Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė), Audriaus Cinino ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubaustas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi A. K. įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą;

G. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubaustas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi G. L. įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą;

J. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2015-04-24 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo ir 70 MGL bauda, prie pastarosios iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir J. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 70 MGL bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant J. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per pirmus 9 bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius įpareigoti išdirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Nukentėjusiojo T. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas pilnai ir iš kaltinamųjų A. K., G. L. ir J. B. solidariai priteista T. K. 34,75 € turtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Priteista iš A. K., G. L. ir J. B. solidariai 734,43 € proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo T. K. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., G. L. ir J. B. nuteisti už tai, kad 2014-03-21 apie 9.30 val., veikdami kartu, atvažiavo į su T. K. telefonu iš anksto sutartą vietą prie Savanorių pr. 247, Vilniuje, dėl neva planuojamo J. B. priklausiusio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo iš T. K., po ko, neva norint patikrinti automobili, visi kartu įsėdo į automobilį, A. K. atsisėdo prie vairo ir išvažiavo iš Vilniaus miesto, nuvažiavo į nuošalią vietą, kur J. B. išlipo iš automobilio, atidarė priekines keleivio dureles ir sudavė T. K. vieną kartą ranka per veidą, iš pastarojo rankų paėmė butelį su mineraliniu vandeniu, kuriuo keletą kartų sudavė T. K. per veidą ir pasakęs T. K., kad jis (J. B.) yra T. K. parduodamo automobilio BMW savininkas, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą savo teisę, t. y. uždėjo T. K. antrankius, paėmė asmeninius daiktus ir mobiliojo ryšio telefoną, po ko, siekdamas pastarąjį įbauginti, pareiškė, kad įmes T. K. į automobilio bagažinę, A. K. taip pat kartu su J. B. ir G. L. grasino T. K. kad nuveš į Klaipėdą, kur jam bus dar blogiau, kadangi T. K. pavogė automobilį, iš automobilio dingo jame buvusi brangi garso aparatūra ir šią patirtą žalą būtina kompensuoti sumokant 3000 Lt, po ko T. K. sutikus sumokėti, leido pastarajam paskambinti motinai, kad ji paruoštų reikiamą pinigų sumą bei kartu su T. K. nuvažiavo iki pastarojo mamos darbovietės Pavilnionių g. 35, Vilniuje, kur tikėjosi, kad J. B. bus perduoti 3000 Lt (868,86 €), tačiau į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, tokiu būdu A. K., G. L. ir J. B. savavaldžiavo panaudodami psichinę prievartą.

Nepagrįsta, anot T. K., teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog jam ilgam laikui sutriko psichinė sveikata. Apklausti pirmos instancijos teisme jo tėvas ir motina parodė, kad po šio įvykio jam atsirado psichikos problemų, jis tapo erzlus, jį kankino nemiga. Juo labiau sprendžiant, ar nuteistųjų veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, nėra būtina nustatyti, kad pastarajam ilgam laikui sutriko psichinė sveikata, o pakanka nustatyti, kad dėl kaltininkų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių

sumažėjimą ir kitą.

Byloje yra nustatytos aplinkybės, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, uždėti antrankiai, tokiu būdu suvaržyta laisvė, atimti daiktai, grasinta susidorojimu, reikalauta pinigų, kad dėl tokių nuteistųjų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, lankėsi pas psichologą. Pabrėžia, jog šią nusikalstamą veiką J. B. padarė būdamas policijos pareigūnu, t.y. nusikalstamiems tikslams pasiekti naudojo savo, kaip policijos pareigūno, statusą, t.y. sulaikė jį, rodė policijos pareigūno pažymėjimą, o tai dar labiau paveikė jo psichiką - jis buvo išgąsdintas realiais policininko grasinimais, kad jis su bendrininkais jį įmes į automobilio bagažinę ir veš į Klaipėdą.

Apeliantas pripažįsta, kad jis taip pat elgėsi netinkamai, dėl ko visiškai prisipažino, todėl buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bet ši aplinkybė, nukentėjusiojo teigimu, nėra pagrindas dėl nuteistųjų kaltų veiksmų jam nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo. Jis netinkamai pasielgė ne dėl to, kad jo atžvilgiu nuteistieji savavaldžiavo, o todėl, kad iki šio įvykio pirkdamas J. B. automobilį, buvo apgautas nenustatyto asmens. Tai buvo pirmas kartas jo gyvenime ir jis dėl to padarė tinkamas išvadas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, palaikė jame išdėstytus argumentus.

Prokuroras, gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir paties nukentėjusiojo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nustatytų veikos faktinių aplinkybių, jos teisinio kvalifikavimo, turtinės žalos klausimai nekeliami ir neginčijami, prašoma tik pakeisti nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 6000 € neturtinę žalą, ir šią žalą priteisti iš kaltinamųjų solidariai. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrino paduoto apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnoio 3 dalis).

