- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- 1A-52-316/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21697-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Civilinis ieškovas
- V. Š.
- Nuteistasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. ir nukentėjusiojo V. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu ir nubaustas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirtas laisvės atėmimas 4 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 64 straipsnio 3 dalimi nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirta 70 parų arešto bausme, bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Subendrinta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 14 MGL bauda, visiško sudėjimo būdu ir J. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams ir 14 MGL (700 eurų) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį atlikta bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas J. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. birželio 5 d. 10 val. 50 min. iki 2020 m. spalio 27 d. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. nuo 2020 m. spalio 28 d.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas, valstybės naudai iš kaltinamojo J. K. priteisti 128 eurus už suteiktą jam antrinę teisinę pagalbą, netenkintas.
Nukentėjusiojo V. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, ir iš kaltinamojo J. K. priteista 12 875 eurai nukentėjusiajam V. Š..
Nukentėjusiojo V. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, ir iš kaltinamojo J. K. priteista 1500 eurai nukentėjusiajam V. Š..
Pakeistas laikino nuosavybės teisių apribojimo dydis nustatant, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytinas į J. K. priklausantį turtą – 14 375 eurus, esančius (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant prokuroro nutarime numatytų sąlygų, ir taikytinas iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. K. nuteistas už tai, kad įvykdė vagystę įsibrovęs į patalpas, o būtent: 2020 m. birželio 4 d. apie 15 val.-16 val., atstūmęs neužrakinto plastikinio lango rėmą, įsibrovė į V. Š. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), vidų, ir iš ten pavogė 8700 eurų, juvelyrinius dirbinius: moterišką geltono metalo apyrankę egiptietiško pynimo motyvais, ne auksinę, 40 eurų vertės, geltono metalo vyriškos sąsagas, 100 eurų vertės, geltono metalo moterišką žiedą su geltona akimi, paauksuotą, 150 eurų vertės, geltono metalo senovinį moterišką žiedą, žalvarinį, 30 eurų vertės, geltono metalo moterišką sagę su gėlyte, baltais ir blizgiais akmenukais, 50 eurų vertės, geltono metalo pakabinamą ant kaklo moterišką laikrodį "Čiaika", 50 eurų vertės, geltono metalo moterišką apyrankę su mėlynais akmenukais, ne auksinę, 50 eurų vertės, geltono metalo moterišką grandinėlę su Nefertitės pakabuku, auksinę, 300 eurų vertės, balto metalo ploną nelanksčią grandinėlę su Vėžio pakabuku, sidabrinę, 70 eurų vertės, balto metalo Bismarko rašto, vyrišką grandinėlę apie 40 cm ilgio, apie 30 gramų, 100 eurų vertės, balto metalo moterišką grandinėlę, nelanksčią, ploną, sidabrinę, apie 15 gramų, 50 eurų vertės, balto metalo pailgą pakabuką egiptietiškais motyvais, sidabrinį, 100 eurų vertės, balto metalo 9 vnt. senovinių monetų, po 50 eurų kiekviena, 450 eurų bendros vertės, balto metalo auskarą su Svarovskio kristalu, įveriamą su užsegimu, 20 eurų vertės, balto metalo moterišką sagę su gėlyte, sendinto sidabro, 50 eurų vertės, balto metalo žiedą su geltona akimi, sidabrinį, 50 eurų vertės, 4 vnt. sidabrinių žiedų, plonų, deformuotų, su stikline akute, graviruotų, po 40 eurų kiekvienas, bendros 160 eurų vertės, balto metalo raižytą moterišką apyrankę su įtrūkimu viduje, nesidabrinę, 30 eurų vertės, senovinius stalo