- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-27
- Bylos Nr.
- 2A-1748-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15008-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė, Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- S. S.
- Ieškovas
- I. B.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Alona Romanovienė, Audrius Saulėnas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-770-563/2012 pagal ieškovo I. B. (I. B.) ieškinį atsakovui S. S. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 9 963 Lt nuostolių atlyginimo dėl ieškovui priklausančio turto apgadinimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-04-03 atsakovas, būdamas neblaivus, vairavo ieškovui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, todėl nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusius kitus du automobilius. Eismo įvykį sukėlęs atsakovas visiškai pripažino savo kaltę ir įsipareigojo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl automobilio apgadinimo, tačiau nuostolių geranoriškai neatlygino. Paaiškino, kad jis automobilį buvo palikęs remontuoti savo draugui O. K. (O. K.), po kelių dienų jam paskambino iš policijos ir pranešė, kad jo automobiliu yra padarytas autoįvykis. Nuvykęs pas atsakovą, automobilį rado jo kieme, atsakovas prisipažino, kad jis vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Atsakovas įsipareigojo atlyginti visus nuostolius, tačiau nupirko tik keletą detalių. Pamatęs, kad automobilis neremontuojamas, ieškovas kreipėsi į ekspertus, buvo atliktas automobilio vertinimas, su atsakovu buvo neįmanoma susisiekti. Ieškovui buvo reikalingas automobilis, todėl paprašė, kad O. K. jį suremontuotų, pats ieškovas pirko automobilio detales. Šiuo metu transporto priemonė yra suremontuota, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo automobilio vertės netekimą. Prarastą automobilio vertę įrodo 2011-04-18 automobilio vertinimo ataskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-17 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo S. S. 9 963 Lt nuostolių atlyginimo ir 1 509 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui I. B. Nurodė, kad 2011-04-18 įvertinus automobilio vertę iki autoįvykio ir jo likutinę vertę, nuostoliai sudaro 9 663 Lt. Konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. A2.6.-1768-659/2011 surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu yra nustatytos ir įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas nurodo, kad šios bylos įrodinėjimo dalykas nėra nustatyti, už kieno lėšas atliktas automobilio remontas, nes atsakovas neprašo priteisti automobilio remonto išlaidų, o prašo priteisti nuostolius, kuriuos sudaro eismo įvykio metu apgadinto automobilio vertės netekimas. Automobilio vertinimas atliktas 2011-04-18, t. y. praėjus tik porai savaičių po eismo įvykio, todėl nėra pagrindo manyti, kad automobilio vertė sumažėjo savaime dėl natūralaus nusidėvėjimo. Be to, net ir atlikus automobilio remontą, eismo įvykio metu apgadinto automobilio vertė objektyviai negali būti tokia pati, kokia buvo prieš eismo įvykį. Atsakovas 2011-04-18 vertinimo ataskaitos nenuginčijo, priešpriešinių įrodymų nepateikė, todėl teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti apgadinto automobilio vertės netekimą – 9 663 Lt – yra pagrįstas, taip pat iš atsakovo priteisė 300 Lt už apgadinto automobilio įvertinimą, iš viso 9 963 Lt nuostolių atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, teismas nepasisakė dėl atsakovo į bylą pateiktų įrodymų, ir tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Paaiškino, kad ieškovui priklausantis automobilis buvo sutvarkytas, ir tai atsakovui kainavo 5 000 Lt, už darbą O. K. atsakovas sumokėjo 700 Lt. Automobilio savininkas, atėjęs pasiimti automobilio, jokių pretenzijų nereiškė, atliktos techninės apžiūros metu 2011 m. automobilis buvo įvertintas puikiai. Mano, kad ieškovo reikalavimas atlyginti žalą nepagrįstas, nes ši žala jau atlyginta. Nurodo, kad vertinimą atlikusios UAB „Pajūrio autorika“ nurodytos detalių kainos yra padidintos. Teismas neatsižvelgė, kad nusidėvėjusios ir keistinos detalės buvo pakeistos naujomis, ir tokiu būdu automobiliui grąžinta buvusi rinkos vertė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo S. S. apeliacinį skundą ieškovas I. B. prašo atmesti apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-17 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iki ieškinio pateikimo atsakovas geranoriškai ieškovo patirtų nuostolių nepadengė, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Nesutinka, kad teismo sprendimas nemotyvuotas, ir tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Atsakovas neginčijo nė vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškovas prašė priteisti nuostolius, kilusius dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio vertės netekimo, ir šių nuostolių dydis yra įrodytas kvalifikuoto specialisto išvada – UAB „Pajūrio autorika“ atliktu vertinimu, kurio atsakovas neginčijo, priešpriešinių įrodymų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo visiškai patenkintas ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius, kilusius dėl jam priklausančio turto (automobilio) apgadinimo dėl atsakovo kaltės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas S. S. kelia absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo klausimą teismui priėmus nemotyvuotą sprendimą, tačiau pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jame yra nustatytos esminės bylai reikšmingos aplinkybės, išdėstyti motyvai, susiję su civilinės atsakomybės sąlygomis, pasisakyta ir dėl įrodymų vertinimo. Pagal teismų praktiką neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso procesinio sprendimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino esminius ginčo šalių argumentus bei jų pateiktus įrodymus, dėl jų teisiškai pasisakė ir išdėstė savo išvadas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog teismo sprendimas nemotyvuotas (CPK 270 str. 4 d.) ir pripažinti byloje esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-04-03, apie 02.30 val., Klaipėdoje, Laukininkų g. 3, atsakovas, būdamas neblaivus, vairavo ieškovui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusius du automobilius. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės, tarp jų ir ieškovui priklausantis automobilis. Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nutarimu atsakovui paskirta administracinė nuobauda administracinėje byloje Nr. A2.6.-1768-659/2011. Atsakovas 2011-04-08 įsipareigojo atlyginti ieškovui automobilio remonto išlaidas (b. l. 10–11). Ieškovas kreipėsi į UAB „Pajūrio autorika“ dėl apgadintos transporto priemonės įvertinimo. 2011-04-18 atlikus automobilio vertinimą, nustatyta, kad, įvertinus automobilio vertę iki autoįvykio ir jo likutinę vertę, nuostoliai sudaro 9 663 Lt (b. l. 12, 13–24).
Asmens, kuris yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, ir, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių naudojimas), atsakomybė yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.270 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str. 1 d.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Atsakomybei už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, atsirasti būtina nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: 1) didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklą; 2) turto sugadinimo ar sunaikinimo faktą ir žalos dydį; 3) priežastinį ryšį tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos ir atsiradusios žalos.
Taigi tinkamai nustatytas žalos dydis yra viena iš būtinų sąlygų deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Žalą galima atlyginti natūra arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Atlyginant žalą bet kuriuo iš pasirinktų būdų turi būti siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Turtinės žalos atlyginimo atveju tai reiškia, kad turi būti atkurta arba ta turto būklė, kuri buvo prieš teisės pažeidimą, arba teisingai kompensuoti padaryti nuostoliai. Žalos atlyginimo natūra įstatyme nurodyti būdai yra: 1) pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą; 2) pataisyti sužalotą daiktą. Gali būti ir kiti panašūs žalos atlyginimo būdai, kurie užtikrintų nukentėjusiojo asmens turtinės padėties atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-08-08 teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-13, „Teismų praktika“ Nr. 13, 2000 m.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žalos dydis nagrinėjamoje byloje gali būti nustatytas vien iš UAB „Pajūrio autorika“ 2011-04-18 atliktos vertinimo ataskaitos, pagal kurioje nurodytą automobilio vertę iki autoįvykio ir jo likutinę vertę, nuostoliai dėl automobilio sugadinimo sudaro 9 663 Lt. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po UAB „Pajūrio autorika“ 2011-04-18 vertinimo ataskaitos sudarymo pasikeitė faktinės aplinkybės – apelianto paaiškinimu, automobilis buvo suremontuotas meistro O. K. atsakovo S. S. lėšomis ir perduotas ieškovui I. B. Taigi apeliantas nurodo, jog žala ieškovui buvo atlyginta natūra pataisant apgadintą transporto priemonę. Todėl nagrinėjamu atveju siekiant teisingai nustatyti atlygintinos žalos dydį ieškovui I. B. būtina nustatyti ieškovui priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę po atlikto remonto ir įvertinti kieno lėšomis buvo atliktas automobilio remontas.
Prievolės turi būti vykdomos ekonomiškiausiu būdu, o žalos atlyginimo atveju tai reiškia, kad atsakovas turi kompensuoti tas išlaidas, kurios būtinos sugadinto turto pirminei būklei atkurti. Siekdamas atskleisti bylos esmę, teismas turėjo pareigą pasiūlyti šalims teikti papildomus įrodymus – t. y. pasiūlyti atsakovui S. S. pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes dėl automobilio vertės po remonto pasikeitimo, automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros, atliktos 2011 m. gegužės mėn., rezultatų, pateikti duomenis apie patirtas automobilio remonto išlaidas ir kt. (CPK 178, 225 str. 1 p.).
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad bylos esmė neatskleista, t. y. nenustatytas realus ieškovui padarytos žalos dydis ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima šio žalos dydžio nustatyti apeliacinės instancijos teisme, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-17 sprendimas naikintinas, ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-17 sprendimo negaliojimas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jų pagrįstumas gali būti vertinamas nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-17 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.