- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-23
- Bylos Nr.
- 1A-290-923/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-5-00008-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. K. (toliau – R. K.) buvo kaltinamas, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl to, kad neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną jis 2021 m. vasario 9 d. apie 05.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės saugomame valstybės sienos ruože, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tyčia neteisėtai, nenustatytoje vietoje, apeidamas pasienio kontrolės punktą ir taip išvengdamas pasienio kontrolės patikrinimo, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir atgal iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Živilė Gecevičienė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį, priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį ir R. K. pripažinti kaltu pagal BK 291 straipsnio 1 dalį bei skirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 136 MGL (6800 Eur) dydžio bauda ir galutinę bausmę paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dvejiems) mėnesiams su 136 MGL (6800 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2021 m. vasario 9 d. (1 para) bei bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendį.
2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis įvertino netinkamai, nepagrįstai vieniems įrodymams teikė prioritetą prieš kitus, taip pat, atskirais atvejais savo teiginius grindė tik prielaidomis, todėl netinkamai vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, padarė neteisingas išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokurorės teigimu, teismas teisingai nurodė, kad tiesioginių įrodymų, t. y. kad kas nors matė kaip kaltinamasis perėjo valstybės sieną, nėra, tačiau pasak apeliantės, teismas nevertino, jog šiuo konkrečiu atveju, netiesioginiai įrodymai, sujungti nuoseklia ir logiška grandine, sudaro visumą duomenų, leidžiančių R. K. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 291 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
2.2. Skunde teigiama, kad kaltinimas nagrinėjamu atveju buvo grindžiamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės (toliau – VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinė) darbuotojų A. A. (toliau – A. A.), R. D. (toliau – R. D.) tarnybiniais pranešimais ir šių liudytojų parodymais, VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės darbuotojo R. M. (toliau – R. M.) parodymais, liudytojo V. G. (toliau – V. G.) parodymais, liudytojo – policijos pareigūno A. A. (toliau – A. A.) parodymais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Prokurorės teigimu, nors išteisintasis R. K. kategoriškai neigia perėjęs valstybės sieną, tačiau jo kaltė yra įrodoma įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, liudytojų pasienio pareigūnų R. D., A. A. tarnybiniais pranešimais ir parodymais, liudytojų pasienio pareigūnų E. K. (toliau – E. K.), R. M., G. P. (toliau – G. P.), policijos pareigūnų A. A., J. K. (toliau – J. K.) parodymais, daiktų apžiūros protokolų duomenimis, telefoninių įvykių analizės ir įrenginio „Garmin“ duomenimis.
2.3. Prokurorė nurodo, kad nors R. K. ir neigė įvykio dieną įvykio vietoje nešęs dėžes su cigaretėmis, tačiau administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, jog būtent jis Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalį, 506 straipsnio 4 dalį (nutarimas įsiteisėjęs).
2.4. Skunde teigiama, kad nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir vadovavosi liudytojų R. D. ir A. A. parodymais, tačiau jais suabejojo ir dalį parodymų, kaltinančių R. K., atmetė. Skunde nurodoma, kad 2021 m. kovo 25 d. VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjo G. P. tarnybiniame pranešime buvo užfiksuota, jog 2021 m. kovo 24 d. buvo atlikti liudytojų A. A. ir R. D. parodymų patikrinimai vietoje. Parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtinti liudytojų A. A. ir R. D. duoti parodymai, kad pėdsakų takelis, aptiktas 2021 m. vasario 9 d. įvykio vietos apžiūros metu prie valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vedė į Lietuvos Respublikos gilumą iki pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) prie sankryžos su keliu į K., sutampa su liudytojų A. A. ir R. D. aptiktu pėdsakų takeliu. Prokurorės teigimu, esminių prieštaravimų liudytojų pasienio pareigūnų R. D., A. A., R. M., E. K. parodymuose nėra, taip pat bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnai galėtų būti suinteresuoti R. K. nepalankia bylos baigtimi, t. y. teigti, jog pareigūnai yra šališki vien dėl užimamų pareigų pobūdžio, pagrindo nėra.
