Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-366-2014

Teisėjas Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr. 1-74-1-00113-2013-4

Procesinio dokumento kategorija 2.4; 2.4.6.3.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2014 m. vasario 18 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Daiktinį įrodymą - automobilį Opel Vectra, v.n. (duomenys neskelbtini) teismas nusprendė konfiskuoti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir J. V., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su J. V., 2013 m. balandžio 25 d., apie 21.00 val., Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens pirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų - 1,332 gramo kanapių ir jų dalių, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kurias iš Vilniaus į Molėtus neteisėtai gabeno automobiliu OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame neteisėtai laikė iki 2013 m. balandžio 26 d., 00.10 val., kol Molėtų mieste, Vasario 16-osios gatvėje ties namu Nr. 3, buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskyrė pernelyg griežtą bausmę, aiškiai prieštaraujančią teisingumo principui. Skunde nurodoma, kad narkotines medžiagas įsigijo savo reikmėms, tikslo platinti neturėjo, užsirūkė pirmą kartą. Pareigūnams jis nebuvo žinomas kaip narkotinių medžiagų vartotojas ar platintojas, jiems prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei davė nuoseklius parodymus. Dirba Vilniuje darbų vykdytoju ir pagal darbo pobūdį ne visada turi galimybę sugrįžti į Molėtus, kur pagal paskirtą bausmę turi būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. Atsisakyti darbo negali, nes remia ir prižiūri sunkiai sergantį tėtį, kuriam nustatytas tik 15 procento darbingumo lygis. Apeliantas tvirtina, kad dėl paminėtų aplinkybių skirta bausmė - laisvės apribojimas turėtų neigiamos įtakos tiek jam, tiek jo šeimos nariams. A. Ž. atkreipė dėmesį ir į tai, kad už tą pačią nusikalstamą veiką kitam bendrininkui J. V. teismas skyrė daug švelnesnę bausmę.

Skunde remiamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, pagal kurį turto konfiskavimas turi padėti užkirsti kelią sunkiems savanaudiškiems nusikaltimams (1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Apeliantas pažymi, kad jo nusikalstamoje veikoje nėra savanaudiškumo, nes materialinės naudos sau nesiekė.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. neginčija kaltės bei padarytos nusikalstamos veikos juridinio vertinimo, tačiau prašo sušvelninti bausmę ir netaikyti automobilio konfiskavimo. Todėl nagrinėjant apeliacinę bylą dėl veikos vertinimo nebepasisakoma.

BK 54 str. 2 d. nuostatos įpareigoja teismą skiriant bausmę atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.). Kartu pažymėtina, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 2 d., padarymą. Už šį baudžiamąjį nusižengimą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – tai viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. Ž. bausmę, atsižvelgė ne tik į jo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis pilnai prisipažino ir davė nuoseklius parodymus, bet ir į tai, kad jis anksčiau teistas ir teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, atsižvelgė į jo šeimyninę padėtį, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė trečią pagal sunkumą iš keturių alternatyvių bausmių rūšių – laisvės apribojimo bausmę. Bausmės dydį nustatė mažesnį nei BK 48 str. numatytas vidurkis. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje plačiai ir nemotyvavo, kodėl pasirinko būtent tokią bausmės rūšį, tačiau kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmės rūšis ir jos dydis parinkta tinkamai. Įvertinus tai, kad A. Ž. anksčiau teistas ir teistumas nėra išnykęs, skirti švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, nėra pagrindo. Atsižvelgus į jau minėtas aplinkybes ir į tai, kad A. Ž. nedirba ir neturi pajamų, skirti piniginę baudą taip pat nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde A. Ž. nurodo, kad dirba ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Savo skundą jis argumentuoja, jog paskirta bausmė trukdys jam dirbti. Tačiau patikrinus šiuos duomenis nustatyta, kad jis buvo įsidarbinęs jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir šiuo metu vėl nebedirba. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad švelninti A. Ž. paskirtą bausmę, keičiant bausmės rūšį ar trumpinant terminą nėra pagrindo.

Tačiau kolegija sutinka su apeliacinio skundo dalimi dėl automobilio konfiskavimo. Pirmos instancijos teismas dėl automobilio konfiskavimo pasisakė tik tiek, kad tai yra nusikaltimo priemonė ir plačiau šio sprendimo nemotyvavo. Sutinkamai su BK 72 str. konfiskuoti galima tik tą turtą, kuris yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaip minėta, pirmos instancijos teismas automobilį įvardijo kaip nusikaltimo priemonę. Nusikaltimo padarymo priemone laikomi daiktai, kuriems kaltininkas suteikia specifinę nusikalstamą paskirtį – tai įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kt. materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja ir pan., tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Automobilis taip pat gali būti laikomas nusikalstamos veikos priemone, jei be jo būtų neįmanoma padaryti tą veiką ar jos padarymas labai pasunkėtų. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog be automobilio A. Ž. negalėjo padaryti jam inkriminuotos veikos ar jos padarymas būtų labai pasunkėjęs. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad jis į Vilnių būtų vykęs specialiai narkotinių medžiagų įgyti. Net jei jis važiuodamas į Vilnių ir būtų planavęs nusipirkti narkotinių medžiagų, tai nebūtų pakankamas pagrindas konfiskuoti automobilį, nes automobilis nebūtų esminė sąlyga palengvinanti šios nusikalstamos veikos padarymą. Nėra jokių sunkumų nuvykti į Vilnių visuomeniniu transportu, pakeleivingais automobiliais ir t.t. Įgytų narkotinių medžiagų kiekis buvo labai mažas. Tokiam kiekiui parsigabenti taip pat nėra būtinas automobilis. Todėl šiuo atveju automobilis, kuriuo važiavo A. Ž. nelaikytinas nusikaltimo priemone. Tuo pagrindu nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies punktu, 328 str. 1 p. teismas

nusprendžia:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-11-22 nuosprendį pakeisti:

Nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 str. konfiskuotas daiktinis įrodymas – automobilis Opel Vectra, v.n. (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.