą dokumentą, kad raštas pasirašytas ir prašoma jį pasiimti, dabar nepamena, ar R. K. jam tą raštą atnešė į kabinetą, ar jis buvo paliktas ten, kur gaunami visi dokumentai. Prieš R. K. pasirašant, elektroninės žinutės dėl kito rašto projekto negavo. Iš A. O. nebuvo gavęs jokios elektroninės žinutės apie kitą raštą. Išsiųstas raštas buvo ant kito blanko ir buvo su pakoreguotu turiniu. Tas raštas, kuris pasirašytas R. K., yra ne jo rengtas. Ant išsiųsto rašto antro egzemplioriaus jis kaip rengėjas nepasirašė. Negali pasakyti, ar natūralu, kad tarnybos vadas vizuoja atsakyti į raštą konkrečiam skyriaus pareigūnui ir ar turi vizuoti skyriaus vedėjui, kuris pats parinktų sau pavaldų darbuotoją. Ne visada raštai atsakyti buvo vizuojami jam, kai kurie buvo vizuojami R. K.. Vieni raštai būdavo vizuojami tiesiogiai jam, kiti Administracijos valdybos viršininkui, nežino, kokiu būdu tai buvo atrenkama. Jam niekas nėra žinoma apie kokius nors V. G. prašymus R. K..

J. G. nebuvo jo (A. R.) informavęs apie atliekamą tarnybinį patikrinimą Tiriant anoniminį skundą, dėl kurio buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, jokių atsakymų neteikė, užklaustas nebuvo. Žinojo, kad tarnyboje buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas V. G. atžvilgiu, tai sužinojo iš kolegų, iš kokių – nepamena. J. G. iš jo (A. R.) tik prašė informacijos apie tai, kas yra priskirtas prie automobilio. Jam (A. R.) yra žinoma, kad tarnyboje yra nustatyta tarnybinių automobilių naudojimo tvarka. Automobiliai tarnyboje darbuotojams yra priskirti įsakymu. Su Operatyvinės veiklos įstatymu, galiojusiu iki 2013-01-01, nėra susipažinęs.

Liudytojas J. G. parodė, kad 2011 metais dirbo FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigose. Iš spaudos sužinojo, kad buvo toks atvejis jų tarnyboje dėl greičio viršijimo, ir kad buvo išsiųstas tarnybos raštas apie tai, kad automobiliu važiavo tarnybos darbuotojas, viršijo greitį, tačiau vykdė kažkokias tarnybines funkcijas, todėl jo pavardė nebuvo Kelių policijai pateikta. Kas tą raštą Kelių policijai ruošė, nežino, pats jo neruošė. Atlikinėjo tarnybinį patikrinimą dėl galimo V. G. tarnybinio automobilio naudojimo asmeniniais tikslais, kurį atlikti jam pavedė tuometinė viršininkė R. K.. Raštą, persiųstą iš VRM, vizavo V. G. – FNTT direktoriaus pavaduotojas, tuo metu vykdęs direktoriaus funkcijas. Rezoliucija buvo jam (J. G.) atlikti tarnybinį patikrinimą, neprisimena, ar prie rezoliucijos buvo dar kita pavardė. Nežino, kodėl R. K. nevizavo šį kartą patikrinimo išvados, ji tiesiog pasakė, kad čia nesikiš. Tyrimą jam buvo pavesta atlikti asmeniškai. Tarnybinio patikrinimo pagrindas buvo Vidaus reikalų ministro pasirašytas raštas atlikti tarnybinį patikrinimą. Ministro rašto ir anoniminio skundo turinio pažodžiui neprisimena. Iš anoniminio skundo jam nebuvo aišku, ar šitas tarnybinis patikrinimas turėtų būti taip pat atliekamas ir tuometinio tarnybos direktoriaus V. G. atžvilgiu, nes anoniminiame rašte buvo paminėta tik viena pavardė, tiesa pačiame rašte buvo paminėta, kad V. G. toleruoja V. G. veiksmus. Jo (J. G.) atliekamo tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyti faktai, kad V. G. naudotų tarnybinį automobilį asmeniniais tikslais. Po to, kai VRM atliko tarnybinį patikrinimą, tada ir paaiškėjo faktai, jog buvo išsiųstas Kelių policijai FNTT raštas, kuriame buvo nurodyta, kad V. G. viršijo greitį, kadangi vykdė specialias operatyvines užduotis. Minėto rašto jis (J. G.) nematė, matė tik to rašto nepasirašytą variantą po to, kada sužinojo apie tai iš spaudos. Nepasirašytą raštą jam parodė tuometinė viršininkė R. K., kai spaudoje paaiškėjo šitas faktas, parodė raštą ir tiesiog pasakė, kad apie tai čia eina kalba. Tai buvo nepasirašytas variantas, kuriame nebuvo nurodyta, kas rengė tą raštą. Tas raštas buvo adresuotas Kelių policijai, o jis (J. G.) tyrė, ar automobilis buvo naudojamas asmeniniais tikslais, tačiau jo patikrinimo metu asmenybė nebuvo nustatyta, o po to, kai pasirodė tas straipsnis spaudoje, VRM atliko jau kitą tarnybinį patikrinimą. Tas faktas, kad FNTT darbuotojas viršijo greitį jam (J. G.) nebuvo žinomas. Iš surinktos tarnybinio patikrinimo metu medžiagos tas faktas jam nebuvo žinomas, apie tai sužinojo tik iš spaudos. Jo tyrimas vyko tik pagal anoniminį skundą, kai vykdė tyrimą, apie jokius raštus iš Kelių policijos, ir kas viršijo greitį, nežinojo. Tyrimą atliko pagal VRM atsiųstą anoniminį raštą, nustatinėjo, kokiais tikslais buvo naudojamas tarnybinis automobilis. Nežino, kodėl būtent jam buvo R. K. parodytas tas raštas Kelių policijai, tik prisimena, kad R. K. sakė, jog tas raštas yra susijęs su tuo, kas parašyta spaudoje, bet jo atliekamas tarnybinis patikrinimas tada jau buvo užbaigtas. R. K. parodė tą raštą Kelių policijai, kuris buvo be parašo, bet jis nepastebėjo, kas turėjo tą raštą pasirašyti. Jo (J. G.) atlikto tyrimo išvada jau buvo patvirtinta, jeigu raštas Kelių policijai R. K. būtų buvęs jam parodytas anksčiau, dar neatlikus patikrinimo, be abejo jis būtų įtakojęs jo patikrinimą, nes R. K. buvo jo tiesioginė viršininkė, ir jeigu jis būtų žinojęs, kad yra toks raštas, tai būtų reikėję arba visą medžiagą rinkti iš naujo arba nusišalinti nuo patikrinimo. Tuo metu, kai iš spaudos sužinojo apie tą greičio viršijimą, R. K. jam pasakė, kad tai yra susiję dalykai – tas nepasirašytas raštas ir straipsnis spaudoje. Jis suprato, kad tas raštas, kuriame nurodomas kažkoks automobilio X vairuotojas, yra būtent apie tai, ką rašo spauda, o spaudoje buvo minėtos dvi pavardės. Kai po straipsnio spaudoje R. K. jam parodė tą raštą Kelių policijai, atsakymas jau buvo pasirašytas ir išsiųstas. Prieš tai jis to rašto nematė.

