Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-09-05 · Civilinė byla Nr. e2-458-553/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-03-24Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-09-05Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-05
Bylos Nr.
e2-458-553/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00088-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
R. A.
Trečiasis asmuo
G. A.
Atsakovas
„Swedbank“
Kategorijos
  • 3.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinės bylos Nr. e2-458-553/2024 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00088-2022-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 5 d.

VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. A. ir trečiojo asmens G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei „Swedbank“, AB dėl kredito sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, žalos atlyginimo, trečiasis asmuo G. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės „Swedbank“, AB vienašališką su ieškove 2006 m. vasario 14 d. sudarytos Kredito sutarties Nr. 06-008408-FA su visais papildomais susitarimais nutraukimą neteisėtu ir atnaujinti šią sutartį, sutarties šalis grąžinant į iki sutarties nutraukimo buvusią padėtį; priteisti iš atsakovės „Swedbank“, AB ieškovei 130 147,9 Eur žalos atlyginimą; procesines palūkanas; bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė pirmosios instancijos teismui 2024 m. sausio 30 d. padavė prašymą, kuriuo prašė rašytinio proceso tvarka patvirtinti šalių 2024 m. sausio 29 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtino Taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis ir civilinę bylą Nr. e2-239-861/2024 nutraukė.

3. Atsakovė „Swedbank“, AB pirmosios instancijos teismui padavė prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-239-861/2024 dėl 186 054,79 Eur skolos ir Taikos sutarties 2.1 punkte nurodytų palūkanų išieškojimo. Nurodė, kad pagal Taikos sutarties 2.7 punktą skolininkai įsipareigojo per 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti sutartį priėmimo dienos, sumokėti ne mažesnę nei 30 000,00 Eur sumą, kuri bus skirta sutarties 1.1.5 ir 1.1.6 punktuose numatytos skolos dalies padengimui. G. A. ir R. A. šio įsipareigojimo neįvykdė, kaip ir nevykdo dalinių skolos grąžinimų ir nemoka palūkanų. Visa G. A. ir R. A. skola pagal Taikos sutartį yra 186 054,79 Eur, kurią sudaro 153 040,43 Eur negrąžinto kredito suma (34 383,89 Eur Taikos sutarties 1.1.1 punkte nurodyta skolos dalis ir 118 656,54 Eur Taikos sutarties 1.1.2 punkte nurodyta skolos dalis), 2 227,68 Eur priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos, 30 786,68 Eur Taikos sutarties 1.1.5 ir 1.1.6 punktuose nurodyta skolos dalis.

Atsiliepimas

4. Ieškovė ir trečiasis asmuo atsiliepimu paaiškino, kad Taikos sutartį vykdė ir dalį mokėjimų sumokėjo, o 2024 m. kovo 29 d. pateikė bankui prašymą, kuriuo prašė Taikos sutarties 2.7 punkte nurodytą 30 000,00 Eur sumą priskirti prie negrąžintos paskolos pagal Taikos sutartį ir sudaryti skolos grąžinimo grąfiką tokiomis sąlygomis kaip yra pasirašytuose Taikos sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2. 2024 m. balandžio 10 d. gavo atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad bankas nesutinka, nes Taikos sutarties 2.7 punkte nurodytos sumos sumokėjimas buvo esminė Taikos sutarties sąlyga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi patenkino Swedbank AB prašymą – išdavė vykdomąjį raštą dėl 186 054,79 Eur skolos ir teismo nutarties rezoliucinėje dalyje 2.1 punkte nurodytų palūkanų išieškojimo iš R. A. ir G. A. solidariai.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdo, todėl yra pagrindas atsakovės prašymą tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė ir trečiasis asmuo atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą padavimo teismui dieną jokio įsiskolinimo pagal šalių pasirašytą Taikos sutartį nebuvo, o tik buvo vėlavimas, kuris neviršijo Taikos sutarties 5.3 punkte nurodyto 60 dienų termino, todėl nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.

7.2. G. A. ir R. A., nepraleidę 30 000,00 Eur sumos sumokėjimo termino, 2024 m. kovo 29 d. kreipėsi į banką su prašymu 30 000,00 Eur sumą priskirti prie negrąžintos paskolos pagal Taikos sutartį ir sudaryti skolos grąžinimo grąfiką tokiomis sąlygomis kaip yra pasirašytuose Taikos sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2.