2.5. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytoja E. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog buvo eita porą kartų į Baltarusijos pusę ir atgal (du kartus į priekį ir du kartus atgal) ir pagal šios liudytojos parodymus ji pėdsakus įvardija „kaip sportinių batų, be individualių požymių“ ir būtent dėl to kaltinimas R. K. buvo nepatvirtintas. Pasak prokurorės, neaišku, kodėl teismas nevertino, kad liudytoja E. K. patvirtino tą aplinkybę, jog ji matė Baltarusijos teritorijoje tempimo žymes ir būtent vieno asmens pėdsakus, kurie vedė iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos teritoriją per valstybės sieną, o tai, kad liudytoja pėdsakus įvardijo kaip sportinių batų, tik patvirtina tą aplinkybę, jog ji nematė asmens perėjusio sieną, nematė jo apavo, o matė tik jo paliktus atspaudus sniege. Prokurorės teigimu, tai patvirtina, kad pareigūnai nesitarė dėl duodamų parodymų ir sąžiningai aiškino matytas aplinkybes. Skunde nurodoma, kad turi būti vertinama ir tai, jog ir R. D., buvęs kartu su E. K., nurodė, jog pagal matomus pėdsakus prie valstybės sienos buvo nueita ne vieną kartą, o pereita – vieną kartą ir sugrįžta. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytoja E. K. nurodė, jog ji buvo atokiau nuo R. D..
2.6. Prokurorė nurodo, kad liudytojo R. M. parodymai patvirtina valstybės sienos perėjimo faktą – tai, kad asmuo ėjo nuo sienos iki išvažinėto kelio. Liudytojo G. P. parodymai, pasak prokurorės, taip pat patvirtina sienos perėjimo faktą ir tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo tik pėdsakai, tačiau nebuvo padėta jokių daiktų.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė skundą palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti. R. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su R. K. išteisinimu, nurodydama, kad byloje surinkti netiesioginiai įrodymai pagrindžią jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 291 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
5. BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog R. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 291 straipsnio 1 dalyje požymių. Apylinkės teismas, priešingai nei teigiama prokurorės skunde, vertino byloje surinktų įrodymų visumą, nesuteikdamas vieniems įrodymams prioriteto prieš kitus ir tinkamai pagrindė savo išvadas. Tokiu būdu, priimant skundžiamą nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, dėl ko abejoti jo objektyvumu bei teisėtumu teisinio pagrindo nėra.
6. Prokurorės teigimu, R. K. kaltę pagrindžia įvykio vietos apžiūros protokole esantys duomenys, liudytojų pasienio pareigūnų R. D., A. A. tarnybiniai pranešimai ir parodymai, liudytojų pasienio pareigūnų E. K., R. M., G. P., policijos pareigūnų A. A., J. K. parodymai, daiktų apžiūros protokole esantys duomenys bei telefoninių įvykių ir įrenginio „Garmin“ duomenys.
7. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra K. pasienio užkardos veikimo teritorija, (duomenys neskelbtini) ribos, 0,5 m. nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini). Protokole nurodoma, kad prie minėto ženklo matomas pėdsakų takelis, vedantis iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir atgal iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos gilumą. Aiškiai matomų pėdsakų neaptikta, tinkamų avalynės indentifikavimui pėdsakų nerasta, kadangi pėdsakų takelis apsnigtas šviežiai iškritusiu sniegu. Matomos tik batų padų atspaudų formos, pagal kurias identifikuojama, kad valstybės sienos linija kirsta tiek į Baltarusijos Respublikos pusę, tiek iš Baltarusijos Respublikos pusės. Prie valstybės sienos linijos ir ant kontrolinės pėdsakų juostos požymių apie galimai buvusius ant žemės sudėtus objektus (cigarečių pakuotes) nėra. Matomas tik pėdsakų takelis, kurį sekant matyti, kad miško masyvu jis vingiuoja apie 3 km ir išveda ant kelio (duomenys neskelbtini), ties sankryža su keliu į K. kaimą, kur pėdsakų takelis nutrūksta. Įvykio vietoje jokių paliktų, išmestų ar kitų vertingų tyrimui daiktų nerasta (t. 1, b. l. 25 – 26).