Kai ruošė tarnybinio patikrinimo išvadą, jo ir R. K. darbo vietos buvo viename kabinete, sėdėjo vienas priešais kitą ir, nori - nenori, tiesiog kiekvieną veiksmą aptarinėjo. Jokio spaudimo iš R. K. pusės nebuvo, viskas vyko diskusijos forma. Negali nurodyti tikslaus jo ir R. K. diskusijos turinio, tiesiog gavo užduotį, ir pokalbiai su ja vyko konsultacijos forma. Tarnybinis patikrinimas tokia tvarka ir tokia taktika, kokia jis buvo atliktas, buvo R. K. žinioje, ir ji sutiko su tokia eiga, jie su R. K. pasitarė ir pasirinko būtent tokią formą. Daugiau su niekuo, be R. K. nederino tarnybinio patikrinimo išvadų, neturėjo pareigos derinti su kitais, nes pavedimas patikrinti anoniminį skundą buvo parašytas R. K., o ji savo ruožtu pavedė tai jam atlikti. Antra pavardė V. G. rezoliucijoje buvo N. K.. Pagal praktiką jų tarnyboje pirmasis vykdytojas yra tas tikrasis vykdytojas, o antrasis pagal reglamentą tik pateikia turimą informaciją, todėl neturėjo to tarnybinio patikrinimo derinti ir N. K., taip pat neprivalėjo informuoti A. R., kad atlieka tarnybinį patikrinimą V. G. atžvilgiu, nes pavedimas buvo duotas R. K., ir jis (J. G.) su niekuo nederino išvadų, išskyrus tai, ką diskutavo su R. K.. Visus raštus, kas lietė jo atliekamą tarnybinį patikrinimą, pavestą jam atlikti pagal anoniminį skundą, ruošdavo pats. Oficialaus R. K. nusišalinimo nuo tarnybinio patikrinimo nematė, kadangi nematė nusišalinimo, negali pasakyti, kokia forma jis buvo, ar iš viso buvo. Su jo atliekamu tarnybiniu patikrinimu susijusius dokumentus R. K. atsisakydavo pasirašyti, nors anksčiau visą laiką juos vizuodavo patikrinimų atvejais, pasakė, kad ji čia nesikiš. Nežino, kodėl taip pasakė. Po to kai jam išvadą reikėjo parašyti, jo turinį persiuntė R. K., kad pažiūrėtų. Šiek tiek kartu pakoregavo, po to aptarinėjo, kad gal papildomai reikia raštą parašyti, ir papildomai dar parašė raštą. Kodėl R. K. nepasirašė tam tikrų dokumentų, negali pasakyti. Dokumentai, kurių ji nepasirašė, buvo raštai Kelių policijos valdybai, Policijos departamentui, tarnybinio patikrinimo išvados ji taip pat nevizavo, nepasirašė pranešimo V. G. apie galimą tarnybinį nusižengimą. Paprastai tokius dokumentus ji vizuodavo. Tai, kad ji nepasirašė, jam pasirodė keistoka, bet apie tai ji nieko neaiškino. Patvirtina savo duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus apie tai, kad R. K. poveikį jam galima apibūdinti taip, jog atlikdamas tarnybinį patikrinimą tiesiog nežinojo tikrosios situacijos, kuri akivaizdžiai, sprendžiant iš minėtų aplinkybių, buvo žinoma R. K., tačiau apie kurią jis (J. G.) sužinojo tik po straipsnio spaudoje bei apie tai, ką patvirtino R. K., parodžiusi nepasirašytą jos raštą Kelių policijai, sužinojo tik jau atlikus tarnybinį patikrinimą, kuris R. K. kaip vadovei, žinant ir dalyvaujant, buvo atliktas įprasta tvarka. Tarnybos išvadą pagal anoniminį skundą pasirašė įstaigos vadovas. Tyrimo išvadą patvirtino direktorius V. G., nežino, ar jis pats ją pasirašė, ar jo pavaduotojas. Šiaip praktikoje tiesioginis vadovas vizuoja tokias išvadas, bet šiuo atveju išvadą patvirtino pats direktorius. Atsimena, kad dvi dienas viršininkė buvo išėjusi atostogų, ar per tas dvi dienas jis išsiuntė pranešimą V. G., ar buvo išvada patvirtinta, dabar pagal datas neprisimena. Taip pat negali atsakyti, ar informavo A. R., ir ar pastarasis žinojo, kad jis (J. G.) atlieka patikrinimą V. G. atžvilgiu, taip pat negali pasakyti, ar užklausinėjo A. R., ar ne. Su V. G. buvo kalba dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo. Gavo direktoriaus pritarimą pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą tam, kad užklaustų papildomus kelis raštus, kiek dienų buvo pratęstas terminas, dabar neprisimena, taip pat neprisimena, ar V. G., matydamas kad jis (J. G.) išsiuntė raštus be tiesioginės vadovės R. K. vizų, darė pastabas dėl to. Su V. G. dėl šito anoniminio skundo nediskutavo. Neprisimena, kas pasirašė raštą VRM. Tuometinis vadovas A. M. pasirašė raštą VRM. Su juo apie tarnybinį patikrinimą nediskutavo. Jam (J. G.) pačiam netekdavo atsakyti į Kelių policijos paklausimus. Nežino, negali pakomentuoti, koks buvo pareigų paskirstymas, kad A. R. atsakinėdavo į Kelių policijos paklausimus. Apie kokius nors V. G. prašymus R. K. nieko nežino, apie tai, kaip V. G. bendravo su R. K., nežino. Buvo keli kartai, bent du ar trys, kai V. G. buvo užėjęs į jų kabinetą, jis (J. G.) išėjo iš kabineto, jie (R. K. ir V. G.) uždarė duris ir bendravo, tačiau jų pokalbių turinio, apie ką jie diskutavo, nežino. Išeidavo iš kabineto, nes to paprašydavo viršininkė. Kitų valdybų vadovai taip pat užeidavo į jų su R. K. kabinetą. Jis tuomet likdavo kabinete. Negali dabar pasakyti, ar visada likdavo, gal kartais ir išeidavo. Sistemoje dirba virš 20 metų. Su R. K. viename kabinete dirbo maždaug metus. Tiksliai negali pasakyti, kiek kartų per tuos metus V. G. buvo užėjęs į R. K. kabinetą, bet užeidavo. Liudytojas pilnai patvirtino teisiamojo posėdžio metu pagarsintus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.II, b.l. 124-126).