7.3. Nesutinka dėl palūkanų priteisimo, nes jei bankas nutrauks kredito sutartį, negali būti skaičiuojamos palūkanos.

Atsiliepimas

8. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Taikos sutartimi sulygtos 30 000,00 Eur sumos sumokėjimo terminas suėjo 2024 m. vasario 9 d., todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad įsiskolinimo pagal Taikos sutartį nebuvo ir nėra pagrindo išduoti vykdomąjį dokumentą.

Šalies argumentai

8.2. Tai, kad buvo pateiktas prašymas dėl 30 000,00 Eur sumos priskyrimo prie negrąžintos paskolos ir naujo skolos grąžinimo grafiko sudarymo, nereiškia, jog mokėjimo terminas nėra praleistas ir kad kreditorius neturi teisės kreiptis į Taikos sutartį patvirtinusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas išdavė ieškovei vykdomąjį raštą civilinėje byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomojo rašto išdavimas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį reglamentuojamas CPK 646 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Teismas išduoda vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies arba atsisako jį išduoti, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Paminėtų nuostatų turinys lemia, kad CPK 646 straipsnio 3 dalis nustato sąlygas vykdomajam raštui pagal taikos sutartį išduoti: i) teismas, atlikęs bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą, turi nustatyti, kad teismo patvirtinta ir vykdytina taikos sutartis yra nevykdoma; ii) teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, bet ne taikos sutarties (šalių sulygtų įsipareigojimų) sąlygų esmę.

11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą CPK 646 straipsnio 3 dalies pagrindu, svarbu nustatyti faktą, jog taikos sutartis yra nevykdoma ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino atsakovės prašymą – išdavė vykdomąjį raštą dėl 186 054,79 Eur skolos ir teismo nutarties rezoliucinėje dalyje 2.1 punkte nurodytų palūkanų išieškojimo iš R. A. ir G. A. (toliau – skolininkai) solidariai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkai nevykdo Taikos sutarties joje nustatyta tvarka (nesumokėjo Taikos sutarties 2.7 punkte nurodytos sumos ir neatlieka mokėjimų pagal sutartą grafiką), todėl egzistuoja pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal atsakovės prašymą. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

13. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtintos tarp šalių sudarytos Taikos sutarties 2.7 punktu G. A. ir R. A. įsipareigojo per 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti šią sutartį priėmimo dienos, sumokėti ne mažesnę nei 30 000,00 Eur sumą, kuri bus skirta sutarties 1.1.5 ir 1.1.6 punktuose numatytos skolos dalies padengimui. Šios sumos sumokėjimo terminas suėjo 2024 m. vasario 9 d. Taikos sutarties 5.3 punktu šalys susitarė, kad skolininkams ilgiau nei 60 dienų nevykdant įsipareigojimų pagal šią sutartį, bankas turi teisę be atskiro skolininkų įspėjimo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos skolos, nurodytos sutarties 1.2 punkte ir sutartyje numatytų palūkanų išieškojimo. Byloje nėra ginčo, kad skolininkams nebuvo aiškios Taikos sutarties sąlygos, įtvirtinančios mokėjimo tvarką, ar jų vykdymo tvarka.

14. Kadangi, atsakovė neatliko mokėjimo Taikos sutarties 2.7 punkte nustatyta tvarka ir tokia aplinkybė nustatyta tiek pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek pagal šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis yra nevykdoma ir dėl šios priežasties atsakovei gali būti išduodamas vykdomasis raštas pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį. Priešingai, nei teigia apeliantai, prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą pateikimo teismui dieną įsiskolinimas pagal Taikos sutartį buvo, nes, kaip jau buvo minėta, Taikos sutarties 2.7 punkte sulygtos 30 000,00 Eur sumos sumokėjimo terminas suėjo dar 2024 m. vasario 9 d.

15. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismas išdavė atsakovei „Swedbank“, AB vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-239-861/2024 dėl 186 054,79 Eur skolos ir teismo nutarties rezoliucinėje dalyje 2.1 punkte nurodytų palūkanų išieškojimo iš R. A. ir G. A. solidariai, yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė