- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-20
- Bylos Nr.
- II-266-795/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04857-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Pažeidėjas
- G. N.
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, dalyvaujat:
teismo posėdyje išnagrinėjusi G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. spalio 11 d. G. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis 2013 m. spalio 11 d., 13.20 val., Klaipėdoje, Jūrininkų ir Šilutės pl., vairuodamas automobilį OPEL VIVARO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimus.
2013 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu G. N. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnyje, paskirta 750 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. N. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Institucija) 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nes į geležinkelio pervažą įvažiavo degant leidžiamam važiuoti šviesoforo signalui. Raudonas šviesoforo signalas užsidegė tik tada, kai jis jau buvo užvažiavęs ant pervažos, už „STOP“ linijos (b.l. 3).
Atsiliepimas
Institucija, surašiusi ir priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimą. Nurodo, kad R. N. grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimus, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 125 straipsnį.
Teismo posėdžio metu G. N. paaiškino, kad važiuodamas iš Rimkų į Klaipėdą, privažiavo geležinkelio pervažą. Tuo metu degė leistinas važiuoti šviesoforo signalas, todėl jis nesustodamas lėtai įvažiavo į geležinkelio pervažą. Tuo metu išgirdo garsinį signalą, draudžiantį įvažiuoti į pervažą, tačiau sustabdyti automobilio negalėjo.
G. N. įgaliotas atstovas advokatas O. Martinkus palaikė skundo reikalavimą ir prašė panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą. Nurodė, kad G. N. veiksmuose nėra tyčios pažeisti kelių eismo taisykles, nes jis neturėjo galimybės sustabdyti automobilio. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui, G. N. jau buvo įvažiavęs į geležinkelio pervažą, todėl, net ir staigiai stabdant, automobilis galėjo sustoti tik už pervažos. Advokato manymu, policijos pareigūnai, stovėdami 50 m atstumu nuo geležinkelio pervažos, negalėjo matyti, ar G. N. įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, ar šis signalas užsidegė jam jau įvažiavus į pervažą.
Advokatas O. Martinkus teismo posėdžio metu pateikė 2013- m. gruodžio 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus raštą. Šiame rašte nurodyta, kad transporto priemonių sustabdymui reikalingą atstumą sudaro per reakcijos laiką, stabdžių pavaros suveikimo laiką, lėtėjimo didėjimo laiką stabdant ir stabdymo metu nusistovėjus lėtėjimui nuvažiuotų atstumų suma. Skaičiuojant sustabdymo atstumą reikalinga įvertinti: situaciją, kurioje vairuotojas buvo prieš pat sustabdymą, transporto priemonės konstrukcijos ypatumus, kelio sąlygas. Kadangi neįvardinta transporto priemonė ir jos važiavimo greitis, įvykio situacija, kelio sąlygos, negalima nurodyti konkretaus sustabdymui reikalingo atstumo. Tačiau, jeigu kelio danga sausa horizontas asfaltas, lengvasis automobilis važiuojantis 30 km/h greičiu ir stabdant didžiausiu intensyvumu galima sustabdyti apytiksliai 15 m atstume, važiuojant 40 km/h-22 m atstume, 50 km/h-30 m atstume, 60 km/h-39 m atstume, 70 km/h -50 m atstume ir 90 km/h-74 m. atstume (b.l. 22-26).
Liudytojas, policijos pareigūnas, N. R. parodė, kad stebėjo Rimkų geležinkelio pervažą iš Klaipėdos pusės, stovėdamas prie kelio 50 m. atstumu nuo pervažos. Matė, kad iš Rimkų pusės į Klaipėdą įvažiavo automobilis. Automobilis į pervažą įvažiavo nesustodamas, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Automobilį sustabdė už geležinkelio pervažos. Automobilio vairuotojas G. N..
Liudytoja, policijos pareigūnė R. Ž. parodė, jog stebėjo Rimkų geležinkelio pervažą iš Klaipėdos pusės, stovėdama prie kelio 50 m. atstumu nuo pervažos. G. N. vairuojamas automobilis į geležinkelio pervažą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Sustabdžius G. N. vairuojamą automobilį ir paaiškinus, kokį kelių eismo taisyklių pažeidimą šis padarė, vairuotojas buvo nustebęs.
Bylos nagrinėjimo metu peržiūrėjus kompaktiniame diske esantį vaido įrašą, matyti, kad 13 val. 20 min. 07 sek. automobilis OPEL VIVARO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į pervažą degant raudonam šviesoforo signalui (b.l. 21).
Skundas netenkinamas.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamai į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones.
Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
ATPK 125 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą.
Kelių eismo taisyklių 173 punkte reglamentuota, kad vairuotojas, įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija faktines skundžiamame nutarime nurodytas pažeidimo aplinkybes. G. N. tvirtina, jog į geležinkelio į pervažą įvažiavo degant leidžiamam važiuoti per geležinkelio pervažą šviesoforo signalui, todėl Kelių eismo taisyklių 173 punkto nepažeidė.
Įvykio vietoje patruliavę ir geležinkelio pervažą stebėję policijos pareigūnai liudytojai N. R. ir R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. N. į geležinkelio pervažą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Advokatas O.Martinkus teismui pateikė vaizdo įrašą, gautą iš Lietuvos geležinkelių Klaipėdos filialo. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, kad automobilis O. V. į geležinkelio pervažą įvažiuoja jau užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui.
Šios teismo posėdžio metu nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. N. į geležinkelio pervažą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 straipsnio reikalavimus. Nors G. N. ir nurodo, kad garsinį signalą, draudžiantį važiuoti per geležinkelio pervažą, jis išgirdo tik tada, kai jau buvo įvažiavęs į pervažą, tačiau šis paaiškinimas tik patvirtina, jog G. N., įvažiuodamas į padidinto pavojaus zoną – geležinkelio pervažą – buvo nepakankamai atidus ir nesiėmė visų atsargumo priemonių, tam, kad įsitikinti, jog per geležinkelio pervažą važiuoti yra saugu.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvada, kad G. N. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, padarymą. G. N. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, atitinkanti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta LR ATPK 125 straipsnio sankcijos ribose numatyta nuobauda. G. N. skundas netenkinamas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-11-11 nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 str., 302 straipsniu, teismas
nutaria:
G. N. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimą, kuriuo G. N. pagal ATPK 125 straipsnį paskirta 750 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, palikti nepakeistą.
G. N. įgalioto atstovo advokato O.Martinkaus pateiktą elektroninę laikmeną (CD) su filmuota vaizdo medžiaga, nutarčiai įsiteisėjus, saugoti administracinio teisės pažeidimo byloje.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.