Liudytojas V. G. parodė, kad 2011 metais ėjo FNTT prie VRM direktoriaus pareigas. Kas liečia FNTT pareigūnų padarytus KET pažeidimus, tai jeigu pažeidimas buvo padarytas būtino reikalingumo sąlygomis, buvo pavedama padaliniui, atsakingam už transporto priežiūrą, paruošti atsakymą, kuris nustatydavo kuriam padaliniui automobilis, su kuriuo buvo padarytas KET pažeidimas, priklauso, vadovavosi suformuota teismų praktika vieno iš FNTT pareigūnų byloje, valdybų vadovai išsiaiškinę informuodavo Eismo priežiūros tarnybą apie tai, ar pažeidimas buvo padarytas būtino reikalingumo sąlygomis, ar ne. Tokių atvejų buvo Klaipėdos, Kauno apygardose, kadangi tie patys pareigūnai, skirtingai nei kituose pagal tuometinį reglamentavimą operatyvinės veiklos subjektuose vykdydavo ir procesinės prievartos priemones patys ir patys vykdydavo operatyvinius veiksmus, todėl kartais veikdavo būtino reikalingumo sąlygomis. Konkrečiu šios bylos atveju jam yra žinoma, kad tarnyboje vyko vienos iš didelės apimties bylų realizacija sąlyginiu pavadinimu „Gariūnų byla“, ir ten buvo iškilusi grėsmė, ir V. G. tą dieną buvo atvykęs, kadangi turėjo kažkokias operatyvines galimybes ir kažką vykdė, apie tai jis jį (direktorių) informavo, nes buvo iškilusi grėsmė – buvę darbuotojai bandė perduoti tyrimo objektams informaciją, ir reikėjo spręsti dėl realizacijos datos. Tuo metu V. G. buvo mokymo centre, jis buvo grįžęs iš mokymo centro tam, kad susitiktų ir patikslintų turimą informaciją, ir apie tai jis direktorių informavo. V. G. tuo metu buvo Vilniaus apygardos padalinio vadovas, ir jį (V. G.) informavo apie tai, kad buvo atvykęs ir turėjo susitikimus su operatyvinės veiklos dalyviais. Būtinumas jam atvykti buvo. Ar konkretus V. G. KET pažeidimas buvo padarytas būtino reikalingumo sąlygomis, negali pasakyti. Vėliau V. G. minėjo, kad jo įvykdytas pažeidimas galėjo būti tada, kai buvo būtino reikalingumo sąlygos. Jis (V. G.) tada atsakė, kad jeigu pažeidimas buvo padarytas būtino reikalingumo sąlygomis, bus parengtas atitinkamas dokumentas. Baudžiamajame procese taip pat yra atliekami analogiški veiksmai, kaip ir numatyti Kriminalinės žvalgybos įstatyme, kitos procesinės prievartos priemonės – sekimas, sulaikymai, vykimas į įvykio vietą – visa tai yra būtino reikalingumo sąlygos. Būtinasis reikalingumas atsiranda ne tik vykdant tiesioginę užduotį, bet ir sudarant sau sąlygas tinkamai vykdyti tarnybinę užduotį. Toks atvejis, kai asmuo nuvažiavęs vykdyti tam tikrą tarnybinę užduotį ir grįždamas iš jos po to turi dar vieną tarnybinę užduotį, taip pat gali būti. Apie tai, ar būtinasis reikalingumas yra, ar jo nėra, sprendžia padalinio vadovai, ekstra atvejais gali priimti sprendimą ir veiksmą atliekantis pareigūnas. FNTT vadovavosi teismų praktika, jos pagrindu išaiškinimai buvo išsiųsti visiems vadovams susipažinti ir vadovautis. Jeigu tiksliai prisimena Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, tai ten grįžimas iš įvykio vietos ir važiavimas į sulaikymą buvo pripažinti kaip būtinas reikalingumas. Vienintelį tą dokumentą administracinėje byloje, kuriuo galima vadovautis, jie šiai dienai ir turi. Ryškių apibrėžtų būtino reikalingumo kriterijų nėra. Dabar paaiškėjo, kad pažeidimas padarytas V. G. grįžtant į Mokymų centrą, todėl jam (V. G.) sudėtinga vertinti tai, ar buvo padarytas pažeidimas būtino reikalingumo sąlygomis, tačiau tokia praktika tarnyboje buvo - valdybų vadovai įvertindavo, informuodavo Eismo priežiūros tarnybą, ir Eismo priežiūros tarnyba pagal pateiktą informaciją priimdavo sprendimą. Šiuo atveju automobilis priklausė administravimo valdybai, todėl pranešimą Eismo priežiūros tarnybai parengė Administravimo valdybos laikina vadovė. Tokius pranešimus ruošdavo valdybų vadovai pagal reglamentą, jis pats nėra pasirašęs nei vieno tokio rašto, ir pavaduotojas nėra pasirašęs. Logiška, kad padalinio vadovė R. K. galėjo paruošti tokį pranešimą Kelių policijai, nes tas automobilis buvo priskirtas Administravimo padaliniui. Šitos situacijos su A. R. aptarinėti jam neteko. Pagal kompetenciją apygardų valdybas kuruodavo pavaduotojas. Su R. K. apie šį atvejį jam tuo metu taip pat neteko kalbėti. Tuo metu, kai viskas vyko, V. G. buvo Vilniaus valdybos vadovas. Kaip valdybos vadovas jis pasirašinėdavo taip pat ir tokius pranešimus Kelių policijai dėl pažeidimų padarymo būtino reikalingumo sąlygomis, jeigu jo valdybos buvo automobilis, o šiuo atveju automobilis buvo ne Vilniaus apygardos valdybos. Logiška, kad šita tvarka, kaip yra elgiamasi, jeigu pažeidimas padarytas būtino reikalingumo sąlygomis, V. G. buvo žinoma. Jie aptarinėjo teismų praktiką ir ja vadovavosi. Šiuo atveju jis (V. G.) pavizavo atsakymą Kelių policijai paruošti A. R.. Pagal praktiką asmuo, kuriam pavesta atlikti patikrinimą, pats savarankiškai surenka duomenis ir gauna rezultatus, jis atsakingas už tų duomenų teisingumą. Jeigu jis pats (V. G.) pasirašydavo pareigūno paruoštą pažymą dėl atlikto patikrinimo, pasižiūrėdavo pareigūno surinktus duomenis, tokios problemos, kad kas nors iš pavaldinių, atlikdamas tarnybinį patikrinimą jo vadovavimo metu, būtų apgavęs ką nors iš padalinio vadovų ar būtų pateikęs netikrus duomenis, nebuvo, būtinybės perpatikrinti paruoštas išvadas nebuvo. Kelių policijai paruoštą atsakymą dėl V. G. padaryto pažeidimo matė tik parodytą prokurorės, prieš tai jo nėra matęs. A. R. jam nieko nesakė apie jo atliekamo tyrimo trukmę, jis buvo R. K. pavaldinys. Nežino, kada tiksliai į tą Kelių policijos raštą buvo atsakyta.