8. Liudytojo A. A. 2021 m. vasario 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 150-2083 nurodyta, kad 2021 m. vasario 9 d. realizuojant turimą išankstinę informaciją dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis VSAT prie LR FM Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, apie 05.30 val. (duomenys neskelbtini), miško masyve buvo pastebėti vieno asmens pėdsakai sniege, vedantys nuo valstybės sienos pusės į Lietuvos Respublikos gilumą. Pradėjęs sekti šviežiai įspaustais pėdsakais, tolumoje pastebėjo lėtai einantį žmogaus siluetą. Priartėjęs maždaug 30 m atstumu nuo asmens pamatė, kad jis buvo apsirengęs pilkos spalvos striukę, pilkos spalvos kelnes bei guminius batus ir ant savo pečių nešėsi šviesios spalvos ryšulius. A. A. garsiai sušuko: „Stok, valstybės sienos apsaugos tarnyba“, tačiau asmuo nuo savęs metęs neštus ryšulius pasileido bėgti link kelio (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu maždaug apie 150 m nuo ryšulių pagrindiniu keliu privažiavo pilkos spalvos automobilis „Subaru“, į kurį persekiojamas žmogus įšoko ir pasišalino M. kaimo kryptimi. Vietovės blokavimui į pagalbą buvo pasitelkti Kabelių pasienio užkardos pareigūnai ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kurie pranešė, kad apie 06.15 val. (duomenys neskelbtini). ribose sulaikė minėtą automobilį „Subaru Forester“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo važiuojančius du asmenis. Automobilį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis V. G., kaip keleivis vyko R. K., kuris buvo apsirengęs pilkos spalvos striuke, pilkos spalvos kelnėmis bei guminiais batais (t.1, b. l. 8).
9. Liudytojo R. D. 2021 m. vasario 9 d. tarnybiniame pranešime dėl aptiktų pėdsakų nurodyta, kad 2021 m. vasario 9 d. 05.30 val. buvo gautas užkardos pamainos vyresniojo nurodymas patikrinti S. ir Š. kaimo prieigas. Tikrinant buvo aptikti vieno asmens pėdsakai, S. – Š. sankryžoje, vedantys į Lietuvos Respublikos gilumą, link kelio V.-M.. 06.15 val. gautas nurodymas patikrinti valstybės sienos ruožą tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini). Tikrinant ruožą, buvo aptikti identiški pėdsakai, vedantys link valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini). Ties šiuo ženklu aiškiai matėsi vieno asmens, tos pačios avalynės įspaudai, vedantys iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir atgal. Apie tai informuotas užkardos budėtojas (t. 1, b. l. 6).
10. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju A. A. parodė, kad dirba Varėnos pasienio rinktinėje Kriminalinės žvalgybos skyriuje. Vykdydamas gaunamos informacijos analizę nustatė, kad (duomenys neskelbtini), S. ir Š. kaimų ribose yra galimai gabenama akcizinių prekių kontrabanda. Siekdamas patikrinti informaciją 2021 m. vasario 9 d. apie 05.00 val. važiavo miško masyvu (duomenys neskelbtini) rajone nuo S. kaimo link Š. kaimo. Apie 05.30 val. pastebėjo miško masyve pėdsakų taką. Liudytojas nurodė, kad sustojo apžiūrėti ir išlipęs pamatė, kad vieno asmens pėdsakai sniege vedė nuo valstybės sienos pusės į Lietuvos Respublikos gilumą, galimai nuo valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo nustoję snigti ir matėsi, kad pėdsakai šviežiai įspausti sniege. Liudytojas parodė, kad pradėjo sekti minėtais įspaudais ir maždaug apie 05.40 val., tolumoje pastebėjo lėtai einantį žmogaus siluetą. Buvo prieblanda, todėl priartėjęs 30 m atstumu nuo asmens pamatė, kad jis buvo apsirengęs pilkos spalvos striukę, pilkos spalvos kelnes ir ant savo pečių nešėsi šviesios spalvos ryšulius. Liudytojui garsiai sušukus: „Stok, valstybės sienos apsaugos tarnyba“ asmuo atsisuko į jo pusę. Liudytojas jį apšvietė žibintuvėliu ir pamatė, kad tai jam gerai pagal darbo pobūdį pažįstamas ir ne kartą tikrintas Lietuvos Respublikos pilietis R. K.. Pamatęs liudytoją jis metė neštus ryšulius ir pasileido bėgti link kelio (duomenys neskelbtini). Liudytojas pradėjo jį vytis. Tuo tarpu pagrindiniu keliu privažiavo pilkos spalvos automobilis „Subaru“ ir išbėgęs ant kelio R. K. įsėdo į šį automobilį. Automobilis pasišalino M. k. kryptimi. Apie pėdsakų takelį ir pastebėtą asmenį, gabenusį cigaretes, liudytojas nurodė informavęs Kabelių pasienio užkardą. 06.15 val. policijos pareigūnai pranešė, kad (duomenys neskelbtini) ribose sulaikė minėtą automobilį ,,Subaru Forester“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo važiuojančius du asmenis. Automobilį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis V. G., kaip keleivis vyko R. K., kuris buvo apsirengęs pilkos spalvos striuke, pilkos spalvos kelnėmis bei guminiais batais. Liudytojas paprašė R. K., kad jis padarytų bato pado įspaudą sniege ir R. K. tai padarius, įsitikino, jog pėdsakai, kuriais sekė, buvo palikti būtent R. K. mūvimais batais. R. K. batų padų raštas buvo sudarytas iš trikampio formos figūrų, apjuostų rombo formos punktyrinėmis linijomis (t. 1, b. l. 84 – 86). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jis paaiškino, kad pėdsakus pastebėjo 2 km nuo valstybės sienos (t. 2, b. l. 37).
11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. parodė, kad dirba Kabelių pasienio užkardoje jaunesniuoju specialistu. Tarnybos metu, 2021 m. vasario 9 d. apie 05.30 val. buvo gautas užkardos pamainos vyresniojo nurodymas patikrinti S. ir Š. kaimo prieigas. Tikrinant informaciją liudytojas nurodė nuvažiavęs iki S. – Š. kaimų kelio sankryžos, kur pastebėjo vieno asmens pėdsakus, vedančius į Lietuvos Respublikos gilumą, link kelio (duomenys neskelbtini). Apie 06.15 val. buvo gautas nurodymas patikrinti valstybės sienos ruožą tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini). Tikrinant ruožą liudytojas nurodė aptikęs identiškus pėdsakus, rastiems ant minėtos sankryžos, kurie vedė link valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas parodė, kad pėdsakų takeliu nusekė jais iki pat valstybės sienos ir pastebėjo, kad pėdsakų takelis šviežiai išmindžiotas. Kadangi tuo metu snigo, tai matėsi batų padų rašto įspaudai. Batų pado įspaudai buvo sudaryti iš trikampio formos figūrų, kurios buvo rombo formos elementuose. Liudytojas nurodė, kad apžiūrėdamas rastus pėdsakų įspaudus ties valstybės sienos ženklu Nr. (duomenys neskelbtini) jis aiškiai matė vieno asmens, tos pačios avalynės įspaudus, vedančius iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir atgal. Liudytojas nurodė prisiartinęs arčiau valstybės sienos ženklo, kad įsitikinti ar pėdsakai veda už valstybės sienos linijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją. Jis matė, kad tie patys batų padų įspaudai buvo ir apie 1 metrą už poligonometrinio stulpelio į Baltarusijos Respublikos pusę. Baltarusijos Respublikos pusėje matėsi galimai kontrabandinių cigarečių dėžių atitempimo žymės – buvo matyti šliūžė sniege, o pėdsakų liudytojas nurodė nepastebėjęs. Liudytojas parodė, kad apžiūrėjęs pėdsakus, dėl jų gausos jis negalėjo nustatyti kiek tiksliai kartų buvo vaikščiota. Pėdsakų takelis vedė ir į Lietuvos Respublikos gilumą. Pėdsakų nenufotografavo, nes dėl šalčio išsikrovė mobiliojo ryšio telefonas, o pėdsakų apžiūros metu pradėjo vėl snigti ir pustyti. Liudytojas nurodė, kad apžiūrėdamas aplinką taip pat pastebėjo, jog sniegas buvo ištryptas ir po medžiais, šalia minėto valstybės sienos ženklo. Požymių apie tai, kad Lietuvos Respublikos pusėje kur nors buvo sudėtos kontrabandinės cigaretės, nebuvo, įspaudų nuo cigarečių dėžių Lietuvos Respublikos pusėje liudytojas nurodė neaptikęs. Apie nustatytą valstybės sienos pažeidimo faktą jis informavo užkardos budėtoją (t. 1, b. l. 98 – 99). Bylą nagrinėjant teisme liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 38).
12. Liudytoja E. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2021 m. vasario 9 d. dirbo VSAT Varėnos rinktinėje, Kabelių pasienio užkardoje. Dirbo kartu su R. D., kartu vykdė tarnybą, gavo nurodymą patikrinti kaimo prieigas. Važiuodami aptiko vieno asmens pėdsakus, vedančius nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos gilumą. Apie tai informavo savo pamainos vyresniąją. Vėliau gavo nurodymą patikrinti tam tikrą valstybės sienos ruožą, kurį tikrindami rado vieno asmens pėdsakus, prie valstybės sienos ženklo, pėdsakai vedė į Baltarusijos Respublikos pusę ir atgal. Pėdsakus rado prie Š. ir S. kaimų sankirtos. Pėdsakai buvo maždaug metro atstumu nuo poligonometrinio stulpelio. Pėdsakai buvo vieno asmens. Buvo porą kartų eina į Baltarusijos Respublikos pusę ir atgal. Pėdsakai buvo sportinių batų. Tiek pėdsakai link valstybės sienos, tiek ir nuo jos buvo analogiški kokiais buvo pereita per valstybės sieną. Baltarusijos Respublikos pusėje matėsi tempimo žymės. Liudytoja nurodė, kad su R. D. nusprendė, jog buvo kirsta valstybės siena. R. D. darė pėdsakų nuotraukas.
13. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad dirba Druskininkų pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu, kinologu. 2021 m. vasario 9 d. jis vykdė tarnybą nuo 07.30 val. Druskininkų pasienio užkardos saugomame ruože. Vykdant tarnybą iš pamainos vyresniojo gavo nurodymą vykti į Kabelių pasienio užkardos saugomą valstybės sienos ruožą ir suteikti pagalbą su tarnybiniu šunimi, nes prie valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aptikti pėdsakai per valstybės dieną ir reikalinga apžvalgyti įvykio vietovę dėl galimų išmestų daiktų. Nuvykęs į nurodytą vietą prie valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojas nurodė pamatęs pėdsakų taką per valstybės sieną tiek iš Lietuvos Respublikos, tiek iš Baltarusijos Respublikos pusės. Takas buvo akivaizdus per valstybės sieną, nes matėsi stipriai išmintas. Pėdsakų takas matėsi į Baltarusijos Respublikos gilumą iki 20 metrų, kur toliau dėl reljefo nebuvo matomas. Pėdsakai jau buvo užpustyti sniego ir jų individualių požymių nesimatė. Tarnybiniam šuniui davė komandą sekti pėdsakais, ieškoti galimų išmestų daiktų ir įjungė GPS siųstuvą, pritvirtintą prie šuns apykaklės. Tarnybinis šuo sekė sniege paliktu pėdsakų taku žvalgydamas aplinką, tačiau jokių pašalinių išmestų daiktų ar kitų objektų, susijusių su valstybės sienos pažeidimu, neaptiko. Pėdsakų taku šuo sekė iki miško takelio. Toliau pėdsakais šuo nebesekė, kadangi kelias buvo išvažinėtas, o už kelio ribų buvo pripustyta sniego. Liudytojas su šunimi iki pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) nėjo, nes nebuvo tikslingumo, kadangi buvo ką tik pripustyta sniego ir tarnybinio šuns tolimesnis naudojimas neturėjo prasmės (t. 1, b. l. 78 – 79). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus iki teisminio tyrimo metu. Jis paaiškino, kad iš pėdsakų nebuvo galima pasakyti, iš kurios pusės buvo kirsta siena – ar iš Baltarusijos Respublikos, ar iš Lietuvos Respublikos (2, b. l. 38 – 39).
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas liudytojas G. P. parodė, kad R. K. pažįsta iš tarnybos. Dirba Varėnos pasienio rinktinėje vyriausiuoju tyrėju ikiteisminio tyrimo skyriuje. Nagrinėjamoje byloje atliki ikiteisminio tyrimo veiksmus nuo pat pradžių iki pabaigos. Gavus pranešimą, nuvyko į įvykio vietą, buvo daug prisnigta, todėl akivaizdžiai matėsi takas, vedantis iš Lietuvos Respublikos gilumos iki valstybės sienos, ir į Baltarusijos Respublikos gilumą, bet užsisuko už augmenijos, ir kiek giliai vedė – nebuvo matyti, tačiau dėl gilaus sniego buvo akivaizdžiai matyti, kad pereita valstybės siena. Vaikščiota į abi puses. Kadangi pats buvo įvykio vietoje, matėsi batų įspaudai, kurie vedė per sieną link Baltarusijos, tie patys pėdsakai buvo ir atgal, į Lietuvos Respubliką. Buvo gilus sniegas, matėsi, kad pereita, tačiau, kelių asmenų – sunku pasakyti; tačiau buvo akivaizdžiai matyti pėdsakai, vedantys per sieną. Galimybės nustatyti kelių asmenų tai pėdsakai, nebuvo. Taip pat nebuvo įmanoma nustatyti kiek kartų pereita per sieną, nes buvo snygis, šviežiai pripustyta, Batų įspaudai nors ir matėsi, tačiau nesimatė jų individualių požymių. Buvo nuėjęs iki poligonometrinio stulpelio pasižiūrėti, kadangi daugiau eiti negalima. Pėdsakų taku sekė iki sankryžos (duomenys neskelbtini), tačiau kiek jais sekė, kažkokių požymių, kad kažkas buvo padėta ant žemės, nebuvo. Buvo šviežiai pasnigta, tokie požymiai būtų iškart pastebėti. Kai buvo sulaikytas R. K., jis buvo pristatytas į užkardos pastatą, pas jį buvo rastas GPS įrenginys. Visi rasti daiktai buvo paimti ir apžiūrėti. Pirminė informacija apie įvykį buvo gauta iš žvalgybos tarnybos pareigūno, kuris nurodė, kad buvo pastebėtas nueinantis asmuo. G. P. priėmė sprendimą išreikalauti R. K. batus. Kabelių užkardos pareigūnas, kuris pirmas atvažiavo į įvykio vietą, apibūdino batų kraštą, kokį matė Lietuvos Respublikos pusėje ir Baltarusijos Respublikos pusėje. Išėmus batus, buvo toks pats raštas. Batai buvo paimti. Taip pat buvo apklaustas kartu su R. K. buvęs V. G., kuris paaiškino, kad su R. K. atvažiavo į vietą su tikslu perduoti akcizines prekes, paleido R. K. prie sienos, po kurio laiko šis paskambino V. G., kad atvažiuotų. Kiek pamena, kalbėjo, kad kažkas nepasisekė, kad greičiau sėsti į automobilį ir greičiau važiuoti. Kiek pavažiavus jie buvo sulaikyti Varėnos policijos komisariato darbuotojų. G. P. parodė, kad aplinkybes surašė iš V. G. žodžių, to, ką jis aiškino. Jis pats savanoriškai aiškino aplinkybes. Liudytojas negalėjo nurodyti kokiu atstumu nuo valstybės sienos buvo pastebėtas R. K.. Navigacijos prietaise „Garmin“, paimtame iš R. K., buvo pridėta nemažai taškų, būtent ir toje įvykio vietoje, rado ir daugiau taškų, pagal ankstesnes datas, matėsi, kad žmogus ne pirmą kartą prie valstybės sienos, kadangi susižymėjęs maršrutą, kaip ir kur eiti. Gerai neprisimena ar išsaugotuose maršrutuose taškai buvo sužymėti iki valstybės sienos ar ir už valstybės sienos. Viskas, kas buvo rasta prietaisuose, aprašyta (t. 2, b. l. 168 – 169).
15. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas A. A. parodė, kad dirba Varėnos rajono policijos komisariate reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2021 m. vasario 9 d. apie 06.00 val. jam patruliuojant kartu su J. K., iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo radijo ryšiu gavo pranešimą, kad nuo valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų Varėnos rajone K. kaime pabėgo automobilis „Subaru“, pilkos spalvos. Gavo nurodymą suteikti pagalbą pasienio pareigūnams ir blokuoti kelią, vedantį nuo M. link M.. Jiems bevažiuojant link M., netoli J. kaimo liudytojas pastebėjo kaip nuo P. kaimo artėja automobilis. Liudytojas sustabdė automobilį ir pastebėjo, kad tai buvo „Subaru Forester“. Patikrinus automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo V. G., o kaip keleivis vyko R. K.. Vizualiai apžiūrėjęs automobilį liudytojas jame draudžiamų daiktų nerado. Asmenys ir automobilis buvo sulaikyti ir perduoti Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams (t. 1, b. l. 122). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 154).
16. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas policijos pareigūnas J. K. parodė, kad R. K. pažįsta iš darbo. 2021 m. vasario 9 d. 06.00 – 07.00 val. darbo metu P. kaimo pradžioje sustabdė automobilį „Subaru“, kuriame buvo V. G. ir R. K.. Liudytojas neprisiminė, kuris asmuo vairavo automobilį. Buvo gavę informaciją iš pasienio budėtojo, pamatė važiuojantį automobilį ir jį sustabdė. Automobilis pasieniečiams nestojo, dėl kokio pažeidimo nestojo, pranešta nebuvo. Draudžiamų daiktų asmenys neturėjo.
17. Iš 2021 m. vasario 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima batų pora yra juodos spalvos gumine pėdos dalimi, aukštu medžiaginiu aulu su kamufliažinės medžiagos intarpais. Batai suveržiami medžiaginiais raišteliais ir užsegami viršutinėje dalyje esančia medžiagine juostele, ant kurios matomas užrašas „Paolla Snow Boots“ ir firmos logotipas. Ant batų užkulnės matomas prisiūtas šviesą atspindinti juostelė. Bato pado ilgis 31 cm., plotis ties kulno viduriu 9,5 cm., ties pado sąsmauka 9 cm., ties pirštų keltimi 13 cm. Batų pado raštas sudarytas iš trikampių figūrų, kurios apjuostos punktyrinėmis juostomis, sudarančiomis rombo figūras. Ant batų pado kulno matomas užrašas „omni grip“, ant pado sąsmaukos matomas batų dydžio užrašas „42“, ant pado kelties matomas užrašas „Paolla“. Ypatingų batų padų požymių nematyti (t. 1, b. l. 49 – 50).
18. Iš byloje esančio VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2020 m. vasario 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad R. K. pateiktu mobiliojo ryšio telefono numerio, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. vasario 10 d., nustatytos judriojo ryšio bokštų celės, veikiančios (duomenys neskelbtini), K., S. ir Š. kaimo ribose (t. 1, b. l. 63).
19. Byloje esančiame 2021 m. vasario 19 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad navigacijos prietaisas „Garmin oregon 700“, juodos spalvos korpusu, stačiakampio kampais formos, 11,5x6x3 cm dydžio. Priekinėje dalyje matomas ekranas su užrašu „Garmin“. Ekrano viršuje matomas užrašas „Oregon 700“. Viršutinėje korpuso dalyje matomas įjungimo mygtukas. Paspaudus mygtuką įsijungia ekranas. Ekrano dešinėje matomas lietimui jautraus ekrano laukelis su trimis juostelėmis, kurį palietus įsijungia ekranas su meniu nuorodomis. Paspaudus nuorodą „Apie“, atidaromas laukas, kuriame matomas nurodytas įrenginio ID numeris: 3332636226, IC: 1792A-03063. Palietus ekrane laukelį su mažesniu padidinimo stiklu atsidaro meniu, kuriame palietus nuorodą „Pastaroji paieška“, matomi įrašai Nr. „003“, „006“, „Park“, „001“, „Park1“, „005“, „unpaved road“, „002“, kuriuose matomi išsaugoti judėjimo maršrutai Kabelių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, S. ir Š. kaimų ribose, prie valstybės sienos (t. 1, b. l. 38 – 46).
20. Apygardos teismas, įvertinęs anksčiau aptartus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad būtent anksčiau aptarti įrodymai pagrindžia R. K. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje.
21. Pagal BK 291 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Minėto straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmuo perėjo valstybės sieną, teismas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nuostatomis dėl valstybės sienos kirtimo tvarkos, kuri yra numatyta šio įstatymo 4 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad aptariama nusikalstama veika padaroma kertant sieną bet kuriomis priemonėmis ir būdais, neturint atitinkamo tai daryti leidžiančio dokumento, arba, nors ir turint dokumentus, bet sieną pereinat nenustatytoje vietoje tiek iš Lietuvos Respublikos pusės į kitą valstybę, tiek iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520/2012). Būtent anksčiau aptarti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad R. K. 2021 m. vasario 9 d. kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir neteisėtai pateko į Baltarusijos Respubliką bei grįžo atgal. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nematė R. K. kertančio sieną. Pirmasis R. K. pastebėjęs asmuo buvo A. A., tačiau pėdsakus jis pastebėjo 2 km atstumu nuo valstybės sienos. Įvykio vietą matę liudytojai nurodė, kad nebuvo įmanoma nustatyti kiek kartų buvo vaikščiota per valstybės sieną (R. D., G. P.), taip pat kiek asmenų galėjo kirsti valstybės sieną (G. P.). Liudytojai, dėl aplinkos reljefo negalėjo matyti kaip toli į Baltarusijos Respublikos teritoriją vedė įvykio vietoje buvę pėdsakai. Vertinant aplinkybę dėl sniege įspaustų batų padų rašto, teismas pažymi, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad sniege buvo būtent R. K. dėvėtų batų pado įspaudai. Nors liudytojai A. A. ir R. D. nurodė, kad sniege įspausti batų įspaudai buvo sudaryti iš trikampio formos figūrų, kurios buvo rombo formos elementuose, kokie, kaip matyti iš anksčiau aptarto apklausos protokolo, priklausė R. K., tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad būtent jis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja E. K. nurodė, jog sniege įspaustų batų įspaudai buvo sportinių batų. Akivaizdu, kad liudytojai sniege pastebėtus batų įspaudus galėjo vertinti subjektyviai tiek dėl paros laiko – ankstus žiemos rytas, todėl matomumas negalėjo būti geras, tiek ir dėl oro sąlygų – įvykio metu pustė.
22. Vertinant pas R. K. rastoje navigacijoje užfiksuotus duomenis, pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo nutarta pavesti VSAT prie LR VFM Varėnos pasienio rinkinės specialistui atlikti navigacijos įrenginio „Garmin Oregon 700“ duomenų tyrimą ir pateikti išvadą, ar išsaugotuose įrašuose „003“, „006“, „Park“, „001“, „Park1“, „005“, „unpaved road“, „002“ yra duomenų apie Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimą, jei taip, tai kiek kartų valstybės siena buvo kirsta ir kokios buvo kirtimo koordinatės. Iš 2022 m. balandžio 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad navigacijos įrenginyje „Garmin Oregon 700“, išsaugoti įrašai „003“, „006“, „Park“, „001“, „Park1“, „005“, „unpaved road“, „002“ yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), S. ir Š. kaimų ribose, prie valstybės sienos. Minėtuose įrašuose nėra duomenų apie Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimą. Išsaugotuose įrašuose pažymėti taškai parodo tai, kad navigacijoje buvo pažymėtos vietovės koordinatės. Kokiu maršrutu buvo einama į pažymėtas koordinates, kada buvo eita, ar einant buvo pereita per Lietuvos valstybės sieną, nustatyti galimybės nėra, kadangi tokia informacija navigacijos įrenginyje nėra išsaugojama (t. 3, b. l. 33 – 36). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pas R. K. rastoje navigacijoje išsaugoti duomenys, nepatvirtina, jog 2021 m. vasario 9 d. jis neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
23. Prokurorės teigimu, byloje esantys netiesioginiai įrodymai, pagrindžia R. K. kaltę, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 291 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus bei prokurorės skundo argumentus pažymi, kad nors baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių su įrodymų rūšimi, kas neabejotinai patvirtina, jog tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau sutinkamai su vieningai formuojama teismų praktika, asmens/asmenų kaltę grindžiant netiesioginių įrodymų pagalba, svarbu, kad jais būtų nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungtos nuoseklia ir logiška grandine, kartu pažymint, kad kiekviena loginės sekos grandis turi būti pagrįsta patikimais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėtais baudžiamosios bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015). Įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje surinktų, tuo pačiu ir skunde akcentuojamų netiesioginių įrodymų, nepakanka R. K. kaltei dėl jam pareikštų kaltinimų pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, anksčiau nurodytų reikalavimų nepažeidė, ir skundžiamame nuosprendyje netiesioginius įrodymus vertino tinkamai. Nors prokurorė skunde ir nurodo, kad esminių prieštaravimų liudytojų pasienio pareigūnų R. D., A. A., R. M., E. K. parodymuose nėra, taip pat, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnai galėtų būti suinteresuoti R. K. nepalankia bylos baigtimi, tačiau teismas pažymi, kad įvertinus visus anksčiau aptartus ir prokurorės skunde nurodytus įrodymus, jų tarpusavio ryšį, negalima daryti pagrįstos išvados, kad būtent R. K. 2021 m. vasario 9 d. neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos sieną. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, 2K-496-746/2015).Teismų praktikoje pažymima, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-458/2020). Atsižvelgiant į anksčiau aptartus įrodymus, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 291 straipsnio 1 dalyje požymių, todėl prokurorės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
24. Skunde prokurorė taip pat nurodo, kad nors R. K. ir neigė įvykio dieną nešęs dėžes su cigaretėmis, tačiau administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, jog būtent jis Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį, 506 straipsnio 4 dalį (nutarimas įsiteisėjęs). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši prokurorės skunde nurodoma aplinkybė nėra analogiška nagrinėjamam atvejui. Nors R. K. ir neigė savo kaltę, tačiau administracinio nusižengimo byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R. K. kaltę padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 209 straipsnio 7 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, už ką jis ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje R. K. taip pat neigia savo kaltę, tačiau, kaip jau aptarta anksčiau šioje nutartyje, įrodymų, pagrindžiančių R. K. kaltę dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo, nagrinėjamu atveju nėra surinkta.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta R. K. kaltę pagrindžiančių neabejotinų įrodymų. Nors byloje apklaustų liudytojų parodymuose ir nėra esminių prieštaravimų, tačiau akivaizdu, kad kiekvienas iš jų įvykio aplinkybes vertino subjektyviai, dėl ko vertinant tiek šiuos parodymus, tiek kitus byloje esančius įrodymus, negalima daryti pagrįstos išvados, kad 2021 m. vasario 9 d. R. K. neteisėtai kirto valstybės sieną. Įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokurorės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, o skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.