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl priteistinos nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžio, turi būti atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, tai yra į kilusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltės formą, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–453/2014, 2K-377/2014).

Nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į visus neturtinės žalos atlyginimo klausimo sprendimui reikšmingus faktorius. Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių ir kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajam buvo suduota į veidą, sukeltas skausmas, uždėti antrankiai, suvaržyta jo laisvė, atimti daiktai, jam grasinta išvežimu į Klaipėdą, reikalauta pinigų. Šie faktai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad dėl tokių kaltinamųjų veiksmų T. K. patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, o vėliau ir nepatogumus dėl dalyvavimo ikiteisminiame tyrime ir teisminio nagrinėjimo metu, samdėsi advokatą. Tačiau šiuo atveju reikšminga ir tai, kad nukentėjusiajam sveikata nebuvo sutrikdyta, antrankiai buvo uždėti ne ilgą laiko tarpą, atimti asmeniniai daiktai ir mobilaus ryšio telefonas vėliau buvo grąžinti. Šios aplinkybės papildomai leido spręsti, kiek stipriai įvykis įtakojo nukentėjusiojo psichologinę būseną, o tuo pačiu nustatyti ir padarytos neturtinės žalos mastą. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajam ilgam laikui sutriko psichinė sveikata. Jokių tai patvirtinančių medicininių duomenų byloje nėra. Atsižvelgus į apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant padarytos neturtinės žalos mastą. Nors nukentėjusytsis ir teismo apklausta jo motina K. K. teigė, kad T. K. po nagrinėjamų įvykių daug kartų lankėsi pas psichologą, tačiau byloje pateiktas kvitas patvirtina, kad T. K. buvo teikta tik viena psichologo konsultacija 2014-04-22 (t. 3, b. l. 14). Apeliaciniame skunde įvardijami duomenys, kad nukentėjusįjį kamavo nemiga, tačiau pats T. K. nurodė teismui, kad po įvykio negalėjo ilgai užmigti porą naktų. Šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra ir paties nukentėjusiojo T. K. tvirtinimas teismui, kad jo blogą psichologinę būseną po nagrinėjamų įvykių įtakojo ir jo paties atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla, taip pat tai, kad jis prarado automobilį ir pinigus. Tačiau su tuo, kad T. K. atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla, kad jis neteko už automobilį sumokėtų pinigų bei iš jo buvo paimtas J. B. priklausęs automobilis, byloje nustatyti nuteistųjų veiksmai nesietini priežastiniu ryšiu. Tai reikšminga sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiam klausimui reikšminga aplinkybe laikė ir tai, kad pats T. K. elgėsi netinkamai ir provokuojančiai, padarė nusikaltimą – suklastojo dokumentą ir pasikėsino sukčiauti (t. 1, b. l. 98-100), norėjo parduoti automobilį kito asmens vardu, melavo kaltinamiesiems, t. y. T. K. suprato, kad gali prarasti pinigus, sumokėtus už automobilį, ir bandė juos atgauti automobilį parduodamas svetimu vardu. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog įsigydamas automobilį T. K. sutartyje nesąžiningai nurodė, jog jį įgyja jo močiutė, tam, kad mažiau mokėtų už draudimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, kad šios aplinkybės vienareikšmiškai atskleidžia nesąžiningą nukentėjusiojo elgesį, kas sudarė sąlygas žalai kilti.

Įvertinus visumą minėtų nustatytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sutinka su byloje padaryta išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti nukentėjusiajam piniginę patirtos neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją, jo teisių pažeidimo fakto konstatavimas kaip moralinė satisfakcija yra pakankamas atlyginimas už padarytą skriaudą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų vertybinių kriterijų visuma, tad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir pakeisti teismo priimtą nuosprendį nėra.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė duomenis apie nuteistiesiems apeliacinės instancijos teisme teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (G. L. – 74,34 €, A. K. – 111,98 €, J. B. – 98,43 €).

Nukentėjusiojo atstovas advokatas D. Fomkin pateikė teismui sąskaitą už teisines pasalugas ir mokėjimo pavedimą, iš kurių matyti, kad už advokato paslaugas surašant apeliacinį skundą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme buvo sumokėta 200 €.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Tačiau šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos ir nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų apmokėjimo priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas buvo inicijuotas nukentėjusiojo. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį tokiu atveju gynėjų dalyvavimas procese yra būtinas. Apeliacinis skundas atmestas. Todėl antrinės teisinės pagalbos ir nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos iš nuteistųjų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos ir nukentėjusiojo T. K. atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš nuteistųjų A. K., G. L. ir J. B. nepriteisti.