Anoniminis skundas buvo gautas jo atostogų metu, rezoliuciją pradėti tarnybinį patikrinimą uždėjo tuometinis jo pavaduotojas, grįžęs jis (V. G.) susipažino, gal su V. G. (pavaduotoju) aptarinėjo tą tarnyboje gautą anoniminį skundą, tačiau tiksliai neatsimena. Tame anoniminiame skunde, kiek atsimena, buvo paminėta R. K., V. G. ir kad V. G. verčia savo pavaldinius prisiimti pažeidimus, ir jis (V. G.) buvo paminėtas, ten nebuvo kalbama apie šioje byloje nagrinėjamą atvejį, o buvo kalbama apie tai, kad V. G. piktnaudžiauja, liepdamas pažeidimus prisiimti savo pavaldiniams. Tokių faktų tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, ir jis (V. G.) pratęsė dar tarnybinį patikrinimą, kad iš Eismo priežiūros tarnybos būtų gauti papildomi duomenys. Anoniminis skundas buvo gautas lapkričio mėnesį. R. K. jį informavo, kad nusišalina nuo to tarnybinio patikrinimo. Savo nusišalinimą nuo tyrimo dėl šio skundo R. K. motyvavo tuo, kad ji šiame anoniminiame skunde buvo paminėta. Jam grįžus iš atostogų, R. K. jį informavo, kad nusišalina nuo tų tarnybinių patikrinimų, taip pat informavo apie tai, kad ministras negali pavesti atlikti tokius tyrimus FNTT vadovui ir kad jo (V. G.) atžvilgiu lygiai taip pat turėtų būti atliktas tarnybinis tyrimas, pasakė, kad nusišalina todėl, kad yra tiesioginė pavaldinė. Nusišalinimas tarnyboje vyksta surašant dėl to tarnybinį pranešimą, ar šiuo atveju jis buvo susipažinęs su tokiu dokumentu, neatsimena. Su VRM atliekamo dėl V. G. tarnybinio patikrinimo turiniu jis (V. G.) nėra susipažinęs, ir koks buvo vertinimas V. G. veiksmų, ar buvo jie vertinami kaip būtinas reikalingumas, nežino. Atsakydamas į atliktą VRM tarnybinį patikrinimą ir rašydamas tikrintojui, kad suprasdamas situaciją ir žinodamas vieno iš VRM vadovų poziciją, kuri sietina su kerštu dėl tarnybos Vilniaus valdyboje pradėtu ikiteisminiu tyrimu jo saugojamiems ūkio subjektams sudėtinga tikėtis objektyvumo, turėjo omenyje keletą ikiteisminių tyrimų, kurie atliekami Vilniaus apygardos valdyboje, dėl kurių tuometinis viceministras buvo išreiškęs abejones, ir apie tai jis (V. G.) informavo, kad tą ikiteisminį tyrimą reikia atlikti intensyviai, greitai ir pabaigti, nes jis teisingai pradėtas, o viceministras bando korumpuoti situaciją. Jis ten taip pat yra parašęs, kad šią baudžiamąją bylą, kuri dabar yra nagrinėjama, sieja su „Gariūnų byla“. Ne kartą yra viešai pasakęs, kad šiandienos Lietuvoje išimtinė represinė priemonė – baudžiamasis persekiojimas yra taikomas įvairiose viešo gyvenimo srityse ir mano, jog šiuo atveju taip pat. Kraštutinė represinė priemonė yra taikoma kaip pagrindinė priemonė. Akivaizdu, jog šiuo atveju yra tarnybinio nusižengimo maksimaliai požymiai, ne daugiau.

Ikiteisminio tyrimo metu į bylą buvo pateikti rašytiniai dokumentai:

Ant FNTT prie LR VRM blanko paruoštas ir elektroniniu paštu R. K. persiųstas 2011-11-14 d. rašto projektas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai apie tai, kad automobiliu Toyota Avensis, valstybinis numeris EEE087 naudojasi FNTT prie LR VRM, o asmuo 2011 m. gegužės 31 d. apie 9 val. 17 min. kelyje A14 Vilnius-Utena 23 kilometre galimai pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus vykdė Tarnybos pavestą operatyvinę užduotį būtinojo reikalingumo būklėje. Prašomos informacijos pateikti negalima, nes valstybės institucijoms ir pareigūnams negali būti teikiama įslaptinta operatyvinė informacija, galinti atskleisti operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos dalyvių asmens tapatybę, raštas paruoštas direktoriaus V. G. vardu, rengėju nurodytas A. R.. Bei R. K. į A. R. elektroninį paštą atsiųstas ant FNTT prie LR VRM Administravimo valdybos blanko paruoštas rašto projektas, paruoštas viršininkės R. K. vardu, rengėju nurodytas A. R. (t.II, b.l. 120-123);

-Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Tarnybinio patikrinimo dėl lrytas.lt 2012-03-15 A. L. straipsnyje „Įtakingą veikėją bando prigriebti STT“ nurodytų aplinkybių išvada, 2012-05-17 Nr. 3VL-23. (t. I, b.l. 3-22.);

-Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus Tarnybinio patikrinimo išvada dėl Vilniaus apygardos valdybos viršininko V. G. tarnybinių automobilių naudojimo teisėtumo, 2012-02-10 Nr. 04/4-5-2-1309. (t. I, b.l. 35-40);

-2012-10-25 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3615-95/2012 (proceso Nr. 3-61-3-01693-2012-7), kuriuo kaip nepagrįstas atmestas pareiškėjos R. K. skundas atsakovėms Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. (t. II, b.l. 66-71 l.);

-Lietuvos Kelių policijos tarnybos pateikta kompaktinė plokštelė „ACME“ CD- R, kuriame užfiksuotas 2011-05-31 apie 9.17 val., kelio A14 Vilnius- Utena 23 kilometre, greičio matavimo prietaisu 38B5EC0E0000 užfiksuotas automobiliu TOYOTA AVENSIS, kurio valstybinis numeris EEE 087, padarytas Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimų pažeidimas. (t. II, b.l. 74-76);

-Lietuvos Kelių policijos tarnybos raštu 2012-09-06 raštu reg. Nr.39-S-4216 pateikti dokumentai dėl 2011-05-31 9.17 val., kelio A14 Vilnius- Utena 23 kilometre, automobiliu TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris EEE 087, padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo: 1) 2011-06-08 Lietuvos kelių policijos paklausimas „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. 39-1-S-1394, kopija; 2) 2011-11-30 Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas Nr. 110531-8-132, kopija; 3) Greičio matavimo protokolas Nr. 110531-8-132, kopija; 4) 2011-11-24 Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos administravimo valdybos atsakymas Nr. 25/4-4-4-12880, kopija; 5) Duomenys apie transporto priemonę, kopija. (t. II, b.l. 81-86 l);

-2012-06-17 Tarnybinis pranešimas dėl informacijos prijungimo, kuriuo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridedama informacija: 1) Interneto puslapyje lrytas.lt 2012-03-15 paskelbto A. L. straipsnio „Įtakingą FNTT veikėją bando prigriebti STT“ kopija; 2) Interneto puslapyje delfi.lt 2012-05-24 paskelbto E. S. straipsnio „FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovas išvengė atsakomybės, nes jį „pridengė“ kolegė“ kopija. (t. II, b.l. 88-97);

-Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Administravimo valdybos 2012-08-29 Nr. 25/4-5-4-17963 raštu pateikti dokumentai, kurie reglamentavo R. K. veiklą šioje Tarnyboje. (t. I, b.l. 99-107);

-Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-10-24 Nr. 25/8-3-22589 raštas dėl informacijos pateikimo (į paklausimą dėl informacijos apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo skyriaus vedėjo A. R. elektroninio pašto serverio, darbuotojų elektroninio pašto serverio atsarginių kopijų, duomenų archyvo ar kitų susijusių duomenų bazių, apie visų A. R. siųstus ir gautus laiškus, laikotarpiu nuo 2011-09-09 iki 2011-11-30, susijusius su Tarnybai priklausančio automobilio Toyota Avensis, valstybinis numeris EEE 087 panaudojimu, kurio metu padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; atsakymo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-09-09 reg. Nr. 10-10-S-15820 paklausimą rengimu bei atsakymo derinimu.) (t. II, b.l. 197-198).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje aiškinamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, kuris gali būti ir turtinio, ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininkų einamų pareigų svarbą ir pan.