įrankius, 5 vnt., po 30 eurų vertės kiekvienas, bendros 150 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną "iPhone 4S", juodos spalvos korpusu, 100 eurų vertės, degtinę 3 l talpos su rankena dėžutėje, 50 eurų vertės, degtinę "Absoliut" po 0,7 litro, 3 vnt., po 15 eurų kiekvienas, bendros 45 eurų vertės, brendžio, 0,7 litro talpos, 3 vnt. po 10 eurų kiekvienas, bendros 30 eurų vertės, bevertę keturkampę dėžutę nuo piniginės su senovinėmis monetomis, 10 vnt. po 30 eurų, bendros 300 eurų vertės, senovinių itin retų figūrėlių, laivelio formos, skirtų karo žemėlapiams žymėti, 300 eurų vertės, juodą kuprinę „Nike“, visiškai naują, 30 eurų vertės, kvepalus iš AVON Glamour, 20 eurų vertės, puoštus gelsvos spalvos siūlais, vyrišką auksinį žiedą su viršuje išgraviruotomis V. Š. vardo ir pavardės pirmosiomis raidėmis "VŠ", apie 18 gr., 1500 eurų vertės, vyrišką Bismarko rašto auksinę grandinėlę ant kaklo, apie 27 gr. 1800 eurų vertės, vyrišką Bismarko rašto auksinę grandinėlę ant rankos, apie 23 gr. 800 eurų vertės, vyrišką Bismarko rašto auksinę grandinėlę, apie 16 gr. 500 eurų vertės, moteriškus auksinius auskarus, laivelio formos apie 10 gr. , 300 eurų vertės, vyrišką Bismarko rašto auksinę grandinėlę ant rankos, apie 20 gr. 700 eurų vertės, moterišką auksinę grandinėlę ant kaklo apie 10 gr. 300 eurų vertės, moterišką auksinę grandinėlę ant rankos, apie 8 gr. 200 eurų vertės, moteriškus auksinius auskarus, laivelio formos, apie 5 gr. 200 eurų vertės, tris moteriškus auksinius žiedus, apie 20 gr., bendros 600 eurų vertės, vyrišką sidabrinę grandinėlę ant kaklo, apie 100 gr., 300 eurų vertės, vyrišką sidabrinę grandinėlę ant rankos, apie 50 gr. ,150 eurų vertės, apie 30 gramų aukso laužo, kurį sudarė grandinėlių dalys, 500 eurų vertės, 2 vnt. raudonos spalvos su auksiniais užrašais rusiškomis raidėmis albumų su senovinėmis apie 200 vnt. monetomis, bendros 500 eurų vertės, Ukrainos, Egipto, Norvegijos, Baltarusijos 8 vienetus senovinių pinigų banknotus bendros 200 eurų vertės, 2 vnt. tamsiai pilkos spalvos rusiškus senovinius žiūronus su sovietine simbolika, bendros 300 eurų vertės, viskio "Jack Daniel's", 1 litro talpos 5 vnt., po 30 eurų, bendros 150 eurų vertės, kurių 3 vnt. už 45 eurus pardavė A. M.. Tokiu būdu J. K. pagrobė svetimą V. Š. priklausantį didelės 20 575 eurų vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis J. K. pateikė apeliacinį skundą, nurodydamas, jog nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžiu. Prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį ir panaikinti civilinį ieškinį. Už nukentėjusiojo melagingus parodymus patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.
2.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į duotus jo parodymus, vertino tik nukentėjusiojo parodymus. Pažymi, kad buvo apklausti ne visi liudytojai.
3. Nukentėjusysis V. Š. pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria J. K. kaltinamas pagrobęs turto už žymiai mažesnę sumą nei pateiktas jo (nukentėjusiojo V. Š.) civilinis ieškinys.
3.1. Pažymi, jog pagrobtas jo turtas yra 20 575 eurų vertės: 8 700 eurų yra jo šeimos sutaupyti grynieji pinigai, senovinių daiktų ir monetų kolekcija, kuri turi ne tik piniginę, bet ir moralinę prasmę, jo juvelyriniai dirbiniai, kurie turi ne tik piniginę, bet ir moralinę prasmę, rinkti ne vienerius metus. Pažymi, jog kiti daiktai, kurie taip pat turi ne tik piniginę bet ir moralinę prasmę, teisme yra sumenkinami.
3.2. Prašo iš naujo apklausti S. K., kuris dalyvavo kaip liudytojas byloje. Nurodo, jog paskutiniame posėdyje J. K. pakeitė parodymus ir pareiškė, kad būtent S. K. įsigijo vogtus daiktus, nors apklausoje S. K. nieko apie tai nesakė, todėl galima teigti, kad teismas yra klaidinamas, dėl pagrobto turto realizavimo.
4. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo skundą atmesti. Nukentėjusysis V. Š. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo ir nukentėjusiojo skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas atmetamas. Nukentėjusiojo V. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Iš pateikto nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad J. K. faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei kaltės neginčija, nesutinka su veikos kvalifikavimu ir civiliniu ieškiniu. Iš pateikto nukentėjusiojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su priteista turtinės ir neturtinės žalos dalimi. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis prašė iš naujo apklausti S. K., o nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, jog, jog buvo apklausti ne visi liudytojai. Nei nukentėjusysis, nei nuteistasis konkrečiai apeliaciniuose skunduose nenurodo, ko dar kartą paklaustų liudytojų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, kad jis įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą pilna apimtimi įrodo ir ištirta bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei padarymo masto, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai, susiję su nusikalstama veika. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis ir savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, jog jo veika turi būti perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį.
8. J. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, dėl to kad 2020 m. birželio 4 d. įsibrovė į namą per langą (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė pinigus – 8700 eurų, juvelyrinius dirbinius, stalo įrankius, alkoholinius gėrimus, senovinius pinigus, dvejus žiūronus ir kitų įvairių daiktų. Bendrai pagrobto turto vertė yra 20 575 eurai. J. K. pirmosios instancijos metu savo kaltę pripažino iš dalies. Jis pripažino tai, kad į namą įsibrovė ir pagrobė juvelyrinius dirbinius, kurie buvo rasti pas jį. Esminis ginčo klausimas kilo dėl pavogtų pinigų, tai yra 8700 eurų. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai, kad J. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą pilna apimtimi yra įrodyta byloje surinkta ir ištirta medžiaga.
9. Nukentėjusiojo V. Š. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos metu analogiškai tvirtino, jog namuose buvo paslėpta 8700 eurų. Parodė, jog pamačius dingusius daiktus jis nubėgo į kitą kambarį, kur buvo alkoholiniai gėrimai, o ten buvo laikomas „slovikėlis“ su pinigais, ventiliacijos angoje, žemai, kupiūros buvo po 50 eurų, 100 eurų ir 200 eurų, pamatė, kad nėra pinigų. Tada pamatė, kad baras uždarytas, užrakintas, bet rakto ir apsaugos spynos nėra. V. Š. išsamiai išvardino juvelyrinius dirbinius, nurodė jų vertę, pažymėjo, jog tie daiktai dauguma buvo daryti pagal užsakymą, jis juos dažnai nešiojo, todėl žinojo jų vertę. Paaiškino kokiu tikslu buvo taupomi pinigai ir kodėl buvo perkami alkoholiniai gėrimai ir laikomi namuose (4 t., b. l. 33-37; 1 t. b. l. 96-97, 92-93, 104-106, 109,123). V. Š. parodymus patvirtino ir liudytoja apklausta mama V. L.. Ji taip pat analogiškai patvirtino, kad buvo pagrobti juvelyriniai dirbiniai, kad pinigai buvo taupomi bendrai, taupant sūnaus verstuvėms. Paaiškino, kad pinigai buvo paslėpti gana saugiai toliau nuo pašalinių akių, o sumą žinojo tiksliai, nes pinigus skaičiavo kartu gegužės mėnesį, todėl žinojo, kad pinigų yra 8700 eurų. Parodė, jog pinigai buvo ventiliacijos angoje, o joje buvo įdėtas stiklainiukas su pinigais, buvo 8700 eurų, ta anga buvo su grotelėmis, grotelės buvo spaudžiamos, o radus apvogtus namus jos buvo išimtos. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad dalį pinigų jį buvo nuėmusi iš banko (4 t., b. l. 15-17, 1 t., b. l. 131-134). Šios liudytojos parodymus patvirtina ir byloje esantis grynųjų pinigų išėmimo banko skyriuje Nr. 276427 kvitas iš kurio matyti, kad V. L. 2020 m. balandžio 22 d. gavo 1923,04 eurų už palūkanas ir indėlį (1 t., b. l. 131-132). Tai, kad J. K. tam tikra pinigų suma disponavo (duomenys neskelbtini) iš kart po vagystės, patvirtino ir liudytojas S. K.. Liudytojas parodė, jog savo vardu išnuomojo J. K. kambarį viešbutyje ir J. K. pats pasakojo, jog apvogė (duomenys neskelbtini) 6000 eurų aukso (4 t., b. l. 18-19, 1 t., b. l. 152-153). Liudytojas A. M. parodė, jog pirko iš nuteistojo viskį „Jack Daniel‘s“, kas patvirtino nukentėjusiojo duotus parodymus apie pavogtų alkoholinių gėrimų pavadinimą ir talpą. Liudytojas taip pat parodė, kad pas J. K. kišenėje matė pinigų sumą. Kiek ir kokių kupiūrų turėjo pinigų negalėjo pasakyti – buvo kokie 500 eurų, neskaičiavo, tikrai matė vieną 50 eurų kupiūrą, o į kitas kupiūras neatkreipė dėmesio, pinigai buvo susukti į saują (4 t., b. l. 29-30, 2 t., b. l. 179-182). Atkreipiamas dėmesys, jog byloje nenustatytas liudytojų suinteresuotumas, liudytojai parodymus davė įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Be to nukentėjusysis iš karto nurodė, kad buvo pagrobti pinigai, jo parodymus patvirtino ir liudytoja V. L.. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pritaria ir pirmosios instancijos teismo išsakytai pozicijai, jog byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis J. K. buvo surastas ir sulaikytas ne iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, todėl turėjo galimybę disponuoti pagrobtais pinigais. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas parodymų patikinimas vietoje, kurio metu J. K. parodė vagystės aplinkybes, bei parodė, kur numetė baro, iš kurio pagrobė alkoholį, raktą. Minėtas baro raktas su spyna buvo rastas parodymų patikrinimo vietoje metu, kas parodo, kad J. K. buvo tame kambaryje kuriame buvo baras iš kurio pagrobė alkoholinius gėrimus bei kuriame buvo ventiliacijos anga su stikliniame inde buvusiais pinigais. Atsižvelgiant į, tai kas išdėstyta, bylos duomenys patvirtina, kad J. K. pagrobė ir 8 700 eurų, buvusių stiliniame inde ventiliacijos angoje. Tai, kad nuteistasis J. K. kaltės dėl pagrobtų pinigų – 8 700 eurų, nepripažino, ir teigė, kad net nematė, kur yra ta ventiliacijos anga, vertinama kaip gynybinė versija, siekiant išvengti gręsiančios griežtesnės atsakomybės. Be to tokią versiją paneigia jau aptarti bylos duomenys.
10. Pažymėtina, jog BK 190 straipsnio 1 dalyje yra išaiškinta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur. Šioje byloje teismas išanalizavęs bylą pripažino, kad pagrobto turto vertė yra 20 575 eurų, kas atitinka 411,5 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi, J. K. nusikalstama veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
Dėl civilinio ieškinio
11. Tiek nuteistasis tiek nukentėjusysis apeliaciniais skundais nurodo, jog buvo neteisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Nuteistasis aukštesnės instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, jog nukentėjusiajam viskas yra grąžinta, o priteista neturtine žala yra nepagrįsta. Nukentėjusysis nesutiko, jog buvo priteista mažesnė pinigų suma, nei buvo pateikta civiliniu ieškiniu, o priteista neturtinė žala yra gerokai per maža.
12. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
13. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teisme byloje surinktais ir ištirtais duomenimis įrodyta, kad J. K. 2020 m. birželio 4 d. įsibrovė į namą per langą (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, kurio vertė yra 20 575 eurai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro pagrobti ir negrąžinti daiktai, kurių bendra vertė 18 890 eurų (1 t., b. l. 104-105). Pirmosios instancijos teismas su nurodytu turtinės žalos dydžiu sutiko iš dalies.
14. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, priteisiant turtinės žalos dydį iš dalies. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad kratų, atliktų pas J. K. ir viešbučio (duomenys neskelbtini) kambaryje metu buvo rasti, nufotografuoti ir paimti daiktai (1 t., b. l. 174-180). Pas A. M. kratos metu buvo surasti, ir nukentėjusiajam V. Š. grąžinti 3 buteliai viskio „Jack Daniels“ (1 t., b. l. 118). Apklausos metu nukentėjusiajam V. Š. buvo pateikti kratų metu paimti daiktai, kurių didžiąją dalį jis atpažino kaip savo ir pagal byloje esantį 2020 m. birželio 25 d. pakvitavimą (1 t., b. l. 116) nukentėjusiajam V. Š. buvo gražinti jam priklausantys daiktai, tačiau šiame pakvitavime nebuvo įrašyti visi grąžinti daiktai. Teisme liudytoja apklausta tyrėja I. E. nurodė, kad daiktus grąžino tik per kelis kartus, o visus juvelyrinius dirbinius nukentėjusiajam V. Š. grąžino vienu metu (4 t., b. l. 54-55). Sugretinus kaltinime nurodytus daiktus, kratų metu paimtus daiktus bei pakvitavimuose grąžintus daiktus nustatyta, kad likę pagrobti ir negrąžinti daiktai yra: 8700 eurų ir likę nerasti daiktai, iš kurių, apskaičiavus, nukentėjusiajam negrąžinto turto vertę sudaro 12 875 eurai. Taigi, atsižvelgiant į pagrobtų ir negrąžintų daiktų vertę – 12 875 eurus, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstai tenkintas iš dalies ir nukentėjusiojo V. Š. naudai iš J. K. priteista visa pagrobtų ir negrąžintų daiktų vertę atitinkanti pinigų sumą – 12 875 eurai.
15. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos dydžio visiems atvejams.
16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad J. K. įvykdė vagystę įsibrovęs į V. Š. gyvenamąjį namą iš kur pagrobė pinigus – 8700 eurų, juvelyrinius dirbinius, stalo įrankius, alkoholinius gėrimus, senovinius pinigus, dvejus žiūronus ir kitų įvairių daiktų, kurių bendra vertė yra 20 575 eurai, nekyla abejonių, jog dėl to nukentėjusysis patyrė didelį stresą, neigiamus išgyvenimus. Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad po vagystės patyrė didėlį stresą, vartojo raminamuosius vaistus, patyrė psichologinę traumą, vis dar jaučia nerimą ir baimę, nerimauja dėl artimųjų, prarado pasitikėjimą kitais, pergyvena ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo artimųjų, buvo sutrikdytas jo normalus gyvenimo ritmas, buvo atidėtos jo vestuvės. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjusiajam dėl nuteistojo atliktų neteisėtų veiksmų buvo padaryta neturtinė žala. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, pilnai neįvertino byloje esančių šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių.
17. Įvertinusi šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgusi ir į tai, kad nuteistasis jau yra teistas 21 kartą, jo padaryti nusikaltimai daugiausiai yra turtiniai nusikaltimai, vagystės, plėšimai, išvadų dėl savo neigiamo elgesio nedaro, šiuo atveju įvykdė didelę turto vagystę, dėl kurios nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl ko jis ir šeima po šiol jaučia diskomfortą, nesaugumo jausmą, taip pat pavogta senovinių daiktų ir monetų kolekcija, kuri turi ne tik piniginę, bet ir moralinę prasmę, jo juvelyriniai dirbiniai, kurie turi ne tik piniginę, bet ir moralinę prasmę, rinkti ne vienerius metus, todėl vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nustatė per mažą (1500 Eur) neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes nepakankamai atsižvelgė į kitas anksčiau paminėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. prašymas tenkinamas iš dalies ir jam iš J. K. priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis didinamas iki 3000 eurų, nes būtent tokia suma, kolegijos nuomone, geriausiai atitinka nukentėjusiojo V. Š. ir nuteistojo J. K. interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Dėl to ši nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
18. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2021 m. sausio 5 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35 Mr) PT-13 (4 t., b. l. 106) dėl 117 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl J. K. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo J. K. ir nukentėjusiojo V. Š. apeliacinius skundus, į tai, kad nuteistojo J. K. apeliacinis skundas atmestas, o nukentėjusiojo V. Š. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, kad J. K. yra jaunas, darbingo amžiaus, galintis susirasti darbą ir dirbti, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo J. K. Valstybės naudai priteisia 117 eurų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiojo V. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 28 d. nuosprendį pakeisti:
Iš J. K. nukentėjusiajam V. Š. priteistą neturtinę žalą padidinti iki 3000 (trijų tūkstančių) Eur.
Iš J. K. valstybės naudai priteisti 117 (vieną šimtą septyniolika) Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.