Iš baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos gavus 2011-09-09 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos raštą Nr. 10-10-S-15820 su prašymu pateikti duomenis, kas 2011-05-31 d. apie 9.17 val. kelyje A14 Vilnius –Utena 23 kilometre vairavo automobilį TOYOTA AVENSIS, v/n EEE087 ir galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus (viršijo greitį) ir FNTT direktoriui V. G. rezoliucija perdavus FNTT Administravimo valdybos Turto valdymo skyriaus vedėjui A. R. ištirti rašte nurodytas aplinkybes, A. R. nustatė automobilį užklausime nurodytomis aplinkybėmis naudojusį asmenį – V. G.. A. R. parodė, kad jis tikrindamas Kelių policijos valdybos pateiktą informaciją nustatė, kad automobiliu rašte nurodytu laiku naudojosi FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkas V. G.. Šią aplinkybę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: 2011-05-20 FNTT direktoriaus įsakymas dėl V. G., R. K. ir kitų asmenų komandiruotės į Teisingumo ministerijos mokymo centrą (t.I, b.l. 120), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (t.I, b.l. 130-135) bei paties kaltinamojo V. G., liudytojo R. K. parodymai. V. G. pripažino, kad dėl Kelių policijos valdybos rašto A. R. buvo atėjęs pas jį aiškintis, pastarajam neneigė vairavęs minėtą automobilį, kaltinamasis teismui detaliai paaiškino automobilio panaudojimo aplinkybes, kad esant tarnybiniam būtinumui pasinaudodamas jam nepriskirtu automobiliu turėjo skubiai iš mokymų Molėtuose grįžti į Vilnių, į darbą dėl operatyvinių veiksmų aptarimo, po to tuo pačiu automobiliu važiavo atgal į mokymus Molėtuose, greičio viršijimo fakto pats nepastebėjo. Kad 2011-05-31 d. ryte vykusiame pasitarime dalyvavo V. G., patvirtino ir tuometinis FNTT direktorius V. G.. Liudytojas R. K. taip pat patvirtino, kad mokymų metu, po pirmosios mokymų dienos V. G. paprašė jo automobilio, kuriuo FNTT darbuotojai buvo atvažiavę į Molėtus, skubiai darbo reikalais grįžti į Vilnių, kitos dienos ryte tuo pačiu automobiliu grįžo į mokymus ir juose dalyvavo. Taip pat liudytojas R. K. patvirtino teismui liudytojo A. R. nurodomą aplinkybę, kad pastarasis buvo atėjęs pas jį aiškintis, kas policijos užklausime nurodytu laiku vairavo minėtą automobilį ir liudytojas nukreipė jį pas V. G., kaip asmenį, kuriam vairuoti buvo perduotas automobilis. Tačiau iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad galimai Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas V. G. grįžtant į mokymus Molėtuose, todėl jo sieti su tarnybiniu būtinumu ir operatyvine veikla nebuvo jokio realaus pagrindo. Ši aplinkybė neabejotinai turėjo būti žinoma ir pačiam V. G.. Tačiau Kelių policijos valdybai pateiktame FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Administravimo valdybos atsakyme, pasirašytame viršininkės R. K., buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, kad asmuo, galimai pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį. Remiantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis, atsisakyta pateikti duomenis apie automobilio vairuotoją, kaip galinčius atskleisti įslaptintus operatyvinės veiklos metodus, priemones, operatyvinių veiksmų atlikimo taktiką, sutrikdyti operatyvinę veiklą ir atskleisti operatyvinės veikos dalyvius. Gavus pavėluotą atsakymą, jo pagrindu ir suėjus nuobaudos skyrimo terminui, Kelių policijos valdyboje administracinio teisės pažeidimo teisena buvo nutraukta.

A. R. tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad nustatęs automobilį vairavusį asmenį – V. G. ir šiam neįvykdžius pažado nuvykti į Kelių policijos valdybą, su šia informacija kreipėsi į savo tuometinę tiesioginę viršininkę R. K. ir būtent iš šios gavo tiesioginį nurodymą dėl atsakymo Kelių policijos valdybai turinio, atsakant, kad automobilio vairuotojas vykdė operatyvinę užduotį, visai neatskleidžiant vairuotojo tapatybės, motyvuojant, kad toks sprendimas buvo priimtas Tarnybos vadovybės pasitarime. Būtent R. K. liepusi laukti su rašto parengimu, ir tik lapkričio mėnesį nurodžiusi, kokio turinio raštą reikalinga paruošti. A. R. nurodė, kad pats jis savo iniciatyva tokio rašto nebūtų galėjęs paruošti, nes nebūtų galėjęs turėti tokios informacijos, nes jam nėra prieinami duomenys apie operatyvinės veiklos užduotis ir subjektus. Netikėti šiais A. R. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jo parodymus atitinka kaltinamojo V. G. parodymai apie judviejų pokalbį dėl automobilio panaudojimo 2011-05-31 dieną aplinkybių. V. G. savo 2012-04-12 paaiškinime patvirtina, kad A. R. dėl Kelių policijos valdybos rašto į jį kreipėsi 2011 m. rugsėjo mėnesį (t.I, b.l.99), t.y. tą patį mėnesį, kai buvo gautas Kelių policijos valdybos užklausimas. Tokiu būdu nustatyta, kad A. R. tyrimą dėl automobilio panaudojimo 2011-05-31 dieną atliko jo nevilkindamas. Pažymėtina, kad pagal V. G. parodymus, panašiais atvejais informaciją Kelių policijai apie tai, ar FNTT darbuotojas pažeidė KET taisykles atlikdamas operatyvinius veiksmus, pateikdavo būtent FNTT valdybų vadovai, kadangi jiems ši informacija buvo prieinama. A. R. neneigia, kad atsakymo jis neparuošė protingu terminu, tikėdamasis, kad FNTT Vilniaus valdybos viršininkas V. G. pats nuvyks į Kelių policijos valdybą ir išsiaiškins situaciją, tačiau po dviejų savaičių sužinojęs, kad to padaryta nebuvo, kreipėsi į tiesioginę vadovę R. K., iš kurios gavo nurodymus dar laukti su atsakymu. Vėliau gavęs R. K. nurodymą parengti atsakymą apie operatyvinės užduoties vykdymą, suvokė, kad toks nurodymas neteisėtas ir neatitinka tikrovės, tačiau negalėjęs nevykdyti tiesioginės vadovės nurodymo, juolab, kad ji teigė atsakymą suderinusi su vadovybe. Kaltinamoji R. K. nuo tyrimo pradžios kategoriškai neigė davusi nurodymus A. R. dėl atsakymo Kelių policijos valdybai turinio, nurodydama, kad visiškai pasitikėjusi A. R., kad jis tinkamai nustatė automobilio panaudojimo aplinkybes ir rašte policijai nurodomos aplinkybės atitinka tikrovę. Tokie jos parodymai vertintini kritiškai, kadangi R. K. kaip FNTT Administravimo valdybos vadovė turėjo žinoti, kad jos pavaldiniui A. R. duomenys apie operatyvinės veiklos subjektus nėra prieinami. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji R. K. teigė, kad V. G. niekada į ją nesikreipė su jokiais prašymais dėl atsakymo turinio ar kokios kitos pagalbos vengiant atsakomybės, raštą Kelių policijos valdybai pasirašiusi, kaip FNTT administracinio padalinio, kuriam yra priskirtas automobilis, ir atsakymą parengusio asmens tiesioginė vadovė, Kelių policijos valdybai ruošiamo atsakymo eiga nesidomėjusi, tuo metu net nežinojusi, apie kokio konkrečiai FNTT tarnautojo veiksmus eina kalba, paties užklausimo net nemačiusi, gavusi tik paruošto rašto projektą. Neturėjusi jokio suinteresuotumo padėti V. G. išvengti atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą nei tada, nei vėliau anoniminio skundo dėl V. G. veiksmų, kuris FNTT direktoriaus pavaduotojo V. G. rezoliucija buvo jai nukreiptas tarnybiniam patikrinimui atlikti, tyrimo metu. Šio tyrimo metu ji apskritai nusišalinusi nuo bet kokių tyrimo veiksmų, nesidomėjusi nei jo eiga, nei rezultatais. Šie jos parodymai vertintini kritiškai, nes jos veiksmai tiek rašto Kelių policijos valdybai rengimo metu, tiek anoniminio skundo tyrimo metu rodė buvus akivaizdų siekį padėti išvengti V. G. atsakomybės, ir yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad A. R. atsakymą Kelių policijos valdybai buvo parengęs V. G. vardu, save nurodydamas kaip rengėją, raštas buvo paruoštas ant FNTT prie LR VRM blanko. Nustatyta, kad vėliau R. K. savo nuožiūra pakeitė rašto formą, perdarydama jį ant FNTT Administravimo valdybos blanko ir pati pasirašydama šį raštą bei paaiškindama, kad tokius nurodymus ji gavusi iš FNTT direktoriaus V. G.. Liudytojas A. O., FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas, kuris R. K. pavedimu koregavo A. R. paruošto rašto turinį juridinės technikos požiūriu, nurodė pakoregavęs jo turinį pagal Operatyvinės veikos įstatymo formuluotes, tačiau rašto rekvizitų nekeitęs ir juolab rašte nurodytos informacijos pagrįstumo netikrinęs. Jo paaiškinimai patvirtina, kad R. K. rašto blanką ir pasirašantį asmenį pakeitė pati. Bylos nagrinėjimu metu apklaustas V. G. nepatvirtino kaltinamosios nurodomos aplinkybės, kad tai ji padarė ne savo, o FNTT direktoriaus, t.y. jo paties nurodymu. Pažymėtina, kad kaltinamosios byloje esantys paaiškinimai dėl rašto turinio nebuvo nuoseklūs. VRM atlikto patikrinimo metu savo paaiškinime ji teigė, kad apie administracinio pažeidimo padarymą operatyvinės veiklos metu ji sužinojusi atsakymo derinimo metu, nunešusi atsakymą pasirašyti V. G., kuris pats jai patvirtino rašto turinio apie operatyvinę užduotį teisingumą, bet pats pavedė raštą pasirašyti jai. Liudytojas V. G. savo parodymuose tokios aplinkybės nepatvirtino. Teisminio nagrinėjimo metu R. K. jau teigė, kad rašto turinio klausimu ji visiškai pasitikėjusi A. R., jo atliktu tyrimu, pati absoliučiai nesidomėjusi nei pačia situacija, nei galimai pažeidimą padariusiu pareigūnu, situaciją ėmė aiškintis ir apie V. G. galimai padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą sužinojusi tik po straipsnio žiniasklaidoje, kas nėra įtikinama, atsižvelgiant, kad ji pati buvo raštą pasirašantis ir tuo atsakomybę už jo turinį prisiimantis asmuo. Šie jos parodymai neatitinka liudytojo A. R. nurodomų aplinkybių, kad jis R. K. informavęs apie susiklosčiusią situaciją, kad automobilį vairavo V. G., tačiau pastarasis nenuėjo į Kelių policijos valdybą pasiaiškinti dėl automobilio. Kaltinamasis V. G. taip pat neigė, kad A. R. jis pažadėjo pats nueiti į Kelių policijos valdybą, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti šiais A. R. paaiškinimais atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje pateiktus rašytinius dokumentus, iš kurių matyti, kad iki šio įvykio buvo susiklosčiusi analogiška atsakymų į Kelių policijos valdybos užklausimus apie FNTT naudojamais automobiliais padarytus pažeidimus praktika – kelių policijai būdavo nurodoma vairuotojo vardas ir pavardė ir informuojama, kad nurodytas asmuo pats susisieks dėl tikslesnės informacijos apie pažeidimo aplinkybe pateikimo (t.I, b.l. 48; 52; 54). Vieną iš tokių raštų Lietuvos kelių policijos tarnybai buvo pasirašęs ir pats V. G. (t.I, b.l. 54).

Pažymėtina, kad R. K. būdama FNTT administravimo tarnybos viršininke neturėjo įgaliojimų pasirašyti minėto atsakymo Kelių policijos valdybai. Pagal FNTT administravimo valdybos viršininko pareigybės aprašymo 7.9 punktą – jis pasirašo siunčiamus ir kitus raštus Tarnybos darbo reglamento nustatyta tvarka. Kadangi pagal FNTT darbo reglamento 121 punktą, Administravimo valdybos atstovas turi teisę pasirašyti atsakymus tik į tiesiogiai valdybai adresuotus raštus ir tik Administravimo valdybos kompetencijos klausimais. Kaltinamajai nebuvo suteikta teisė pasirašyti dokumentų apie duomenis, susijusius su operatyvine veikla. Kaltinamoji pati būdama teisininkė ir prieš tai vadovavusi Teisės ir personalo skyriui, turėjo suprasti, kad pagal reglamento nuostatas neturi įgaliojimų atsakyti į raštą, tačiau sąmoningai savo įgaliojimus viršijo. Aplinkybė, kad formaliai atsakyti į užklausimą buvo pavesta A. R., nepaneigia, R. K. įtakos tiek atsakymo terminui, tiek turiniui. Teismas kritiškai vertina jos teiginius, kad ji pasiuntė savo vardu pasirašytą raštą Kelių policijos valdybai nesidomėdama jame nurodomų duomenų teisingumu ir net nemačiusi paties paklausimo, į kurį jos vardu yra atsakoma.

Nors liudytojas V. G. savo parodymuose patvirtino, kad R. K. jam nurodė nusišalinanti nuo vėliau sekusio anoniminio skundo tyrimo, tačiau šis procesinis veiksmas jos nebuvo niekaip oficialiai įformintas, o byloje surinkti duomenys patvirtina, kad realūs R. K. veiksmai neatitiko jos FNTT direktoriui deklaruotos nuostatos nusišalinti nuo skundo tyrimo. FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiasis inspektorius J. G., kuris pačios R. K. žodiniu pavedimu, buvo įpareigotas atlikti anoniminio skundo tyrimą, paneigė, kad R. K. buvo realiai nusišalinusi nuo tyrimo ir jo neįtakojo. Atliekant tarnybinį patikrinimą, jo eigą, tyrimo taktiką jis aptarinėjo su tame pačiame kabinete dirbusia R. K., kurios pačios žodiniu pavedimu jam buvo pavesta atlikti tyrimą, tyrimo eigoje supažindindavo ją su visa tyrimo medžiaga, derino, kokius tyrimo veiksmus atlikti, nors ji atsisakydavo pasirašyti dokumentus, kuriuos paprastai vizuodavo, ji jam nemotyvavo tokio elgesio priežasčių, niekada nenurodė, kad oficialiai yra nusišalinusi nuo skundo tyrimo, tik formaliai teigdama, kad nenori su tuo turėti nieko bendro. Liudytojas V. G. parodė, kad R. K. jam pareiškė nusišalinanti nuo tyrimo motyvuodama, kad negali nagrinėti skundo, kuriame yra paminėta pati, tačiau iš skundo turinio matyti, kad jame nėra jokios užuominos į R. K. (t I, b.l. 34). Darytina išvada, kad R. K. iš karto suvokė, kad anoniminis skundas sietinas būtent su jos pasirašytu atsakymu Kelių policijai valdybai dėl V. G.. Nepaisant FNTT viršininkui išsakytos nuostatos nusišalinti nuo šio skundo tyrimo, pati asmeniškai jo tyrimą pavedė savo tiesioginiam pavaldiniui, be to dirbančiam su ja viename kabinete. A. G. nurodė, kad šiaip tyrime ji dalyvavo įprasta tokiems tyrimams tvarka, vienintelis skirtumas buvo tas, kad nevizavo surašomų dokumentų. Pažymėtina, kad toks jos elgesys rodo, kad ji suprato savo pareigą nusišalinti nuo skundo tyrimo, tačiau nepaisant to realiai to nepadarė. Faktinė aplinkybė, kad skundo tyrimo dokumentuose nėra jos parašų, nelaikytina tinkamu nusišalinimu nuo tyrimo. Be to ji atliekančiam tyrimą J. G. nieko nepasakė apie jos pasirašytą ir pateiktą Kelių policijos valdybai atsakymą į užklausimą dėl greičio viršijimo tarnybiniu automobiliu, kurį kaip pastarasis vėliau sužinojo, būtent ir vairavo V. G.. Tik pasirodžius straipsniui spaudoje, jau po skundo tyrimo išvados surašymo, pasakė J. G., kad straipsnis, anoniminis skundas ir raštas Kelių policijos valdybai, apie kurį jam pačiam nebuvo žinoma, yra susiję, pats jis tyrimo metu negalėjo numatyti, kad V. G. galėjo vairuoti ne jam priskirtą transporto priemonę, priešingu atveju šis faktas neabejotinai būtų įtakojęs tyrimo taktiką ir išvadą, kadangi nežinodamas šios informacijos tyrimo metu jis atliko tik V. G. priskirtų transporto priemonių naudojimo patikrinimą. Darytina išvada, kad R. K. sąmoningai nuslėpė nuo tyrimą atliekančio V. G. informaciją, kuri būtų turėjusi įtakos skundo tyrimo eigai ir rezultatams, toks jos elgesys liudija, kad ji turėjo siekį nuslėpti V. G. padarytą KET pažeidimą, apie kurį ji pati neabejotinai žinojo, būdama prieš tai pasirašiusi raštą Kelių policijos valdybai, be to neabejotinai suprato, kad anoniminiame skunde nurodomos aplinkybės liečia ir ją pačią. Toks R. K. elgesys neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 p. numatančio draudimą skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui, pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami, nuostatų; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, numatančio valstybės tarnautojui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, 11 straipsnio 1 dalies, numatančios asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudimą dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, 4 dalies, numatančios draudimą asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti kontrolės, tyrimų komisijų ar kitų tokio pobūdžio institucijų darbe, jeigu tai sukelia interesų konfliktą, nuostatas; FNTT prie LR VRM tarnautojų tarnybinės etikos kodekso 7.4 punkto reikalavimą, tarnautojui vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, griežtai laikytis Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų.

Įvertinant aplinkybių visumą konstatuotina, kad R. K. žinodama apie tai, kad FNTT prie VRM Vilniaus valdybos viršininkas V. G. vairuodamas ne jam priskirtą automobilį TOYOTA AVENSIS v/n EEE087, 2011-05-31 apie 9.17 val. kelyje A14 Vilnius-Utena 23 kilometre galimai pažeidė KET , viršydama suteiktus įgaliojimus ir be jokio teisinio pagrindo šią informaciją sąmoningai nuslėpė nuo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos, tiriančios minėtą pažeidimą, sąmoningai pateikdama tikrovės neatitinkančius faktus apie tai, kad asmuo vairavęs minėtą automobilį vykdė operatyvinę užduotį ir atsisakydama atskleisti vairuotojo tapatybę. R. K. suvokė, kad tokiais veiksmais padeda V. G. išvengti atsakomybės, t.y. veikė tyčia. Jos nurodymai A. R. dėl rašto policijos valdybai termino ir turinio, kad asmuo, vairavęs automobilį, vykdė operatyvinę veiklą buvo akivaizdžiai neteisėti, atlikti piktnaudžiaujant tarnyba ir veikiant priešingai tarnybos interesams. Vėliau pasirašydama tikrovės neatitinkantį raštą Kelių policijos tarnybai ji viršijo savo įgaliojimus, kadangi pagal Administravimo valdybos viršininko pareigybės aprašymo 7.9 p. ir FNTT darbo reglamento 117 p., 119 p., 121 p., 127 p., 128 p. nuostatas neturėjo įgaliojimų surašyti ir pasirašyti minėto turinio dokumento. Šie jos veiksmai, kuriais ji ne tik nepadėjo išaiškinti teisės pažeidimo, bet tyčia, pasinaudodama tarnybine padėtimi sudarė tam kliūtis, pateikė policijos įstaigai tikrovės neatitinkančius duomenis, ko pasakoje V. G. išvengė galimos administracinės atsakomybės, vertintinas kaip visiškai nesuderinamas su jos kaip FNTT pareigūnės, privalančios užkirsti kelią teisės pažeidimams, gerbti žmogų ir valstybę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą Tarnyba ir jos tarnautojais, nesinaudoti savo tarnybine padėtimi, elgtis nepriekaištingai, saugoti tarnybos garbę ir prestižą, savo veiksmais ir elgesiu nediskredituoti tarnybos tarnautojo vardo, statusu, diskredituoja FNTT pareigūno vardą, kompromituoja FNTT, žemina ir menkina FNTT autoritetą ir prestižą, visuomenės pasitikėjimą FNTT kaip valstybės institucija. Dėl šių priežasčių jos nusikalstama veika padaryta žala valstybei vertintina kaip didelė. R. K. veika kvalifikuojama pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį.

R. K. Kelių policijos valdybai pateikdama savo parašu patvirtintą atsakymą, su jai žinomai tikrovės neatitinkančia informacija, kad paklausime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje tarnybiniu automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris EEE 087 naudojęsis asmuo, galimai pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį, todėl prašomos informacijos suteikti negalima, suklastojo tikrą dokumentą, kurį, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2011-11-24 pateikė išsiųsti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai kaip tikrą,- tokiu būdu šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo. Baudžiamoji atsakomybė BK 300 straipsnyje už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu numatyta siekiant apsaugoti dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą ir patikimumą. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms. Šio dokumento pagrindu, buvo nutraukta galimo V. G. administracinio pažeidimo teisena. Todėl R. K. veika kvalifikuojama pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį.

Tiek kaltinamoji R. K., tiek kaltinamasis V. G. kategoriškai neigė, kad nusikalstamus veiksmus R. K. atliko sukurstyta V. G., abu nurodė, kad V. G. niekada nesikreipė į R. K. prašydamas pateikti Kelių policijos valdybai tikrovės neatitinkančius duomenis ar kitaip padėti išvengti administracinės atsakomybės. V. G. nurodė, kad po pokalbio su A. R. nebesidomėjo atsakymu Kelių policijos valdybai, jam nieko nebuvo žinoma apie paruošto ir Kelių policijos valdybai pateikto rašto turinį. Ši kaltinamųjų versija teismo vertinama kaip siekis išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajam inspektoriui J. G. atliekant anoniminio skundo, kuriame V. G. buvo kaltinamas tarnybinio automobilio naudojimu savo asmeninėms reikmėms ir Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimu, po kurių Kelių policijai buvo nepagrįstai atsakoma, kad greitis buvo viršytas atliekant operatyvinę užduotį, tyrimą, ir paprašius pateikti paaiškinimą dėl skunde nurodomų aplinkybių, V. G. 2012-01-19 paaiškinime dėl tarnybinio patikrinimo sąmoningai nutylėjo informaciją apie 2011-05-31 d. jo paties galimai padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuojant FNTT priklausantį automobilį TOYOTA AVENSIS, v/n EEE087, dėl kurio buvo atsiųstas Kelių policijos valdybos užklausimas ir dėl kurio su juo dar 2011 metų rugsėjį aiškinosi A. R.. V. G. buvo žinoma, kad Kelių policijos valdybos užklausime nurodytos faktinės aplinkybės dėl galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo susijusios būtent su jo asmeniu, todėl darytina išvada, kad ir pats V. G. nutylėdamas informaciją A. G. pateiktame paaiškinime apie šį užklausimą ir jo tyrimą, kas neabejotinai buvo reikšminga anoniminio skundo tyrimui, buvo suinteresuotas nuslėpti savo Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir išvengti atsakomybės. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad ne kartą buvo gauti ir tiriami panašaus pobūdžio Kelių policijos valdybos užklausimai konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus FNTT naudojamais automobiliais, policijai būdavo suteikiama informacija apie automobilius vairavusius asmenis, nurodant, kad pastarieji susisieks su pareigūnais ir paaiškins įvykio aplinkybes. Kelių eismo taisykles pažeidę pareigūnai rašydavo tarnybinius pranešimus. Ši tvarka turėjo būti žinoma FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovui V. G.. Atitinkamai aiškindamasis Kelių policijos valdybos 2011-09-09 užklausime nurodytas aplinkybes elgėsi ir A. R., kuris nustatęs automobilį Toyota Avensis v/n EEE087 2011-05-31 vairavusį asmenį – V. G., paprašė pastarojo nuvykti į Kelių policijos valdybą ir paaiškinti situaciją, tačiau to V. G. nepadarė. V. G. atveju Kelių policijos valdybai nukrypstant nuo susiformavusios tokių užklausimų atsakymo praktikos buvo apskritai atsisakyta pateikti greitį viršijusio vairuotojo duomenis. Nors abu kaltinamieji teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai teigė, kad juos siejo išimtinai tik dalykiniai, tačiau jokiu tiesioginiu pavaldumu nepagrįsti santykiai, todėl V. G. neturėjo jokios galimybės daryti įtakos R. K. veiksmams, tiek liudytojas A. R., tiek liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu paliudijo, kad tarp abiejų kaltinamųjų buvo pastebimas šiltas ir draugiškas bendravimas, A. G. ikiteisminio tyrimo apklausos metu liudijo, kad V. G. užeidavo išgerti pas ir R. K. kavos, jiedu bendraudavo draugiškai ir artimai. Šių pokalbių metu A. G. buvo prašoma išeiti iš kabineto, nors pokalbių su kitais FNTT darbuotojais metu kaltinamoji liudytojo neprašydavo palikti kabineto. Nors nei vienas teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas FNTT darbuotojas negalėjo patvirtinti, kad būtų žinoję ar girdėję apie R. K. ir V. G. susitarimą padėti pastarajam išvengti administracinės atsakomybės, tačiau akivaizdu, kad toks prašymas ar susitarimas negalėjo būti viešinamas ar išsakytas liudytojų akivaizdoje. Neteisėti ir nusikalstami R. K. veiksmai buvo padaryti išimtinai V. G. interesams ginti, todėl neįtikėtina, kad ji juos būtų atlikusi savo asmenine iniciatyva. Darytina išvada, kad ji šitaip veikė V. G. prašymo pagrindu, t.y. būdama jo sukurstyta. V. G. veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį; 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į jų padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei pobūdį, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamųjų asmenybę.

R. K. atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. K. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas apysunkių, o vienas - nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ji praeityje neteista, administracinėn atsakomybėn netraukta, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajai baudas, kurių dydis nesiekia už nusikaltimus skiriamos baudos vidurkio.

V. G. atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. G. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas apysunkių, o vienas - nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis praeityje neteistas, administracinėn atsakomybėn netrauktas, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam baudas, kurių dydis už nusikaltimus skiriamos baudos vidurkio. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. buvo nusikalstamų veikų kurstytojas, jam skirtinos didesnės baudos nei R. K..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 75 MGL (9750 Lt) dydžio baudą.

R. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrinti šias bausmes apėmimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti 75 MGL (9750 Lt) baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801).

Iki įsiteisės teismo nuosprendis kardomąją priemonę kaltinamajai R. K. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 85 MGL (11050 Lt) dydžio baudą.

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrinti bausmes apėmimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti 85 MGL (11050 Lt baudą).

Bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801).

Iki įsiteisės teismo nuosprendis kardomąją priemonę kaltinamajam V. G. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą padavus apeliacinį skundą.